Vilniaus širdyje, Gedimino prospekto ir Vilniaus gatvės sankryžoje, stovi pastatas, ne vienam primenantis vaikystę - buvusi universalinė parduotuvė „Vaikų pasaulis“. Ši vieta, apžvelgianti tris gatves - Vilniaus, Jogailos ir Gedimino prospektą, yra lengvai pasiekiama tiek pėsčiomis, tiek viešuoju transportu. Praeiviai čia dažnai sutinka stilingą jaunimą, gėlių ar uogų pardavėjus.
Gedimino prospekto transformacijos
Gedimino prospektas per savo istoriją keitė ne tik išvaizdą, bet ir pavadinimus: nuo Šv. Georgijaus - Šv. Jurgio (lenk. Świętojerska) iki Adomo Mickevičiaus, Stalino, Lenino, kol galiausiai tapo Gedimino prospektu.
Atsitiktinumas, priminęs istoriją
Prisiminimai apie „Vaikų pasaulio“ pastatą galėjo ir išblėsti, tačiau Vilniaus 700-mečio proga surengta Lietuvos ir Lenkijos muziejų paroda „Vilnius, Wilno, Vilne 1918-1948“ priminė šią vietą. Tarptautinė paroda buvo eksponuota Krokuvos nacionaliniame muziejuje.
„Vaikų pasaulis“ radijo eteryje
Radijo laidoje „FM99“ diskutuojama apie knygas ir skaitymo džiaugsmą su Alytaus jaunimo centro jaunaisiais žurnalistais Milda ir Livita bei Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros skyriaus bibliotekininke Daina Krukoniene. Aptariama, ar vaikai mėgsta skaityti, kokias knygas renkasi, ir kokios formos literatūra - tradicinė ar elektroninė - yra populiaresnė.
Bibliotekininkė Daina rekomenduoja suaugusiems bent kartą per metus perskaityti vaikišką knygą, o jaunimą skatina nebijoti įvairių žanrų literatūros. Livita Kuncaitė, perskaitanti daug knygų, teigia, kad skaitymas padeda rašyti rašinius mokykloje. Milda Jacevičiūtė pasakoja apie savo meilę Hario Poterio sagai, kuri ją įtraukia ir užburia.
Taip pat skaitykite: Vaikų globa po skyrybų
„Vaikų pasaulis“ Maskvoje: nuo sovietinio iki patriotinio
Didžiausia Rusijoje parduotuvė vaikams, istoriškai vadinta „Vaikų pasauliu“ (Detskij mir), dabar žinoma kaip Centrinė parduotuvė vaikams Lubiankoje. Po renovacijos, kainavusios 8 mlrd. rublių (130 mln. eurų), pastate išnyko sovietinės detalės. Naujasis prekybos centras skatina patriotiškumą, o vienas iš suvenyrų - marškinėliai su meškiuku ir raudona žvaigžde.
1957 metais atidaryta parduotuvė turėjo įgyvendinti sovietinį šūkį „viskas, kas geriausia - vaikams“. Tačiau bėgant laikui, „Vaikų pasaulis“ atrodė pasenęs, todėl 2008 metais buvo uždarytas. Rekonstrukcija sukėlė prieštaringų vertinimų, nes buvo sunaikinta dalis architektūros paveldo.
Nepaisant to, naujoji parduotuvė akcentuoja patriotiškumą, demonstruojamos Rusijos vėliavos ir simboliai. Tačiau čia galima rasti ir vakarietiškų prekių ženklų. Parduotuvės pavadinimas buvo pakeistas, nes Rusijoje veikia kitas tinklas, naudojantis prekinį ženklą „Detskij mir“.
Elektrėnų „Vaikų pasaulis“: apleista nostalgija
Elektrėnų atrakcionų parkas „Vaikų pasaulis“, veikęs nuo 1986 metų, šiandien primena vaiduoklišką vietą. Parkas, sukurtas pagal architektės L. Majerienės projektą ir pastatytas elektrinės darbuotojų rankomis, kadaise buvo svarbus poilsio centras.
Dabar čia stovi apleisti atrakcionai, tokie kaip amerikietiški kalneliai, apžvalgos ratas ir karuselės. Parkas tapo sovietinės praeities simboliu, liudijančiu apie gyvenimo pokyčius Lietuvoje. Nors parko ateitis neaiški, jis vis dar traukia fotografus ir istorijos mėgėjus.
