Šis straipsnis skirtas išnagrinėti Stepono Batoro, vieno iškiliausių Abiejų Tautų Respublikos valdovų, istorinį kontekstą, valdymo laikotarpį ir jo reikšmę Lietuvos istorijai. Straipsnyje remiamasi turima informacija apie to meto politinę situaciją, karus, reformas ir kultūrinį gyvenimą Lietuvoje.
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė XVI amžiuje: Politinė situacija ir karai
XVI amžius Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei (LDK) buvo sudėtingas laikotarpis, paženklintas karų, politinių permainų ir kultūrinio sąveikos. LDK politinį stabilumą nuolat drumstė XV a. pabaigos - XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės-Maskvos didžiosios kunigaikštystės karai. Šie karai lėmė teritorinius praradimus ir nuolatinę įtampą regione.
Teritoriniai pokyčiai ir gyventojų skaičius
XVI a. trečiajame dešimtmetyje LDK teritorija dėl karų sumažėjo iki 485 tūkst. km², kurioje gyveno 2,365 mln. gyventojų. Po Liublino unijos 1572 m. LDK teritorija dar labiau sumažėjo - iki 320 tūkst. km², o gyventojų skaičius siekė 1,71 mln.
Liublino unija ir Abiejų Tautų Respublika
Svarbus įvykis, pakeitęs LDK politinę struktūrą, buvo 1569 m. sudaryta Liublino unija. Ši unija sujungė LDK su Lenkijos karalyste į federacinę valstybę - Abiejų Tautų Respubliką (ATR). Unija turėjo įtakos tiek vidaus, tiek užsienio politikai, nors LDK išlaikė tam tikrą autonomiją.
Aleksandro valdymas (1492-1506 m.)
Aleksandras, Kazimiero Jogailaičio sūnus, valdė LDK sudėtingu laikotarpiu, kurį žymėjo nuolatiniai karai su kaimyninėmis šalimis.
Taip pat skaitykite: S. Dariaus biografija
Karai su Maskva ir Krymo totoriais
Pavojingiausias Lietuvos kaimynas tuo metu buvo sparčiai stiprėjanti Maskvos Didžioji Kunigaikštystė. Aleksandro valdymo laikotarpiu LDK nuolat kariavo su Maskva dėl įtakos rytinėse teritorijose. Taip pat nemažai rūpesčių kėlė ir du Maskvos sąjungininkai - Mengli Girėjaus valdomas Krymo chanatas ir gospodario Stepono Didžiojo valdoma Moldova, kurių karinės pajėgos dažnai puldinėjo LDK pietines sritis.
Vidaus politika ir įstatymai
Aleksandro nuolaidos LDK Ponų tarybai faktiškai atvėrė kelią didikų oligarchijos įsigalėjimui Lietuvoje. Apie 1501 m. Aleksandro nurodymu Lietuvoje pradėta kodifikuoti iki tol galiojusius atskirus įstatymus į vieningą „rašytinę teisę“, − šio darbo rezultatu tapo apie 1522 m. sudarytas ir 1529 m. įsigaliojęs I Lietuvos Statutas.
Kultūriniai pokyčiai
Valdant Aleksandrui per didžiojo kunigaikščio ir kai kurių didikų dvarus Lietuvoje ėmė plisti renesanso ir humanizmo idėjos.
Karai su Maskva
Po 1492-93 m. karo ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro ir Maskvos didžiojo kunigaikščio Ivano III 1494 m. sudarytos taikos sutarties 1500 m. Ivanas III vėl puolė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės rytines žemes; siekė jas prijungti prie Maskvos didžiosios kunigaikštystės. Aleksandro broliai Jonas Albrechtas ir Vladislovas II Jogailaitis padėti negalėjo - kariavo su turkais. 1500 m. liepos 14 d. įvyko Vedròšos mūšis, kuriame rusai sumušė Lietuvos kariuomenę, vadovaujamą Konstantino Ostrogiškio.
Kiti įvykiai
1501 m. gruodžio 12 d. Aleksandras įsako statyti naują medinę bažnyčią senosios vietoje. 1503 m. kovo 23 d. paliaubų sutartimi (galiojo 6 metus) Maskvos didžioji kunigaikštystė prisijungė LDK valdų. 1506 m. rugpjūčio 5 d. Mykolo Glinskio vadovaujama Lietuvos kariuomenė Klecko mūšyje sumušė į Lietuvos gilumą įsiveržusią Krymo totorių kariuomenę. 1506 m. rugpjūčio 19 ar 20 d. mirė Aleksandras Vilniaus Žemutinės pilies rūmuose.
