Įvadas
Steponas Darius, tikrasis vardas Steponas Jucevičius-Darašius, yra viena ryškiausių asmenybių Lietuvos istorijoje. Transatlantinis lakūnas, karo lakūnas, aviacijos kapitonas, sportininkas ir visuomenininkas - tai tik keletas jo nuopelnų. Šiame straipsnyje panagrinėsime jo gyvenimą, pradedant vaikyste gimtojoje Lietuvoje, emigracija į JAV, tarnybą kariuomenėje, grįžimą į Lietuvą, sportinę veiklą ir, galiausiai, tragišką skrydį per Atlantą su Stasiu Girėnu.
Vaikystė ir Jaunystė
Steponas Jucevičius gimė 1896 m. sausio 8 d. Rubiškės vienkiemyje, kuris dabar yra Dariaus kaimas Klaipėdos rajone. Jo tėvai buvo Jonas Jucevičius ir Augustina Jucevičienė. Kitą dieną po gimimo jis buvo pakrikštytas Judrėnų bažnyčioje. Šeimai sunkiai verčiantis, 1907 m. gruodžio 15 d. Steponas, jo motina, patėvis Kazys Degutis ir seserys Konstancija bei Aurelija emigravo į JAV. Pirmiausia jie apsigyveno Niuvarke, vėliau persikėlė į Elizabetą, kur Steponas pradėjo lankyti pradinę mokyklą. Po trejų metų šeima persikėlė į Čikagą, kur Steponas baigė pradinę mokyklą ir pradėjo lankyti vidurinę mokyklą, čia ir pradėjo sportuoti. 1916 m. jis baigė Harisono vidurinę technikos mokyklą.
Jau paauglystėje Steponas susidomėjo aviacija. Jis dirbo pasiuntiniu Brolių Raitų parduotuvėje ir už uždirbtus pinigus pirkdavo lėktuvų modelius.
Dalyvavimas Pirmajame Pasauliniame Kare
1917 m. balandžio 6 d. Jungtinės Amerikos Valstijos paskelbė karą Vokietijai. Stepas Darius pasiryžo stoti į kariuomenę ir balandžio 12 d. tai padarė. Nuo balandžio 16 iki rugsėjo 1 d. pulke vyko įvairūs apmokymai, o rugpjūčio mėnesį Darius buvo paskirtas pulko štabo telefonistu. Rugsėjo 1 d. Stepas išvyko į Niujorką, kur vėl dirbo telefonistu ir mokėsi braižybos. Spalio 18 d. Dariaus pulkas laivu „Prezidentas Linkolnas“ išplaukė į Europą.
Prancūzijoje Steponas Darius daugiausiai tiesė telefono linijas fronte. 1918 m. rugpjūčio 1 d. jis buvo sužeistas vokiečių patrankos skeveldromis. Po operacijos Nanto ligoninėje, jis vėl grįžo į frontą. Po karo, 1919 m. gegužės 10 d. Darius paleistas į atsargą ir gegužės 19 d. jam suteikiamas grandinio laipsnis.
Taip pat skaitykite: Valdymo laikotarpis
Grįžimas į Lietuvą ir Karinė Karjera
1920 m. liepos 27 d. S. Darius grįžo į Lietuvą ir įstojo į Karo mokyklą, po kurios buvo paskirtas į aviaciją. 1921 m. gegužės 8 d. Baigęs karo mokyklą Darius paskiriamas į artileriją, bet jau birželio 19 d. jis įrašomas į karo aviacijos mokinių sąrašus. 1922 m. spalio 12 d. lėktuvu Albatros B. II leit. S.Darius išskrido savarankiškai. Iki 1923 m. birželio 13 d. Darius įvaldė Albatros B.II , C.I , C.III. Birželio 13 d. S.Darius įvaldo ir dvivietį žvalgybinį lėktuvą LVG. C.V. Už dešimties dienų jis skiriamas į vyr.leit A. Štašaičio vadovaujama 3-čiają žvalgybinę eskadrilę. 1924 m. gruodžio 1 d. Dariui suteikiamas karo lakūno vardas, o gruodžio 18 d. suteikiamas vyresniojo leitenanto laipsnis. 1927 m. gegužės 1 d. karo lakūnui Stepui Dariui suteikiamas kapitono laipsnis.
Dariaus tarnyba Lietuvos karo aviacijoje (1922-1927):
- Mokomoji eskadrilė - nuo 1922 sausio 7 d. iki 1923 birželio 22 d.
- Trečioji eskadrilė - nuo 1923 birželio 23d. iki 1925 rugpjūčio 16 d.
- Pirmoji eskadrilė - nuo 1925 rugpjūčio 17 iki 1925 lapkričio 24 d.
- Ketvirtoji eskadrilė - nuo 1925 lapkričio…
Klaipėdos Krašto Vadavimas
1923 m. sausio 9 d. prasidėjo sukilimas. S.Darius ėjo 3-čios sukilėlių grupės vado padejėjo pareigas. Sausio 15 d. sukilėliai, vadovaujami Bajoro-Kalmanto įsiveržė į Klaipėdą ir po kautynių užėmė gubernatatūrą. Sudaryta krašto valdžia vadovaujama E.Simonaičio. Sausio 19 d. Darius skiriamas į mažosios Lietuvos savanorių armijos sukilėlių štabą. Sausio 24 d. Darius skiriamas 1-ojo Klaipėdos savanorių pulko 8-osios kuopos vadu. 1923 m. vasario 19 d. Klaipėdos kraštas oficialiai pripažintas Lietuvai.