Taip pat skaitykite: Kaip padėti narkomanų vaikams?
Atrakcionų parko kūrimo procesas
Elektrėnų atrakcionų parkas buvo bendras projektas, jungiantis vietinę bendruomenę. Statybos metu buvo naudojamos modernios technologijos. Tačiau laikui bėgant parkas patyrė nuosmukį, ir daugelis atrakcionų tapo apleisti.
Sovietinio laikotarpio palikimas
Ši vieta tapo ne tik pramogų centru, bet ir simboliu, atspindinčiu to meto kultūrą ir socialinę dinamiką. Parkas pradėjo nykti, jis tapo liudijimu apie praeitį, atspindinčiu apleistumo ir pamirštų svajonių atmosferą.
Gyventojų prisiminimai apie parką
Elektrėnų gyventojai dalijasi prisiminimais apie vaikystę, praleistą šiame parke. Atsiminimai apie amerikietiškus kalnelius, karuseles ir žaidimų automatų paviljoną vis dar sukelia šypsenas. Parkas vis dar gyvena gyventojų širdyse kaip gražios praeities simbolis.
Atrakcionų apžvalga
Apleistame atrakcionų parke išliko įvairių pramogų, tokių kaip amerikietiški kalneliai ir karuselės. Populiariausi buvo amerikietiški kalneliai, žinomi kaip JetStar, ir didžiausias apžvalgos ratas Lietuvoje. Tačiau daugelis atrakcionų tapo apleisti ir pavojingi.
Šiuo metu esančių atrakcionų būklė
Šiuo metu Elektrėnų atrakcionų parkas pasiekė kritinę būklę. Amerikietiški kalneliai, sūpynės ir karuselės stovi apgriuvę ir užmiršti. Savivaldybė planuoja demontuoti šiuos atrakcionus ir pritaikyti teritoriją naujiems projektams.
Taip pat skaitykite: Efektyvus bendravimas su vaikais
Elektrėnų savivaldybės planai
Elektrėnų savivaldybė planuoja demontuoti apleistus atrakcionus, siekdama pritaikyti teritoriją gyventojams. Vietoj senų atrakcionų, savivaldybė ketina sukurti erdves, skirtas bendruomenės veikloms ir laisvalaikiui.
Atrakcijų demontavimas ir teritorijos pritaikymas
Savivaldybė ketina sukurti erdves, skirtas bendruomenės veikloms ir laisvalaikiui. Planuojama, kad šioje erdvėje atsiras vaikų žaidimo aikštelės, sporto zonos ir poilsio vietos.
Būsimos iniciatyvos ir projektai
Elektrėnų savivaldybė planuoja keisti apleisto atrakcionų parko Vaikų pasaulis išvaizdą ir funkcionalumą. Savivaldybė siekia pritaikyti šią teritoriją gyventojų poreikiams. 2019 m. birželį pradėta „Vaikų pasaulio“ konversija į viešąją rekreacinę teritoriją.
Vaikų literatūra ir idealus pasaulis
Vaikų literatūros kūrėjai siekia įvairių tikslų: linksminti, auklėti, ugdyti vaiką. Svarbiausia - supažindinti vaiką su geresnio gyvenimo pagrindais ir skatinti jį tokio gyvenimo siekti. Idealiojo pasaulio koncepcija vaikų literatūroje nuolat kinta, ją lemia visuomenės raida.
Istorinis kontekstas
N. Jeanas Jacques’as Rousseau savo knygoje Emilis (1762) auklėjimą apibrėžia kaip „gamtos kursus“. Rousseau pabrėžia, kad auklėjamą vaiką reikia saugoti „nuo visuomenės iliuzijų ir vilionių“.
Didaktizmo pabrėžimas
Rousseau požiūris į vaiką kaip į individą, kurį reikia auklėti, atėjo ir į XIX amžių. Vaikas turi žinoti suaugusiųjų nustatytas taisykles ir joms paklusti.
Pokyčiai XIX amžiuje
Naujo „idealiojo pasaulio“ atvaizdas ėmė ryškėti tokiose knygose kaip Frances Hodgson Burnett Paslaptingas sodas, Mažasis lordas Fontlerojus ir Eleonoros H. Porter Poliana. Šių knygų pagrindiniai veikėjai vaikai nepateisina suaugusiųjų lūkesčių, jie keičia tvirtai suręstą suaugusiųjų pasaulį.
