Motinystė - tai didelis gyvenimo virsmas, kuris atneša ne tik džiaugsmą, bet ir iššūkius. Nėštumo metu ir po gimdymo moters organizme vyksta dideli fiziniai pokyčiai, taip pat reikšmingi psichologiniai procesai. Kalbėti apie sveikatos problemas ir prašyti pagalbos neturi būti nepatogu ar gėdinga, ypač tokiu jautriu periodu. Svarbu suprasti, kad aplinkiniai, o kartais ir pati moteris, gali nepastebėti arba neatpažinti motinystės psichikos ligų simptomų. Kartais moterys geba juos užslopinti ir, žvelgiant visuomenės bei savo šeimos akimis, elgiasi „normaliai“. Šiame straipsnyje aptarsime dažniausiai pasitaikančias motinystės psichikos ligas, jų simptomus, priežastis ir galimus gydymo būdus.
Motinystės liūdesys (pogimdyminė melancholija)
Iki 80% moterų pasireiškia motinystės melancholija. Tai yra nuotaikos sutrikimas, kurį patiria didžioji dalis moterų po gimdymo. Melancholiją po gimdymo patiria iki 80 proc. pagimdžiusių moterų.
Simptomai
Pati mama arba artimieji gali pastebėti vieną ar keletą sustiprėjusių ar naujai atsiradusių melancholijai būdingų simptomų:
- Nerimas
- Nuotaikos pokyčiai
- Irzlumas
- Liūdesys
- Prislėgtumas
- Verksmingumas
- Nemiga
- Užsisklendimas
- Nekantrumas
- Energijos, motyvacijos stoka
- Apetito pokyčiai
- Pablogėjusi dėmesio koncentracija
Visi šie požymiai gali tęstis nuo kelių valandų, dienų iki dviejų savaičių.
Priežastys
Melancholija po gimdymo gali pasireikšti dėl įvairių priežasčių: hormoninių pokyčių, didelio atsakomybės jausmo ar dėl reikšmingų gyvenimo pasikeitimų, siejamų su kūdikio gimimu.
Taip pat skaitykite: Tradicijos ir modernumas motinystės atspindžiuose
Gydymas
Profesionali specialistų pagalba dažniausiai nėra būtina, tačiau verta priimti artimųjų pagalbą. Taip pat rekomenduojama skirti laiko poilsiui gryname ore, daryti pasivaikščiojimus, identifikuoti nepatenkintus poreikius ir stengtis juos patenkinti. Gydytojas turi nuraminti moterį ir paaiškinti, jog šie pokyčiai įprasti ir praeinantys.
Pogimdyminė depresija
Pogimdyminė depresija (arba pogimdinė depresija, depresija po gimdymo) pasireiškia 10-15% moterų, tačiau tikslūs duomenys skiriasi. Tyrimais įrodyta, kad nemažai daliai moterų, kurioms buvo nustatyta pogimdyminė depresija, jos simptomai reiškėsi jau nėštumo metu. Pogimdyminės depresijos požymiai stipresni nei pogimdyminės melancholijos atveju, sako specialistė: „Tai ir intensyvus liūdesys, didelis jautrumas, verksmingumas, baimė dėl vaiko. Moteris gali greitai susierzinti, ji tampa dirgli, gali atsirasti tuštumos ir nevilties jausmas - jei vaikas neramus, kiek tai truks, kada pasibaigs? Gali dingti apetitas, labiau paveikiamos kognityvinės funkcijos, sunkiau susikaupti, atsiminti, ypač priimti sprendimus dėl vaiko priežiūros.
Simptomai
Depresija po gimdymo gali išryškėti praėjus keturioms savaitėms arba per pirmuosius metus po gimdymo. Pogimdyminės melancholijos požymiai yra labai panašūs į depresijos po gimdymo, tačiau pastaroji gali būti diagnozuojama, kai pasireiškia visi arba bent keletas simptomų, kurie tęsiasi ilgiau nei dvi savaites.
