Vis daugiau šeimų Lietuvoje susiduria su nevaisingumo problema. Šiuolaikinė medicina siūlo įvairius nevaisingumo gydymo būdus, o ovuliacijos stimuliacija yra vienas iš jų. Šiame straipsnyje aptarsime ovuliacijos stimuliacijos metodus.
Nevaisingumo problema ir pagalbinis apvaisinimas
Niekam ne paslaptis, kad šeimų, susiduriančių su nevaisingumu, Lietuvoje vis daugėja. Reprodukcinė medicina siūlo pažangius sprendimus, leidžiančius poroms neatsisakyti svajonės tapti tėvais. Pagalbinis apvaisinimas dažniausiai nėra pirmasis gydymo būdas, kurio griebiamasi gydant nevaisingas poras. Pirmiausia rekomenduojami kiti metodai. Gydymas priklauso nuo to, kokia nevaisingumo priežastis.
Kas yra ovuliacijos stimuliacija?
Ovuliacijos stimuliacija - tai vaistų, skatinančių ovuliaciją, vartojimas. Šie medikamentai skiriami moterims, kurių ovuliacija vyksta nereguliariai arba apskritai nevyksta. Su ovuliacija susijusių problemų turi 25-30 proc. moterų. Įprastai ovuliacija įvyksta, kai subrendusi kiaušialąstė išsiveržia iš kiaušidės, kad spermatozoidai galėtų ją apvaisinti. Kiekvienos moters ciklo trukmė yra skirtinga, tad visiškai normaliu laikomas ir 21-35 d. ciklas.
Ovuliaciją galima nustatyti naudojant ovuliacijos testus, o taip pat stebint vaisingas dienas išduodančius kūno signalus: pakilusią bazinę kūno temperatūrą, kiaušinio baltymą primenančias gimdos kaklelio gleives, pakilusį ir suminkštėjusį gimdos kaklelį. Kai ovuliacija yra visiškai nenuspėjama nei pagal intervalą, nei pagal trukmę, šis sutrikimas vadinamas oligoovuliacija.
Ovuliacijos stimuliacijos tikslas - padidinti moters tikimybę susilaukti kūdikio įprastu lytinių santykių būdu, pasitelkiant pagalbinį apvaisinimą ar kitą nevaisingumo gydymo būdą. Moterims, kurioms po ovuliacijos stimuliacijos ir toliau tęsiasi ovuliacijos sutrikimai, gydytojai gali rekomenduoti superovuliaciją.
Taip pat skaitykite: Ovuliacija: ką svarbu žinoti?
Prieš pradedant ovuliacijos stimuliaciją
Kelias į dirbtinį apvaisinimą visada prasideda nuo išsamaus poros ištyrimo. Svarbu pabrėžti, kad nevaisingumas - tai poros, o ne vieno asmens problema. Nevaisingos poros tyrimą rekomenduojama atlikti specializuotose klinikose, kuriose dirba patyrę šios srities specialistai ginekologai arba, vyro nevaisingumo atveju, urologai-andrologai. Tiriami abu partneriai.
Konsultacijos dėl nevaisingumo metu gydytojas įvertina abiejų partnerių sveikatos istorijas bei galimas nevaisingumo priežastis ir paskiria reikiamus tyrimus. Konsultuotis rekomenduojama tiek moteriai, tiek vyrui. Suprasdami šios temos jautrumą, dėmesio skiriame ne tik medicininiams jos aspektams, bet ir poros emocinei bei psichologinei būklei.
Tyrimai ir konsultacijos vaisingumo centre
Vaisingumo centre atliekami tyrimai ir konsultacijos apima:
- Konsultacijos dėl nevaisingumo: Jos metu gydytojas įvertina abiejų partnerių sveikatos istorijas bei galimas nevaisingumo priežastis ir paskiria reikiamus tyrimus. Konsultuotis rekomenduojama tiek moteriai, tiek vyrui. Suprasdami šios temos jautrumą, dėmesio skiriame ne tik medicininiams jos aspektams, bet ir poros emocinei bei psichologinei būklei.
- Kiaušintakių pratekamumo tyrimai: Kiaušintakių būklė - vienas svarbiausių, natūralų pastojimą lemiančių veiksnių. Jų pratekamumo tyrimais, atliekamais pasitelkiant ultragarso arba rentgeno įrangą, nustatomi galimi kiaušintakių užakimai bei pažeidimai ir, jei reikia, parenkamas optimaliausias gydymo kelias - nuo medikamentinės ar chirurginės terapijos iki pagalbinio apvaisinimo.
- Išsamūs ir kompleksiniai vyro spermos tyrimai (spermograma): Spermograma leidžia įvertinti svarbiausius vyro vaisingumo rodiklius - spermatozoidų kiekį, judrumą, formą ir bendrą spermos būklę. Prireikus gali būti atliekami ir išplėstiniai tyrimai, tokie kaip DNR fragmentacijos ar MAR testas. Gauti rezultatai padeda nuspręsti, ar taikytinas natūralus pastojimo būdas, ar reikalingos pagalbinio apvaisinimo procedūros. Tyrimas greitas ir neskausmingas, tačiau labai reikšmingas diagnostikos procese.
