Pagalba Vaikams, Netekusiems Tėvų Globos: Kaip Atsiverti Namus ir Širdį

Vaikai turi teisę augti šeimos aplinkoje - tai yra ir jų didžiausias poreikis. Suaugusieji privalo įgyvendinti šią teisę. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, yra vaikų, kurie dėl įvairių priežasčių netenka tėvų globos. Šiems vaikams ypač reikalinga visuomenės parama ir pagalba, kad jie galėtų augti saugioje ir mylinčioje aplinkoje. Nuo 2025 metų pradžios padidėjo globos (rūpybos) išmoka šeimoje, šeimynoje, globos centre (pas budintį globotoją) ar šeiminiuose namuose globojamiems (rūpinamiems) vaikams ir besimokantiems ar studijuojantiems buvusiems globotiniams.

Globos (rūpybos) išmokos ir tikslinis priedas

Nuo 2025 metų pradžios padidėjo globos (rūpybos) išmoka šeimoje, šeimynoje, globos centre (pas budintį globotoją) ar šeiminiuose namuose globojamiems (rūpinamiems) vaikams ir besimokantiems ar studijuojantiems buvusiems globotiniams (rūpintiniams). Globos (rūpybos) išmokos dydis yra diferencijuojamas pagal vaiko amžių ir poreikius. Kai vaikas yra globojamas šeimoje, šeimynoje ar globos centre (pas budintį globotoją), kas mėnesį mokamas 280 eurų dydžio globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas. Globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas yra skirtas būtent vaiko globėjui (rūpintojui). Išmoka mokama tol, kol vaikas yra globojamas (rūpinamas). Planuojama, kad šiais metais globos (rūpybos) išmoką gaus apie 7,7 tūkst. vaikų, o globos (rūpybos) išmokos tikslinį priedą - apie 5,5 tūkst.

Finansinė parama savarankiškumo pradžiai

Kai globojamas vaikas sulaukia pilnametystės arba kai globa (rūpyba) pasibaigia dėl jo emancipacijos, taip pat dėl santuokos sudarymo, tuomet jam skiriama 5 250 eurų dydžio išmoka savarankiško gyvenimo pradžiai.

Globos centrai: pagalba ir paslaugos

Kiekvienoje savivaldybėje veikiantys Globos centrai teikia įvairias paslaugas globėjams (rūpintojams) ir globojamiems (rūpinamiems) vaikams, taip pat budintiems globotojams, šeimynoms, įtėviams ir jų šeimose augantiems vaikams.

Trumpalaikė globa

Trumpalaikė globa suteikia pertrauką globėjams.

Taip pat skaitykite: Pilietybė pagal tėvus

Mitai apie vyresnių vaikų globą

Daugelis žmonių net negalvoja apie vyresnių vaikų globą, nes visuomenėje egzistuoja daugybė klaidingų įsitikinimų apie paauglių globą. Neretai sutinkami vis dar egzistuojantys mitai, užsilikę iš sovietmečio apskritai apie vaikus, kurie auga vaikų globos namuose. Paprastai žmonės įsivaizduoja, jog tai vaikai, atskirti nuo visuomenės, kurie turi elgesio problemų, galbūt netgi daro teisės pažeidimus, vartoja psichotropines medžiagas, rūko, keikiasi, nelanko mokyklos, smurtauja, valkatauja, yra utėlėti ir trumpai kirpti. Iš tiesų, tai tėra absoliūs mitai. Jeigu 1500 vaikų, kurie šiuo metu gyvena institucijose būtų štai tokie, tai mums tikrai Lietuvoje nebūtų saugu gyventi. Mes sakome, jog vaikai yra vaikai ir kiekvienas vaikas netinkamai pasielgia kaip ir kiekvienas suaugęs žmogus.

Vaikų globos namuose gyvenantys vyresni vaikai dažnai vertinami kaip agresyvūs, triukšmingi, nebendradarbiaujantys, nepareigingi. Tačiau aštri išorinė pusė dažnai slepia nesaugumo, baimės, sumišimo jausmą. Dėl visuomenėje gajų mitų apie institucijose augančius vyresnius vaikus daugelis asmenų, kurie galėtų suteikti paaugliui namus, atgrasomi nuo vyresnių vaikų globos.