Pogimdyminės depresijos simptomai:
- Prislėgta nuotaika
- Susidomėjimo ar malonumo praradimas
- Energijos praradimas arba nuovargis
- Bevertiškumo, kaltės jausmai
- Nuolatinis nerimas, nepasitenkinimas, padidėjęs dirglumas
- Neramumas ar sunkumas nusėdėti vienoje vietoje
- Sumažėjusi savivertė, pasitikėjimas savimi, savo gebėjimais pasirūpinti kūdikiu
- Nesidomėjimas kūdikiu, abejingumas jam
- Mintys apie savižudybę ar bandymas nusižudyti ir pasikartojančios mintys apie mirtį
- Mintys apie kūdikio sužalojimą ar nužudymą
- Susilpnėjusi dėmesio koncentracija ar sunkumas priimti sprendimus
- Nemiga arba hipersomnija - galėjimas užmigti bet kuriuo paros metu
- Ryškūs kūno svorio ar apetito pokyčiai
Esant sunkesnei jausenai, motinai sunku pajusti ir ryšį su kūdikiu. Emocinis santykis arba sutrikęs, arba pradingęs, mama rūpinasi vaiku automatiškai arba išvis vengia prie jo eiti.
Taip pat skaitykite: Išmoka ir pinigai
Priežastys
Pogimdyminės depresijos priežastys dažniausiai yra kompleksinės, t.y. Emocinės problemos. Kūdikio gimimas yra didelis pokytis prie kurio reikia prisitaikyti ir įprasti. Mamai. Nėštumo metu ir po gimdymo moters organizme vyksta ne tik dideli fiziniai pokyčiai, bet ir reikšmingi psichologiniai procesai. Moteris tampa motina, tarsi persvarstoma moters tapatybė, kuriamas naujas vidinis suvokimas apie save, santykius, prieraišumą ir rūpinimąsi vaiku. Kad ir kaip gerai sustyguotas nėštumo planavimas, kruopščiai sudėliotas kūdikio kraitelis, psichologiškai pasiruošti pokyčiams iš anksto - sudėtinga. Nėštumas gali atnešti tiek naujų galimybių, tiek sudėtingų išgyvenimų. Šiuo metu gali paaštrėti organizmo reakcijos į pasikeitimus ir atsirasti psichologinio palaikymo poreikis. Net ir niekada neturėjusi psichologinių problemų moteris gali pajusti nerimą dar būdama nėščia. Nors pogimdyminė depresija siejama su būsena po gimdymo, depresinės nuotaikos gali ištikti dar laukiantis.
Mamos savijautai įtakos gali turėti šie veiksniai:
- Netrikdomas laikas po gimdymo.
- Žindymas.
- Adekvatūs lūkesčiai sau.
- Gebėjimas pasirūpinti savimi.
- Lėtas grįžimas į gyvenimą.
- Laikas sau.
- Socialiniai ryšiai.
- Santykiai su partneriu.
- Kultūriniai veiksniai.
Pasekmės
Užsitęsusi ir negydoma pogimdyminė depresija labai vargina moterį tiek emociškai, tiek fiziškai. Ji gali tęstis kelis mėnesius ar net metus, „peraugti“ į „paprastą“ depresiją. Anaiptol ne visuomet, tačiau pogimdymine depresija sergančios moterys kartais nepakankamai arba netinkamai rūpinasi kūdikiu. Pogimdyminė depresija paveikia ne tik moters, jos kūdikio, bet ir visos šeimos gyvenimą. Šis sutrikimas veikia ne tik pačios moters savijautą, bet santykį su vaiku bei partneriu. Nepastebėta ir negydoma pogimdyminė depresija gali palikti skausmingas ilgalaikes pasekmes moteriai ir kūdikiui.
Gydymas
- Psichoterapija. Pokalbiai su psichoterapeutu arba psichologu, savitarpio pagalbos grupių lankymas, savipagalbos knygų skaitymas ir pan.
- Medikamentinis gydymas. Gydytojas, įvertinęs konkrečią situaciją, psichoterapinį gydymą gali papildyti medikamentiniu ir skirti antidepresantų.
- Bendros sveikos gyvensenos taisyklės.
