Jacqueline Lee Bouvier Kennedy Onassis - moteris, kurios vardas tapo elegancijos, stiliaus ir rafinuotumo sinonimu. Ji buvo ne tik pirmoji Jungtinių Amerikos Valstijų ponia, bet ir mados ikona, kurios įvaizdis įkvėpė daugybę moterų visame pasaulyje. Šiame straipsnyje panagrinėsime Jacqueline Kennedy Onassis gyvenimą, nuo vaikystės iki vedybų su įtakingais vyrais, jos įtaką madai ir sudėtingą asmenybę, kuri slypėjo po tobulu įvaizdžiu.
Ankstyvasis gyvenimas ir šeima
Jacqueline Lee Bouvier gimė 1929 m. liepos 28 d. Ji augo turtingoje šeimoje, kurioje tėvas dirbo biržos brokeriu, o motina rūpinosi namais. Jacqueline turėjo jaunesnę seserį Caroline Lee. Nors šeima atrodė idiliška, tėvai išsiskyrė, kai Jacqueline buvo dar vaikas.
Jacqueline gyslomis tekėjo tikros prancūzų aristokratės kraujas. Ji buvo auginama it kilmingiausia aristokratė, turėjo puikią stiliaus pajautą.
Meilės nuotykiai ir vedybos
Jacqueline gyvenime buvo ne vienas reikšmingas vyras. Pirmasis jos vyras buvo Johnas F. Kennedy, tuometinis senatorius, vėliau tapęs JAV prezidentu. Jiedu susituokė 1953 m. ir susilaukė dviejų vaikų: Caroline ir Johno jaunesniojo. Nors Jacqueline buvo nėščia penkis kartus, kiti vaikai mirė.
Po Johno F. Kennedy nužudymo, Jacqueline ištekėjo už graikų milijardieriaus Aristotle’io Onassis 1968 metais. Ši santuoka sulaukė daug dėmesio ir kritikos, tačiau Jacqueline teigė, kad ji norėjo apsaugoti savo vaikus nuo per didelio dėmesio ir užtikrinti jiems saugumą. Po A. Onassio mirties, Jacqueline susiejo savo gyvenimą su Maurice’u Tempelsmanu.
Taip pat skaitykite: Pilietybė pagal tėvus
Santuoka su Johnu F. Kennedy
Jaunystėje Jacquelina nebuvo turtais aptekusi mergina. Baigusi Vašingtono universitetą, ji įsidarbino reportere laikraštyje. Visos jos pajamos tebuvo vos 50 JAV dolerių per savaitę, tačiau net ir su kuklia pinigų suma mergina puikiai sugebėjo išsisukti. Ir pasisekė Jackie taip, jog jos išraiškingų akių žavesio pakerėtas tuometis senatorius Johnas F. Kennedy mielai viengungystę iškeitė į stilingos, puikiai kalbančios prancūziškai merginos draugiją. Žinoma, ši istorija turi ir tamsiąją pusę: Jackie senatorių persekiojo, o puikų išsilavinimą ir iš krikščioniškos šeimos kilusi mergina buvo gera partija kandidatui į JAV prezidentus. Be to, nereikėtų pamiršti, kad antrasis Jacqueline motinos vyras - Hughas D. Auchinclossas - turėjo gausybę įtakingų bičiulių, pavyzdžiui, tarp jų buvo Rockefellerių, Tiffany šeimos nariai. Tačiau daugeliui žmonių iki šiol neaišku, ką ši elegantiška, išprususi ir labai jautri moteris veikė su storžieviu, kirkinančiu visas iš eilės sekretores amerikiečiu Johnu F. Kennedy. Ar tai abiem pusėms naudingas sandoris? Galbūt. Tačiau kuris iš jų turėjo daugiau naudos - niekas nebesužinos.