- Hormonų tyrimai dėl endokrininių sutrikimų: Moterų nevaisingumui įtakos dažnai turi hormonų pusiausvyros sutrikimai - ovuliacijos nebuvimas, policistinių kiaušidžių sindromas ar skydliaukės ligos. Atlikus kraujo tyrimus įvertinamas hormonų lygis ir nustatomi galimi endokrininiai sutrikimai. Gydymas gali apimti medikamentinę korekciją, ovuliacijos stimuliaciją ar gyvenimo būdo pokyčius.
Kada verta išsitirti dėl nevaisingumo?
Nevaisingos poros tyrimas pradedamas, jei:
- moteris nepastoja vienerius metus ar ilgiau;
- moteris nepastoja 6 mėnesius ar ilgiau ir yra 35 metų ar vyresnė;
- žinoma kokia nors aiški poros nevaisingumą sukelianti priežastis, pvz., sutrikęs mėnesinių ciklas, anksčiau buvę dubens organų uždegimai, gimdos ir kiaušidžių endometriozė, kiaušintakių patologija, ginekologinių operacijų pasekmės, vyro spermos kiekio ir judrumo sutrikimai.
Ovuliacijos stimuliacijos metodai
Štai keletas dažniausiai naudojamų ovuliacijos stimuliacijos metodų:
Taip pat skaitykite: Skiepijimas 1965 m. Lietuvoje
Vaistai, skatinantys ovuliaciją
- Klomifeno citratas. Tai kiaušinėlio atsipalaidavimą iš kiaušidės stimuliuojanti veiklioji vaistų medžiaga. Dažniausiai vaistas skiriamas moterims, kurių hipofizės (smegenų liaukos) hormonų patologijų nėra, tačiau nevyksta tipiniai mėnesiniai šių hormonų pokyčiai. Vaistas įprastai pradedamas vartoti 3-5 ciklo dieną, o jei mėnesinių nėra, gydymas pradedamas bet kuriuo metu. Dažniausiai 5 dienas vartojama 50 mg dozė, o gydymo metu tikrinama kiaušidžių reakcija į vaistą. Jeigu kiaušinėlis laikantis šio gydymo kurso nesubręsta, taikoma kita metodika: nuo 5 kito ciklo dienos iš viso 5 dienas vartojama po 100 mg per parą. Jei ir tuomet kiaušinėlis nesubręsta, gydymo kursą, skiriant pacientei po 100 mg / 24 val., reikėtų pakartoti. Jei ovuliacija nevyksta, po 3 mėn. kurso reikia daryti 3 mėn. pertrauką ir tuomet vėl vaistus vartoti laikantis aprašytojo scenarijaus.
- Gonadotropinai. Jie sudaryti iš dviejų hormonų - liuteinizuojančio ir stimuliuojančio folikulus. Pastarieji skatina kiaušinėlių vystymąsi, o juos įprastai gamina hipofizė. Dėl gonadotropinų kartais per intensyvaus kiaušinėlių stimuliavimo juos reikia atidžiau stebėti.
- Aromatazės inhibitoriai. Šio tipo vaistai yra labai veiksmingi pacientėms, sergančioms policistinių kiaušidžių sindromu. Vaisto indikacijos - panašios kaip klomifeno citrato.
- Vaistai, mažinantys gliukozės kiekį kraujyje.
Intrauterininė inseminacija (IUI)
Intrauterininė inseminacija (IUI) - viena iš dažniausiai atliekamų pagalbinio apvaisinimo procedūrų. Pagalbinio apvaisinimo procedūra, kurios metu specialiai paruošta sperma suleidžiama tiesiai į gimdą. Ji dažniausiai taikoma atvejais, kai pora, dėl vienokių ar kitokių priežasčių, neturi visaverčių lytinių santykių arba yra pakitusi spermos kokybė ar gimdos kaklelis. Procedūra trumpa, nereikalauja nejautros ir dažnai atliekama ambulatoriškai. Nors tai paprastesnis metodas nei apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF), tam tikrais atvejais jis gali būti labai veiksmingas.
IUI procedūra yra greita ir neskausminga. Daugeliui porų inseminacija suteikia galimybę pastoti be apvaisinimo mėgintuvėlyje. IUI gali būti atliekama natūraliame ovuliacijos cikle arba vykdant ovuliacijos stimuliaciją. Nėštumo tikimybė yra didesnė nei natūraliu būdu, nes spermatozoidai patenka tiesiai į gimdą pačiu vaisingiausiu ciklo metu.
Kartais prieš taikant IUI gydytojas paskiria kiaušides stimuliuojančių vaistų gonadotropinų. Kiaušidžių stimuliacijai vaistų skiriama tik tiek, kad užaugtų ne daugiau kaip 3 folikulai. Privalumas IUI atveju toks, kad vaistų skiriama gerokai mažiau nei tada, kai taikomas pagalbinio apvaisinimo mėgintuvėlyje (IVF) metodas.
