Žindymas yra natūralus ir geriausias būdas maitinti kūdikį, suteikiantis jam nepakeičiamų maistinių medžiagų ir apsaugą nuo ligų. Nors gamta moterį apdovanojo gebėjimu žindyti, kartais šis procesas gali pareikalauti daugiau pastangų ir žinių. Šiame straipsnyje aptarsime įvairius būdus, kaip paskatinti žindymą, pasiruošti galimiems iššūkiams, įveikti sunkumus ir užtikrinti, kad kūdikis gautų visą jam reikalingą maistą.
Pasiruošimas žindymui nėštumo metu
Vienas dažniausiai nėščiosioms užduodamų klausimų - ar jos ketina kūdikį žindyti. Nors kūdikio maitinimas krūtimi yra prigimtinis ir natūralus, tačiau ne visoms moterims tai pavyksta savaime. Tam, kad galėtumėte nuspręsti, ar žindymas - jūsų kelias, svarbu įvertinti daugybę savo gyvenimo aspektų. Pasikalbėkite su vaikus auginančiais artimaisiais ar draugais, paprašykite jų pasidalyti patarimais. Jei kažkas neramina (pavyzdžiui, ar galėsite žindyti, jei speneliai įdubę), konsultuokitės su gydytoju, diskutuokite forumuose, lankykite nėščiųjų ar net specializuotus žindymo kursus, skaitykite šios tematikos straipsnius ir knygas. Beje, verta paminėti, kad 70,3 proc. moterų Lietuvoje renkasi žindymą.
Svarbu pradėti ruoštis žindymui dar nėštumo metu. Domėkitės žindymo tema, skaitykite literatūrą, lankykite kursus, konsultuokitės su specialistais. Pasikalbėkite su kitomis mamomis, kurios jau turi patirties žindant. Tai padės jums įgyti daugiau pasitikėjimo savimi ir pasiruošti galimiems iššūkiams.
Pirmosios valandos po gimdymo: oda prie odos kontaktas
Medikai ragina gimdyves, jei tik tai įmanoma, jau per pirmąją valandą po gimdymo priglausti mažylius prie apnuoginto kūno: tai vadinamasis oda prie odos kontaktas. Vos gimusį naujagimį rekomenduojama nedelsiant nuogą guldyti ant apnuogintos mamos krūtinės. Nepriklausomai nuo paros laiko, pirmas dvi paras žindyti reiktų taip dažnai, kaip reikalauja kūdikis, bet ne mažiau kaip 8-10 kartų per parą (t.y. kas 2-3 valandas). Šis kontaktas ne tik stiprina ryšį tarp mamos ir kūdikio, bet ir skatina pieno gamybą. Padėtas mamai ant krūtinės naujagimis pats ima ieškoti spenelio. Mamai, kuri pradeda žindyti nepraėjus ilgiau nei valandai po naujagimio gimimo ir žindo dažnai, tarp maitinimų nenustatydama griežtų pertraukų, yra paprasta užtikrinti pakankamą pieno gamybą.
Teisingas žindymo technikos įvaldymas
Netinkamas kūdikio priglaudimas ir spenelių skausmas - dažniausi pradedančių maitinti mamų nusiskundimai. Skausmą dažniausiai lemia neteisingas kūdikio pridėjimas prie krūties. Tarkime, jeigu vaikelis paėmęs tik patį spenelio galiuką, jis su savo dantenomis užgauna ir taip jautrią spenelio odelę. Žinoma, reikia suvokti, kad organizmas turi apsiprasti su tuo, kas vyksta kūne. Jautrumas - natūrali organizmo reakcija į naują patirtį. Diskomfortas yra praeinantis, vaikas randa savo techniką, kaip paimti pienuką ir jam ir mamai patogiausiu būdu. Yra ir padedančių priemonių - kompresai, tepaliukai, oro vonios, gaubteliai. Žindymo metu mama skausmo jausti neturi. Nebent pačioje žindymo pradžioje, iki minutės laiko, jei krūtis jautresnė ir moters kūnas apskritai mokosi prie naujos patirties. Lengvas diskomforto jausmas gali kilti vos pradėjus žindyti, kol vaikelis pilnai ir patogiai pasiima krūtį - jo liežuvėlis banguoja, kol spenelis patenka beveik iki gomurio galo.
Taip pat skaitykite: Kaip gydyti pienligę?
