Įvadas
Motinystė - tai ne tik biologinis, bet ir gilus psichologinis procesas, turintis didžiulę įtaką tiek moters, tiek jos vaiko raidai. Pastaraisiais dešimtmečiais atlikti moksliniai tyrimai atskleidė, kad kūdikiai dar įsčiose jaučia ir suvokia kur kas daugiau nei manyta anksčiau. Šiame straipsnyje nagrinėsime svarbiausius motinystės psichologijos aspektus, pradedant prenataliniu laikotarpiu ir baigiant iššūkiais, su kuriais susiduria šiuolaikinės motinos. Aptarsime, kaip tėvų elgesys, emocijos ir tarpusavio santykiai veikia vaiko vystymąsi, bei kokią reikšmę turi prieraišiosios tėvystės principai. Taip pat paliesime vienišų mamų patirtis ir būdus, kaip užtikrinti harmoningą vaiko raidą net ir sudėtingomis aplinkybėmis.
Prenatalinė Psichologija: Ką Jaučia Negimęs Kūdikis?
Prenatalinė psichologija - tai naujas mokslas, tiriantis žmogaus psichikos vystymąsi dar prieš gimimą. Pasitelkiant modernias technologijas, tokias kaip ultragarsas ir biocheminės analizės, mokslininkai stebi, kaip kūdikiai reaguoja į aplinkos pokyčius, medicinines intervencijas ir motinos emocinę būseną.
Jau septintą nėštumo savaitę, kai susiformuoja pagrindiniai organai, galima stebėti, kaip mažylis reaguoja į aplinkos dirgiklius. Būdamas glaudžiame ryšyje su mama, jis jaučia jos emocijas ir į jas reaguoja. Mamos patiriamas stresas gali stipriai pakeisti kūdikio kūno padėtį, o ilgalaikis stresas gali sulėtinti jo vystymąsi.
Negimę kūdikiai aktyviai išgyvena emocijas ir geba jas išreikšti. Jie gali išsigąsti, sapnuoti, šypsotis ir net bendrauti tarpusavyje, kaip rodo dvynių stebėjimai. Gydytojų-psichiatrų atlikti tyrimai parodė, kad prenataliniame laikotarpyje patirti pergyvenimai įsirašo į vaiko atmintį ir gali turėti įtakos jo sveikatai bei elgesiui ateityje.
Prenatalinės traumos gali būti susijusios su įvairiais psichinės ir fizinės sveikatos sutrikimais, tokiais kaip hiperaktyvumo sindromas, depresija, raidos sulėtėjimas, baimės, astma, migrena ir miego sutrikimai. Čekų psichologai netgi įrodė ryšį tarp nepageidaujamo nėštumo ir žemos paauglių savivertės bei asocialaus elgesio.
Taip pat skaitykite: Visapusiškas požiūris į senelių globą
Įgimta Psichika Ir Ugdymas Dar Negimus
Remiantis įgimtos psichikos egzistavimo teorija, dar negimę kūdikiai geba mokytis ir gali būti ugdomi. Nuolatinis tėvų bendravimas, muzikos klausymas, pasakų skaitymas teigiamai veikia kūdikio vystymąsi. Tokį dėmesį patyrę kūdikiai būna sąmoningesni, labiau subrendę, sveikesni ir ramesni. Šios žinios paskatino prieraišiosios tėvystės idėjas.
Perinatalinis psichologas Jeno Raffai aprašė metodą, padedantį motinoms sąmoningai formuoti emocinį ryšį su dar negimusiu kūdikiu, įsiklausant į savo jutimus ir bendraujant su juo kaip su unikaliu individu. Atsiradęs prenatalinis ryšys padeda kūdikiui jaustis priimamu ir gerbiamu, stimuliuoja jo vystymąsi ir skatina domėjimąsi pasauliu.
Tėvo Vaidmuo Prieraišumo Formavimesi
Nemažiau svarbus yra ir tėvo vaidmuo. Kūdikiai atpažįsta dar iki gimimo su jais bendravusių tėčių balsus, greičiau užmezga artimus emocinius ryšius ir turi mažiau elgesio problemų paauglystėje. Tėvas gali padėti būsimai mamai, sukuriant saugią ir palaikančią aplinką, supratingai reaguodamas į jos emocijas, perimdamas buitinius rūpesčius ir sudarydamas sąlygas jai pailsėti.