Viename interviu 35-asis JAV prezidentas Johnas F. Kennedy, kuris rinkiminei kampanijai išleido 14 mln. JAV dolerių, prisipažino, kad jo žmona - tikra fėja. Poros namuose visada buvo jauku ir tvarkinga, netrūko ir prezidento taip mėgstamų žlėgtainių bei keptų bulvyčių. Žmona visada žinojo, kad jos brangusis Johnas namo negrįžta ne dėl neatidėliotinų politinių reikalų, o dėl dar vieno meilės nuotykio. Tačiau Jacqueline nekėlė jokių pavydo scenų dėl dviejų priežasčių: pirma - ji buvo auklėta niekada nesižeminti ir iki galo išlikti oriai (vadinasi, „nežinoti“), antra - isteriškas elgesys būtų pridaręs tik žalos jų „sandoriui“. Tačiau griežtai teigti, kad tarp šių sutuoktinių nebuvo jausmų, būtų netiesa. JAV prezidentas Kennedy džiaugėsi žmona, lepino ją, leido jai realizuoti meninį polėkį - Baltuosius rūmus, kuriuos Jacqueline vadino „klojimu“, ji taip iščiustijo, kad iki šiol netyla kalbos apie milijonus kainavusias antikvarines vertybes. Nors Jackie dievino prabangą, tačiau ji visuomet jausdavo ribą, kada reikia sustoti, kad netaptų pompastiško gyvenimo karaliene.
Kai 1963-iaisiais, po vyro nužudymo, Jacqueline kraustėsi iš Baltųjų rūmų, prezidento miegamajame, virš židinio, ji paliko graviruotą bronzinę lentelę, kurioje buvo parašyta: „Šiame kambaryje gyveno Johnas F. Kennedy su žmona Jacqueline. Jie čia išgyveno dvejus metus dešimt mėnesių ir dvi dienas - nuo 1961 m. sausio 20 dienos iki 1963 m. lapkričio 22 dienos.“ O kur dar garsiosios kompozitoriaus Leonardo Bernsteino „Mišios“, kurios, Jackie paprašius, sukurtos jos vyrui atminti, tiksliau - atidarant Kennedy vardo meno centrą. Tai buvo ne tik jausmų ar pagarbos sutuoktiniui ženklas: būkime atviri, juk Jackie mėgo pasireklamuoti…
Santuoka su Aristoteliu Onassiu
Jonijos jūroje esančią Scorpios salą graikų milijardierius Aristotle Onassis padovanojo mylimai Jacqueline, kuri už jo tekėjo ne tik norėdama pamiršti praeities negandas, bet ir papildyti savo kišenę. Tuo metu Jackie buvo 39, o laivų magnatui - 62 metai. Tačiau tik apie 17 000 JAV dolerių per metus po vyro mirties paveldėjusi Jacqueline sutiko sudaryti malonų sandėrį ir tapti ponia Onassis. Tiesa, į jų vedybų sutartį buvo įtrauktas punktas, kad moteris, jei nenorės, galės su turčiumi nemiegoti. Tačiau Jaukie ne kartą sakė pamilusi graikų kilmės milijardierių Onassį, leidusį jai švaistyti milžiniškus pinigus ir savo malonumui dirbti žurnalistės darbą. Nežinia, ar tai tiesa, ar melas, tačiau gyvenimo pabaigoje Jacqueline Kennedy Onassis, net ir susirgusi onkologine kraujo liga, švytėjo.
Pasiekimai ir įtaka
Jacqueline Kennedy Onassis buvo ne tik pirmoji ponia, bet ir stiliaus bei mados simbolis. Ji buvo jauniausia iš kada nors išrinktų JAV prezidentų žmonų. Jos apranga, elgesys ir požiūris į gyvenimą darė didelę įtaką to meto visuomenei.
Taip pat skaitykite: Violetos Mičiulienės gyvenimo aprašymas
Stilius à la Jackie
Trumpi trijų eilių perlų karoliai, juoda uždara suknelė iki kelių, maža rankinė, baltos ilgos pirštinaitės ir dideli akiniai… Kažkur girdėta? Be abejo, tokį aprangos stilių, tapusį klasika, padiktavo Jackie. Paprasta mergina, kuri jau nuo lopšio buvo auginama it kilmingiausia aristokratė, turėjo puikią stiliaus pajautą - šios moters aprangos kodas XX amžiaus 7-ajame dešimtmetyje sukėlė revoliuciją.