Svarbu išmokti teisingai priglausti kūdikį prie krūties. Kūdikis turi apžioti ne tik spenelį, bet ir didžiąją dalį areolės. Jei jaučiate skausmą, vadinasi, kūdikis prigludęs neteisingai. Tokiu atveju nutraukite žindymą ir pabandykite iš naujo. Jei kyla sunkumų, kreipkitės į žindymo konsultantą. Po gimdymo paprašykite akušerės ar žindymo konsultantės pagalbos ir mokykitės taisyklingų žindymo padėčių. Pirmoji žindymo padėtis bus pusiau gulomis gimdykloje, kai kūdikis šliauš prie krūties ir pats susiradęs ją apžios. Taip galima žindyti ir toliau, palatoje, laikant kūdikį oda prie odos ir leidžiant dirbti pačiam. Jeigu gimdymo metu buvote kirpta ar plyšote, įsitikinkite, ar jums tikrai negalima sėdėti, nes gydytojai dažnai teigia, kad sėdėti negalima dvi savaites, tačiau visai gali būti, kad galite sėdėti iš karto. O sėdimos žindymo padėtys yra daug paprastesnės nei gulimos. Taigi, mokykitės, kaip pasiimti ir pasidėti kūdikį prie krūties. Ir nenusiminkite, jeigu iš pradžių nepavyksta pačiai. Pirmą parą pusei naujagimių pavyksta įvaldyti gerą krūties apžiojimą. Antrą parą keturi iš penkių jau moka taisyklingai apžioti krūtį. Jeigu jums nepavyko iki 7-os paros, ieškokite specialistų pagalbos.
Įvairios žindymo pozos
- Laisva ranka: Patogiai atsisėskite, iš šono pasidėkite tvirtesnę pagalvę ir ant jos, po savo pažastimi guldykite vaikelį. Sulenkta ranka apglėbkite kūdikį, jo sprandą ir galvytę švelniai prilaikykite plaštaka.
- Gulint ant šono: Atsigulkite ant šono, viena ranka pasiremkite, o kita ranka prilaikykite krūtį arba priglauskite kūdikį. Ši žindymo padėtis labai tinkama pirmosiomis dienomis po gimdymo, kuomet mamai skausminga ir nepatogu atsisėsti.
- Atvirkščiai: Kūdikį guldykite iš šono, tačiau atvirkščiai, taip, kad jo kojytės būtų nukreiptos į kitą pusę nuo jūsų kūno. Ši padėtis mažiau įprasta, tačiau labai tinkama norint paįvairinti žindymą.
- Ant pilvo: Vaikelį pasiguldykite sau ant pilvo (galite guldyti tiek tiesiau, tiek įstrižiau per visą savo kūną). Ši poza patogi iškart po gimdymo, nes galima aiškiai matyti, kaip kūdikis apžioja krūtį, padėti jam tai padaryti teisingai. Pasiguldžius ant pilvo patogu maitinti ir ūgtelėjusį vaiką.
- Sėdint: Patogiai atsisėskite ant kėdės ar grindų. Kūdikį pasisodinkite ant kelių ar taip, kad jo kojytės apimtų vieną jūsų šlaunį. Ši žindymo padėtis tinkama tik jau sėdintiems kūdikiams. Vertikalioje padėtyje galima žindyti ir mažesnį kūdikį, tik jo kūnelį bei galvytę reikės prilaikyti rankomis.
Žindymas pagal poreikį
Akušerės patarimas - visuomet žindykite pagal poreikį. Pieną gamina du dalykai - moters geros emocijos ir žindymas. Žindykite kūdikį pagal poreikį, o ne pagal grafiką. Tai reiškia, kad turėtumėte žindyti, kai tik kūdikis parodo alkio požymius, pavyzdžiui, ieško krūties, čiulpia kumštį ar neramiai juda. Naujagimius rekomenduojama maitinti 8-12 kartų per parą, tai reiškia, kad reikėtų maitinti kas dvi tris valandas. Laikas skaičiuojamas tarp maitinimų pradžios, t.y. jeigu pradėjote maitinti 9 val. ir baigėte 9.45, kitas maitinimas turėtų prasidėti ne vėliau 11 val. Naktinis žindymas taip pat labai svarbus, nes naktį išsiskiria daugiau prolaktino - hormono, atsakingo už pieno gamybą. Svarbus reguliarus žindymas ir naktimis. Pajuokaudamos, bet ir labai rimtai, mamoms sakome, kad naktis ne nuo 21 val. iki 9 val. ryto. Nuo vidurnakčio iki 6 valandos ryto reikėtų dar bent kelis kartus pamaitinti vaikelį, ypač pirmomis savaitėmis, kol organizmas pripras, suvoks, kas ir kaip su juo vyksta, nes jis yra po natūralaus, bet vis dėlto sukrėtimo.