Labai svarbu padrąsinti moterį kreiptis pagalbos, nukreipti pasikonsultuoti su psichologu ar psichiatru - kartais gali pakakti ir vos vienos specialisto konsultacijos.
Pogimdyminė psichozė
Tuo metu rečiausiu ir pavojingiausiu sutrikimu įvardijama pogimdyminė psichozė - specialistų teigimu, ji pasireiškia 1-2 moterims iš 1 tūkst. Pogimdyminė psichozė - psichikos sutrikimas, kuris atsiranda arba pasunkėja moteriai po gimdymo ir pasireiškia sunkia depresija bei kliedesiais. Tai sunkiausias ir pavojingiausias psichikos sutrikimas pogimdyminiu laikotarpiu.
Taip pat skaitykite: Motinystės atostogų aspektai Lietuvoje
Simptomai
Pogimdyminės psichozės atveju gali sutrikti moters orientacija, realybės suvokimas, ji atrodo sumišusi, chaotiška, vangi arba, priešingai, pernelyg susijaudinusi. Gali pasireikšti kraštutiniai nuotaikų svyravimai, nemiga, slegianti kaltė, gilus nerimas, o kūdikis mamai emociškai tarsi išvis neegzistuoja, ji jam nieko nejaučia. Kai moteris nebeskiria, kur yra realybė, o kur jos vaizduotės kuriami dalykai, ji jau pati sau padėti nebegali.
Pogimdyminė psichozė dažnai išryškėja 2-3-iąją dieną, kartais 2-3-iąją savaitę po gimdymo. Gimdyvę pradeda kankinti fizinis ir psichinis silpnumas, ji pasidaro ypač jautri, greitai pervargsta, sutrinka miegas, apima liguista baimė dėl kūdikio. Stiprėjant baimei, apima depresija, darosi liūdna, niekas nedomina, nėra dvasinės pusiausvyros, viskas slegia, gyvenimas atrodo be prošvaisčių. Neretai moterys nepasakoja apie savo išgyvenimus, apie juos galima spręsti tik iš išvaizdos. Jų veidas būna kenčiantis, liūdnas, tvirtai sučiauptos lūpos, jų kampai nusvirę žemyn, antakiai suraukti, kaktos raumenys įtempti, išvagoti vertikalių raukšlių. Moteris būna pasyvi, nejudri, jai sunku papasakoti apie savo būseną. Jos balsas būna tylus, dažnai kalba pašnibždomis, su pauzėmis, atodūsiais, mąsto lėtai. Depresiją dažnai lydi kliedesiai ir haliucinacijos. Moteriai atrodo, kad pakeitė arba pakeis jos vaiką, jos vaikas atrodo kitoks. Ji sako, kad yra našta kitiems, kad nebus gera motina savo vaikui, todėl geriau nusižudyti. Kartais, norėdama apsaugoti savo vaiką nuo būsimų kančių, mano, kad geriau jį nužudyti.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Ja susirgti didesnė rizika yra toms moterims, kurių giminėje yra sirgusiųjų nuotaikos sutrikimais arba anksčiau jos pačios jais sirgo. Dažniausiai psichozė būna po pirmojo gimdymo. Pogimdymine psichoze susergama dėl fiziologinių organizmo permainų, staiga pasikeitusios hormonų pusiausvyros ir dėl psichinės įtampos - baimės gimdyti, miego stokos, pervargimo, sudėtingų santykių šeimoje, nelaukiamo nėštumo, nesėkmingos santuokos. Pats gimdymas psichozės nesukelia.
Diagnostika
Po gimdymo daugumai moterų padidėja emocinis labilumas, jautrumas. Šie sutrikimai praeina savaime. Ryškesnės psichopatologijos nebūna. Psichikos sutrikimų gali būti po narkozės, pavyzdžiui, po cezario pjūvio operacijos. Psichika gali sutrikti dėl somatinių ir neurologinių ligų. Reikia ištirti, ar nėra infekcijos, ar nesutrikusi hormonų pusiausvyra, pavyzdžiui, kai yra hipotirozė, nėščiųjų toksikozė ir kt.