Sportinė Veikla
S. Darius buvo vienas svarbiausių tarpukario Lietuvos sporto pradininkų. 1922-1926 vienas Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos, sporto, futbolo ir beisbolo lygų vadovų. Populiarino Lietuvoje naujas sporto šakas: knygos Beisbolo žaidimas (1924), Basketbolo žaidimas (krepšiasvydis) ir Lietuvos sporto lygos oficialės basketbolo taisyklės 1926-1927 metams (1926). Parengė pirmojo Lietuvoje stadiono projektą ir vadovavo statybai (Kaune 1925-1926).
Steponas Darius aktyviai sportavo, užsiiminėjo krepšiniu, beisbolu, ledo rituliu, boksu, lengvąja atletika ir kt. Buvo treneriu, teisėjavo varžybose. Lietuvos futbolo rinktinėje žaidė vartininku, dalyvavo tarptautinėse varžybose. Išleido knygeles apie krepšinio ir beisbolo žaidimą, taip pat pateikė sveikos gyvensenos patarimų. Jis pats nerūkė ir nevartojo alkoholio, jo šūkis buvo „Sveikame kūne sveika siela“.
Taip pat skaitykite: Stepono Dariaus gimimo data
1921 m. pirmajame Lietuvos lengvosios atletikos čempionate ietį numetė 34,40 m. ir užėmė 2-ąją vietą.
S. Darius buvo ir vienas iš pirmųjų krepšinio teisėjų, kuriems suteikta pirmoji, tuo metu aukščiausia, kvalifikacinė kategorija. S. Darius norėjo, kad kuo daugiau žmonių susipažintų su krepšiniu, todėl 1926 m. išleido knygelę „Basketbolo žaidimas (krepšiasvydis) ir Lietuvos sporto lygos oficialinės basketbolo taisyklės 1926-1927 metams“. Šioje knygelėje S. Darius aprašė krepšinio taisykles, terminus, žaidimo technikas, surašė net dešimt krepšinio įsakymų.
Išvykimas į JAV ir Skrydis Per Atlantą
1927 m. gegužės 4 d. S. Darius išvyko į JAV. Nuo pat sugrįžimo į JAV Darius rengėsi skristi į Lietuvą. Jam pavyko surasti bendraminčių - Stasį Girėną (Stanislovą Tomą Girskį, Girčių). 1933 m. liepos 15 dieną kartu su Stasiu Girėnu lėktuvu „Lituanica“ išskrido iš Niujorko į Kauną.
1933 m. liepos 15 d. su S. Girėnu pakilo Lituanicos lėktuvu iš Niujorko, perskrido Atlantą ir dėl galutinai nenustatytų priežasčių 1933 m. liepos 17 d. 0 h 36 min patyrė avariją. Lėktuvas nukrito Vokietijoje, ties Kuhdamu (dab. Pszczelnik, Lenkija), lakūnai žuvo.
Atminimo Įamžinimas
Steponas Darius ir Stasys Girėnas palaidoti Kaune, Aukštųjų Šančių karių kapinėse. Jų lėktuvo nuolaužas ir skrydžiui skirtą ekspoziciją galima apžiūrėti Vytauto Didžiojo Karo muziejuje.
Taip pat skaitykite: Profesorius Radzevičius
Lakūnai buvo pagerbti 1993 m., minint 60-ąsias tragiškos pirmųjų lietuvių, perskridusių Atlanto vandenyną, žūties metines. paminklas. Paminklas yra miesto centrinėje aikštėje, J. Basanavičiaus ir V. Kudirkos gatvių kampe. Tai akmens kompozicija, vaizduojanti miške sudužusią „Lituanicą". Paminklą suprojektavo architektai Marija ir Martynas Purviniai. Paminklo statybą finansavo Jonas Biržiškis, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras, o patį paminklą sukūrė skulptoriai Jonas ir Paulius Judišiai. Paminklo priekyje yra užrašas: „1933 m. liepos 15 d. Lietuvos lakūnai Steponas Darius ir Stasys Girėnas išskrido iš Niujorko į Lietuvą. Po 37 valandų skrydžio ir įveikus Atlantą, Lietuva sudužo Soldino miške. Paminklo apačioje išraižyti lėktuvo likučiai. Kitoje paminklo pusėje yra lakūnų bareljefas. Paminklas pastatytas ant aukštesnio, pilkapilio pavidalo pjedestalo, apsupto didesnių riedulių rato. Taip senovės gentys Vakarų Žemaitijoje - lakūnų tėvynėje - pagerbdavo mirusiuosius. Paminklas su pjedestalu paaukštintas akmeniniu pagrindu, kuris turėtų priminti vietovės akmenis ir visą Lietuvos istorijos laikotarpį, kai miesto gatvės ir aikštės būdavo grįstos akmenimis.