Šiuolaikinės Motinystės Iššūkiai
Prancūzijos neonatalinės medicinos specialistas profesorius Jean Pierre Relier pastebi “super moters” fenomeną, kuomet būsima mama ir toliau lieka atsakinga už visus savo, vyro, vaikų, tėvų ir darbdavių poreikius, ir iki pat gimdymo nesulėtina savo gyvenimo tempo. Dėl to didėja priešlaikinių gimdymų ir kūdikių raidos sutrikimų skaičius. Pasak profesoriaus, nuolatinio nerimo genamos motinos prarado intuityvų ryšį su savo kūdikiais ir nebemoka jų lauktis, nesuvokia tikrosios motinystės paskirties - kurti Naują Žmogų.
Intuicija Ir Sąmoningumas Tėvystėje
Sveikos motinos intuityviai jaučia, kad jų kūdikiams svarbiausia yra nuolat jausti jų meilę ir palaikymą. Kaip teigia garsus psichoterapeutas D.Winnicot, kūdikis, žvelgdamas į motinos veidą, jame tarsi veidrodyje gali išvysti save. Atkartodama ir įvardindama vaiko emocines būsenas, mama patenkina svarbiausią jo poreikį - būti priimtu tokiu, koks jis yra.
Taip pat skaitykite: M. Brėdikytės požiūris į žaidimą
Prenatalinė psichologija siūlo perduoti tą pačią žinią kūdikiui, vos sužinojus apie jo egzistavimą įsčiose, ir nenustoti to daryti tol, kol jis bus psichologiškai pasiruošęs pats atsiskirti. Būsimoji mama turėtų bendrauti su savo kūdikiu kaip su realiu asmeniu, kalbėdama, dainuodama, atsakydama į jo judesius raminančiu pilvelio paglostymu, svajodama ir pozityviai įsivaizduodama būsimą gimdymą.
Taip pat svarbu stebėti savo norus ir kūno poreikius, sulėtinti savo gyvenimo tempą, užsiimti dvasinį komfortą užtikrinančia veikla, tokia kaip kūryba. Kūryba leidžia atkurti ir sustiprinti ryšį su savo intuityvia moters prigimtimi ir tampa neįkainojama pagalba gimdymo metu ir auginant kūdikį.
Motinystės Problemų Ignoravimas Žiniasklaidoje
Lietuvos žiniasklaidoje dažnai ignoruojamos motinystę lydinčios problemos, nekalbama apie motiną kaip asmenybę, t. y. nerašoma apie su motinyste susijusią prievartą, manipuliavimą, blogą fizinę ar psichinę savijautą. Žurnaluose motinystė vaizduojama tradiciškai, pabrėžiant pasiaukojimą ir pilnatvę, nutylint sudėtingesnes problemas ir patologizuojant neigiamas patirtis bei emocijas. Tėvo vaidmuo vaiko auginime pristatomas kaip epizodiškas ir šalutinis.
Vienišos Motinystės Iššūkiai Ir Stiprybės
Visuomenės vertybėms tampant vis liberalesnėms, vienišos mamos vis mažiau stigmatizuojamos. Tačiau kasdien kylantys iššūkiai iš jų reikalauja nemažai didvyriškumo. Ar vienišų mamų užauginti vaikai pasižymi prastesniais akademiniais pasiekimais?
Socialinė psichologė Bella DePaulo nepritaria termino "vieniša mama" vartojimui, teigdama, kad vedybinio statuso nereikėtų taip stipriai sureikšminti. Ji teiraujasi: jeigu santuokoje gyvenančios motinos yra tiesiog motinos, kodėl išsiskyrusios ar neištekėjusios moterys jau vadinamos vienišomis motinomis?