Gydymas
Įtarus pogimdyminę psichozę, reikėtų skambinti 112 arba tiesiog nuvežti moterį į ligoninės priimamąjį. Gydoma antidepresantais, trankviliantais, antipsichoziniais vaistais, šalinami uždegimo židiniai. Jeigu moteris nepradedama laiku gydyti, gali grėsti pavojus jai ir vaikui (iki nužudymo ir savižudybės). Vienoje studijoje nurodoma, kad 5 proc. tokių pacienčių nusižudė, 4 proc. nužudė savo kūdikį (H.J.Kaplan, B.J.Sadock). Geros prognozės galima tikėtis, jeigu yra artimųjų parama, geras priešliginis ir paties sutrikimo gydymas. Jeigu yra sutrikusios psichikos požymių, būtina psichiatro konsultacija. Jeigu yra suicidinių minčių arba kliedesiai dėl kūdikio, negalima motinos palikti vienos su vaiku. Tokią moterį reikėtų gydyti stacionare.
Profilaktika
Moteris iš anksto turi būti rengiama gimdymui ir motinystei. Nėščiajai ir gimdyvei reikia psichoterapeuto pagalbos. Taip pat psichologiškai reikia parengti nėščiosios šeimos narius, kad savo elgesiu nesukeltų moteriai psichikos traumų.
Kiti psichikos sutrikimai
Be jau minėtų ligų, po gimdymo moterims gali pasireikšti ir kiti psichikos sutrikimai:
- Nerimo sutrikimas - intensyvus, nuolatinis nerimas ir baimė, trukdantys kasdienei veiklai.
- Potrauminio streso sutrikimas - išsivysto po trauminės gimdymo ar laikotarpio po gimdymo patirties.
- Neramių kojų sindromas - dažniausias judėjimo sutrikimas nėščiosioms, apibūdinamas nemaloniais galūnių pojūčiais, kurie pasireiškia ramybės būsenoje vakarais bei naktimis ir sumažėja judinant kojas.
Atpažinus nerimo ar potrauminio streso sutrikimo požymius rekomenduojama kreiptis profesionalios pagalbos į gydytoją psichiatrą ar psichologą, psichoterapeutą. Nėščiųjų neramių kojų sindromas dažniausiai siejamas su geležies ir folatų stoka, kurios gydymas paprastai palengvina jo simptomus.
Pagalba ir savipagalba
Labai svarbu, kad moterys, patiriančios psichikos sveikatos sunkumų po gimdymo, gautų reikiamą pagalbą. Yra daug organizacijų ir specialistų, kurie gali padėti mamoms ir jų šeimoms.
Pavyzdžiui, Krizinio nėštumo centras visoje Lietuvoje padeda mamoms gauti nemokamai pagalbą tų profesionalų, kurių joms labiausiai reikia: psichologų, psichiatrų, teisininkų, ginekologų akušerių, žindymo specialistų, dulų ir kitų. Reguliariai organizuojamos ir nuotolines savitarpio paramos grupes moterims, išgyvenančioms sunkias emocijas tiek nėštumo metu, tiek ir pagimdžius.
Pasitelkusios savipagalbą, prie savo savijautos svariai gali prisidėti ir pačios moterys:
- Miegas. Kaip sau galiu padėti pailsėti, atgauti jėgas.
- Malonumai. Skirti dėmesio malonumams, kad ir nedideliems, tačiau bent kartą dienoje: ar tai būtų puodelis arbatos, ar laikas su mėgstama knyga.
- Mintys. Ne tik stebėti jas, apie ką aš mąstau, bet ir surasti žmogų, su kuriuo galėčiau jomis pasidalyti.
Rūpintis tiek savo kūno, tiek savo minčių švara turėtume kasdien. Tai padės išmokti atpažinti savo emocijas, o atpažinus - ir surasti tinkamų būdų, kaip sau padėti.
Papildomos rekomendacijos:
- Judėjimas. Vaikščiojimas, plaukiojimas, šokis, joga ir kt. padeda išjudinti kūną, nes nerimas kūną kausto. Judėdami mažiname įtampą.
- Kvėpavimas. Mokydamiesi lėtai ir ramiai kvėpuoti tiesiogiai lėtiname savo širdies susitraukimus ir tai siunčia mūsų smegenims signalą - „viskas yra gerai“.
