Vaiko motorikos raida yra esminis procesas, apimantis fizinių gebėjimų augimą. Ši raida suteikia vaikams galimybę judėti ir sąveikauti su aplinka. Šie gebėjimai yra svarbūs vaikų aktyvumui bei savarankiškumui. Vaiko motorikos raida yra sudėtingas ir įdomus procesas, kurio metu mažylis mokosi judėti ir tvarkytis su įvairiais objektais.
Motorikos raidos svarba
Judėjimas suteikia vaikams galimybę tyrinėti aplinką ir pažinti pasaulį aplink juos. Be to, jis skatina fizinį aktyvumą bei savarankiškumą. Motorinės funkcijos turi tiesioginį poveikį vaiko socialiniam ir emociniam vystymuisi. Jos leidžia vaikams užmegzti ryšius tiek su bendraamžiais, tiek su suaugusiaisiais. Gerai išvystyta motorika suteikia galimybę vaikams aktyviai dalyvauti grupinėse veiklose, užmegzti ryšius su bendraamžiais ir ugdyti pasitikėjimą savimi. Fizinė veikla tiesiogiai veikia vaiko elgesį ir gebėjimus. Vaikai, turintys gerai išvystytą motoriką, dažnai jaučiasi labiau pasitikintys savimi, todėl jiems paprasčiau integruotis į grupes.
Motorikos raidos etapai
Vaiko motorikos raida yra glaudžiai susijusi su jo amžiumi, o kiekviename etape mažieji tobulina savo gebėjimus. Raidos etapai yra itin reikšmingi vaiko gyvenime, nes būtent tuomet jis įgyja naujų motorinių gebėjimų. Vaiko motorikos raida nuo gimimo iki šešerių metų yra įdomus ir sudėtingas procesas, apimantis keletą svarbių etapų.
Kūdikystės etapas (0-6 mėnesiai)
Pirmasis etapas prasideda kūdikystėje - nuo gimimo iki maždaug 6 mėnesių. Pirmuosius šešis gyvenimo mėnesius mažyliai aktyviai lavina smulkiosios motorikos įgūdžius. Jie išmoksta paimti ir laikyti daiktus, taip pat koordinuoti pirštų judesius. Kūdikis jau per pirmąjį pusmetį geba stebėti žmonių veidus, klausytis, bendrauti garsais, jis siekia šalia esančių žmonių artumo, mokosi išgyventi nemalonius jausmus. Tad auginantiems mažylį svarbu patenkinti ne tik kasdienius jo poreikius, užtikrinant saugumo jausmą, tačiau būtinas įvairus bendravimas (kūno kalba, įvairiomis balso intonacijomis, panaudojant ir papildomas raiškos priemones), žaidimas su jo amžiui tinkamomis priemonėmis. Šiuo amžiaus etapu vaiko rankutės suspaustos į kumštelius. Būdingas automatinio griebimo refleksas (laiko daiktą, tačiau nesugeba valingai jo paleisti).
6 mėnesių - 1 metų etapas
Tarp 6 mėnesių ir 1 metų pastebima didelė pažanga. Šis laikas yra apie tikrą fizinių kūno galimybių panaudojimo šuolį (išmoksta atsisėsti, šliaužioti, ropoti, atsistoti ir nueiti), kuris atveria naują etapą ir psichologinei raidai. Ji paženklinta poreikiu būti kuo savarankiškesniu. Norisi tiesiog pasiimti visą pasaulį į savo nedidelius delniukus. Tad suaugusiems šis etapas kelia tiek džiaugsmo, tiek nemažai susirūpinimo, kad pasaulio pažinimas nesibaigtų traumomis. Nepaisant to, tėvams ypač svarbu kurti tyrinėjimui, pažinimui palankią aplinką, patiems joje dalyvauti ir leisti kaupti kuo daugiau įdomios patirties. Kūdikis pradeda fiksuoti žvilgsnį, po truputį seka objektą. Rankų judesių dar mažai, bet tokio amžiaus mažylis jau apie 3 sekundes išlaiko daiktą delne. Mažylis išlaiko kiekvienoje rankoje po daiktą, formuojasi tvirtas “grėblinis” griebimas, efektyviai perima daiktus iš vienos rankutės į kitą, tiesia rankas į priekyje padėtą daiktą, įdėmiai tyrinėja veidus. Šiuo laikotarpiu mažylis jau verčia storos knygos puslapius, suveria žiedus, rodo pirštu, moja atsisveikindamas, tvirtai ima daiktus “pincetiniu” griebimu (dviem pirštais).