Į mados istoriją įėjo asimetriškas puikios medžiagos Jacqueline kostiumėlis, kurį ji vilkėjo 1961 metais. Tai buvo ir ekstravagantiška, ir taip subtilu, kad net didžiausi mados kritikai nedrįso priekaištauti žaviajai Jackie. Maža to, ji netgi turėjo asmeninį dizainerį, kuris, tiesą sakant, dažniau it koks paprastas siuvėjas įgyvendindavo pirmosios šalies ponios eskizus, o ne pats jai kurdavo. Taip, tai tas pats žymusis Olegas Cassini, apie kurį pasaulis nė nebūtų sužinojęs, jei ne Jaukie. Nors ši žavi ir rafinuota moteris dievino prancūzų mados kūrėjus, tačiau puritoniška Amerika reiškė viešą nepasitenkinimą - JAV pirmoji dama turi būti patriotiška! Tik tarp mūsų: sklido gandai, jog svetima pavarde Jacqueline Kennedy atkeliaudavo siuntiniai iš „Givenchy“ mados namų, tačiau ji nuardydavo jų etiketes, o iki tol niekam nežinomas Olegas Cassini… prisiūdavo savąsias.
Kalbama, kad skrybėlaitės-„tabletės“ autorinės teisės priklauso Jackie. Garsus Kennedy klanas į pasaulio istoriją įėjo ne tik kaip įtakingų politikų šeima. Legendinio nužudyto JAV prezidento Johno Fitzgeraldo Kennedy žmona Jacqueline iki šiol vadinama viena įtakingiausių mados ikonų, kurios stilių, kaip kalbama, pamėgdžioja net „naujai iškepta“ pirmoji JAV dama Michelle Obama.
Kritika ir kontroversijos
Be abejo, Jacqueline Kennedy Onassis gyvenimas nebuvo be kritikos ir kontroversijų. Ji buvo kaltinama besaikiu išlaidumu ir vengimu atlikti prezidento žmonai deramas pareigas. Tačiau ji visada turėjo savo argumentų ir paaiškinimų.
Be abejo, liaupsinti šią moterį tikrai yra už ką. Tačiau ši milijonų dievinama mados ikona visą gyvenimą turėjo kelis priešus - savo vyro seseris ir besaikį išlaidumą. Išleisti kelis tūkstančius piniginei ar skarelei jai atrodė natūralu, o kelissyk nusifotografuoti tuo pačiu apdaru - tikra nelaimė! Dėl išlaidumo jai nuolat priekaištaudavo ir Johnas F. Kennedy, bet ji visada turėdavo ką atkirsti, pavyzdžiui, „jei tu rinkiminei kampanijai, t. y. pinigams „į orą“, gali išleisti milijonus, kodėl mano išlaidos negali sudaryti 100 000 JAV dolerių“.
Taip pat skaitykite: Efektyvūs sprendimai vaikų auklėjimui
Pinigus ponia Kennedy švaistė ne tik madingiems apdarams ar prabangiam interjerui. Iki gyvenimo pabaigos puikią išvaizdą jai padėjo išsaugoti plastinės operacijos ir ypatinga kosmetika.
Nemalonėn Jacqueline papuolė ir dėl prezidento žmonai deramų pareigų vengimo. Ji nerengė labdaringų akcijų ir nesilankydavo vaikų globos namuose su maišais dovanų. Tačiau ir tada žavioji Jackie turėjo pasiteisinimą: „Aš noriu rūpintis tik vyru ir vaikais. Jei pasinersiu į visuomeninę veiklą, neliks laiko šeimai.“ Tad keturias dienas per savaitę, kai Jackie su vaikais būdavo ne Baltuosiuose rūmuose, o jų šeimai priklausančiame užmiesčio name „prezidentauti“ likdavo vyro seserys ar anyta. Iki gyvenimo pabaigos tarp šių moterų tvyrojo nesantaika. Kalbama, kad Johno F. Kennedy seserys tarpusavyje dažnai apkalbėdavo, tyčiodavosi iš „keistuolės ir tinginės“.
