Šeimos pagausėjimas - vienas reikšmingiausių įvykių, keičiantis ne tik tėvų, bet ir vyresniojo vaiko gyvenimą. Natūralu, kad kyla klausimų, kada geriausias metas susilaukti antrojo vaiko, kokie amžiaus skirtumai tarp vaikų palankiausi ir kaip paruošti vyresnėlį naujo šeimos nario atėjimui. Šiame straipsnyje aptarsime įvairius aspektus, susijusius su vaiko amžiumi gimus antram vaikui, remdamiesi psichologų rekomendacijomis, šeimų patirtimi ir statistiniais duomenimis.
Psichologinis amžiaus skirtumo aspektas
Vaikų psichologė Ingrida Keliauskienė teigia, jog geriausias amžiaus skirtumas tarp vaikų yra 3-4 metai. Jei skirtumas mažesnis, vyresnėliui vis dar reikės daug dėmesio, jis bus egocentriškas ir mažiau mokės dalintis. Tačiau ir didelis amžiaus skirtumas (pvz., 10 metų) turi trūkumų: vyresnėlis jau būna pripratęs būti vienas, todėl gali maištauti.
Vyresnėlio pavertimas aukle - klaida
Kai tarp vaikų didelis amžiaus skirtumas, vyresnėlis gali būti nenorom paverčiamas aukle. Nors mažesnis vaikas gali padėti prižiūrėti kūdikį (pvz., atnešti čiulptuką), paauglys netenka savo laisvalaikio ir pomėgių, jei nuolat turi prižiūrėti mažesnį brolį ar seserį. Tai gali sukelti pyktį ne tik ant tėvų, bet ir ant mažylio, formuojant neigiamus santykius.
Vyresnėlio paruošimas naujo šeimos nario gimimui
Kai laukiatės, pradėkite ruošti vyresnėlį naujo šeimos nario gimimui. Kai pradės matytis nėščiosios pilvas, rodyti ir pasakoti, kas ten gyvena, ką veiksite drauge. Grįžusiam vėl namo vaikui gali pasirodyti, jog mažylis per tą laiką užėmė jo vietą. Kur kas geriau mamai vienai vykti į gimdymo namus, o tėčiui likti su didžiuoju vaiku ir po kelių dienų kartu vykti pasiimti naujo šeimos nario su mamyte. Tokiu būdu vaikas nėra atskiriamas nuo įvykių, jis nemanys, kad jį kažkas pakeis.
Prioritetas - vyresnėlio emocinė būsena
Anot I. Keliauskienės, visuomet reikia atsižvelgti individualiai į kiekvieną situaciją, bet kol naujagimis namie dar neseniai, o vyresnėlis dar nepripratęs prie broliuko ar sesutės - geriau daugiau dėmesio skirti jam. Kūdikėliai dažniausiai verkia dėl fiziologinių poreikių, o vyresnėlis jau turi kitokių išgyvenimų - išsigando, nerimauja, nedrįsta. Tad tuo jautriu laikotarpiu geriau pirmas kelias sekundes skirti pirmagimio nuraminimui, o po to į rankas paimti ir naujagimį. Labai svarbus dalykas - reiktų vengti vadinti vaikus tokiais pat mažybiniais žodeliais.
Taip pat skaitykite: Naujagimių dvynių drabužių patarimai
Vaikų atskyrimas ir individualumo pabrėžimas
Dažnai gimus antram vaikui, mėgstama palyginti, kaip buvo gimus pirmagimiui, o kaip yra dabar. Gerai, jei tai baigiasi greitai, ir vaikas nustojamas lyginti, bet jei tai vyks nuolat, vaikai taip pat gali pradėti konkuruoti. Vaikus geriausia vertinti atskirai kaip individus. Ir dar labai svarbus dalykas - reiktų vengti vadinti vaikus tokiais pat mažybiniais žodeliais. Tarkime, jei pirmagimį vadinate zuikeliu, tai antragimiui priskirkite kitą gražų žodį. Be to, ji pataria visuomet skirstyti dėmesį abiem vaikams, o ne būti abiem tėvams prie vieno vaiko. Dar labai svarbu turėti savo atskirą laiką su vienu vaiku. Mamos ir sūnaus, tėčio ir dukters. Svarbu pabūti ne tik visiems kartu šeimoje, bet ir atskirai po du. Turėti savo tradicijas, kurių vaikas laukia. Tai stiprina ryšį.