Taip pat skaitykite: Stepono Dariaus gimimo data
Žygimanto Senojo valdymas (1506-1548 m.)
Žygimantas Senasis, Kazimiero Jogailaičio ir Elžbietos II sūnus, tęsė Jogailaičių dinastijos valdymą. Svarbiausias Žygimanto Senojo tikslas buvo apie Lenkijos karalystės karūną sutelkti visas Jogailaičių valdas, sukurti Vidurio Europoje centralizuotą, dinastijos paveldimai valdomą monarchiją.
Užsienio politika
1516 m. mirus broliui Vladislovui II Jogailaičiui, Habsburgų naudai Žygimantas Senasis iš principo atsisakė Jogailaičių dinastijos pretenzijų į Čekijos ir Vengrijos sostus. Kaip Lenkijos karaliui, Žygimantui Senajam vasalo priesaiką 1525 m. davė tuomet susikūrusios Prūsijos kunigaikštystės kunigaikštis, sesers Sofijos Kazimieraitės sūnus hercogas Albrechtas Brandenburgietis.
Kultūrinis gyvenimas
Valdant Žygimantui Senajam Lenkijoje ir Lietuvoje plito humanizmo ir Renesanso idėjos, pats jis skatino Renesanso architektūros ir dailės plėtotę. Kovojo su 16-17 a. judėjimu reformacija; prieš ją išleido ediktų.
Maištai ir karai
1508 m. liepos 13 d. LDK kariuomenė, vadovaujama Konstantino Ostrogiškio, numalšino vasarį kilusį kunigaikščio Mykolo Glinskio maištą prieš Lietuvos didįjį kunigaikštį Žygimantą Senąjį. M.Glinskis siekė nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės atskirti stačiatikių gyvenamąsias žemes ir tapti jų kunigaikščiu. 1512-1522 m. vyko Ketvirtasis karas su Maskva. Dar vadinamas Dešitmečio karu. Visos Maskvos jėgos buvo nukreiptos į Smolenską. Tris kartus miestas apgultas ir pagaliau, M. Glinskiui sukėlus viduje sąmokslą, 1514 m. paimtas. Bet ir vėl atvykęs K. Ostrogiškis ties Orša sumušė Maskvos kariuomenę. 1514 m. rugsėjo 8 d. įvyko Oršos mūšis tarp Lietuvos didžiosios kunigaikštystės ir Maskvos didžiosios kunigaikštystės kariuomenių, netoli Oršos. LDK kariuomenė sustabdė Rusijos veržimąsi į LDK teritoriją 1512-1522 m. 1534-1537 m. vyko Penktasis Karas su Maskva, dar vadinamas Starodubo karu.
Kiti įvykiai
1522 m. Pranciškus Skorina įkūrė pirmąją Rytų Europoje spaustuvę. 1524 m. lapkričio 16 d. Vilniuje prie Vilnelės upės pradėjo veikti pirmoji Lietuvoje popieriaus gamybos įmonė. 1529 m. rugsėjo 29 d. LDK įsigaliojo I Lietuvos Statutas.
Taip pat skaitykite: Ieva Stasiulevičiūtė: biografijos apžvalga
Žygimanto Augusto valdymas (1548-1572 m.)
Žygimantas Augustas, Žygimanto Senojo ir Bonos Sforzos sūnus, buvo paskutinysis Jogailaičių dinastijos valdovas. Jo valdymas pasižymėjo tiek vidaus, tiek užsienio politikos iššūkiais.
Vidaus politika
Siekdamas papildyti LDK iždą įsakė didžiojo kunigaikščio žemėse 1557 m. pradėta Valakų reforma, 1559 m. - valstybinių miškų (girių) reviziją. 1566 m. Žygimantui Augustui valdant Lietuvoje ir Lenkijoje labiau nei kitu laikotarpiu išsiplėtė reformacijos judėjimas (16-17 a.), bet, ypač į valdymo pabaigą, rėmė katalikus, netrukdė jiems kovoti su reformacija.