Netektys ir gyvenimo sunkumai
Jacqueline gyvenime buvo ne tik žavūs kaspinėliai ir lakuotos odos bateliai, bet ir marios netekčių. Ji patyrė persileidimą, negyvagimį ir vos kelias paras išgyvenusį kūdikį. Sutuoktinio Johno F. Kennedy nužudymas buvo didžiulis smūgis, po kurio ji ilgai negalėjo atsigauti.
Jackie su Johnu susilaukė dviejų vaikų, tačiau likimas jai lėmė pastoti net penkis kartus. Deja, jos biografijoje galime rasti ir persileidimą, ir negyvagymį, ir vos kelias paras išgyvenusį kūdikį. Kai prie Jacqueline akių buvo nušautas sutuoktinis, ji ilgai neįstengė daryti nieko kita, o tik leisti laiką su vaikais: kartu jie jodinėdavo, skaitydavo, vaidindavo… Vienas iš labiausiai graudinančių faktų, liudijančių Jackie stiprybę ir meilę atžaloms, - gimtadienio tortas su žvakutėmis trimečiui sūneliui… praėjus vos kelioms valandoms po vyro laidotuvių. „Aš privalau jiems suteikti laimės. Vaikai negali gedėti“, - atkirto į skeptišką komentarą moteris, kuri pirmąja JAV ponia tapo būdama vos 31 metų. Tačiau ir Jackie vaikus palytėjo Kennedy prakeiksmas. Senatorius Johnas jaunesnysis, mylimas Jacqueline sūnus, žuvo sudužus lėktuvui. Nors šis atodūsis ir skamba makabriškai, laimė, kad moteris jau buvo mirusi nuo leukemijos, nes dar vieno mylimo žmogaus laidotuvių ji tikrai nebūtų ištvėrusi.
Paskutiniai gyvenimo metai ir mirtis
Paskutiniuosius 12 gyvenimo metų Jacqueline Kennedy Onassis dėvėjo tik mados namų „Carolina Herrera“ drabužius. Ji mirė 1994 m. gegužės 19 d. nuo leukemijos. Jos mirtis sukrėtė pasaulį, o jos palikimas gyvuoja iki šiol.
Sesers Caroline Lee Radziwill gyvenimas
Apie legendinę Jackie O - Jacqueline Kennedy-Onassis - žino visi. Bet garsiausia visų laikų Amerikos pirmoji ponia turėjo jaunesnę seserį Caroline Lee, pergyvenusią vyresnėlę 25 metais ir turėjusią nė kiek ne pilkesnę biografiją. Šitos nepaprastos moters, tik per plauką nesulaukusios 86-ojo gimtadienio, istorija skamba kaip romanas ar filmo scenarijus. Ir gali būti svarbi mums, kartais nustembantiems, kad patys kadaise turėjome aristokratiją.
Lee, kaip nuo vaikystės mėgo būti vadinama, buvo ištekėjusi už beveik mūsiškio - lenkų aristokrato Stanislawo Albrechto Radziwillo, kunigaikščių Radvilų Olykos-Nesvyžiaus linijos atstovo. Ši santuoka iškėlė Radvilų giminę į tokias aukštumas, kokias ji buvo pasiekusi gal tik geriausiais laikais: kunigaikštis priklausė artimiausiai savo garsaus svainio, prezidento Johno F. Pastarąjį kartą į žurnalistų akiratį pakliuvo po motinos mirties praėjusių metų žiemą, kai paaiškėjo, kad yra vienintelė jos turto, vertinamo 50 milijonų dolerių, paveldėtoja. Niujorką nustebino suma - manyta, kad Lee striuka su pinigais: įprastas damos gyvenimo būdas kainavo daug ir prieš porą metų ji net turėjo parduoti butą Paryžiuje. Kitas šokiruojantis dalykas - testamente nepaminėtos marti Carole ir dukterėčia Caroline, vienintelė gyva Jackie ir prezidento Kennedy dukra. O juk Jackie ne kartą gelbėjo seserį iš finansinės duobės. Lee gyvenimo istorija praplečia istorinį akiratį ir papildo nepaprastų moterų galeriją dar vienu tipažu.