Taip pat skaitykite: Svarbi informacija apie lytinių organų pokyčius nėštumo metu
1-2 metų etapas
Ankstyvosios vaikystės etapas (nuo 1 iki 2 metų) išsiskiria didesnių motorinių įgūdžių plėtra. Vaikai ropoja, atsistoja ir žengia pirmuosius žingsnius. Vaikai drąsiai bėgioja ir lipa ant baldų. Vaikai tampa „išmaniais“ pasaulio tyrinėtojais, nes jie vis geriau valdo savo kūną, kalbą, dalinasi savo mintimis, sprendžia tam tikras problemas, ima suprasti tikrąsias įvairių daiktų funkcijas, tad pradeda naudoti jas pagal paskirtį. Visgi, tuo pat metu pažįsta ir kitą to tyrinėjamo pasaulio pusę - tenka užsigauti, nugriūti, vėl keltis pasiguodus mamai ar tėčiui ir imtis veiklos. Šiame etape svarbu nesugriauti vaiko iniciatyvumo, motyvacijos veikti, nes pasekmės po veiklos būna įvairios ir ne visiems tėveliams paprastai išgyvenamos ar išsprendžiamos. Vaikas stato bokštelį iš 3 kaladėlių. Šiuo laikotarpiu pradeda pažinti geometrines figūras. Braukia kreidelėmis, pieštukais, maistą ima šaukštu, sudeda ir išima daiktus iš dėžučių ir kitų talpų. Šiuo periodu būdingas konstrukcinis žaidimas (vėrimas, statymas iš kaladėlių, konstravimas). Stato dėlionę iš 2-3 detalių. Nusiima kepurę, kojines, tiksliai sudeda smulkius daiktus į dėžutes, valgo naudodamasis šaukštu. Antraisiais gyvenimo metais vaikas pradeda suprasti ir vykdyti nurodymus: paimti, padėti ar atnešti daiktą, pažįsta artimuosius - brolius, seseris, žino jų vardus. Jie lengvai atlieka judesius, geba patys valgyti. Mažieji jau gali pasakyti apie 20 žodžių (pavadinti aplinkos daiktus ir pan.). Antraisiais gyvenimo metais vaikai domisi aplinkos daiktais, klausinėja apie juos. Reaguoja į kitų žmonių jausmus, gali tuos jausmus išreikšti žodžiais. Palaipsniui vaikai tampa vis labiau ir labiau savarankiški ir nepriklausomi. Dviejų metų vaikai pajaučia savo galias, savo autonomiškumą ir nepriklausomybę nuo suaugusio žmogaus. Jie jaučiasi galintis patys nuspręsti ir įgyvendinti savo sprendimus.
2-3 metų etapas
Nuo 2 metų amžiaus motorinių gebėjimų plėtra dar labiau akivaizdi. Vaikai drąsiai imasi sudėtingesnių judesių, tokių kaip šokinėjimas ir bėgimas. 2-3 metai. Vaiko savarankiškumo pojūtis tampa toks stiprus, kad daugeliui prašymų, vaikas sako “NE”. Ir ne tam, kad jus erzintų, o tam, kad parodytų, jog jis jaučiasi daug daugiau galintis, norintis ir sprendžiantis. Tai laikas, kai svarbu kartu ieškoti tiek įdomių veiklos formų, priemonių, tiek kalbėti apie susitarimus ir brėžti ribas. Šis laikas - tai ir bendraamžių atradimo laikas, kai dažniau norisi veiklos su panašiais į save. Ima daiktus 3 pirštais, pradeda atlikti sukamuosius judesius, varto plonų puslapių knygutes, jau rūšiuoja spalvas, parodo pagrindines kūno dalis, aunasi batus, traukia užtrauktuką, sega įvairius užsegimus.