Maitinimas krūtimi bus lengvesnis, jeigu reaguosite į kūdikio alkio požymius. Nelaukite reikalavimų ar verksmo, krūtį galima pasiūlyti kada tik norite, taip pat pažadinkite naujagimį ir pamaitinkite, jeigu pajutote, kad krūtys prisipildė pieno. Taip užtikrinsite ir savo mažylio sotumą, ir pieno gamybos procesą.
Naujagimiai dažniausiai žinda kas vieną dvi valandas arba ne mažiau kaip 10-12 kartų per parą. Žinoma, žiūrėkite ne į laikrodį, o į kūdikį. Skaičiuokite sauskelnes ir žinosite, ar kūdikis valgo pakankamai. Jeigu kūdikis prišlapina 6-8 sauskelnes ir pasituština 2-5 kartus per parą (pradedant skaičiuoti nuo trečios paros po gimimo), galite būti tikra, kad maisto jam pakanka. Atsiminkite, kad naujagimiai žinda dėl įvairių priežasčių, ne vien dėl to, kad nori valgyti. Jeigu naujagimis tarp maitinimų miega ilgiau nei tris valandas, pažadinkite jį kas dvi valandas, kol susireguliuos pieno gamyba.
Tinkama mityba ir skysčių vartojimas
Sveikai maitintis ir gerti daug skysčių svarbu kiekvienam žmogui, tačiau maitinančiai mamai - ypač. Veikiausiai nė nereikia priminti, kad kasdien būtina išgerti bent apie 2,5-3 l skysčių, geriausia vandens. Taip pat įsidėmėkite, kad kasdien pieno gamybai sudeginama per 500 kcal, tad žindymo laikotarpis - ne metas laikytis dietų ar apriboti mitybą. Maitinančios mamos turėtų valgyti sveiką ir visavertį maistą. Į savo racioną įtraukite daug vaisių, daržovių, grūdų, baltymų ir sveikų riebalų. Venkite perdirbto maisto, saldžių gėrimų ir alkoholio. Taip pat svarbu gerti pakankamai skysčių, kad išvengtumėte dehidratacijos.
Taip pat skaitykite: Viskas apie Apgar skalę
Poilsis ir streso valdymas
Žindymas - tai didelis įsipareigojimas: ne tik mažyliui, bet ir pačiai sau. Žindančios mamos vieną dieną gali būti euforijoje, o kitą vos tramdo norą paduoti kūdikiui buteliuką su pieno mišiniu. Todėl kasdien svarbu rasti bent kiek laiko sau. Itin tinkama veikla maitinančioms mamoms - raminančios muzikos klausymasis, kvėpavimo pratimai ar paprasčiausias miegas. Atminkite: išsekimas trikdo pieno gamybą. Stresas ir nuovargis gali neigiamai paveikti pieno gamybą. Stenkitės ilsėtis, miegoti pakankamai ir vengti streso. Jei jaučiatės prislėgta ar nerimastinga, kreipkitės į specialistą. Naudokitės vyro atostogomis - valgykite jo gaminamą maistą, patikėkite jam daugelį namų ruošos ir vaiko priežiūros darbų.
Pagalba iš artimųjų ir specialistų
Žindančiai mamai tenka pagrindinis vaidmuo, tačiau, nepaisant to, į visą procesą sėkmingai gali įsitraukti ir tėtis. Vieno JAV, Arkanzaso valstijoje atlikto tyrimo duomenimis, 38 proc. tėčių norėtų labiau įsitraukti į žindymo procesą. Kai ateis laikas žindyti, tėtis gali atnešti jums vaikelį, padėti tinkamai abiem įsitaisyti, paduoti stiklinę vandens ar kokio kito gėrimo, atrūginti kūdikį po maitinimo ir t. t.