Darželis - ne visada geriausias sprendimas
Kai moteris pastoja antrąkart ir pradeda galvoje dėlioti vaizdus, kaip atrodys šeima ir jos gyvenimas po antrojo vaiko gimimo, dažna užduoda klausimą - o gal laikas pirmagimį leisti į darželį? Tai palengvins buitį ir leis daugiau dėmesio skirti mažyliui, o gal ir vyresnėliui bus įdomiau su bendraamžiais. Jei vyresnėlis pradės lankyti darželį iškart gimus mažyliui - jis gali pasijusti nuskriaustas, nereikalingas, jog jo vietą užėmė kitas. Visada patariame tai daryti likus keliems mėnesiams iki gimdymo. Arba po gimimo praėjus bent pusmečiui.
Demografinė situacija ir šeimos planavimas
Šiandieninėje Lietuvoje demografinė padėtis kelia nemažai klausimų. Puiki proga pasvarstyti apie demografinę šalies padėtį, apžvelgti gimstamumo rodiklius, aptarti besikeičiančias vertybines modernios visuomenės nuostatas, kai sukurti šeimą nebeatrodo būtinybė, o vaikų gimimas atidėliojamas geresniems laikams.
Seimo narių šeimyninė padėtis ir demografinės tendencijos
Į Lietuvos demografijos tendencijas savaitraštis „15min“ pažvelgė per valstybinę šeimos politiką formuojančių Seimo narių prizmę. Parlamentarų turimų atžalų skaičius beveik atspindi demografinį Lietuvos paveikslą: daugiau nei pusė politikų (74) susilaukė po du vaikus. Seimo narių „užgyventas“ vaikų skaičius beveik atspindi demografinį Lietuvos paveikslą: daugiausia parlamentarų užaugino po dvi atžalas, vos keletas - keturias ar penkias. Net 15 šios kadencijos Seimo narių yra bevaikiai. Bent pusė iš jų - jaunosios politikų kartos atstovai, trisdešimtmečiai, neskubantys kurti šeimos arba tai padarę visai neseniai. Kitaip tariant, jie priklauso būtent tai visuomenės grupei, kuriai senieji politikos vilkai mėgsta grūmoti pirštu ir priminti pareigą užtikrinti tautos tęstinumą bei užauginti naujų mokesčių mokėtojų armiją. Jaunoji parlamentarų karta visai neskuba - nei vesti, nei vaikų lauktis.
Demografinių tyrimų instituto direktorė Vlada Stankūnienė atkreipė dėmesį, kad dauguma Seimo narių reprodukcijos srityje yra jau praėjusi karta, atstovaujanti tiems laikams, kai šeimos gimdė du ir daugiau vaikų. Vadinasi, jie vis dar mąsto taip: mes kažkokiu būdu išauginome vidutiniškai du vaikus, tai ir dabartinės kartos gali. Vidutinis vaikų skaičius, kurį pagimdo moteris Lietuvoje, yra apie 1,5.
Taip pat skaitykite: Kaip gauti vaiko pinigus
Pokyčiai visuomenėje ir šeimos planavimas
Gyvenimo sąlygos iš esmės pasikeitė: ir socialinės (užimtumo, išsilavinimo), ir ekonominės (galimybė dirbti ir užsidirbti, įsigyti būstą), ir vertybinės (galimybė rinktis gyvenimo būdą). Be to, demografijos ekspertė pabrėžė, kad Seimo narių daugumą sudaro vyrai: „O kiek tarp jų išsiskyrusių? Šį pastebėjimą galima iliustruoti konkrečiais pavyzdžiais. Vyras savaime šaunuolis, jei turi penkis vaikus. Tačiau ar jis juos augino? Alimentus sumokėti nėra tas pats, kas kasdien auklėti, galvoti, rūpintis, organizuoti vaiko dieną. Keičiasi ne tik vyrų, bet ir moterų gyvenimo projektavimo strategija.