Taip pat skaitykite: Motinystės psichikos ligų simptomai
Vienišas mamas tyrinėjantys sociologai išsiaiškino, kad augindamos savo vaikus jos dažniausiai sulaukia palaikymo ir pagalbos iš giminaičių ir draugų. Brescia universiteto sociologijos profesoriaus atliktame tyrime paaiškėjo, kad šeimos sudėtis vaiko išsilavinimui įtakos nedaro. Vienišų mamų vaikai baigia universitetus lygiai taip pat dažnai, kaip ir užaugusieji pilnose šeimose. Tai mokslininkams leido padaryti išvadą, kad kiek išsimokslinęs vaikas bus - priklauso nuo motinos išsilavinimo. Be to, vaikai, kuriuos užaugino emociškai stabilios vienišos mamos, susirasdavo geresnius darbus, nei užaugusieji pilnose šeimose.
Klinikinis psichologas Ronas Breazeale teigia, kad vienišos motinos paprastai būna artimesnės savo vaikams, nes aplinkybės lėmė, kad jie turi kliautis tik vienas kitu. Be to, vienišų mamų vaikai greičiau išmoksta prisiimti atsakomybę už savo poelgius.
Klinikinė psichologė Laura Markham įsitikinusi, kad vaikus auginančios vienišos motinos deda visas savo pastangas, kad suteiktų viską, ko reikia jų vaikams, tačiau vieno dalyko jos savo vaikams atstoti negali - tai vyriško elgesio modelio. Jeigu vaiko aplinkoje trūksta vyriško elgesio pavyzdžio, šį trūkumą galima kompensuoti surandant vaikui veiklos, kurioje būtų pastebimas ryškus vyriškumo modelis - pvz., nuvesti vaiką į kovos menų būrelį.
Taigi, išsilavinusių, emociškai stabilių vienišų motinų vaikai didžiuojasi aukštais akademiniais pasiekimais, artimu ryšiu su savo mamomis, savarankiškumu ir sugebėjimu susikurti gerovę sau ir artimiesiems. Tinkamai pasirinkę vyriško elgesio modelį, savo gyvenimą jie pripildo veiklos, prasmės ir išmoksta atskirti tikrąsias vertybes, padedančias sukurti darnią šeimą.
Pagalba Mamoms Išgyvenančioms Pogimdyminę Depresiją
Minint Pasaulinę mamų psichikos sveikatos dieną, svarbu atkreipti dėmesį į Lietuvoje teikiamas pagalbos galimybes besilaukiančioms, pagimdžiusioms ir netektį patyrusioms mamoms bei jų šeimos nariams. Vis dar išlieka iššūkiu būdas, kaip tą pagalbą suteikti tinkamai ir laiku nukreipti mamas, išgyvenančias psichikos sveikatos sunkumų.
Psichologė V. Petrikienė teigia, kad pogimdyminė depresija neretai išgyvenama su dideliu vidiniu gėdos jausmu. Jei moteris neigia patirianti pogimdyminę depresiją ir/ar atsisako pagalbos, labai svarbus tampa artimųjų, ypač vaikelio tėčio, įsitraukimas ir atjauta. Pogimdyminės depresijos centre yra teikiamos psichologinės konsultacijos artimiesiems, kuriose suteikiama žinių, kaip tinkamai pagelbėti psichoemocinių sunkumų po gimdymo patiriančiai moteriai. Taip pat rekomenduojama atlikti savistabą naudojant Edinburgo pogimdyminės depresijos skalę.
Labai svarbu dėl visų šių būsenų nekaltinti mamų, esą jos pačios turėtų kitaip galvoti ir kitaip jaustis - psichinė sveikata niekada nėra paties žmogaus pasirinkimas. Nors pogimdyminė depresija siejama su mamos patyrimu, pasaulinė statistika rodo, kad 4-10 proc. vyrų serga depresija po gimdymo, todėl juos skatinti atkreipti dėmesį ir į savo savijautą - būtina.
Dar viena svarbi pagalbos kryptis - kalbėti apie išgyventas sudėtingas emocines patirtis, dalintis savo istorijomis. Ambasadoriai, besidalinantys savo patirtimi, gauna tiek mokymus, tiek palaikymą ir palydėjimą bei galimybę saugiu ir patogiu būdu pasidalyti savo emociniais sunkumais, tapus mamomis ir/ar tėčiais.