Egzistuoja mitas, kad globos namuose augantys paaugliai, yra nuolat netinkamai besielgiantys žmonės, kurie buvo apgyvendinti vaikų globos institucijoje, nes jų tėvai negali valdyti savo elgesio. Tai yra neteisybė. Paaugliai paprastai yra globojami dėl tų pačių priežasčių kaip ir jaunesni vaikai. Iš tikrųjų globos namuose augantys paaugliai yra tokio amžiaus, kai jiems vis dar labai reikalinga pagalba ir parama. Gera rutina ir mylinti, puoselėjanti aplinka gali padaryti didžiulį teigiamą poveikį jauniems žmonėms, kurie yra gyvenimo etape, kai priima sprendimus dėl savo ateities. Naujausi tyrimai rodo, kad žmogaus smegenys vystosi iki 20 metų. Taigi, smegenys yra pasirengusios keisti elgesį.

Kas gali tapti globėju?

Kad būtumėte globėju, nebūtinai turi būti vyresnio amžiaus ir sukaupęs vaikų ir jaunuolių auginimo patirtį. Globoje ne amžius, o energija ir motyvacija turi didesnę reikšmę. Anaiptol, jaunas, brandus suaugęs gali būti puikus jaunuolio globėjas, neretai tampantis vyresniuoju broliu ar sese savo globotiniui. Globėju galima tapti nuo 21 metų amžiaus.

Tikrai ne maža visuomenės dalis mano, jog norint globoti reikia turėti nuosavus namus. Jeigu jūs manote, kad norėdami globoti turite turėti didelį namą ar butą, kuris būtų puikiai įrengtas ir priklausyti jums nuosavybės teise, vadinasi, jūs esate pagautas šio mito. Nesvarbu, ar paauglys ar vaikas, kurį norėtumėte globoti, galioja tos pačios taisyklės - svarbu, jog vaikas jūsų namuose turėtų savo erdvę miegui, poilsiui, pamokų ruošai, žaidimams.

Taip pat skaitykite: Violetos Mičiulienės gyvenimo aprašymas

Jeigu niekada neturėjote vaikų ar niekada nedirbote su vaikais, gali būti, jog esate patikėję šiuo mitu, kad neverta svarstyti apie vaiko globą, jeigu neturi vaikų auginimo patirties. Iš tiesų nebūtina būti užauginus vaikus, kad galėtum juos globoti. Tai ko jums reikia, tai didelio noro atverti savo namų duris ir širdį jauniems žmonėms, kuriuos reikia mylėti ir saugoti. Žinoma, jeigu neturite patirties, tikėtina, kad galite nerimauti. Tačiau nuo pačios pradžios, kai pradėsite lankyti globėjų mokymus, jūs tapsite globėjų bendruomenės dalimi. Globodami vaiką ar jaunuolį, jūs turėsite globos centro specialistų pagalbą ir paramą, bendrausite su globėjų šeimomis per savipagalbos grupes ir įvairius renginius, galėsite lankyti mokymus ir gauti specialistų konsultacijas.

Vaiko ir jaunuolio globa kaip ir tėvystė yra visos paros darbas. Tačiau didžiąją laiko dalį esate tik budintis, nes vaikai leidžia laiką mokykloje, būreliuose, su draugais, yra užsiėmę pasaulio tyrinėjimu. Lygiai taip, kaip darbo grafikus derina tėvai prie biologinių vaikų, lygiai taip yra ir su globojamu vaiku. Žinoma, ypatingas laikas yra tuomet, kai vaikas atkeliauja į jūsų namus. Tuomet jums reikia vienas kitą pažinti, užmegzti ryšį - šiam laikotarpiui ypatingai svarbu skirti daugiau laiko praleisti kartu. Į jūsų namus atvykusiam globojamam vaikui ypač pirmais mėnesiais reikės daugiau fizinės ir emocinės pagalvos - vaikas išgyvens netektį, jam reikės priprasti prie naujos rutinos, naujos ugdymo įstaigos, susipažinti ir megzti ryšius su naujais žmonėmis. Tačiau ilgainiui - viskas stos į savas vėžias, nors pagalba ugdymosi srityje gali būti reikalinga intensyvesnė visą globos laikotarpį.