Neseniai „Eurobarometro“ atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, kad pirmas klausimas, priimant moterį į darbą - ar ji turi vaikų. Antras kriterijus, ar ji yra pasiruošusi dirbti visą darbo dieną. Lietuvoje tai dar nėra aktualu, nes tokiu principu dirba vos 10-12 proc. moterų. Mūsų propaguojamas įsivaizduojamas šeimos modelis visiškai neatitinka gyvenimo realybės. Pasvarstykime: rizikuodama iškristi iš darbo rinkos moteris vis dėlto ryžtasi dvejus metus skirti vaiko priežiūrai. Bet kas po to? Ar vaikas pateks į darželį? O kas bus, kai jis pradės lankyti mokyklą? Greičiausiai norėsis jį lavinti - tam reikalingi būreliai. Už juos gal dar pavyks sumokėti, bet kas vežios, jei abu tėvai dirba? Kas bus, kai vaikas sirgs? Tikėtina, kad mama liks namie, nors vaikas turi ir tėtį. Tyrimai rodo, kad pasikeitusi ekonominė, socialinė padėtis labiausiai veikia viduriniosios klasės elgseną. Labiausiai pažeidžiama yra vidurinioji klasė. Vyksta vertybinis pasikeitimas: ne šiaip noriu turėti vaikų - man svarbu jų turėti taip, kad galėčiau juos auklėti galimybių rinktis dvasia. Apklausų metu pastebėta, kad žmonės dažniausiai norėtų daugiau vaikų nei iš tikrųjų turi. Jis pritaria šiuolaikiniam šeimos planavimo modeliui: pirmiausia reikia baigti mokslus, įgyti kvalifikaciją ir susikurti socialinę gerovę. Seimo narė 30 metų Agnė Bilotaitė šeimos dar nesukūrė: „Tai susiję su mano darbo specifika. Moteris užtikrino dėl savo šeiminės padėties nekompleksuojanti. - Šeimos nekuriu ne dėl egoizmo, nors kartais girdžiu, kad žmonės sąmoningai renkasi gyvenimą be vaikų. Tai - ne mano kelias, tikrai ne. 34 metų Seimo narys Paulius Saudargas savo išrinktąją vedė prieš septynerius metus, tačiau pirmagimio Einoro susilaukė tik prieš 7 mėnesius. „Gerai, kad viskas taip susiklostė, kad nepaskubėjome - viskam reikia brandos.
Statistiniai duomenys apie vaikus Lietuvoje
Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, situacija yra tokia: 2013 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 543,8 tūkst. vaikų iki 18 metų amžiaus, t.y. kas penktas (18,3 proc.) šalies gyventojas buvo vaikas. Palyginti su 2012 m. pradžia, vaikų skaičius sumažėjo 12,5 tūkst. 2013 m. pradžioje Lietuvoje buvo 279 tūkst. berniukų, kurie sudarė 20,4 proc. visų vyrų, ir 264,8 tūkst. mergaičių, kurios sudarė 16,5 proc. visų moterų. Berniukų buvo 14,2 tūkst. daugiau negu mergaičių. Palyginti su 2012 m. pradžia, berniukų sumažėjo 6,4 tūkst., mergaičių - 6,1 tūkst. Ypač sumažėjo 10-13 metų amžiaus berniukų ir mergaičių. 2013 m. pradžioje šio amžiaus berniukų buvo 60,5 tūkst., arba 4,1 tūkst. (6,3 proc.) mažiau nei 2012 m. pradžioje, atitinkamai mergaičių - 57,2 tūkst., arba 3,7 tūkst. 2011 m. gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyveno 1 mln. 67 tūkst. mamų.
Gimstamumo rodikliai: 2009 m. gimė 36,7 tūkst. 2010 m. - 35,6 tūkst. 2011 m. - 33,9 tūkst. 2012 m. - 30,5 tūkst. 2012 metais vidutinis pirmą kartą pagimdžiusių moterų amžiaus vidurkis buvo 27 metai. Pastaraisiais metais moterys gimdo vis vėliau. Tris ar daugiau vaikų pagimdžiusių mamų, 2011 m. gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, šalyje gyveno 239 tūkst. Jos sudarė 22 proc. 2012 m. beveik trečdalis vaikų gimė nesusituokusiems tėvams. Sunkiausiai verčiasi vieni vaikus auginantys tėvai - vienas vaikus auginantis asmuo per mėnesį vidutiniškai gavo 1590 litų pajamų. ES statistikos tarnybos (Eurostato) duomenimis, 2012 m. pradžioje ES valstybėse narėse 18,8 proc. visų gyventojų sudarė vaikai iki 18 metų.