3-6 metų etapas
Ikimokyklinio amžiaus periodas (nuo 3 iki 6 metų) pasižymi dar labiau išvystyta smulkiosios motorikos raiška per įvairias veiklas kaip piešimas ar konstravimas. Visi šie raidos etapai yra labai svarbūs ne tik fiziniam augimui, bet ir socialiniam bei emociniam vystymuisi. 3-4 metų vaikai piešia ir pavadina formas, užsega ir atsega sagas, kerpa žirklėmis, rakina raktu, stato dėlionę iš 6 detalių, gali pradėti rašyti raides. 4-6 metų vaikai užsega mažas sagutes, bando verti batų raištelius, tvarkosi tualete, savarankiškai valgo ir kt.
Refleksai ir jų vaidmuo
Refleksai - tai automatiškai vykstantys judesiai, kurie atlieka esminį vaidmenį vaikų motorikos raidoje. Pirmieji tokie judesiai pasireiškia jau kūdikystėje ir padeda mažyliams prisitaikyti prie juos supančios aplinkos. Šie motoriniai refleksai ne tik skatina įgūdžių vystymąsi, bet ir užtikrina vaikų saugumą. Kai mažylis pajunta pavojų, jis instinktyviai reaguoja ir gali greitai pasitraukti nuo grėsmės. Kiekvienas žingsnis į priekį - nuo pirmųjų žingsnių iki sudėtingesnių veiksmų - remiasi ankstyvaisiais refleksais, kurie formuoja tvirtą pagrindą vėlesniam sąmoningam judėjimui ir koordinacijai.
Didžioji ir smulkioji motorika
Motorinės funkcijos apima gebėjimą judėti ir koordinuoti raumenis, ir jos yra itin svarbios vaikų fizinei raidai. Yra du pagrindiniai motorikos tipai: stambioji ir smulkioji.
Taip pat skaitykite: Kaip išrinkti vaikišką telefoną 3 metų vaikui?
Stambioji motorika
Stambioji motorika apima didelių raumenų grupių judesius, tokius kaip bėgimas ir šokinėjimas. Šie gebėjimai yra esminiai vaikų fizinei raidai ir koordinacijai. Didieji motoriniai įgūdžiai leidžia vaikui tapti savarankiškam bei aktyviam. Vaikai aktyviai plėtoja stambiąją motoriką nuo maždaug vienerių metų amžiaus. Stambioji motorika turi tiesioginę įtaką vaiko emociniam vystymuisi. Vaikai, kurie daug juda, dažnai jaučiasi labiau pasitikintys savimi ir efektyviau sąveikauja su supančia aplinka. Stambioji motorika - tai valingi judesiai, kurių metu naudojamos didelės raumenų grupės, tai rankų, kojų, galvos ir liemens judesiai. Pirmiausia šie įgūdžiai pradeda vystytis. Pavyzdžiai: gulint ant pilvo galvos pakėlimas, apsivertimas, šliaužimas, sėdėjimas, ropojimas ir t.t. Stambioji motorika sudaro pagrindą vaiko gebėjimui tyrinėti jį supantį pasaulį vaikštant, bėgant, šokinėjant, ropojant, plaukiant.