Meilė ir prisirišimas

Tyrimai rodo, jog pirmieji treji vaiko gyvenimo metai yra geriausias laikas vaikams ir tėvams megzti tvirtą ryšį. Tačiau tyrimai taip pat parodė, kad meilė ir prisirišimas nebūtinai priklauso nuo biologijos. Santykio sukūrimas gali vykti bet kuriame amžiuje. Tačiau tam reikia pasitikėjimo ir laiko. Kai vaikas ar jaunuolis apsigyvena globėjo namuose, tai be abejonės kelia įtampą ir stresą. Be to, vaikas išgyvena ir buvusios aplinkos netektis - auklėtojų, draugų, mokyklos, savo kiemo ir t.t. Globėjui šiuo momentu reikia kantrybės, atidumo ir supratingumo. Globėjas turi žinoti, kad reikės laiko, kol vaikas ar jaunuolis įveiks nemalonius jausmus būdamas naujos šeimos dalimi. Žmonės, kurie prisiima gyvenimą keičiančią globos užduotį, turi didžiulę širdį ir žino, kad meilė gimdo meilę.

Šis mitas yra vienas seniausių ir labiausiai paplitęs. Vaiko ar jaunuolio globai visiškai nesvarbi jūsų šeimyninė padėtis. Globėjai gali būti vieniši, vedę ar gyvenantys partnerystėje. Jūsų šeimos sudėtis nėra kliūtis globoti. Jeigu jūsų šeima gausi, pirmiausia reikia pasirūpinti, kad jaunam žmogui būtų pakankamai vietos jūsų namuose.

Paauglių globa ir įtaka šeimai

Aptardami paauglių globos perspektyvą, daugelis žmonių nerimauja dėl galimos neigiamos įtakos esamiems vaikams. "Ką daryti, jei vyresnis globojamas vaikas darys blogą įtaką mano jaunesniems vaikams?" Tyrimai rodo, jog broliai ir seserys, tiek globojami, tiek biologiniai, yra mažiau įtakingi nei bendraamžiai mokykloje ar draugai kieme ar socialiniuose tinkluose. Šeimos liudija apie tai, kaip vyresni vaikai mokė savo globotinius brolius ir (arba) seseris, kaip padėti namuose, bendrauti su suaugusiaisiais, kaip skaityti ir pan. Labai svarbu suprasti, kad paaugliai, kurie yra linkę nusikalsti ar daro teisės pažeidimus - jų poreikiai nėra globa šeimoje, todėl toks paauglys neatvyks į jūsų šeimą.

Taip pat skaitykite: Efektyvūs sprendimai vaikų auklėjimui

Įvaikinimas vs. Globa

Įvaikinimo metu nutrūksta visi ryšiai tarp vaiko ir biologinės jo šeimos. Įvaikintojai tampa vaiko tėvais pagal įstatymą. Įvaikintam vaikui gali būti suteikta įtėvių pavardė ar net keičiamas vardas.

Statistika ir poreikis

Šiuo metu Lietuvoje 3495 globėjų (rūpintojų) šeimose auga 4645 tėvų globos netekę vaikai. Nors budinčių globotojų ir globėjų skaičius pastaraisiais metais pamažu auga, tačiau jų nuolat trūksta visose šalies savivaldybėse. Šiuo metu laikinai globojami 1037 vaikai, kuriems nesant galimybių sugrįžti į šeima reikės suaugusiųjų, kurie nuolat galėtų globoti šiuos vaikus.

Įvaikinimo ir globos skambučių linija

Apsisprendusieji pakviesti į savo namus ir širdį tėvų globos netekusį vaiką - nelieka vieni. Nuo šiol papildomai arba po darbo valandų bus galima konsultuotis pradėjusioje veikti Įvaikinimo ir globos skambučių linijoje. Profesionalūs konsultantai suteiks reikalingą informaciją bei konsultuos rūpimais klausimais, susijusiais su globa, budinčio globotojo veikla, įvaikinimu.