Vyresniojo vaiko adaptacija gimus broliui ar seseriai
Taip atsitinka, kad vienas kitą mylintys tėvai susilaukia kito įpėdinio. Tėtės ir mamos tikisi, kad antrojo vaiko gimimas turės teigiamos įtakos pirmagimiui. Bet vyresnis vaikas dėl tam tikrų priežasčių visai nėra patenkintas. Vietoj to, jis staiga pradeda reikalauti, kad tėvai „grąžintų“ mažąjį brolį ar seserį. Vaikas, kurio tėvai nori turėti kelis vaikus, neteks vienintelio statuso, o atsiradus antram vaikui negalima išvengti konkurencijos. Todėl, nepaisant to, ką vaikas pasakoja apie norą turėti brolį ar seserį, iš anksto paruoškite vyresnįjį naujo šeimos nario atsiradimui. Todėl pabandykite artėjantį įvykį susieti su konkrečiomis vaiko gyvenimo akimirkomis. Pabrėžkite, kad vyresnysis yra jūsų padėjėjas, kad jūs tikite juo. Taip pat pravartu būtų pasitarti su pirmagimiu: kaip pavadinti būsimą kūdikį, kokią sauskelnių spalvą pirkti, kur dėti lovelę. Jei vaiko nuomonė nesutampa su jūsų, bet yra visiškai priimtina, pagalvokite, gal verta pritarti jam. Gimus kūdikiui, pabandykite vyresnįjį sudominti naujuoju šeimos nariu. Bet nesijaudinkite, jei nepastebėsite savo pirmagimio ypatingos simpatijos naujam šeimos nariui. Nepamirškite, kad pažadėjote vyriausiajam vaikui, kad jis padės jums pasirūpinti naujagimiu. Dabar laikas vykdyti pažadą. Todėl leiskite vyresniajam prisidėti prie kūdikio priežiūros. Būtinai pabrėžkite, kokia svarbi jums yra pirmagimio pagalba.
Taip pat skaitykite: Rūbeliai mažyliui: patarimai
Tėvų vaidmuo auginant kelis vaikus
Vyriausias vaikas šeimoje, nepriklausomai nuo jo amžiaus, dažnai girdi iš tėvų: „Tu jau esi didelis, beveik suaugęs“. Paprastai mes tai sakome, kai priekaištaujame jam dėl netinkamo elgesio arba bandome priversti jį daryti tai, ko nenori. Leiskite savo kūdikiui kartais būti „kūdikiu“. Verkia kaip naujagimis - apkabinkite, priglauskite, pamyluokite. Atminkite, kad „vyresnis“ nereiškia „suaugęs“. Stenkitės, kad jūsų reikalavimai atitiktų ne tik naują vaiko statusą šeimoje, bet ir jo realų amžių, jo sugebėjimus. Galite patikėti pirmagimį, kad įsitikintumėte, jog mažylis nenukrinta nuo persirengimo stalo, kol bėgate į virtuvę ir nuo viryklės nukeliate virintą pieną. Būti suaugusiu reiškia turėti ne tik papildomų įsipareigojimų, bet ir papildomų teisių. Jauniausias vaikas reikalauja daugiau dėmesio nei vyresnis. Gal net reikėtų daugiau dėmesio skirti vyresniajam. Kad ir kaip būtumėte užimti, stenkitės rasti laiko vyriausiajam vaikui. Tegul tai būna 10-15 minučių per dieną, bet visiškai priklauso jam. Mokykite vaikus bendradarbiauti. Skatinkite jų norą ką nors nuveikti kartu. Būtinai girkite, jei jie žaidžia kartu ar dirba. Pabandykite sukurti situacijas, skirtas bendrai vyresniųjų ir jaunesniųjų veiklai. Leiskite mažyliui kuo dažniau padėti vyresniam broliui ar seseriai.