Smulkioji motorika
Smulkioji motorika susijusi su rankų ir pirštų judesiais, kurie itin reikalingi kasdieninėms užduotims atlikti. Vaikai lavina šiuos gebėjimus piešdami ar žaisdami su įvairiais daiktais. Smulkioji motorika apima mažųjų raumenų judesius, kurie reikalauja didelio tikslumo ir geros koordinacijos. Šie gebėjimai yra esminiai kasdieniams veiksmams, tokiais kaip rašymas ar piešimas. Nuo 6 mėnesių iki 3 metų vaikai plėtoja smulkiosios motorikos gebėjimus per įvairias veiklas, pavyzdžiui, piešimą ar konstravimą. Smulkioji motorika - tai smulkių rankų, pirštų, riešų ir akių raumenų koordinavimas ir valdymas, kuris būtinas atliekant užduotis, kurioms reikia tikslumo, miklumo. Šie judesiai būtini atliekant užduotis, kurioms reikia tikslumo, miklumo ir rankų bei akių koordinacijos. Smulkioji motorika vystosi palaipsniui, vaikui augant, o specifiniai gebėjimai skiriasi priklausomai nuo amžiaus. Vis tik, svarbu paminėti, jog smulkioji motorika tiesiogiai susijusi su vaikų kalbos ir pažinimo funkcijų raida.
Judėjimo įgūdžių lavinimas
Vaikščiojimas ir bėgimas yra esminiai motoriniai įgūdžiai, kurie pradeda formuotis ankstyvoje vaikystėje. Dauguma vaikų pradeda žengti pirmuosius žingsnius apie 12 mėnesių amžiaus. Vaikščiojimas suteikia galimybę tyrinėti aplinką, tuo pačiu lavinant pusiausvyrą bei koordinaciją. Bėgimo įgūdis dažniausiai atsiranda nuo 2 metų amžiaus. Šiuo laikotarpiu vaikai dar labiau tobulina savo didžiuosius motorinius įgūdžius. Bėgdami jie ne tik skatina širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą, bet taip pat stiprina raumenis. Fiziniai gebėjimai kaip vaikščiojimas ir bėgimas labai prisideda prie vaiko augimo proceso. Jie ne vien padeda fiziškai vystytis, bet taip pat skatina socialinį bendravimą su bendraamžiais per žaidimus ir grupines veiklas. Judėjimo įgūdžių lavinimas per žaidimus ir kasdienes veiklas tampa tėvų užduotimi. Pats lavinimo procesas apima nuolatinį paskatinimą dalyvauti aktyviuose žaidimuose lauke. Vaikai turi galimybę bėgioti, šokinėti ar lipti ant įvairių paviršių. Taip pat būtina pabrėžti, kad teisinga motorikos raida tiesiogiai prisideda prie vaiko socialinio ir emocinio augimo. Ji padeda užmegzti ryšius su bendraamžiais bei sėkmingai dalyvauti grupinėse veiklose.
Pratimai ir žaidimai motorikai tobulinti
Pratimai ir žaidimai, skirti motorikos tobulinimui, atlieka itin svarbų vaidmenį vaikų fizinėje raidoje ir gebėjimų lavinime. Pasirinkus tinkamus pratimus, galima pagerinti tiek didžiųjų, tiek smulkiųjų motorinių įgūdžių vystymąsi. Pavyzdžiui, piešimas ne tik lavina rankų judesius, bet ir gerina koordinaciją. Fiziniai užsiėmimai, tokie kaip bėgimas ar šokinėjimas, yra nuostabus būdas ne tik aktyviai praleisti laiką, bet ir ugdyti pusiausvyrą bei jėgą. Skatindami vaikus dalyvauti aktyviuose lauko žaidimuose ar organizuodami kūrybines veiklas namuose, tėvai gali efektyviai prisidėti prie savo atžalų motorinių gebėjimų vystymo. Fizinė veikla, tokia kaip bėgimas, šokinėjimas ar lipimas, ypač naudinga vaiko raidai. Pavyzdžiui, žaidimai lauke ne tik skatina aktyvumą, bet ir suteikia galimybę vaikams pažinti aplinką bei plėtoti pasitikėjimą savimi. Skatindami vaikus aktyviai dalyvauti įvairiose veiklose, tėvai prisideda prie jų fizinės raidos bei socialinio bendravimo su bendraamžiais.
