Žurnalistė, laidų vedėja Daiva Žeimytė-Bilienė, dažniausiai kalbinanti svarbiausius ir žymiausius Lietuvos asmenis, pati ne kartą atsidūrė dėmesio centre ne tik dėl darbo televizijoje, bet ir dėl dramatiškos savo gyvenimo istorijos.
Ankstyvasis gyvenimas ir netektys
Daivos Žeimytės gyvenimas paženklintas netekčių. „Jei reikėtų trumpai apibūdinti savo gyvenimą, sakyčiau - likimas su mirties ženklu. Nuo vaikystės mane lydėjo artimų žmonių mirtys“, - sako D. Žeimytė.
Dar būdama vaikas, Daiva patyrė didelius išbandymus. Artimiausius žmones vieną po kito praradusios D. Žeimytė pasakoja: „Kai man buvo 5-eri, tėvas pats pasitraukė iš gyvenimo. Kai buvau paauglė, mama susirgo vėžiu. Su šia liga pragyveno 6 metus ir mirė. Mama buvo įsivaikinusi berniuką, giminaitės paliktą vaikų namuose. Tarp mūsų buvo didžiulis 17 metų skirtumas, bet man, neturėjusiai brolių, seserų, tai buvo kažkas tokio. Praėjus metams po mamos mirties būdamas trejų berniukas nuskendo. Visa mano šeima guli kapeliuose Panevėžio rajone".
Likusi našlaite būdama vos 18 metų, Daiva turėjo savarankiškai kabintis į gyvenimą. „Laimingi tie žmonės, užaugę šeimose, kuriose nieko netrūksta. Man viską reikėjo statyti pačiai. Tai išugdo tvirtą charakterį. Aišku, yra kita medalio pusė - kai tave nuolatos muša, galų gale užsiaugini odą. Ir ta oda kartais nepraleidžia emocijų, kurias reikėtų praleisti. Mano didžiausia baimė susijusi su tais įvykiais - likti vienai. Tai gal kartais neprisileisdavau žmonių taip arti, kaip reikėtų. Kartais neprisileisdavau žmonių, nes bijodavau, kad vieną dieną jų neliks“, - LRT TELEVIZIJOS laidoje „Gyvenimo spalvos“ prisipažįsta žurnalistė Daiva Žeimytė.
Pažintis su Mindaugu Biliumi ir šeimos sukūrimas
Paradoksalu, bet baimindamasi vienatvės, D. Žeimytė neskubėjo kurti šeimos. Tačiau likimas jai buvo paruošęs netikėtą posūkį. Dvi charizmatiškas asmenybes suvedė darbas, nors tarnybiniu romanu jų pažintį vadinti būtų ne visai tikslu. Pora susipažino per neįgaliųjų sportininkų apdovanojimų ceremoniją. Žurnalistė D. Žeimytė vedė renginį, kuriame M. Bilius buvo apdovanojamas. Tačiau po pažinties nuėjus išgerti kavos viskas įvyko labai greitai.
Taip pat skaitykite: Patarimai tėvams: 2 metų vaikas rėkia
O ir jos vyrui - paralimpinių žaidynių čempionui M. Biliui tuoktuvės daug kam buvo netikėtos. „Mes - žmonės pagyvenę, visko matę, na, ko čia laukti? Taip viskas ir įvyko. Žinoma žurnalistė ir Paralimpinio komiteto prezidentas, dėl darbų nuolat pasirodantys viešumoje, aukso žiedus sumainė paslapčia. Vestuvių datą ir vietą žinojo tik artimiausi žmonės. M. Bilius teigia mirtį tiesiog praskridęs ir tikisi, kad mirčių poros gyvenime jau nebebus.
Dabar su stebėtinu lengvumu apie praeities negandas pasakojantys sutuoktiniai žino, ką reiškia, kai griūva susikurtas gyvenimas ir reikia viską pradėti iš naujo. Būtent skaudi patirtis lemia kitokį požiūrį į viską, teigia M. Bilius.