Nebijokite prašyti pagalbos iš savo partnerio, šeimos narių ar draugų. Jie gali padėti jums su buities darbais, pasirūpinti vyresniais vaikais ar tiesiog suteikti emocinę paramą. Sugrįžus namo taip pat ieškokite pagalbos, jei iškils klausimų. Čia galite diskutuoti ir klausti su žindymu susijusiomis temomis. Jei tokios pagalbos telefonu neužteks, konsultantės rekomenduos, kur kreiptis tolimesnės pagalbos.
Dažniausios žindymo problemos ir jų sprendimo būdai
Žindymo laikotarpiu moterys gali susidurti su įvairiomis problemomis. Svarbu jas atpažinti ir laiku imtis priemonių.
Skausmingos ir tvinkčiojančios krūtys
Pirmomis savaitėmis krūtys gali „pavesti“ - tampa skausmingos, tvinkčiojančios, karštos, kietos. Atlikti tyrimai Lietuvoje parodė, jog 33 proc. tradiciniuose stacionaruose gimdančių moterų patiria pritvinkusių, skausmingų krūtų laikotarpį. Naujagimiui palankiose ligoninėse gimdžiusios motinos taip pat patiria šią būseną, bet gerokai mažiau - tik 21 proc. Taigi ir ši būsena dažniausiai susijusi su motinos priešgimdyminiu pasiruošimu šiai situacijai ir su medikų praktika gimdymo stacionare.
Taip pat skaitykite: Vaikų mezginiai
Visiškai išvengti krūtų brinkimo, atrodo, neįmanoma. Anot laktacijos tyrinėtojų, brinkimas irgi turi savo prasmę pieno gamybos vyksme. Reikėtų gerai suprasti, kas yra išbrinkusios krūtys, ir skirti jas nuo pilnų krūtų. Pilnos krūtys - tai sunkios, gumbuotos, kiek skausmingos, tačiau pienas bėga lengvai ir kūdikį pamaitinus jaučiamas palengvėjimas. Mama nekarščiuoja. Pabrinkusios krūtys - kietos, skausmingos, karštos, pakyla temperatūra net su šaltkrėčiu, bloga bendra savijauta, krūtinę, kaklą išmėto rausvomis dėmėmis. Taigi šios būsenos tik iš pirmo žvilgsnio yra panašios.
Krūtys brinksta dėl to, jog išsiplečia kraujagyslės, priteka daug kraujo, audinių skysčio. Pieno latakai tiesiog blokuojami, iš jų sunkai pasišalina net ir nedidelis pieno kiekis. Dalis pieno baltymo per išsiplėtusias kraujagysles patenka į kraujotaką, sukeldamas šaltkrėtį, karščiavimą. Tai tarsi alerginė reakcija. Todėl prasidėjus pieno gamybai, motinos temperatūra turi būti matuojama tik kirkšnyje, o ne pažastyje.
Krūtų brinkimo profilaktika:
- Ankstyvas ir taisyklingas naujagimio žindymas ne rečiau kaip kas 3 val. Krūtys išbrinksta dažniausiai 3-4 parą. Jei taip atsitinka, reikia:
- Prieš maitinimą 5-10 min. uždėti ant krūtų šiltą kompresą ar nueiti į šiltą dušą.
- Kadangi krūtis kieta, kūdikiui labai sunku ją apžioti taisyklingai, todėl prieš maitinimą reikėtų skatinti pieno atpalaidavimo refleksą - sukti tarp pirštų spenelį ir švelniai, padedant rankomis ar pientraukiu (kam kaip geriau sekasi) ištraukti pieną. Jo ištraukite tiek, kad suminkštėtų rudasis laukelis ir naujagimis galėtų kuo daugiau apžioti krūties.
- Maitinimo metu švelniai masažuokite krūtį, stumdamos pienelį vaiko burnytės link.
- Labai naudinga vieno maitinimo metu pakeisti kūdikio žindymo pozą, nes iš tos krūties vietos, kur bus apatinis mažylio žandikaulis, geriausiai bus ištuštinamas pienas.
- Po maitinimo praėjus 20 minučių ant krūtų dėkite šaltus kompresus. Geriausia uždėti ledą (tinka ir šaldiklyje palaikytas specialus krūties kompresas).