Negalime sakyti, kad sektinu: seserų Bouvier legenda tapusi aistra pinigams - ne pats patraukliausias bruožas. Bet, velniai griebtų, vis tiek jos buvo nepaprastos, suko galvas nepaprastiems ir neprastiems vyrams. Ir mylėjo juos beveik taip pat, kaip pinigus ir galimybes, kuriuos tie galėjo suteikti. Seserų Bouvier biografija taikliai iliustruoja, kokia iš tiesų buvo epocha, kai visi vyrai atrodė vyriški, o moterys - moteriškos. Ir neturėjo jokių teisių, išskyrus puošti vyro būtį, rūpintis buitimi ir paklusti - bet kuriam šeimos vyrui: sutuoktiniui, tėvui ar…
Tiesą sakant, nemėgti turėjo dėl ko: lošėjai ir donžuanai retai kada būna geri sutuoktiniai. Nors gražuolis Johnas buvo neblogas tėvas - abi dukros jį dievino, o šis neslėpė teikęs pirmenybę Jackie. Seserys Bouvier neliko bekraitės - jų motina Janet Norton Lee antrą kartą ištekėjo nepaprastai sėkmingai: bankininkas Hugh D. Auchinclossas buvo visais atžvilgiais gera partija. Bet jis turėjo tikrų vaikų iš ankstesnių santuokų, taigi seserys vis tiek liko nuošalėje. Ir vis geriau suvokė finansinio saugumo svarbą privilegijuotos moters gyvenime. Kokia gi ji privilegijuota, jei neturtinga! Vienintelis būdas gyventi taip, kaip dera jų luomo damai, buvo ištekėti. Geriausia - už aristokrato, kaip įsivaizdavo mama.
Gyvesnė ir - kai kurių amžininkų nuomone - gražesnė ir moteriškesnė Lee apšoko trejais su puse metų vyresnę seserį ir vos dvidešimties ištekėjo už leidybos magnato Casso Canfieldo sūnaus Michaelo. Nuotakos mestą puokštę pagavusi Jackie netrukus susižadėjo su bene geidžiamiausiu visos Amerikos jaunikiu ir būsimuoju prezidentu. Tai buvo nepalyginti aukštesnis skrydis nei vedybos su leidėjo atžala - raundą laimėjo Jacqueline. Bet ponia Canfield turėjo daugiau laisvės nei panelė Bouvier. O svarbiausia - jaunasis vyras netrukus gavo darbą JAV ambasadoje Londone. Ir suvedė su žmogumi, kurio skambia pavarde Lee vadinosi iki mirties.
Lemtingoji pažintis su tikru aristokratu (galima pertraukti per dantį amerikiečių aistrą titulams) įvyko vakarėlyje. Aū, tradicinės šeimos gynėjai! Nė vieno romano herojaus nesustabdė šventi santuokos saitai. Lee (Bouvier - katalikai) pasiekė, kad vedybos būtų anuliuotos Romos Katalikų Bažnyčios. Antrą kartą besiskiriančiam kunigaikščiui tokio dokumento nereikėjo - ta santuoka nebuvo bažnytinė. Visas šitas reikalas atsiėjo 50 tūkstančių dolerių (šiandien tai būtų per 400 tūkstančių). Pats Kennedy delikačiu klausimu susitiko su Vatikano atstovu Vašingtone ir parūpino advokatų Lee interesams Romoje ginti. Bažnytiniame teisme ji pareiškė, kad Michaelas - impotentas, su juo šešerius metus negalėjo susilaukti vaikų (tai - svarus argumentas). Skeptikai sako, kad Lee mirtinai troško tapti kunigaikštiene (ir nušluostyti nosį seseriai, ištekėjusiai už paprasto būsimo prezidento). O Radziwillo kunigaikštystė Didžiojoje Britanijoje tebuvo mandagumo ženklas - užsieniečių teisę naudoti krašto titulus turėjo tvirtinti karalienė Elizabeth II. Tačiau jis neišsižadėjo aristokratiškų manierų ir reikalavo atitinkamos pagarbos, juolab kaip tikra kilmingoji elgėsi jo jaunoji žmona.