Šeimos pagausėjimas: iššūkiai ir džiaugsmai
Skirtumas milžiniškas. Tą dieną, kai gimsta pirmasis vaikas, visas jūsų gyvenimas absoliučiai pasikeičia. Ir tai ne vien bemiegės naktys, sauskelnių kvapas namuose, ne vien prarasta galimybė eiti kur nori, su kuo nori ir grįžti, kada užsimanai. Antrasis vaikas supurto visą šeimą. Pirmiausiai - pirmagimį. Su dviem vaikais jūs jau negalite ramiai pažiūrėti televizorių, paskaityti knygą ar pagulėti kvepiančioje vonioje, kol vyras prižiūri įpėdinį. Netrukus imsite pastebėti, kad darosi vis ramiau ir ramiau. Be to, atsiradus antram vaikui, mama jau nesikrausto iš proto, jausdamasi uždaryta tarp keturių sienų su verkiančiu mažyliu. Ji dabar turi vyresnį vaiką, sūnų ar dukrą, su kuriuo galima pasikalbėti. Ir jeigu užaugę vaikai nustoja bendrauti, esu tikra, jog tai tėvų kaltė. Močiutės tučtuojau pradeda skųstis amžiumi, silpna sveikata, nervais, kurie neatlaiko riksmų ir betvarkės namuose, dėl to, jei esate dviejų vaikų tėvai, vargu ar būsite labai išlepinti turiningu poilsiu. Spontaniškumas galutinai išgaruoja iš gyvenimo. Kažkur paralelinėje visatoje gyvena žmonės, kurie žiūri televizorių, skaito knygas, neskubėdami gurkšnoja kavą, vaikštinėja be vežimėlio, nesikelia vidury nakties, gali pasikviesti draugų ir ramiai su jais pasėdėti.
Daugiavaikės šeimos: iššūkiai ir vertybės
Pirmąjį medalį ji gavo, kai pagimdė 4 vaikus, antrąjį - už penktą gimusį vaiką. Sulig kiekvienu ordinu ir medaliu buvo įteikiamos ir piniginės premijos. „Už motiną didvyrę gavau 600 rublių premiją. Tai buvo labai dideli pinigai. Visi Jonkų vaikai išsivažinėjo kas sau: į Klaipėdą, Šilalę, Šilutę, Kauną. Sūnus Kazys apsigyveno Liepojoj. V.Jonkai sakė, jog laikę dvi karves, paršų, vištų. Ant stalo visada stovėjęs duonos kepalas ir puodynė sviesto. Vytautas tvirtino nuo mažumės mokę vaikus drausmės. Užtat ir nepridarė jokių rimtų „zbitkų“. Sovietmečiu Ona Jonkienė buvo apdovanota net šešiais medaliais bei ordinais, tarp kurių pats garbingiausias - Motinos didvyrės ordinas. Keturiolikos vaikų mama Daiva Puidokienė neabejoja, kad visko pagrindas - šeima. Ir žmogaus laimės, ir darnos, ir sveikatos. Statyti namą tėvui padeda vaikai. Buvo visokių situacijų gyvenime. Ir pamatai, kad tu jų nekontroliuoji. Jas kontroliuoja tik Dievas. Ir tau padeda. Būdavo, vaikai ir pasibara, ir pasimuša, kai buvo mažiukai. Anot motinos, taip turi būti. D.Puidokienė prisiminė vieną atvejį. Tačiau supratau, kad svarbiau yra šeima, ir mokslų atsisakiau. Paskui galėjau rinktis: ar grįžti į mediciną, ar stoti į Pedagoginį universitetą. Svarsčiau, kas svarbiau, - ar kūną gydyti, ar sielą? Ir nusprendžiau: "Sielą." Todėl įstojau į pedagoginį studijuoti tikybos. Trys Puidokų vaikai dar neturi 18-os metų. Iš valstybės per mėnesį jie gauna po 52 litus. Bet ar mūsų valstybei reikalingas žmogus?
Praktiniai patarimai tėvams
Gimus naujagimiui, pasikeitė vyresniojo vaiko elgesys. Pirmagimis tarsi nusprendė štai tokiu negatyviu būdu gauti tai, ką gauna jo brolis - tėvų dėmesį. Panašu, kad ir gauna, nes tėveliai kartoja, ką reikia padaryti, ant jo pyksta, kitaip tariant - jį pastebi, suteikia dėmesio, nesvarbu, kad tas dėmesys nėra teigiamas. Toks geriau, nei jokio. Vaikas taip nesielgia tyčia, to neplanuoja. Suprantama, kūdikio priežiūra atima labai daug laiko, tačiau, panašu, Jūsų laiko reikia ir pirmagimiui. Ką gi daryti? Šalia neturėtų būti mažojo broliuko, tai laikas tik vaikui su tėveliais. Būdami kartu užsiimkite tokia veikla, kuri abiems būtų maloni. Pasidžiaukite, kad vaikas jau didelis, savarankiškas. Noriu atkreipti dėmesį, kad jam tik šešeri, o tokio amžiaus vaikas dar nėra visiškai savarankiškas ir baimių pasitaiko dažnai. Laiške minite, kad berniukas bijo likti vienas. Visais įmanomais būdais stenkitės rodyti sūneliui meilę - apkabinkite, pabučiuokite daugybę kartų per dieną, pasikalbėkite apie tai, kas svarbu jam. Šis gyvenimo etapas Jūsų pirmagimiui ir taip kelia daug įtampos. Jai nuslūgus, tikėtina, kad ir baimė likti vienam dings.