„Lietuva be vaikų namų yra ne tik mūsų svajonė, bet ir svarbus įsipareigojimas vaikams, kuriems reikia ypatingos apsaugos. Siekiame ir toliau skatinti šeimas pasiryžti globai ar įvaikinimui ir padėti joms šiame kelyje, kuris dažnai pilnas iššūkių ir naujų išbandymų - juk vaikas ateina į naują šeimą, atsinešdamas savo gyvenimo istoriją, kuri pilna sudėtingų, dažnai trauminių patirčių ir išgyvenimų. Tikime, kad Įvaikinimo ir globos skambučių linija prisidės prie to, kad globėjų ir įtėvių atsiras dar daugiau ir kad jiems reikalinga pagalba būtų nutolusi daugiausia vieno skambučio atstumu. Kiekviena nauja globėjų ir įtėvių šeima - tai dar vienas žingsnis link Lietuvos be vaikų namų, o kaip visi žinome, net ilgiausias kelias prasideda nuo vieno žingsnio“, - pasakoja socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Augienė.

Šiuo metu Lietuvoje 3495 globėjų (rūpintojų) šeimose auga 4645 tėvų globos netekę vaikai. Paslauga teikiama darbo dienomis nuo 12 iki 20 val. nepertraukiamai.

Bendruomeniniai vaikų globos namai

Grei­tai bus me­tai, kaip Plun­gės mies­te, Vė­jo gat­vė­je, bu­vo ati­da­ry­ti pir­mie­ji ben­druo­me­ni­niai vai­kų glo­bos na­mai. Tai su­si­ję su Lie­tu­vo­je vyk­do­ma ins­ti­tu­ci­nės glo­bos per­tvar­ka, ku­rios vie­nas iš tiks­lų yra su­kur­ti tė­vų glo­bos ne­te­ku­siems ne­pil­na­me­čiams šei­mos ap­lin­ką. Kas tie ben­druo­me­ni­niai vai­kų glo­bos na­mai? Trum­pai ta­riant, tai so­cia­li­nę glo­bą tei­kian­ti so­cia­li­nės glo­bos įstai­ga, kur ben­druo­me­nė­je, at­ski­ro­se pa­tal­po­se (na­me, bu­te, ko­te­dže) pa­gal šei­mai ar­ti­mos ap­lin­kos mo­de­lį na­mų ap­lin­ko­je gy­ve­na ne­di­de­lė gru­pė vai­kų - ne dau­giau kaip aš­tuo­ni.

Be­veik prieš me­tus įvy­ko pir­mų­jų Plun­gės mies­te ben­druo­me­ni­nių vai­kų glo­bos na­mų ati­da­ry­mo šven­tė. A. Meš­kaus­kie­nė pa­sa­ko­jo, jog čia per­si­kraus­tę gy­ven­ti vai­kai pa­kliu­vo tar­si į na­mus, kur jiems žy­miai jau­kiau ir ma­lo­niau nei vai­kų na­muo­se: kas­dien su­pa šei­my­ni­nis mik­ro­kli­ma­tas, tad pa­ge­rė­jo emo­ci­nė bū­se­na, ta­po ar­ti­mes­nis ir šil­tes­nis ben­dra­vi­mas, vai­kai jau­čia­si drą­ses­ni, la­biau pa­si­ti­ki sa­vi­mi, leng­viau in­teg­ruo­ja­si į vi­suo­me­nę. Da­bar ben­druo­me­ni­niuo­se na­muo­se - bu­te Vė­jo gat­vė­je - gy­ve­na 6 vai­kai, ku­rių am­žius - nuo 9 iki 18 m. Jie pri­žiū­ri­mi vi­są pa­rą, dir­ba dvi so­cia­li­nės dar­buo­to­jos ir dvi pa­dė­jė­jos.