Dažniausiai rekomenduojama atlikti 3 IUI ciklus. Jei per tą laiką moteris nepastoja, papildomos inseminacijos vargu ar padidins pastojimo tikimybę. Tačiau, be abejo, kiekviena situacija individuali. IUI - santykinai mažos rizikos procedūra. Kadangi ji minimaliai invazinė, yra nedidelės infekcijos rizika. Pastojimo galimybė - 9-21 procentas skirtingose klinikose. Tai - pasaulinė statistika.
Apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF)
In Vitro Fertilizacija, dar žinoma, kaip IVF, yra procedūra, kurios metu kiaušialąstės yra apvaisinamos laboratorijos sąlygomis, o ne pacientės organizme. Viena pažangiausių pagalbinio apvaisinimo procedūrų, kai kiaušialąstės apvaisinamos laboratorijoje, o užsimezgę embrionai perkeliami į moters gimdą. IVF dažniausiai atliekamas tada, kai pastoti natūraliai nepavyksta dėl kiaušintakių nepratekamumo, ovuliacijos sutrikimų, endometriozės ar neaiškios kilmės nevaisingumo. Procedūra atliekama keliais etapais - pirmiausia stimuliuojamos kiaušidės, tuomet atliekama folikulų (kiaušidžių) punkcija, apvaisinimas ir embrionų perkėlimas. Šis metodas taikomas visame pasaulyje ir pasižymi dideliu veiksmingumu.
Taip pat skaitykite: Socialiniai ir praktiniai antro vaiko aspektai
Intracitoplazminė spermatozoido injekcija į kiaušialąstę (ICSI)
Procedūra, kai į kiekvieną kiaušialąstę mikroskopu įvedamas vienas pasirinktinis spermatozoidas. Ji atliekama, kai spermos kokybė yra stipriai pakitusi - žema spermatozoidų koncentracija ir judrumas, netaisyklinga forma arba kai sperma išgauta chirurginiu (TESA) būdu. ICSI padidina apvaisinimo tikimybę tais atvejais, kai įprastas apvaisinimas nepavyksta. Procedūra yra sudėtinga bei reikalauja aukštų laboratorinių kompetencijų.
Kiaušidžių stimuliacija IVF procedūros metu
Prieš atliekant pagalbinio apvaisinimo procedūrą, atliekamas pacientų ištyrimas. Kiaušidžių stimuliacija yra atliekama medikamentų pagalba, kas dieną suleidžiant po paskirtą vaistų dozę, skiriami kiaušidžių folikulų augimą skatinantys vaistai. Stimuliacijos tikslas - subrandinti daugiau ir geresnės kokybės kiaušialąsčių nei natūralaus moters organizmo ciklo metu.
Galimos komplikacijos ir rizikos
Svarbu žinoti, kad bet kokia medicininė procedūra turi riziką. Pagalbinio apvaisinimo procedūros metu galima komplikacija yra kraujavimas po kiaušidžių punkcijos į pilvą arba į išorę. Būklė, kuri gali išsivystyti ruošiant moterį pagalbinio apvaisinio procedūrai yra kiaušidžių perstimuliavimo sindromas. Tai nereiškia, kad stimuliacijos eigoje yra perdozuoti vaistai. Sunkaus laipsnio hiperstimuliacija pasitaiko 0,5 proc. Pagalbinis apvaisinimas neatliekamas jei moteriai nustatyta gimdos defektų, dėl kurių neįmanoma išnešioti vaisiaus ar ji neturi gimdos.
Kiek laiko trunka dirbtinis apvaisinimas?
Dirbtinis apvaisinimas gali trukti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių. Diagnozė ir tyrimai gali trukti kelias savaites. Stimuliacija trunka 10-14 dienų. Kiaušinėlių surinkimas yra nedidelė chirurginė procedūra, kuri trunka apie 20-30 minučių. Apvaisinimas ir embrionų auginimas ir implantavimas trunka 3-5 dienas. Dirbtinio apvaidinimo trukmę koreguoja ir pasirinktinas metodas. Įvairių metodų (IVF, ICSI ir kt.) trukmė gali skirtis. Kiekviena pora yra unikali, todėl ir gydymo procesas gali skirtis.
Emociniai iššūkiai ir psichologinė pagalba
Nevaisingumas yra didžiulis išbandymas šeimai. Žmonės negalėdami sulaukti vaikų išgyvena stresą. Daugybė tyrimų patvirtina, kad nevaisingos poros dažniau serga depresija lyginant su kitomis šeimomis. Dirbtinis apvaisinimas - tai ne tik fizinis, bet ir emocinis procesas. Laukimas, viltys, kartais nusivylimai - visa tai yra natūrali šio kelio dalis.
tags: #buvo #daryta #ovuliacijos #stimuliacija