- Mityba. Kūnui patiriant įvairiapusius pokyčius, labai svarbu rūpintis ir stiprinti jį laikantis subalansuotos mitybos, gerti pakankamai vandens.
- Adekvatūs lūkesčiai. Tapimas mama yra lėtas procesas, kurio metu moteris atranda save kaip mamą, mezga ryšį su vaiku, mokosi susidėlioti gyvenimą iš naujo. Tad svarbu duoti sau laiko.
- Kitų pagalba. Motinystė nėra lenktynės, „kuri mama geresnė“. Priimkite artimųjų pagalbą, ypač nakties metu dalinantis kūdikio priežiūra, kad užsitikrintumėte kuo efektyvesnį poilsį.
Jei pastebite depresijos po gimdymo simptomus ir praėjus dviem savaitėms jie nemažėja ar net blogėja, svarbu nedelsti ir kreiptis specialistų pagalbos. Pagalba teikiama ir nėščiosioms ar mamoms, susiduriančioms su iššūkiais, kai tampa vis sunkiau rūpintis savimi ar kūdikiu, atlikti kasdienes užduotis ar reikalingas palaikymas.
Kur kreiptis pagalbos:
- Visuomenės sveikatos biurai - psichologinę sveikatą stiprinantys grupiniai užsiėmimai, savitarpio paramos grupės, nemokamos anoniminės psichologo konsultacijos visose savivaldybėse.
- Psichikos sveikatos centrai - medicinos psichologo, psichiatro konsultacijos, diagnostika visose savivaldybėse. Nemokamai (draustiems asmenims), be siuntimo. Kontaktai: pagalbasau.lt/pagalbos-zemelapis.
- Bendruomeniniai šeimos namai - kompleksinės paslaugos šeimai visose savivaldybėse: individualios ir grupinės psichologo, socialinio darbuotojo konsultacijos, savitarpio pagalbos grupės, tėvystės mokymai, šeimos mediacija, šeimos konsultavimas asmens (šeimos) namuose ir kt. 1815 I-V 8-20 val., pkpc.lt.
- Būtinoji pagalba. Tėvų linija - psichologų konsultacijos telefonu tėvams, įtėviams, globėjams, seneliams. ir 17-21 val., tevulinija.lt.
- Pagalbos moterims linija - emocinė pagalba moterims, išgyvenančioms vidinius sunkumus.
- Pogimdyvinės depresijos centras www.pdcentras.lt - mamoms ir jų šeimų nariams teikia nemokamas individualias ir grupines konsultacijas, kitas psichikos sveikatos paslaugas.
- Krizinio nėštumo centras - kompleksinė, tęstinė pagalba patiriant su nėštumu susijusias krizes. 8 603 57912, krizinionestumocentras.lt.
- Asociacija „Gandras“ - kompleksinė psichosocialinė ir socialinė pagalba šeimoms, netekusioms kūdikio, kudikionetektis.lt.
- „Tu esi“ - informacija nutikus savižudybės krizei ir ieškant pagalbos sau ar kitam, tuesi.lt.
- Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai - nemokama ir konfidenciali pagalba nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje. 8 700 55516, specializuotospagalboscentras.lt.
- „Caritas“ motinos ir vaiko globos namai - savitarpio pagalbos paslaugos ir ilgalaikis prieglobstis mamoms iš visos Lietuvos, jei laukiasi arba augina vaikus. Odminių g.
Jei yra kilę minčių žaloti save ar kūdikį, kai gresia pavojus sveikatai ar gyvybei, skambinti 112 arba vykti į ligoninės priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių.
Vyrai ir pogimdyminė depresija
Svarbu paminėti, kad pogimdyminė depresija gali pasireikšti ir vyrams. Vyrams pasireiškiančios pogimdyminės depresijos simptomai yra panašūs, kaip ir moterims. Pasireiškus pogimdyminės depresijos simptomams vyrams, kaip ir moterims, reikėtų ieškoti specialistų pagalbos ir pradėti gydytojo rekomenduotą gydymą.