Statistika apie šeimas su vaikais Lietuvoje
Šioje lentelėje pateikiami duomenys apie šeimas su vaikais Lietuvoje:
| Rodiklis | Duomenys |
|---|---|
| Vaikų iki 18 metų (2013 m.) | 543,8 tūkst. |
| Berniukų (2013 m.) | 279 tūkst. |
| Mergaičių (2013 m.) | 264,8 tūkst. |
| Vidutinis pirmą kartą gimdančių moterų amžius (2012 m.) | 27 metai |
| Šeimų su vaikais, gyvenančių nuosavame būste (2011 m.) | 90 proc. |
| Šeimų su vaikais, kuriems būsto išlaikymas yra našta (2011 m.) | 40 proc. |
Sąžinės graužatis gimus antram vaikui ir kaip su ja susidoroti
Kaip tvarkotės su sąžinės graužimu gimus antram vaikui? Ta prasme del negalejimo persiplest, del demesio paskirstymo? Kam prioritetas? Isvis kaip su emocine busena tokia susidoroti, kai esi nepilnaverte mama tiek vienam, tiek antram? Maziui atrodo tik elementariausius fizinius poreikius patenkinu, pirmagimei betkokiu atveju irgi demesio stoka, nes jei mazas verkia, nu nori nenori palieki vyresni ir leki pas maza. Tos nuotaikos tikrai laikinos. Dabar Jums pogimdyvinis stresas, viskas nauja, bet laikas eina. Bus ir geresnių, ir sunkesnių dienų, bet visgi vaikams augti keliese yra visiškai normalu, jie lankstūs, pripranta. Daugiau ar mažiau konkurencijos bus iki jų 40mečio🤭 tačiau jeigu mylit, rūpinatės savo vaikais tiek, kiek galit, "nesudegindama" savęs, tiek ir gana. Man padėjo vaikjuostė, nešioklės, jeigu leliukas nepaguli vienas. Paprašykite pagalbos buityje (gal draugė ar anyta gali atnešti paruoštus pietus?). Įtraukite vyrą. Tada lengviau skirti dėmesio vaikams. Man pačiai antro vaiko gimimas, kai skirtumas tik du metai, buvo sunkiausias periodas, bet laikas greit pralėkė… Kai gime antras vaikas vyras pabuvo 2sav ir isvyko dirbti i uzsieni tai buvo sunkios 2 pirmos dienos kol pagavau ritma. Pagausit ir jus ta ritma, nesinervinkit tik, vaikai tai jaucia 🌸 itraukit ir vyresni vaika pvz kad paduotu pampi ar nunestu ismest ar koki tai zaisliuka paduotu, kad padet mamai as paprasydavau to dukrytes tai ji noriai vaikas pagelbedavo, dabar net prasyti nereikia jeigu broliukas supyksta iskarto bega ziureti pradeda juokinti ji ar koki tai zaisliuka paduoda jam. Kodėl manote, jog dviem vaikams esate nepilnavertė mama? Kad ne vienam vaikui netrūktų dėmesio, maximaliai tėtį įtraukit į veiklas. Kai gimė mano mažylė, sūnui buvo 2,5 m. specialistai sako, kad ne laiko kiekis, o kokybė, kurį su vaiku praleidžia tėvai, yra svarbu. Aš ir stengiuosi kasdien paklausti savo vaikų ką jie nori su manimi veikti ir paveikti su jais tai. Dabar sąžinės graužaties nėra. Pradžioje buvo. Bet ne dėl vyresnio, o mažesnės. Jaučiausi bloga mama, nes labai ilgėjausi vyresnio, kai staiga, mažesniai gimus, buvau nuo jo atskirta ir apgyvendinta su mažąja ligoninėje nenustatytam terminui. O turbūt tai, kad pirmąkart į rankas ją atgavau ne iškart po gimdymo, o po beveik dviejų savaičių, tai kažkaip to jausmo, kad čia mano vaikas, nebuvo ir dėl to labai sąžinė graužė. Na, jei jau visai naturaliai galvojant, tai pirmyksciai zmones susilauke vaiko ji maitindavo ilgai ilgai, ir tarpai tarp vaiku gaudavosi fiziologiskai ne kas du metus, o bent kas 4-5, kas jau yra daug savarankiskesnis zmogelis, o daznai ir dar daugiau. Nebent palikuonis zuna, tada vel greitai mama vaisinga, vel kitas vaikas. Buvo sazines grauzatis, labai didele. Pries gimdyma ir po jo. Bet…. kai maziukas gime, teko tiesiog gyvent ir daryti tai, ka turi daryti.
