Steponas Darius, tikrasis vardas Steponas Jucevičius-Darašius, yra viena ryškiausių asmenybių Lietuvos istorijoje. Jo drąsa, patriotiškumas ir atsidavimas aviacijai įkvėpė ne vieną kartą. Šiame straipsnyje panagrinėsime S. Dariaus gyvenimo kelią, pradedant gimimo data ir vieta, baigiant tragišku skrydžiu per Atlantą.
Gimimas ir Vaikystė Rubiškėse
Steponas Darius gimė 1896 m. sausio 8 d. Rubiškės vienkiemyje, Žemaitijoje (dabartinis Dariaus kaimas, Judrėnų seniūnija, Klaipėdos rajonas). Jo tėvai - Jonas Romualdas Jucevičius ir Augustina Jucevičienė (mergautinė pavardė Vaišvilaitė) - augino jį meilės ir patriotiškumo dvasioje. Kitą dieną po gimimo, Steponas buvo pakrikštytas Judrėnų bažnyčioje.
Vaikystė prabėgo gamtos apsuptyje, miškingame ir pelkėtame Rubiškės vienkiemyje, kur Stepukui teko ganyti gyvulius. Būdamas judrus ir mėgdamas karstytis į medžius, šis užsiėmimas jam labai tiko. Vaikas buvo gyvo ir judraus būdo, kartu jis buvo ir prieraišus, paklusnus, labai mylėjo artimuosius ir ypač - mamą, kuriai sūnus patikėdavęs visas savo paslaptis. Tėvai auklėjo vaikus taip, kad jie vienas kitą suprastų, būtų jautrūs ir prireikus visada pagelbėtų vienas kitam.
Deja, vaikystės idilė tęsėsi neilgai - kai Stepukui sukako 8 metai, mirė jo tėvas, kuriam buvo tik 49. Po metų mama ištekėjo už tame pačiame kaime gyvenusio Kazio Degučio. Patėvis, nors ir geras žmogus, bet nebuvęs tos darbštus, kaip a.a. tėvas, jam ūkininkauti nesisekė, todėl neilgai trukus šeima nusprendė geresnio gyvenimo ieškotis anuometinėje lietuvių „pažadėtojoje žemėje” - Jungtinėse Amerikos valstijose.
Emigracija į JAV ir Jaunystės Metai
1907 m. gruodžio 15 d. Steponas, motina, patėvis ir seserys Konstancija bei Aurelija atvyko į JAV. Pirmiausia naujieji emigrantai apsigyveno Niuvarke, bet čia Jucevičiai-Degučiai gyveno neilgai - nė metams nepraėjus jie persikėlė į Elizabeto miestą, kur Steponas pradėjo lankyti pradinę mokyklą. Po trijų metų Juciai vėl keičia gyvenamąją vietą ir apsigyvena Čikagoje. Čia 1910 metais Degučiams gimė sūnus Stasys, penktasis Dariaus mamos vaikas.
Taip pat skaitykite: S. Dariaus biografija
Čikagoje Steponas baigė pradžios mokyklą, o 1912 metais pradėjo lankyti Kertiso vidurinę mokyklą (Curtis High School), kurioje be bendrųjų dalykų buvo mokoma ir architektūros. Mokslai jam sekėsi gerai, tad 4 metų kursą baigė per 3,5 metus. Paauglystėje S. Darius matė, „kaip broliai Raitai bando savo lėktuvą, nuo tos dienos jis susižavėjo aviacija. Beje, lėktuvų modelius gaminti jis ėmėsi ir pats. Mamai, rodydama juos, Stepas sakydavo: „Kai užaugsiu, aplėksiu aplink visą žemę ir grįšiu pas tave, mama”. 1916 metais 19-metis Steponas įstojo į technikos profilio koledžą (Lane Junior College), kur metus laiko lankė inžinerijos kursą. Tuo metu jis antrą kartą pakeitė savo pavardę - sutrumpino savo a.a. tėvo pavardę į Darius.
Dalyvavimas Pirmajame Pasauliniame Kare
1917 m. balandžio 6 d. JAV paskelbus karą Vokietijai, S. Darius metė mokslus ir savanoriu išvyko į frontą, nors šiam sūnaus žingsniui nepritarė motina. Spalio 19 d. iš Niujorko, kuriame iki to laiko buvo apmokomas karybos, laivu „Prezident Lincoln” S. Prieš kelionę jis savo mamai parašė tokį laišką: „Brangioji mamyte! Apsidraudžiau, apdraudą valdžia man išmokėtų man mirus arba jei likčiau invalidu. Jei žūsiu, tai ši apdrauda bus išmokėta ne išsyk, bet kiekvieną mėnesį po 57 dol. Tikiuosi, kad tai būtų tau, mamyte, šiokia tokia parama”.