Smulkiosios motorikos lavinimo būdai
Yra daugybė būdų lavinti smulkiąją motoriką. Kitas efektyvus metodas - meno projektai. Vaikai gali piešti, lipdyti iš molio arba kirpti popierių. Konstravimas, lipdymas, minkymas Tešlos ar molio kočiojimas, gnybimas ir formavimas padeda sustiprinti rankų raumenis ir pagerinti miklumą. Kaladėlių dėliojimas, žaidimai su konstruktoriais padeda lavinti preciziškus pirštų judesius, akies rankos koordinaciją, dėmesio koncentraciją. Piešimas ir spalvinimas Suteikite galimybę vaikui piešti skirtingomis priemonėmis: kreidelėmis, flomasteriais, pieštukais, piešti vandeniniais dažais. Skatinkite spalvinti neperžengiant paveikslėlio ribų. Dėlionės, galvosūkiai, konstruktoriai Pradėkite nuo didesnių detalių ir paprastų dėlionių, palaipsniui pereikite prie mažesnių detalių ir sudėtingesnių piešinių. Tai padeda pagerinti rankų ir akių koordinaciją ir erdvės suvokimą. Karoliukų vėrimas Naudodami karoliukus ir virveles ar siūlus vaikai gali kurti raštus ir piešinius, gerindami rankos-akies koordinaciją bei didindami pirštų raumenų jėgą. Kirpimas žirklėmis Pradėkite nuo vaikams pritaikytų saugių žirklių ir išmokykite vaiką tinkamai jas laikyti. Pateikite įvairių medžiagų karpymui (pvz., popieriaus, šiaudelių). Lipdukai Lipdukų klijavimas į tinkamas vietas puiki veikla ne tik smulkiajai motorikai, bet ir akies-rankos koordinacijai, suvokimui, dėmesio koncentracijai lavinti. Piešimas pirštais Nors tokia veikla reikalauja šiek tiek išsitepti, tai labai naudinga ne tik smulkiajai motorikai, vaizduotei ugdyti, bet ir sensorinei integracijai. Žaidimai su sensoriniais lytėjimo žaislais Žaidimai su skirtingų tekstūrų žaislais gali skatinti jutiminį suvokimą ir koordinuotus pirštų judesius. Kepimas, virimas Įtraukus vaiką į paprastas maisto gaminimo užduotis, pavyzdžiui, maišant, pilant ir pjaustant minkštus ingredientus (žinoma, prižiūrint tėveliams), galima ne tik lavinti smulkiąją motoriką, bet ir po truputį supažindinti vaiką su kasdienėmis veiklomis. Drabužių ir rankšluosčių lankstymas Tai netradicinis, tačiau neįtikėtinai efektyvus smulkiosios motorikos lavinimo pavyzdys! Išmokykite vaiką tvarkingai sulankstyti drabužius ar rankšluosčius. Tam tikrai prireiks tikslumo ir rankų bei akių koordinacijos!
Taip pat skaitykite: Pavojai nėštumo metu: kritimai
Tėvų vaidmuo
Tėvams labai svarbu stebėti savo vaikų pažangą šioje srityje ir skatinti įvairias fizines veiklas. Stebėti vaiko pažangą šioje srityje yra labai svarbu. Tinkamas smulkiosios motorikos vystymasis prisideda prie visapusiško vaiko augimo: fizinės, socialinės ir emocinės raidos.