Ar gali būti, kad gimus antram vaikeliui namuose tvyro taika ir ramybė?
Yra mamų, kurios teigia, kad gimus antram vaikeliui vyresnėlis nerodo jokio pavydo, priešingai, myli ir globoja savo sesutę ar broliuką. Kitos mamos girdėdamos tokius pasakojimus puola į neviltį, nes jų vyresnėliai ant jaunėlio kaip tik pyksta: muša, kandžioja. Pasak psichologės, gimus antram vaikeliui rūpesčių namuose pasipila tarsi iš gausybės rago, o pirmagimis gali elgtis trejopai.
Vyresnėlis tarsi „sumažėja“
Prieš kurį laiką kalbėjomės su mamomis, kurios teigė, kad jų pirmagimiai tarsi sumažėjo gimus broliukui ar sesutei. Vieni prašė čiulptuko, kiti norėjo sėstis ant puoduko, nors jau mokėjo naudotis tualetu. Mamos klausė, ar toks vyresnėlių elgesys yra normalus. Visiškai natūralu, kad gimus antram vaikeliui pirmagimis tarsi sumažėja (regresuoja). Tas, kuris jau mokėjo naudotis puoduku, staiga užsigeidžia sauskelnių, o gebantis gerti iš puoduko paprašo buteliuko ar net mamos krūties. Taip vyresnėlis bando prisitaikyti prie naujų aplinkybių, suprasti, kas įvyko. Be abejo, gimus antram vaikeliui, mama nebegali viso savo laiko skirti vyresnėliui - šis tai mato ir „sumažėdamas“ tarsi prašo būti nešiojamas, myluojamas taip pat, kaip ir jo visai mažas broliukas. Regresuoti, arba sumažėti, šeimoje gimus antram vaikeliui gali ne tik mažas vaikutis, bet ir pradinukas arba ir dar vyresnis vaikas. Reikia suprasti tokį elgesį, juk antragimio gimimas pirmajam ir iki šiol vieninteliam šeimos vaikui yra įtampa. Jausdami įtampą net ir mes, suaugusieji, norime būti mažesni, globojami, kad artimas žmogus priglaustų, atneštų arbatos į lovą. Mes nesigulame į lopšį, tačiau labiau tikimės meilės, rūpesčio, atsidavimo… Mažas vaikas kitaip nemoka pasakyti, kaip jaučiasi ir ko nori, kaip tik „sumažėdamas“ ir tarsi pavirsdamas visai mažu kūdikiu, kurį mama laiko ant rankų, čiūčiuoja ir nešioja. Vyresnėlio regresas rodo, kad jam trūksta mamos dėmesio, jos globos.
Kaip elgtis?
Labai svarbu, kad pasakytumėte vyresniam savo vaikui: „Aš suprantu, kad tau norisi pabūti mažiuku, bet aš tave myliu tokį, koks esi. Man labai smagu su tavimi piešti, vartyti knygutes.“ Taip parodysite vaikui, kad vertinate tuos jo gebėjimus, kurių dar neturi mažylis, kitaip tariant, vyresnio vaiko amžiaus privalumus. Jeigu pirmagimis jaus, kad juo didžiuojatės, nenorės nei čiulptuko, nei „daryti“ kelnes - norės būti toks, koks mamai patinka. Vis dėlto reikia laiko, kol vaikutis apsipras su naujuoju gyvenimu, ir jo regresas gali tęstis dvi-keturias savaites.
#