Ambicijos ir pretenzijos buvo pagrįstos - kitaip nei daugelis kilmingų bėglių iš Sovietų okupuotos Europos, Radziwillas sugebėjo prasimušti Londone, jo nekilnojamojo turto firma klestėjo, pats buvo vienas turtingiausių Anglijos žmonių. O giminystė su Kennedy iškėlė jį į svaigias viršūnes: Radziwillas padėjo būsimam prezidentui siekti posto, po pergalės dažnai lydėdavo kelionėse ir oficialiuose susitikimuose, Kennedy pirmagimė Caroline gavo vardą tetos garbei, prezidentas buvo Annos Christinos Radziwill krikštatėvis, visi kartu sutikdavo Kalėdas. Seserys keliavo po Italiją, Indiją ir Pakistaną. Europoje ir Amerikoje pasirodė kelios knygos apie Radvilas - toks pasakiškas atrodė ketvertukas. Nors abiejų sesučių charakteris nebuvo auksinis, Lee, kaip ir seniau, buvo artimiausia Jackie patikėtinė ir…
Gražuolė kunigaikštienė mėgavosi dėmesiu ir šlove ir, galima sakyti, buvo antroji dama. Daugelis mados namų laikė ja stilingesne ir madingesne už seserį, ji nebuvo susaistyta protokolo ir drąsiai galėjo naudotis europiečių dizainerių paslaugomis. Radziwillų XVII amžiaus dvaras Turville Grange (valanda kelio automobiliu nuo Londono, su didžiuliu sodu ir arklidėmis) buvo fotografuojamas interjero ir aukštuomenės žurnalams. Lee turėjo viską: turtingą ir kilmingą vyrą, du vaikus, tobulus namus, suknelių, briliantų, kailių, aukštuomenės dėmesį. Jos kilmingasis vyras savo ruožtu turėjo meilužių (ką padarysi, reikalavo geras tonas) ir savaip mylėjo mažąją, neįkainojamą tiesiogine prasme žmonelę. Bet ir pati Lee ne kartą interviu ją paneigė, ir pirmasis jos sutuoktinis buvo paauglystės dienų draugas - dar vienam romanui tiesiog nebuvo kada įsiterpti. Tiesa, aukštuomenės damų interviu niekas neliepia tikėti.
Labai iškalbingas Jackie Kennedy dialogas su „Life“ žurnalistu Theodore’u H. White’u - į dvejonę, kad tikriausiai nesutiks skelbti interviu, Jackie atsakė: „Žinoma. Bet gali būti, kad tarp dviejų seserų stovėjo kitas vyras - graikų laivybos magnatas Aristotelis Onassis, pradžioje užmezgęs itin artimus santykius su Lee ir tapęs Radziwillų šeimos draugu. Šiaip ar taip, būtent Lee įtikino turtuolį graiką pakviesti seserį į jachtą „Christina“ - Jackie buvo netekusi kūdikio ir jai desperatiškai reikėjo paguodos. O dar ji turėjo įkalbėti Lee nutraukti tikrą ar tariamą intrigą su Onassiu - kunigaikštienės draugystė su graiku kliuvo ir Kennedy, ir, be abejonės, Radziwillui. Aristotelio meilužė Maria Callas nekentė Lee, o paskui ir Jackie - iš kruizo po Egėjo jūrą pirmoji Amerikos ponia grįžo atsigavusi, pailsėjusi ir… švytinti.