Motorikos raida ir socialinis vystymasis
Tinkama motorinė raida teigiamai veikia socialinį bendravimą; vaikai lengviau užmezga ryšius su bendraamžiais. Motorikos raida atlieka labai svarbų vaidmenį vaiko socialiniame vystymesi. Gerai išvystyti motoriniai įgūdžiai suteikia galimybę vaikams lengviau bendrauti su bendraamžiais ir dalyvauti įvairiose grupinėse veiklose. Fizinė veikla tiesiogiai veikia vaiko elgesį ir gebėjimus. Vaikai, turintys gerai išvystytą motoriką, dažnai jaučiasi labiau pasitikintys savimi, todėl jiems paprasčiau integruotis į grupes. Pavyzdžiui, kai vaikas moka šokti ar bėgti, jis gali aktyviai dalyvauti įvairiuose žaidimuose su kitais vaikais. Tai žymiai padidina jų socialinį bendravimą ir skatina draugiškumą. Socialinė raida apima gebėjimą užmegzti ryšius ir bendradarbiauti su kitais žmonėmis. Vaikai mokosi dalintis žaislais ir dirbti kartu per grupinius žaidimus, kas yra ypač svarbu jų vystymuisi. Taigi motorikos raida yra esminis aspektas formuojant vaiko socialinius gebėjimus ir elgesį.
Vaiko raidos vertinimas
Vaiko raida vertinama tam tikrais etapais - amžiaus tarpsniais ir periodiškumu. Labai svarbu, kad kartu tyrime dalyvautų ir tėvai. Taip pat, atliekant vaiko raidos vertinimą, nemažiau svarbi bendra vaiko sveikata - kosintis, čiaudintis, sloguojantis, prastai nusiteikęs ar blogai besijaučiantis vaikas jam skirtas užduotis atliks blogiau, nesugebės sutelkti dėmesio. Tokiu atveju nereikia tikėtis teisingų rezultatų.
Tėvų įsitraukimo svarba
Nuo gimimo ir trejų metų vyksta ypač sparti vaiko fizinė, emocinė ir socialinė raida, ugdosi esminiai charakterio bruožai, formuojasi elgesio įpročiai, kuriuos vėliau tampa sunku koreguoti. Kuo vaikas mažesnis, tuo tą patirtį stipriau fiksuoja ir įsimena. Kūdikis, vystydamasis geba lanksčiai prisitaikyti ir lengvai tą prisitaikymą keisti, tad kuo anksčiau tėvai ar kiti vaiką prižiūrintys asmenys atras vaikui tinkamą, pavyzdį rodantį elgesį, tuo sėkmingesnių rezultatų galima tikėtis. Žinant, koks elgesys yra dažniausiai būdingas tam tikro amžiaus vaikams, jūsų neištiks kaltės ar bejėgiškumo jausmas, jog nežinote kaip auklėti vaiką ar kaip reaguoti į jo emocinius pokyčius. Supratus kodėl vaikas elgiasi vienaip ar kitaip, kitas etapas - vaiką mokyti, nukreipti, padėti įveikti neigiamas emocijas ir parodyti teigiamus elgesio raiškos būdus. Pavyzdžiui, vaikas iki 1,5 metų reikalauja labai daug dėmesio, sunkiai atsiskiria ir palieka mamą, zyzia ir nuolatos prašo mamos dėmesio. Tačiau svarbu suvokti, jog šiuo laikotarpiu besivystantis vaiko saugumo jausmas lemia vaiko ateities galimybes pasitikėti artimiausiais žmonėmis ir jis formuojasi priklausomai nuo to, kaip tėvai reaguoja į vaiko poreikius. 1,5-3 metų amžiaus vaikas palengva pradeda atsiskirti nuo mamos ar tėčio ir pradeda suvokti save kaip kitą asmenį, mokosi savarankiškai patenkinti kai kuriuos savo poreikius, todėl aktyviai tyrinėja pasaulį viską apžiūrinėdamas, imdamas, lipdamas ir lįsdamas, šiame etape labai svarbu pačiam vaikui rasti, atrasti, pasiekti ir paimti. Čia padeda tėvų įsitraukimas, paskatinimas bei kantrybė, palaikymas domėti bei pagalba tyrinėti saugiai, nes tai formuoja vaiko savarankiškumą ir pasitikėjimą savo gebėjimais. Šiame gyvenimo etape vaikas gali būti aikštingas ir nedraugiškas. Tačiau žinant, jog tuo laikotarpiu vaikui yra ypatingai sunku, nes jis dar ne viską supranta, nemoka aiškiai pasakyti, ko nori, o dažnai susiduria ir su įvairiais draudimais. Jei tėvai nuolat kartos, kad negalima, tikėtina vaikai atsakys tuo pačiu: pradės šaukti, griūti ant žemės ir kitokiais būdais reikalauti. Vaiko pyktis gali būti intensyvus ir gali būti išreikštas mušimusi ar kandžiojimusi, todėl svarbu identifikuoti jo emocijas, apie tai mėginti kalbėtis, kartu nusiraminti ir nukreipti dėmesį į kitas veiklas, o tuo pačiu mokytis tinkamai reikšti savo emocijas, nebijoti apie jas kalbėtis.