- Jei labai skauda maitinimo metu, reikėtų nebijoti prieš maitinimą išgerti ir nuskausminamųjų vaistų. Tinkamiausi yra ibuprofenas, paracetamolis. Kai labai skauda, per smegenų žievę blokuojamas pieno atpalaidavimo refleksas, o siekiant palengvinti pieno tekėjimą, skausmas yra tarsi kaištis ratuose. Vaikeliui šių medikamentų beveik nepatenka, o jei ir patenka, tai labai mažos ir nereikšmingos dozės. Be to, verta prisiminti, jog susirgę mažieji žmogučiai būtų gydomi tais pačiais medikamentais ir jau normaliomis, terapinėmis dozėmis.
Elgiantis pagal aprašytą metodiką, šie nemalonūs pojūčiai daugumai moterų praeina per 2-3 paras, retais atvejais tai užtrunka iki 2-3 savaičių.
Pieno perprodukcija ir galaktorėja
Deja, ypač retai gali išryškėti ir tokie laktacijos sutikimai kaip ypatinga hiperprodukcija (kai pieno per parą gaminama daugiau nei 1,5 litro) ar galaktorėja (kai pienas teka nuolat). Tai lemia tam tikri organizmo hormonų sutrikimai.
Mokslininkai stengiasi susintetinti ar kitu būdu išgauti hormoną, sustabdantį pieno gamybą (kuris natūraliai veikia savarankiškai kiekvienoje krūtyje). Kai krūtis prisipildo ir prasideda spaudimas į pieno gamybos ląstelės sienelę, ji pradeda skirti tam tikrą hormoną, stabdantį pieno gamybą, vadinamąjį inhibitorių (angl. Feedback Inhibitor of Lactation, sutr.F.I.L.). Kai yra inhibitoriaus gamybos trūkumas, pieno gali gamintis per daug. Taigi šioje situacijoje galėtų pagelbėti išgautas hormonas. Dabar esant šiam sutrikimui bandoma naudoti centrinio poveikio vaistą - bromkriptiną.
Galaktorėjos priežastis dar labiau neaiški. Šiuo atveju moterims pagalba gali būti tik labai individuali, įvertinus visą organizmo būklę, ligas, emocinę būseną ir pan. Šioje situacijoje belieka nuolat nešioti pieno surinkiklius ir sumaitinti pienuką vaikeliui per maitinimo pagalbininką (jei norima, kad mažylis liestų, čiulptų krūtį) ar iš buteliuko.
Liaudies medicina
Močiutės patardavo iš krūtų karštį „ištraukti“ uždėjus kopūstų, bulvių tarkių kompresus. Visos šios liaudies medicinos ar paprasčiausiai išmintingos močiučių priemonės turi vėsinantį poveikį. Mokslininkams kol kas nepavyko įrodyti, kad šie ar kiti produktai turėtų kažkokių specialių gydančių medžiagų. Svarbiausia yra ne ką naudoti, bet kad pasiektume ritmišką krūties ištuštinimą pagal naujagimio poreikį. Seniau buvo mada po maitinimo dar papildomai pieną ištraukti. Šie grubūs, skausmingi masažai nerekomenduojami, nes didina latako užblokavimo tikimybę ir krūtų ligas ateityje. Be to, papildomas pieno ištraukimas didina pieno gamybą, o tai alina moters organizmą. Žinoma, ši priemonė sovietiniu laikotarpiu, kai vaikučiai po gimimo būdavo atskiriami nuo motinos ir vežiojami valgyti tik pagal grafiką, išgelbėjo daugeliui motinų pieno gamybą, nes po tokios, su moters fiziologija nesuderinamos medicinos praktikos, galėjo ir iš vis nelikti žindančių mamų. Papildomai pieną ištraukti po maitinimo gali būti naudinga ir tada, kai dėl kažkokių priežasčių buvo sumažėjusi motinos pieno gamyba.
Mastitas
Pati rimčiausia situacija - mastitas. Tai krūties uždegimas, kurį sukelia mikroorganizmai. Mastitas niekada neprasideda staiga nei iš šio, nei iš to. Pirmiausia turi būti užblokuojamas pieno latakas. Tada atsiranda sukietėjimas, kurį visai netikėtai žindyvė gali užčiuopti krūtyje. Sukietėjimas arba kitaip vadinamas „guzas“ gali būti skausmingas.