Su­pran­ta­ma, tiek iš­ori­nė, tiek vi­di­nė ap­lin­ka, ku­rio­je gy­ve­na li­ki­mo nu­skriaus­tas ne­pil­na­metis, tu­ri di­de­lę reikš­mę vai­ko sėk­min­gai rai­dai ir to­les­niam įsi­tvir­ti­ni­mui gy­ve­ni­me. Kaip pa­ste­bi A. Meš­kaus­kie­nė, bu­te gy­ve­nan­čių vai­kų kas­die­ny­bė ge­ro­kai ski­ria­si nuo anks­tes­nės, kai die­nas te­ko leis­ti „val­diš­ko­je“ įstai­go­je. „At­ei­da­mi į ins­ti­tu­ci­jos pa­tal­pas, kai vyks­ta di­des­nis ren­gi­nys, vai­kai su šyp­se­na sa­ko: „Mes at­ėjo­me pas jus iš sa­vo na­mų!“. Nors ben­druo­me­ni­niuo­se na­muo­se mais­tą ga­mi­na so­cia­li­nės dar­buo­to­jos, pa­gal ga­li­my­bes vai­kai taip pat įtrau­kia­mi į mais­to ga­my­bos pro­ce­sus, kar­tu su­da­ri­nė­ja me­niu. Sa­vait­ga­liais ir šven­čių die­no­mis vi­sa­da ga­mi­na kar­tu, o dar­bo die­no­mis - pus­ry­čius, va­ka­rie­nę - kaip bei­šei­na. Vis­kas kaip na­muo­se - at­si­žvel­gia­ma į už­im­tu­mą, am­žių. „Dar­buo­to­jai la­bai sten­gia­si, kad vai­kai gy­ven­tų kaip šei­mo­je ir jaus­tų­si sau­gūs“, - sa­kė A.

Plun­gės vai­kų glo­bos na­mai vei­kė nuo 1980 me­tų. Tai­gi, be­veik ke­tu­ris de­šimt­me­čius. Dar prieš tre­jus me­tus šio­je įstai­go­je gy­ve­no be­veik pus­šim­tis tė­vų glo­bos ne­te­ku­sių auk­lė­ti­nių ir apie 60 - glo­bė­jų šei­mo­se. Da­bar, pa­sak pa­šne­ko­vės, Plun­gės so­cia­li­nių pa­slau­gų cen­tro Vai­kų glo­bos gru­pė­je, pri­žiū­ri­mi dar­buo­to­jų, dar gy­ve­na 11 vai­kų. Ma­žiau­siam - 5, vy­riau­siam - 21 me­tai. Pil­na­me­čiai jau­nuo­liai tu­ri ga­li­my­bę lai­ki­nai pa­si­lik­ti, jei mo­ko­si. Gy­ve­na sa­va­ran­kiš­kai, pa­gal jiems su­da­ry­tą at­ski­rą pa­ly­di­mo­sios glo­bos pla­ną. Dar­buo­to­jos jiems pa­de­da ir šiek tiek pa­kon­tro­liuo­ja. O kai ten­ka at­si­svei­kin­ti - gelbs­ti iš­si­ke­liant į so­cia­li­nius būs­tus, ry­šys ne­nu­trūks­ta ir iš­ėjus.