S. Darius išmoko telefonininko profesijos ir jau būdamas fronte dažnai namo rašydavo laiškus, kuriuose gana vaizdžiai aprašydavo savo įspūdžius. 1918 metų rugpjūčio 1 d. jis buvo sužeistas ir apie tai tai papasakojo laiške namiškiams: „Rugpjūčio 1 dieną įrengiau ir tiesiau naują liniją frontan. Apie 22 val. grįžtant 3 sviediniai krito netoli mūsų ir sužeidė mane į dešinį šoną. (…) Antrą dieną man padaryta operacija ir iš žaizdos išimta sviedinio skeveldra. Ketvirtą dieną mano žaizda jau susiūta, o 16-tą dieną buvau pasiųstas į Nanto ligoninę”. Už sąžiningą tarnybą JAV kariuomenėje S. Kaip karo dalyvis S.
Po karo S. Darius aktyviai dalyvavo Amerikos lietuvių karių organizacijoje SALK (Susivienijimas Amerikos Lietuvių Kareivių). Iš pradžių jis ėjo SALK 3-ios kuopos valdybos sekretoriaus, sekretoriaus padėjėjo, o nuo 1920 m. Gyvendamas Amerikoje, S. Darius visą laiką domėjosi, kas vyksta Lietuvoje, tačiau apie grįžimą į Tėvynę aktyviau ėmė mąstyti, Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, o ypač kai jaunai valstybei ėmė grasinti kaimyninė Lenkija. S. Dariui tapus vienu svarbiausiu SALK‘o vadovu, jis ėmė rūpintis kelionpinigių skirstymu ir kitais organizaciniais grįžimo į Lietuvą reikalais. Pasak P. Į Lietuvą S.
Grįžimas į Lietuvą ir Karinė Karjera
1920 m. liepos 27 d. S. Darius grįžo į Lietuvą, tais pačiais metais įstojo į Karo mokyklą, po kurios buvo paskirtas į aviaciją. Tarnaudamas aviacijoje S. Darius nepamiršo savo didžiausios aistros - sporto. Vos tik grįžęs į Lietuvą, S Darius tapo vienu iš Lietuvos fizinio lavinimo sąjungos kūrėjų, vėliau ir pirmininku.
Taip pat skaitykite: Valdymo laikotarpis
1921 m. gegužės 8 d. Baigęs karo mokyklą Darius paskiriamas į artileriją, bet jau birželio 19 d. jis įrašomas į karo aviacijos mokinių sąrašus. 1922 m. spalio 12 d. lėktuvu Albatros B. II leit. S.Darius išskrido savarankiškai. Iki 1923 m. birželio 13 d. Darius įvaldė Albatros B.II , C.I , C.III. Birželio 13 d. S.Darius įvaldo ir dvivietį žvalgybinį lėktuvą LVG. C.V. Už dešimties dienų jis skiriamas į vyr.leit A. Štašaičio vadovaujama 3-čiają žvalgybinę eskadrilę. 1924 m. gruodžio 1 d. Dariui suteikiamas karo lakūno vardas, o gruodžio 18 d. suteikiamas vyresniojo leitenanto laipsnis. 1927 m. gegužės 1 d. karo lakūnui Stepui Dariui suteikiamas kapitono laipsnis.
Dariaus tarnyba Lietuvos karo aviacijoje (1922-1927):
- Mokomoji eskadrilė - nuo 1922 sausio 7 d. iki 1923 birželio 22 d.
- Trečioji eskadrilė - nuo 1923 birželio 23d. iki 1925 rugpjūčio 16 d.
- Pirmoji eskadrilė - nuo 1925 rugpjūčio 17 iki 1925 lapkričio 24 d.
- Ketvirtoji eskadrilė - nuo 1925 lapkričio…
Klaipėdos Krašto Vadavimas
1923 m. sausio 9 d. prasideda sukilimas. Daugelis lietuvių jaunuolių žvalgė prancūzų veiksmus ir juos pranešinėdavo sukilėliams. S.Darius ėjo 3-čios sukilėlių grupės vado padejėjo pareigas. Sausio 15 d. sukilėliai, vadovaujami Bajoro-Kalmanto įsiveržė į Klaipėdą ir po kautynių užėmė gubernatatūrą. Sudaryta krašto valdžia vadovaujama E.Simonaičio. Sausio 19 d. Darius skiriamas į mažosios Lietuvos savanorių armijos sukilėlių štabą. Sausio 24 d. Darius skiriamas 1-ojo Klaipėdos savanorių pulko 8-osios kuopos vadu. 1923 m. vasario 19 d. Klaipėdos kraštas oficialiai pripažintas Lietuvai.
Sportinė Veikla
Jau Amerikoje Darius buvo didelis sporto mėgėjas. Mėgdavo žaisti futbolą, beisbolą, krepšinį. Užsiiminėdavo boksu, bėgimu. Todėl neveltui S. Darius yra vienas svarbiausių tarpukario Lietuvos sporto pradininkų. 1922-1926 vienas Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos, sporto, futbolo ir beisbolo lygų vadovų. Populiarino Lietuvoje naujas sporto šakas: knygos Beisbolo žaidimas (1924), Basketbolo žaidimas (krepšiasvydis) ir Lietuvos sporto lygos oficialės basketbolo taisyklės 1926-1927 metams (1926). Parengė pirmojo Lietuvoje stadiono projektą ir vadovavo statybai (Kaune 1925-1926).
