Įvadas
Straipsnyje nagrinėjama vaikų skiepijimo situacija Lietuvoje 1965 metais, atsižvelgiant į to meto politinį kontekstą, sveikatos apsaugos sistemos ypatumus ir visuomenės požiūrį į skiepus. Aptariami užkrečiamų ligų protrūkiai, vakcinacijos kampanijos ir medicinos darbuotojų pastangos užtikrinant vaikų sveikatą. Taip pat paliečiamos sovietinės medicinos paradoksai, kai nemokama sveikatos priežiūra buvo prieinama, tačiau kokybė ir etika kėlė klausimų.
Sovietinės medicinos cinizmas ir realybė
Po Sovietų Sąjungos reokupacijos 1944 m., Lietuvoje prasidėjo socialistinė statyba, apėmusi ir sveikatos apsaugos sritį. Socializmo statytojams buvo skiriamas didelis dėmesys, o medicinos įstaigos kūrėsi iš lietuvių atimtuose namuose, tuo metu žemių ir namų savininkai buvo tremiami į Sibiro lagerius. Tokiems žmonėms sveikatos apsauga nebuvo prioritetas.
Nors sovietinė medicina formaliai buvo nemokama, kyšiai tapo įprastu reiškiniu. Profesorė prisiminė, kad studentams buvo kalama į galvą, jog tarybinis žmogus neturi mirti, o medicina turi atgaivinti bet kurį mirusįjį, net ir 90-metį. Provincijoje dirbusių medikų kasdienybė buvo sunki, tačiau jie pasiaukojamai stengėsi padėti ligoniams.
Užkrečiamų ligų protrūkiai
Sovietmečiu Lietuvoje siautė daug užkrečiamų ligų, apie kurias nebuvo norima kalbėti. Nuo 1965 m. provinciją krėtė jų protrūkiai: Naujojoje Akmenėje, Telšiuose ir Raseiniuose siautė dizenterija, Kelmėje - hepatitas, Kaišiadoryse - vidurių šiltinė, o 1972 m. Kėdainiuose kilo vidurių šiltinės epidemija. Virusai, infekcinės ligos ir karantinai sovietinei medicinai buvo tarsi negęstantys gaisrai.
Vaikų skiepijimas
Vaikams, kaip būsimiems komunizmo kūrėjams, buvo skiriamas didelis dėmesys. Pirmoji vaikų ligoninė pradėjo veikti dar 1945 m. Vilniuje. 8-ajame dešimtmetyje skiepai tapo prievole, o iki tol vaikus persekiojo sunkios ligos.
Taip pat skaitykite: Ovuliacija: ką svarbu žinoti?
Pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių vaikai skiepijami septyniomis vakcinomis nuo tuberkuliozės, hepatito B, kokliušo, difterijos, stabligės, poliomielito, tymų, kiaulytės, raudonukės, B tipo Haemophilus influenzae ir pneumokokinės infekcijų.
Tragedija Charkove
1973 m. gruodžio 16 d. lėktuvas su geriausiais Lietuvos vaikų gydytojais pakilo iš Vilniaus į Charkovą, kur vyko sąjunginė pediatrų konferencija. Tačiau dėl pūgos lėktuvas skrido į Maskvą, o iš ten turėjo pasiekti Charkovą. Likus 100 km iki Maskvos, lėktuvas sudužo. Žuvo Pediatrijos katedros vedėja, profesorė Liudmila Steponaitienė, docentai P. Baublys, R. Lučinskas ir Lietuvos vyr. pediatrė Ona Surblienė. Katastrofos priežastis - konstrukcijos klaida.
Ši tragedija sukrėtė Lietuvą, o žuvusių gydytojų laidotuvės tapo gedulo diena visai šaliai.
Kova su ligomis ir medicinos pažanga
Nepaisant sunkumų, sovietmečiu Lietuvoje buvo kovojama su ligomis ir siekiama medicinos pažangos. Buvo įkurtas vivariumas, kuriame atliekami eksperimentai su gyvūnais, inkstų transplantacijos operacijos. Sveikatos ministras Vytautas Kleiza buvo hemodializės ir organų transplantacijos pradininkas.
Hepatito A protrūkiai
Lietuvoje nuo 1965 metų buvo stebimi registruojamo sergamumo ūminiu virusiniu hepatitu A periodiniai svyravimai. Didžiausias sergamumo lygis buvo užregistruotas 1982 - 1983 metais. Nuo 1995 metų sergamumas ūminiu virusiniu hepatitu A tendencingai mažėja.
Taip pat skaitykite: Socialiniai ir praktiniai antro vaiko aspektai
Siekiant išvengti virusinio hepatito A infekcijos, būtina laikytis asmens higienos, naudoti tinkamai termiškai apdorotą maistą, saugų geriamąjį vandenį ir skiepytis.
Skiepų nauda ir visuomenės požiūris
Nors visuomenėje verda aršios diskusijos dėl skiepų, specialistai nerimauja, kad nenoras skiepytis ar skiepyti vaikus gali atnešti liūdnų pasekmių. Mažėjantis sergamumas vakcinomis valdomomis užkrečiamosiomis ligomis leidžia mums likti ramiems, tačiau gyventojai pamiršta apie šių ligų grėsmę ir neįvertina skiepų naudos.
Kol nebuvo skiepijama nuo tymų, nuolat buvo registruojami tymų protrūkiai. Paskutinis didelis tymų protrūkis Klaipėdos mieste kilo 1963 metais. Jo metu susirgo 2 tūkst. 114 vaikų.
Vakcina laikoma medicininiu preparatu, kuriame naudojami mikroorganizmai arba jų dalys yra vadinami antigenais. Jų baltymų sandara skiriasi nuo žmogaus, todėl imuninė sistema juos atpažįsta, sukeldama imuninį atsaką bei suformuodama imunitetą sukėlėjui, t. y. atsparumą.
Taip pat skaitykite: Atskleidžiame Billie Eilish sėkmės paslaptis