Pozityvios aplinkos kūrimas
Siekiant sukurti pozityvią aplinką namuose, svarbu atkreipti dėmesį ir į savo rolę: Džiaugtis vaiko pasiekimais ir konkrečiai juos įvardinti - kad vaikas fiksuotų savo stiprybes; Eksperimentuoti naujose aplinkose ir naudojant kuo įvairesnes priemones; Padėti išgyventi nesėkmes, tinkamai reaguojant į vaiko nemalonias emocijas - nesėkmės yra jūsų vertingiausios pamokos; Kartu įsitraukti, ypač į žaidybinę veiklą - taip jūs mokote vaiką gyventi visuomenėje; Sutarkite dėl svarbiausių taisyklių imantis veiklos - tai padeda vaikui pažinti ribas ir tuo pačiu moko tinkamo elgesio žmonių grupėje.
Visuminio šeimos ugdymosi nauda
Šiuolaikinės visuminio ugdymosi metodikos leidžia atsižvelgti į skirtingus vaikų amžiaus tarpsnius ir įdomiai bei kūrybiškai organizuoti užsiėmimus su vaikais, parenkant pagal tai veiklas, turinį, veiklų struktūrą ir priemones. Kūrybinės veiklos organizuojamos per žaidimą, patyrimą, tyrinėjimą ir eksperimentavimą, bandymus, spontanišką kūrybą ir improvizavimą apjungiant muziką, šokį, vaidybą ir vizualinę raišką siekiant sužadinti pojūčius. Pasitelkiant žaidimą, kūrybinius tyrinėjimus ir kitas aktyviąsias ugdymosi formas veiklų metu sukuriamos bendravimo ir bendradarbiavimo situacijos, kurių metu vaikai jau mokosi kantrybės, laukti savo eilės, rūpintis kitais, dalintis ir bendrauti, mokosi sukaupti dėmesį, lavina kūrybiškumą, vaizduotę ir fantaziją, ugdo gebėjimą žaisti, mokosi spręsti problemas, atrasti kompromisus dalindamiesi ir kalbėdamiesi žodžiais bei emocijomis, todėl lygiagrečiai ugdomas ir vaikų socialinis bei emocinis intelektas. Visuminiam vaiko ugdymuisi itin svarbus praleistas kasdien kokybiškas „ypatingas“ laikas drauge su tėvais, rodomas tėvų dėmesys vaikui, pozityvus palaikymas ir kalbėjimasis.
Kada kreiptis į specialistą?
Į specialistą verta kreiptis, jei vaiko smulkioji motorika vystosi lėčiau nei tikėtasi, o tai pradeda trukdyti kasdienėms veikloms. Nerimą turėtų kelti situacijos, kai vaikas praleidžia svarbius raidos etapus - pavyzdžiui, vėluoja pradėti paimti daiktus ar apsirengti savarankiškai. Kiti signalai - jautrumas jutiminiams dirgikliams, kai vaikas vengia liesti daiktus ar stipriai reaguoja į prisilietimus, taip pat nuolatinis nerangumas ar koordinacijos stoka atliekant abiem rankomis reikalaujančias užduotis. Jei vaikui sunku manipuliuoti smulkiais objektais, naudotis mokykliniais įrankiais ar dalyvauti klasės veiklose, tai rodo, kad reikia įvertinti jo motorinę raidą.