Statybos ir plėtra Vilniuje
Vilniuje pastatydino patrankų liejyklą, išplėtė pilies arsenalą. Žygimanto Augusto valdymo laikotarpiu buvo baigti tėvo pradėti statyti Valdovų rūmai Žemutinėje pilyje. Valdant Žygimantui Augustui Vilniuje labai padaugėjo gyventojų, pastatyta renesansinių pastatų, plėtėsi prekyba ir amatai. Žygimantas Augustas rėmė iš Vakarų Europos atvykstančius mokslininkus, rašytojus, menininkus, muzikantus.
Santuoka su Barbora Radvilaite
1551 m. gegužės 8 d. Krokuvoje mirė Barbora Radvilaitė. Jos palaikai iš Krokuvos iškilmingos procesijos buvo parlydėti į Vilnių, kelionė užtruko beveik mėnesį. Visą kelią mylimosios karstą lydėjo gedintis Žygimantas Augustas.
Valakų reforma
1557 m. balandžio 1 d. LDK pradėta Valakų reforma. Valakų reforma - žemės reforma dalyje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (Lietuvoje, Žemaitijoje ir dalyje Baltarusijos), vykdyta XVI a. antrojoje pusėje.
Livonijos karas
1558-1583 m. vyko Šeštasis Karas su Maskva, dar vadinamas Livonijos karu. 1559 m. rugpjūčio 31 d. Livonijos ordino magistras Gotthardas Kettleris Vilniuje pasirašė sutartį su Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu Žygimantu Augustu. 1561 m. lapkričio 28 d. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir paskutinis Livonijos ordino magistras sudarė trečiąją Vilniaus sutartį. Livonija, be Švedijos užkariautos Šiaurės Estijos ir Danijai atitekusios Saaremos salos, autonominėmis teisėmis buvo prijungta prie LDK.
Kiti įvykiai
1565 m. gruodžio 30 d. Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas išleido privilegiją įkurti LDK apskričių seimelius. 1566 m. kovo 11 d. įsigaliojo Antrasis Lietuvos statutas. 1570 m. liepos 17 d. Vilniuje įkurta Jėzuitų kolegija ir biblioteka.
Liublino unija
1569 m. liepos 1 d. Lenkijos mieste Liubline sudaryta sutartis Liublino unija, kuria Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė susijungė su Lenkijos karalyste į federacinę Lenkijos ir Lietuvos Respubliką, nuo 1582 m. vadintą Abiejų Tautų Respublika.
Mirtis
1572 m. liepos 7 d. mirė Žygimantas Augustas. Neturėjo vaikų.
Stepono Batoro valdymas (1576-1586 m.)
Steponas Batoras buvo išrinktas Abiejų Tautų Respublikos valdovu po Žygimanto Augusto mirties. Jo valdymas pasižymėjo karinėmis pergalėmis ir vidaus politikos reformomis.
Karinės reformos ir pergalės
Reformavo Abiejų Tautų Respublikos kariuomenę, sudarė taikos sutartį su Turkija ir Krymo chanatu. Įtraukęs į Livonijos karą Lenkijos kariuomenę, atkovojo Rusijos užimtas LDK bei Livonijos teritorijas ir privertė rusus sudaryti taikos sutartį.
Vidaus politika
Vidaus politikoje Steponas Batoras laviravo tarp ponų ir vidutinių bajorų, orientavosi į stiprėjančius bajorus.
Vilniaus universiteto įkūrimas
1579 m. balandžio 1 d. Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Steponas Batoras paskelbė privilegiją, kuria nuo 1570 m. veikianti Vilniaus jėzuitų kolegija pertvarkyta į universitetą.
Livonijos karas
Livonijos karo trečiajame etape (1579-1582 m.) Stepono Batoro su ATR kariuomene žygis ir pergalė prieš Maskvos caro kariuomenę. S.Batoras išstūmė rusus iš Livonijos, rusų žemėje užėmė Polocką ir apgulė Pskovą. K. 1582 m. sausio 15 d. Abiejų Tautų Respublika ir Rusija pasirašė dešimties metų paliaubas ir atkūrė iki Livonijos karo buvusią padėtį. Zapolskij Jamo sutartimi Livonija atiteko Lenkijai ir Lietuvai.
Mirtis
1586 m. gruodžio 12 d. Gardine mirė Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Steponas Batoras.
Kiti svarbūs įvykiai
- 1582 m. spalio 5 d. vietoj Julijaus kalendoriaus įvestas tikslesnis Grigaliaus kalendorius.
- 1588 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Zigmantas Vaza patvirtino LDK teisės kodeksą - Trečiąjį Lietuvos Statutą.