Ki­tą­met, anot A. Meš­kaus­kie­nės, Vai­kų glo­bos gru­pė vi­sai iš­tuš­tės - vai­kai bus per­kel­ti iš ins­ti­tu­ci­jos į ar­ti­mes­nę šei­mos mo­de­liui ap­lin­ką: Sa­vi­val­dy­bė jau yra nu­ma­čiu­si pa­sta­ty­ti na­mą Gan­din­gos gat­vė­je, ir 2020-ųjų pa­bai­go­je nau­juo­se ben­druo­me­ni­niuo­se vai­kų glo­bos na­muo­se ap­si­gy­vens dar 8 ne­pil­na­me­čiai. Lie­tu­vo­je vyks­tan­čios so­cia­li­nės vai­kų glo­bos sis­te­mos per­tvar­kos tiks­las - iki 2020 me­tų pa­nai­kin­ti ins­ti­tu­ci­nius vai­kų glo­bos na­mus ir įkur­din­ti tė­vų glo­bos ne­te­ku­sius vai­kus ne tik ben­druo­me­ni­niuo­se na­muo­se, bet ir įtė­vių ar glo­bė­jų šei­mo­se, net­gi grą­žin­ti juos bio­lo­gi­niams tė­vams. A. Be­je, bu­din­čių glo­bė­jų pas mus iš­ties trūks­ta - vis­gi tai la­bai pa­si­au­ko­jan­tis dar­bas. Ži­no­ma, už jį mo­ka­mas at­ly­gi­ni­mas. „Mes la­bai džiau­gia­mės, kad kar­tu su per­tvar­kos pro­ce­su, pa­de­dant ES pro­jek­tams, ju­da­me ko­ja ko­jon su nau­jo­vė­mis ir kas­dien sten­gia­mės dir­bti vis ko­ky­biš­kiau“, - apie ins­ti­tu­ci­nės glo­bos per­tvar­ką sa­kė A. Spe­cia­lis­tės aki­mis, po­ky­čiai pas mus vyks­ta spar­čiai, ta­čiau rei­ka­lin­gas di­des­nis vi­suo­me­nės są­mo­nin­gu­mas ir su­pra­ti­mas. „Šie vai­kai dar ga­li keis­tis ir nu­trauk­ti už­bur­tą jų gi­mi­nės ra­tą, at­ei­ty­je da­ry­da­mi ge­rus dar­bus ki­tiems. Vi­suo­me­nės są­mo­nin­gu­mas au­ga ben­drau­jant tar­pu­sa­vy­je.

Iniciatyva "Tu gali tapti namais"

Keletą vaikų globojanti šeimyna - ne vieninteliai jaukios Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ir globos centrus vienijančio tinklo „Vaikai yra vaikai“ iniciatyvos „Tu gali tapti namais“ herojai. Per didžiąsias metų šventes prasidedančios iniciatyvos metu 10 globėjų ir budinčių globotojų dalinasi savo patirtimi, džiaugsmu bei iššūkiais ir kviečia tapti globėjais, rašoma pranešime žiniasklaidai.

„Vaikus globojame trumpai, tačiau tas jausmas, kad tu vaikui suteikei tai, ką gali geriausia, lydi tave ir toliau bei teikia daug džiaugsmo“, - sako budinti globotoja Greta Janavičienė iš Gargždų.

„Vaikai yra vaikai“ ambasadorė, dailininkė, TV laidų vedėja Nomeda Marčėnaitė prisipažįsta, kad iki šiol sulaukia aplinkinių padėkų, jog jos atviri interviu ir pasakojimai apie įsivaikinimo patirtis, žmones pastūmėjo tapti įtėviais ar globėjais. „Geri pavyzdžiai ir šilti pasakojimai paskatina, motyvuoja, tačiau ne viskas bus lyg pro rožinius akinius. Visiems būna ligos, paauglystė, krizės, išbandymai, į kuriuos nežinos kaip reaguoti nei globėjai ar įtėviai, nei vaikai. Tačiau tiek globojant, tiek įsivaikinant ar auginant biologinius vaikus, visuomet pirmoje vietoje yra besąlyginė meilė, kuri padės įveikti kliūtis“, - sako N.Marčėnaitė. Ji atkreipia dėmesį, kad globai reikia pasiruošti, lygiai taip, kaip ir savo biologinių vaikų auginimui.

„Žiemos šventės yra apie namus, apie jaukumą, meilę, ryšį, santykį, dvasingumą, paramą, džiaugsmą, žmogaus stebuklą… Ir vaiko globa visas šias vertybes ir gėrybes talpina savyje, todėl tikime, kad tai yra metas, kai galime pakviesti Lietuvos žmones tapti namais vaikams, kurie jų neteko. Stebuklas mums būtų, jog po šios žmogiškumo iniciatyvos kuo daugiau žmonių susimąstytų apie vaikų globą - trumpalaikę ar ilgalaikę ir bent kelios dešimtys žmonių priimtų sprendimus globoti“, - sako Rugilė Ladauskienė, globos centrus vienijančio tinklo „Vaikai yra vaikai“ vadovė.