Astrid Lindgren ir Pepė Ilgakojinė
Po Antrojo pasaulinio karo pasirodė Astrid Lindgren knyga Pepė Ilgakojinė (1945). Pepė negyvena suaugusiųjų pasaulyje, ji laisva savo vaikiškame pasaulėlyje. Pepė Ilgakojinė sukūrė vaikų literatūroje naują „idealiojo pasaulio“ vaizdą, kuriame vaiko nebeformuoja suaugusieji.
Šiuolaikinė vaikų literatūra
Tokius didelius vaiko vaizdavimo pokyčius galima laikyti dviejų pasaulinių karų ir jų padarinių atspindžiu. Egzistencializmo filosofija lėmė įvairiausių gyvenimo sričių „laisves“. Pasirodė pirmieji daugiakultūrio pasaulio ženklai.
Knygų leidybos pokyčiai Lietuvoje
Keičiantis politiniam, ekonominiam ir kultūriniam Lietuvos gyvenimui, keitėsi ir šalies knygų leidyba. Devintojo dešimtmečio pabaigoje, Lietuvos atgimimo laikotarpiu, susilpnėjus cenzūrai, rinką užplūdo istoriškai aktuali literatūra.
Leidybos augimas ir nuosmukis
Dešimtojo dešimtmečio pradžioje padaugėjo leidyklų, leidyba tapo pelningu verslu. 1991-2000 m. knygų kasmet buvo išleidžiama vis daugiau, tačiau vėliau knygų pavadinimų skaičius ėmė mažėti. Labai sumažėjo bendras išleistų knygų tiražas.
Leidėjų transformacijos
Atkūrus nepriklausomybę, sovietinės leidyklos persitvarkė, tačiau buvo sparčiai steigiamos naujos leidyklos. Kasmet leidėjų daugėjo, vienos leidyklos veiklą pradėdavo, kitos išnykdavo.
Vaikų knygų leidyba
Sovietmečiu beveik visą vaikams skirtą literatūrą leido „Vagos“ ir „Vyturio“ leidyklos. 1945-1990 m. vaikams pasirodė 3141 pavadinimo knygų. 1991-2000 m. vaikams išleista 2778 pavadinimų knygų.
Vaikų knygų leidybos dinamika
1991-1994 m. leidyba plėtojosi šokinėjančia kreive. Palyginti su sovietmečiu, knygų buvo išleidžiama daugiau ir įvairesnių. 1995 m. vaikų knygų leidyba ryškiai pakilo. Toks augimas truko iki 1999 m., tada vaikams knygų buvo išleista daugiausia per visą Lietuvos istoriją.
Originaliosios ir verstinės literatūros santykis
1996 m. verstinių knygų leidyba pralenkė originaliąją. Ypač vertimų pagausėjo per pastaruosius trejus metus ir dabar jie sudaro daugiau nei 60 proc. visos vaikų knygų produkcijos.
Vaikų knygų tiražai
Vaikų knygų tiražai per dešimtmetį pastebimai mažėjo. Jau keleri metai vidutinis vaikų knygų tiražas kiek stabilizavosi. Originalių ir verstinių knygų tiražai gerokai skiriasi.
Leidyklų skaičius ir produkcija
Aptariamuoju laikotarpiu kasmet keitėsi leidyklų, leidžiančių vaikų knygas, skaičius. Per pirmąjį nepriklausomos Lietuvos dešimtmetį vaikams knygas leido 274 leidyklos. Pagrindinį vaikų literatūros srautą išleido apie 40 leidyklų.
„Vyturio“ leidykla
1985 m. įsteigta „Vyturio“ vaikų ir jaunimo literatūros leidykla tapo svarbiausia vaikų knygų leidėja. Tačiau paskutinis dvidešimtojo amžiaus dešimtmetis šiai leidyklai nebuvo lengvas. 2000-aisiais leidyklos veikla visiškai sustabdyta.
„Egmont Lietuva“ leidykla
Kiekybiškai vaikų knygų leidyboje pirmauja leidykla „Egmont Lietuva“. Ji įkurta 1992 m. „Egmont Lietuva“ - vienintelė Lietuvoje leidykla, turinti Volto Disnėjaus kompanijos leidinių leidybos teises.