Motinos pienas nėra sterilus. Krūties latakuose yra tų pačių mikroorganizmų, kurie gyvena ant mūsų odos. Maitinimo metu pieno srovė tarsi nuolat plauna pieno latakėlius. Užsiblokavus latakui, toje krūties vietoje užsistovi pienas, ten dauginasi mikroorganizmai ir tik tuomet, kai organizmas nebesusitvarko su jų kiekiu, pradeda ryškėti lokalios infekcijos požymiai: sukietėjimas tampa skausmingas, paraudęs. Dar toliau žengiant šiam procesui, mamai iki 39oC pakyla temperatūra, atsiranda šaltkrėtis, pablogėja bendra savijauta.
Esminis skirtumas tarp laktostazės arba pritvinkusių krūtų, ir mastito ta, jog mastitas nebūna pirmomis dienomis ir savaitėmis po gimdymo (nebent motina po gimdymo suserga bendra organizmo infekcija, tokia kaip sepsis).
Apčiuopus krūtyje sukietėjimą, būtina imtis priemonių, kad pienas iš tos vietos būtų pašalintas. Geriausias pagalbininkas - vaikelis. Taikomos visos tos pačios priemonės, kaip ir esant laktostazei. Reikia stengtis kuo dažniau maitinti iš pažeistos krūties, apatinis kūdikio žandikaulis turi būti ties sukietėjimu. Yra net vadinamoji „gydomoji“ žindymo poza, kai mama keturiomis virš kūdikio, o kūdikis guldomas taip, kad minėtas apatinis žandikaulis būtų ties užsiblokavusia krūties vieta. Tuo laikotarpiu iš sveikosios krūties galima nežindyti, tačiau būtina iš jos ištraukti pieną rankomis ar pientraukiu ir visą dėmesį sutelkti pieno sąstoviui pašalinti iš skausmingos krūties.
Reikia visada pagalvoti, kas sukėlė pieno latako užsiblokavimą. Galbūt tai nutiko dėl to, kad maitinimo metu dėjote pirštą ant krūties ties kūdikio nosyte „kad neuždustų“, o gal dėvite per mažą, spaudžiančią liemenėlę. Pieno latakas gali užsibloguoti nuo paprasčiausio spaudimo - kai krūtį spaudžia automobilio saugos diržai, kūdikio vaiknešėlio diržai. Priežastis gali būti maitinimas visada toje pačioje pozoje, ypač gulint, arba staigus temperatūrų pokytis. Kartais motinos tai apibūdina sakydamos: „perpūtė krūtį“. Todėl vis dėlto žindymo laikotarpiu, ypač šaltuoju metu laiku, būtina pasirūpinti, kad krūtys būtų apsaugotos nuo šalčio. Tačiau tai nereiškia, jog jas būtina šildyti papildomais įdėklais. Motina turi jausti komfortą - krūtims neturi būti nei per šilta, nei per šalta.
Jei taikant visas aukščiau išvardintas priemones, būklė negerėja per 24 valandas, ypač vargina aukšta temperatūra, galima įtarti prasidėjusį mastitą. Tada turi būti pradėtas gydymas antibiotikais. Skiriamas oksacilinas ar amoksacilinas prieš tai paėmus pieno pasėlį. Pasėlis imamas dėl to, kad jei mastitas bus sunkiai gydomas, galbūt pavyks nustatyti tikslesnį infekcijos sukėlėją ir jo jautrumą antibiotikams. Tik būtina atsiminti, jog pusei moterų, esant tipiškiems mastito klinikiniams požymiams, pieno pasėlyje nepavyksta išauginti mikroorganizmų, o sėjant sveikų moterų pieną, pusei išauga auksinis stafilokokas, kurio gydyti nereikia. Dėl karščiavimo ir skausmo pirmo pasirinkimo medikamentas ibuprofenas, kitas - paracetamolis. Jei mama eina į darbą, būtina paprašyti nedarbingumo lapelio ir skirti visą dėmesį krūtims gydyti.
Mastito profilaktika:
- Mastito profilaktika labai paprasta - taisyklingas ir dažnas kūdikio žindymas. Suskilę speneliai didina pavojų patekti patogeniniams mikroorganizmams ir sukelti krūties uždegimą. Todėl būtina juos kuo skubiau gydyti, šalinti sužalojimo priežastis.
- Mastito atveju žindymas nenutraukiamas, o tęsiamas, net ir skyrus antibiotikus. Tik skiriant antibiotikus po kūdikio maitinimo patariama likusį pieną ištraukti pientraukiu (jei nesuskilę speneliai) arba rankomis.