Steponas Darius aktyviai sportavo, užsiiminėjo krepšiniu, beisbolu, ledo rituliu, boksu, lengvąja atletika ir kt. Buvo treneriu, teisėjavo varžybose. Lietuvos futbolo rinktinėje žaidė vartininku, dalyvavo tarptautinėse varžybose. Išleido knygeles apie krepšinio ir beisbolo žaidimą, taip pat pateikė sveikos gyvensenos patarimų. Jis pats nerūkė ir nevartojo alkoholio, jo šūkis buvo „Sveikame kūne sveika siela“.
Taip pat skaitykite: Profesorius Radzevičius
1921 m. pirmajame Lietuvos lengvosios atletikos čempionate ietį numetė 34,40 m. ir užėmė 2-ąją vietą. Dvi dienas trukusiose varžybose, 39 dalyviai (tik vyrai) iš įvairių Europos šalių rungėsi mesdami ietį, diską, bėgdami, stumdami rutulį ar šokdami į tolį.
S. Darius buvo ir vienas iš pirmųjų krepšinio teisėjų, kuriems suteikta pirmoji, tuo metu aukščiausia, kvalifikacinė kategorija. S. Darius norėjo, kad kuo daugiau žmonių susipažintų su krepšiniu, todėl 1926 m. išleido knygelę „Basketbolo žaidimas (krepšiasvydis) ir Lietuvos sporto lygos oficialinės basketbolo taisyklės 1926-1927 metams“. Šioje knygelėje S. Darius aprašė krepšinio taisykles, terminus, žaidimo technikas, surašė net dešimt krepšinio įsakymų.
Nesutarimai Su Gen. J. Kraucevičiumi
Karo aviacijos viršininkas generolas leitenantas J.Kraucevičius nemėgo Dariaus už jo demokratines pažiūras ir iniciatyvą. 1925 m. rugsėjo 2 d. Darius buvo apkaltintas tuo, kad pasiprašęs dviem dienom atostogų, išvyko į Latviją ir niekieno nekviečiamas apsilankė latvių jūrų aviacijoje. Darius paaiškina savo apsilankymo tikslus (jis ten lankėsi kaip sportininkas). Generolas Kraucevičius kaltina Darių „parašė formoje netinkamoje raportui, daleisdamas samprotavimus ir dviprasmiškumus“, už šį nusižengimą aviacijos viršininkas skiria Dariui 5 paras daboklės.
Išvykimas į JAV ir Skrydis Per Atlantą
1927 m. gegužės 4 d. pačiam prašant paleidžiamas vieneriems metams atostogų, išvyko į JAV. Nuo pat sugrįžimo į JAV Darius rengėsi skristi į Lietuvą. Jam pavyko surasti bendraminčių - Stasį Girėną (Stanislovą Tomą Girskį, Girčių). 1933 m. liepos 15 dieną kartu su Stasiu Girėnu lėktuvu „Lituanica“ išskrido iš Niujorko į Kauną. 1933 m. liepos 15 d. su S. Girėnu pakilo Lituanicos lėktuvu iš Niujorko, perskrido Atlantą ir dėl galutinai nenustatytų priežasčių 1933 m. liepos 17 d. 0 h 36 min patyrė avariją. Lėktuvas nukrito, lakūnai žuvo. 1933 m. liepos 17 d. visą Lietuvą sukrėtė žinia apie paslaptingą Atlanto nugalėtojų S. Dariaus ir S. Girėno žūtį.
Atminimo Įamžinimas
Steponas Darius ir Stasys Girėnas palaidoti Kaune, Aukštųjų Šančių karių kapinėse. Jų lėktuvo nuolaužas ir skrydžiui skirtą ekspoziciją galima apžiūrėti Vytauto Didžiojo Karo muziejuje. Lakūno Stepono Dariaus (Stepono Jucevičiaus) muziejus įkurtas 1991 m. Muziejus veikia buvusioje gimtojoje S. Dariaus tėvų sodyboje ir yra Lietuvos aviacijos muziejaus padalinys. Sodyboje atstatytas S. Dariaus tėvų gyvenamasis namas ir klėtis. Gyvenamajame name veikia ekspozicijos. 2007 m. memorialiniame S. Dariaus parke pradėtas eksponuoti simbolinis granitinis kompasas žemėje, nuo kurio centro tiksliu azimutu pasodinti medeliai, žymintys pagrindines S. Dariaus gyvenamų vietų kryptis. Kompasas buvo sukurtas remiantis „Lituanica“ lėktuve buvusio kompaso prototipu.