Tėvo Statusas Ir Vaidmuo Šeimoje Psichoanalizės Perspektyvoje
Psichoanalizės mokslas padeda suprasti priežasties - padarinio loginę seką, kuri išreiškiama žodžių pagalba. Čia žodis suvokiamas kaip simbolis, išreiškiantis tam tikrą vidinį turinį, žodis, kuriantis santykį su „kitu“ ir savimi pačiu. Pirmosios gyvenimo patirtys susijusios su kalbėjimu apie mamą, tėtį ir “kitą”. Kalbėjimo patirtis visada susijusi su buvimu vaiku, su buvimu trejybiniame šeiminiame santykyje: tėvas-motina-vaikas.
Marius Binasco’as teigia, kad tėvo statusas / vaidmuo yra raktinis norint suvokti savo santykius su supančia tikrove ir su savimi pačiais. Žakas Lakanas teigia, kad žmogaus „vardas“ taip pat turi savo statusą, kuris padeda susiorientuoti ir atsakyti į klausimą, kas aš esu? O tėvo statuso vienas esminių momentų yra suteikti vaikui vardą. Vardas Lakano suvokime yra tai, kas leidžia subjektui turėti stabilų santykį su savimi pačiu.
Intuityviai galime suprasti, kokią svarbią vietą tėvo statusas užima vaiko gyvenime. Juk tėvas yra tas, kuris sako tiesą ir yra jos garantas. „Tėvas“ nereiškia vien tik vieno konkretaus asmens. Jis tuo pačiu ir simbolis. Tėvystė tarsi atvaizdas, kurį atrandame tiek apie jį mąstydami, tiek auklėjimo procese.
Tėvo statusas / vaidmuo šeimoje yra simbolinis veiksnys, kadangi suteikia vaikui galimybę palyginamuoju būdu įgauti savojo identiteto suvokimo dėmenį. Simboliniame lygmenyje šią tiesą galima įsisąmoninti tik per pavyzdį. Ir čia, naujo individo (subjekto) gyvenime be galo svarbus trejybinis santykis: tėvas-motina-vaikas.
Tėvo vaidmuo vaiko gyvenime
Tyrėjai įrodė, kad šeimose, kurių vaikų auklėjime ir gyvenime aktyviai dalyvauja tėvas, auga protingesni ir sėkmingesni vaikai. Tėvas vaidina svarbų vaidmenį vaiko gyvenime. Be to, tai unikalus vaidmuo. Tėtis nėra „antra mama“. Jo nepakeis senelis, mokytojas ar treneris.
Psichologiniai tyrimai parodė, kad kuo daugiau tėtis dalyvauja kūdikio gyvenime pirmaisiais gyvenimo metais, tuo glaudesnis emocinis ryšys tarp vaiko ir tėvo susikuria ateityje. Todėl labai svarbu, kad tėtis dalyvautų maudant, maitinant naujagimį. Kai tėtis yra įtraukiamas į vaiko auklėjimo procesą, vaikas jaučia saugumo, stabilumo, stiprybės jausmus. Kai abu tėvai dalyvauja vaiko auginime, kūdikis turi vientisumo jausmą.
Berniukui tėvas yra vadovas po vyrišką pasaulį. Sūnui tėtis yra ne tik tėvas, bet ir sektinas pavyzdys, nes kūdikis negimsta pasiruošęs vyru, juo tampa stebėdamas tėtį. Dukroms ne mažiau svarbus ryšys su tėvu. Auginant dukrą reikia atkreipti dėmesį ne tik į tinkamą santykį su dukrą, bet ir į santykį su jos mama. Tėtis turi suteikti mergaitei palaikymą ir saugumą. Mergaitės savigarba priklausys nuo tėčio požiūrio į ją.
Nereikalaukite tobulumo nei iš savęs, nei iš savo vaiko. Vyras mokosi būti tėvu daugiausia stebėdamas savo tėvą. Svarbu yra norėti ir dėti pastangas. Įkvėpimo galima semtis iš kitų vyrų, tėčių. Nekopijuokite savo partnerio. Ieškokite modelių vyrų pasaulyje.
tags: #svarbiausias #vaidmuo #motinyste