Šeima: stebuklas gyvenime
Gimus sūnui Mykolui, Daivos gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis. O Mykolas iš tų dviejų individualistų sulipdė šeimą. „Turbūt niekada nebūčiau pagalvojusi, koks tai džiaugsmas, stebuklas ir kaip vaikas gali apversti viską aukštyn kojomis, kai, atrodo, viskas nusistovėję. Tai pats nuostabiausias dalykas, nutikęs mano gyvenime, ir ačiū Mindaugui už tai. Mes su juo buvome tokie individualistai, laisvę mėgstantys žmonės, daugiau stengęsi dėl savo karjeros. Tai pats didžiausias jo nuopelnas“, - sako D. Žeimytė.
M. Bilius, pats tik per stebuklą išlikęs gyvas per automobilio avariją, kuri jam prilygo katastrofai. Nuo jaunystės sportavusiam tvirtam vyrui teko vėl mokytis vaikščioti. Prasidėjo reabilitacija, intensyvios treniruotės su profesionaliu treneriu Rimantu Plunge. Iš gabaliukų surinktam M. Biliui ir toliau padeda tikėjimas. Paralimpinį aukso medalį į Lietuvą parvežęs sportininkas parsivežė ir viltį, kad požiūris į neįgaliuosius mūsų šalyje gali keistis.
Gyvenimo pamokos ir vertybių suvokimas
Skaudi patirtis Daivą išmokė vertinti kiekvieną akimirką ir branginti artimus žmones. M. „Nenorėjom viešumo, krūvos fotografų, norėjosi, kad tai būtų mūsų šventė. Pati esu nudegusi nuo viešumo, turiu nemalonios patirties. Visgi žmonės piktoki, kartais nelabai ir norisi asmeninių detalių viešinti. Vienas dalykas - kam to reikia, kitas dalykas - nesinori girdėti nemalonių, negražių atsiliepimų. Ir šiaip nenorėjom“, - mintimis dalijasi D. Žeimytė.
Taip pat skaitykite: Kaip padėti jautriam vaikui darželyje?
„Nesuprantu žmonių, kurie skundžiasi dėl niekų, bamba dėl smulkmenų, kurie netausoja savęs ir neturi valios atsispirti blogiems įpročiams“, - stebisi paralimpinio čempiono žmona. „Vieną minutę žmogus yra, kitą jo jau nėra. Tada lieka sąžinės graužatis, kad nesusitikai su juo, nepasakei, kad myli. Mes nuolat užsiėmę, savo brangiausiems žmonėms nerandam laiko, neskiriam dėmesio. Kai mama išėjo ir kai ėmiau suvokti, kad jos nebėra, kad ji nebepareis ir nebepasikalbėsim, patikėkit, vienintelė mintis, su kuria gyvenau ir kurios reikėjo atsikratyti, kad buvau bloga dukra. Kad ne viską dėl jos padariau, kad per daug nervinau, dėl to ji susirgo, kad čia yra ir mano kaltės. Visą laiką reikia galvoti, ką sakom, ką darom. Visi šie įvykiai mane to išmokė“, - tikina D. Žeimytė.
Karjera ir kūrybinė veikla
Dar besimokydama pradėjau ieškoti darbo ir taip atsidūriau Vilniaus televizijoje, tuo metu regioninėje. Nuėjau dirbti reklamos vadybininke, bet man nelabai patiko. Nežinau kodėl, bet tuometinė direktorė nei iš šio, nei iš to pasiūlė pabandyti padirbėti žiniose: nuvažiuoti pažiūrėti, kaip kuriami reportažai, pačiai pabandyti. Taip užsikabinau. Supratau, kad tai ko aš noriu. Tada įstojau į žurnalistiką ir ją baigiau.
Daiva Žeimytė-Bilienė pasakoja, kad būtent mama formavo jos vertybes ir ypatingai dabar, pradedant ieškoti gyvenime vertės, prasmingumo, mamos pamokos, jos pavyzdys moters gyvenime atsiskleidžia visomis spalvomis labai ryškiai.
Filmas apie Valdą Adamkų
Daiva Žeimytė-Bilienė yra viena iš dokumentinio filmo apie prezidentą Valdą Adamkų kūrėjų. Ji prisipažįsta, kad pažintis ir bendravimas su prezidentu V. Adamkumi yra viena brangiausių gyvenime gautų dovanų. „Na dabar tai bus ašaros… nes visą laiką taip būna, kai galvoji apie prezidentą. Mane užplūsta labai didelė šiluma šitam žmogui. Aš tai labai giliai jaučiu, pati negaliu suvokti, kaip gali būti toks artimas žmogus, nors mūsų nesieja jokie giminystės ryšiai“, - prisipažįsta D. Žeimytė.