- Nors retai, bet kai kada mastito atveju prireikia ir chirurginės pagalbos, pradėjus formuotis pūliniui. Šiuo metu vis plačiau taikomas krūties pūlinio punktavimas adata.
Gaila, tačiau tenka išgirsti, jog vyresnės kartos chirurgai ne tik kad uždraudžia maitinti iš pažeistos krūties, bet net ir iš sveikos ir prigąsdina, jog mama niekada nebegalės žindyti kitų savo vaikų. Šiems kolegoms belieka patarti labiau domėtis šiuolaikiniais mokslo įrodymais laktacijos srityje ir perskaityti Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas „Mastitas“, kurios yra išverstos ir išleistos net lietuvių kalba. Taigi ir po krūties operacijų dėl mastito žindyti galima ir dažniausiai žindymas būna sėkmingas. Žinoma, jei pavyksta išsiaiškinti prieš tai buvusio mastito priežastis, vengti jį sukėlusių situacijų, o sunkesniais atvejais ieškoti profesionalios pagalbos, kai tik pasirodo žindymo sunkumų, nelaukiant, kol problema labai įsisenės.
Ką daryti, jei pieno gamyba sumažėjo?
Mamos pienas be jokios priežasties tiesiog imti ir dingti negali, jeigu ji žindo reguliariai ir taisyklingai. Jei pieno mažėja - tam yra priežastys. Pavyzdžiui, gali būti, kad moteris nepasitiki savimi, patiria psichologinę įtampą - atsiranda įspūdis, kad pienelio trūksta, palaipsniui jo mažėja. Kitas momentas - netaisyklingai prie krūties pridėtas kūdikis. Jis žinda labai trumpai, neišžinda pieno, todėl jo ima mažėti, krūtis visada lieka perpildyta ir organizmui atrodo, kad pieno užtenka, jo gaminti nereikia. Organizmas labai protingas. Naktinio žindymo nebuvimas irgi labai svarbus faktorius. Tik vaikelio žindymas skatina gamintis pienuką, reguliuoja jo kiekį.
Jei pastebėjote, kad pieno gamyba sumažėjo, pirmiausia įsitikinkite, kad teisingai žindote kūdikį ir kad jis pakankamai dažnai žinda. Taip pat svarbu pasirūpinti tinkama mityba, poilsiu ir streso valdymu. Jei tai nepadeda, galite pabandyti šiuos būdus:
- Dažniau žindykite kūdikį. Kuo dažniau stimuliuosite krūtis, tuo daugiau pieno gaminsis.
- Nutraukite pieną pientraukiu. Jei kūdikis nežinda pakankamai dažnai, galite nutraukti pieną pientraukiu, kad stimuliuotumėte pieno gamybą.
- Vartokite žindymą skatinančius produktus. Yra tam tikrų produktų, kurie gali padėti padidinti pieno gamybą, pavyzdžiui, alaus mielės, avižos ar kmynų arbata. Tačiau prieš vartojant bet kokius papildus, pasitarkite su gydytoju.
Relaktacija: pieno gamybos atstatymas
Moterys, kurios visai nustojo žindyti, arba dar retkarčiais žindo, gali atstatyti pieno gamybą. Taip pat ir moterys, kurios įsivaikina kūdikius, gali pradėti žindymą, nepaisant to, jog jos negimdė ir nežindė anksčiau. Toks laktacijos sukėlimas (pieno gamybos suskatinimas) ir pagausinimas iki reikiamo kiekio, vadinamas RELAKTACIJA. Dauguma sveikų moterų pasinaudodamos relaktacijos metodu, gali pilnaverčiai žindyti - savo pienu išmaitinti kūdikį iki 6 mėnesio ir tęsti žindymą kartu su kietu maistu iki 2 metų ir ilgiau.
Relaktacija - tai pieno gamybos atstatymo procesas. Tai gali būti naudinga moterims, kurios nori grįžti prie žindymo po pertraukos arba kurios įsivaikino kūdikį. Relaktacija reikalauja daug kantrybės ir atsidavimo, tačiau tai yra įmanoma. Relaktacija taikoma sudėtingesnėse situacijose, kai naujagimiui/kūdikiui reikalingas reikšmingai didelis mišinio arba donorinio pieno kiekis, stipriai atsilieka svorio svorio augimas, kai yra nepilnai išnešiotas naujagimis, kai yra sveikatos problemų ir pan.
#
tags: #naujagimio #zindymas #metodika