Kita - ne mažiau svari - kunigaikštienės siekis imtis aktorės karjeros. Kam jai to reikėjo? Atsakymas paprastas: visada norėjo tai padaryti. Lee atšoko sesers vestuves su Onassiu privačioje jo Skorpios saloje - šios vedybos ir daugiau nei dosni vestuvių sutartis padarė bet kokias jų varžybas beprasmes: Jackie įgijo neįveikiamą pranašumą. Galutinai skyrybos buvo baigtos 1974 metais kunigaikščio iniciatyva. Skambios pavardės moteris niekada nekeitė, nors buvo susižadėjusi su viešbučių magnatu Newtonu Cope’u (išsigandęs nuotakos finansinio apetito, verslininkas paliko mylimąją kone vestuvių išvakarėse). O galiausiai dar kartą ištekėjo už garsaus režisieriaus ir prodiuserio Herberto Rosso. Nežinia, tiesa ar ne, kad filmų kūrėjas buvo biseksualus (ir tai vargu ar būtų trikdę Lee), bet jis negalėjo pamiršti mirusios pirmosios žmonos, balerinos Noros Kaye. Nekoks vedybinio gyvenimo pagrindas… „Jis buvo tikrai kitoks nei visi mano pažįstami vyrai, - komentavo Lee šitą trejus metus trukusią santuoką. - Kino pasaulis skambėjo taip jaudinamai. Bet toks nebuvo. Aš nekenčiau Holivudo ir industrijos provincialumo… Nenutuokiau… kad Herbertas pamišęs dėl Noros. Jis nuolat kartodavo: „Nora sakydavo taip, Nora darydavo anaip.
Niujorke Lee supo kita aplinka - draugavo su rašytoju Trumanu Capote (draugavo - būtent tai ir reiškia, „Pusryčių pas „Tiffany“ ir „Kitų balsų, kitų kambarių“ autorius žaidė kitoje lygoje, tačiau mėgo aukštuomenės damų, kurias praminė gulbėmis, palydą), jos kompanijai įvairiu metu priklausė baleto šokėjai Rudolfas Nurejevas ir Margot Fonteyn, architektas, dekoratorius Renzo Mongiardino, fotografas Cecilis Beatonas, dailininkas Andy Warholas, Yves’as Saint Laurent’as, Olegas Cassini, Michaelas Korsas, Marcas Jacobsas, Carolina Herrera, Giambattista Valli… Prieš porą metų per Valli kolekcijos pristatymą Salma Hayek, visada nuo galvos iki kojų vilkinti garsiausių mados namų apdarais, prisipažino mylinti Lee ir pareiškė, kad senoji ponia, kuriai tuomet buvo 83-eji, pasipuošusi trumpu baltu švarkeliu ir juodomis kelnėmis cigaretėmis, atrodo geriau už ją. Įkvėpta Renzo, pati ėmėsi interjero dizaino - kaip ji sakydavo, įrengdavo namus žmonėms, praleidžiantiems juose ne daugiau kaip tris dienas per metus. Parašė porą autobiografijų, pradėjo kurti dokumentinį filmą apie savo ir Jackie tetos ir pusseserės Edithos Bouvier Beale ir jos dukters Edie istoriją. Michaelas Korsas pavadino savo 1990-1991 metų rudens ir žiemos kolekciją „The Lee Radziwill Look“. Capote žodžiais, ją buvo lengva apibūdinti: gražuolė - ir viduje, ir išoriškai. O dar ji turėjo nepaprastą grožio ir mados nuojautą, per ilgus metus nušlifuotą kaip briliantas. Kaip ji pati taikliai apibūdino savo mados namų „Giorgio Armani“ viešųjų ryšių skyriaus vadovės pareigas: „Iš esmės turėjau žiūrėti ir sakyti, ko žmonėms reikia, o ko - ne. Tai buvo smagu… Aš buvau akys ir ausys, padėjau žmonėms suprasti, ko jie nori.“ Arba, kaip apie savo legendinę konsultantę sakė maestro, Lee kerėjo žmones, palengvindavo bet kokią įtampą, kūrė stebuklingą harmoniją. „Ji - valinga ir moteriška, bet nestereotipinė.