Idėja sukurti dokumentinį filmą apie prezidentą Valdą Adamkų gimė 2018-ųjų pabaigoje-2019-ųjų pradžioje. Bendraudami su Arūnu Valinsku, pradėjome kalbėti apie kūrybos žanrą - viso gyvenimo interviu. Arūnas pasakė, kad visą laiką nešioja galvoje tokią mintį - gal pabandome padaryti kažką panašaus? Suprantama, svarbiausia mintis buvo - kas gi galėtų būti tas pirmasis žmogus, su kuriuo galėtume įgyvendinti šią idėją? Paskambinau į Prezidentūrą patarėjai, papasakojau trumpai apie mūsų sumanymą. Prezidentas, aišku, noriai sutiko, ir mes tris kartus važiavom į jo namus ir ilgai kalbėjomės. Norėjome iš jo lūpų išgirsti jo gyvenimo istoriją, požiūrį į daugybę su Lietuva susijusių istorinių įvykių. Čia ir yra unikalumas.
Taip pat skaitykite: Sprendimai, jei vaikas nemiega lovytėje
Daiva, Valdas Adamkus visada buvo labai atviras. Jis noriai pasakodavo ir dabar pasakoja apie savo įvairiapusę veiklą, pomėgius. Filme „Prezidentas“ yra dalykų, kuriuos žiūrovai išgirs ir pamatys pirmą kartą. Vienas yra iš prezidento vaikystės, ko galbūt nebuvau girdėjusi. O kitas dalykas labai aiškiai išryškėjo. Prezidento drąsa, gal tiksliau gebėjimas priimti labai drąsius sprendimus ir žengti labai drąsius žingsnius, bet nesugadinant situacijos, nesugadinant santykių. Štai čia tas unikalus gebėjimas. Visas filmas yra istorijos. Visa yra įvykiai.
Prezidentas Valdas Adamkus iki šiol yra palankiausiai visuomenėje vertinamas politikas. Absoliučiai visas filmas yra apie tai - nuo pradžios iki galo. Man atrodo, kad kiekvienas, kuris pasižiūrės filmą, labai aiškiai supras: jeigu mes kalbame apie prezidentą kaip apie statusą, kaip apie kažkokią poziciją, tai Valdas Adamkus - prezidentas visomis prasmėmis: nuo savo vertybinio požiūrio iki elgesio su žmonėmis.
Lyderystės suvokimas
D. Žeimytė-Bilienė skatina moteris sau atsakyti į klausimą, kas joms yra lyderystė ir kurioje srityje jos nori tokiomis tapti. Moterys gali būti lyderės ne tik versluose, bet ir nedidelėje bendruomenėje, šeimoje, vaiko darželyje ar bet kur kitur. „Moterys tikrai gali atsakyti sau į klausimą, kokioje srityje jai sekasi geriausiai, kadangi visi atsakymai, nuojautos ateina iš pasąmonės“, - pridūrė laidų vedėja.
Šeima kaip stiprybės šaltinis
Netektis Daivos gyvenime kompensavo šilti ryšiai su Ožalų šeima. Daivos kelius į Ramygalos gimnazijoje prancūzų kalbos mokytoja dirbančios Birutės ir buvusio Ramygalos seniūno Ričardo Ožalų šeimą nutiesė ne kraujo ryšys, o širdžių šiluma.
Po visų netekčių Daiva nepamiršo šeimą apibūdinančių žodžių: „mama“, „tėtis“, „brolis“. Jos lūpos dažnai taria ir „sesuo“. Niekaip kitaip tik mama ji vadina B. Ožalienę, tėčiu - R. Ožalą, jų sūnų 36-erių Dainių - broliu, buvusią klasės draugę bendraamžę Laurą - seserimi.
Labdaringa veikla
Žurnalistė Daiva Žeimytė-Bilienė kartu su vyru Mindaugu Biliumi įkūrė labdaros paramos fondą, kad galėtų padėti pasauliui. Kaip sakome, mėgstame gelbėti pasaulį, abu esame pametę galvas dėl šitų dalykų. Kol kas tai tik pradžia - fondas įsteigtas, bet viskas ateityje. Nori žmonės būti geri, nes tai labai smagu. Padėti kitam - geras jausmas, - sako D. Žeimytė.