Šeima - tvirtovė kiekvienam vaikui

Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės, per pastaruosius kelerius metus globos sistema išgyveno nemažai pokyčių ir visi jie yra sutelkti į tai, kad visi vaikai rastų namų šilumą ir gautų kokybišką pagalbą budinčių globotojų ir globėjų šeimose be jokių tarpinių stotelių - ligoninių, institucijų, krizių centrų. „Šiandien galime drąsiai sakyti - institucinė globa Lietuvoje nyksta. Didelis džiaugsmas tarti žodį AČIŪ tiems žmonėms, kurie, nepaisant visų iššūkių, kartais galbūt ir nuovargio, į savo šeimas priima vaikus. O mes kuriame priemones, kurios padėtų globėjams, budintiems globotojams, įtėviams turėti šalia reikalingą patarimą, palaikymą ir pagalbą - būtent šiuo tikslu sukūrėme globos centrų tinklą, kuris veikia kiekvienoje Lietuvos savivaldybėje. Nuolat organizuojame veiklas, skirtas stiprinti globos centrų specialistų kompetencijas. Nuo 2022 m. padidėjo vaiko globos (rūpybos) išmokos dydis, kuris pradėtas diferencijuoti ir pagal vaiko amžių. Ir toliau ieškome būdų, kaip didinti paramą ir pagalbą globėjams, budintiems globotojams, įtėviams siekiant surasti dar daugiau žmonių, galinčių ir norinčių priimti į savo šeimą vaikus, netekusius tėvų globos“, - sako M.Navickienė.

2023 m. pabaigoje šeimos aplinkoje auga 4 603 tėvų globos netekę vaikai: 4 072 - globėjų (rūpintojų) šeimose, 262 - šeimynose, 269 - budinčių globotojų šeimose. Visgi dar 1 168 vaikai, daugiausia vyresnio amžiaus, gyvena institucinėje globoje ir laukia globėjų, kurie priims juos į savo šeimą.

Ilmos Skuodienės, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovės, teigimu, kiekvienam vaikui šeima - tai tvirtovė, kurioje jie jaučiasi saugūs, išgirsti, užtikrinamos jų prigimtinės teisės ir gerovė. „Labai svarbu kurti jaukias, prasmingas iniciatyvas, kurios pakviestų atverti žmonių širdis kilniems darbams. Jos primena, kad dar yra vaikų, kurie sulaukia gražiausių metų švenčių būdami vieni ir atkreipia visuomenės dėmesį, paskatina žmones rinktis kilnų globėjo kelią. Vaikui labai svarbu turėti suaugusius asmenis, kuriais jie gali pasitikėti, turėti ryšį. Tik augdami šeimos aplinkoje vaikai augina savo meilės jausmą, pasitikėjimą, savivertę. Tad prasidedant didžiosioms metų šventėms kviečiu visus dar kartą prisiminti, ką reiškia turėti šeimą, ką reiškia augti apsuptam artimųjų dėmesio ir apsvarstyti galimybę suteikti šį jausmą vaikams, netekusiems tėvų globos“, - sako I.Skuodienė.

Globėjų ir budinčių globotojų trūkumas

2023 m. pabaigoje Lietuvoje tėvų globos netekusius vaikus globojo 3582 globėjai, 272 budintys globotojai ir 55 šeimynos. Pasak R.Ladauskienės, šalyje trūksta ir budinčių globotojų, kurie laikinai, šeimoje įvykusios krizės metu pasirūpintų vaikais, ir nuolatinių globėjų, kurie užaugintų vaikus iki pilnametystės arba kol jie taps savarankiškais žmonėmis ir iškeliaus kurti atskirų gyvenimų. Budintys globotojai laikinai prižiūri vaiką vidutiniškai apie metus ar ilgiau, tačiau kartais - vos kelias dienas. Nuolatiniai globėjai emociniais ryšiais paprastai su vaiku susisaisto visam gyvenimui.

„Atkreipiame dėmesį, jog ypatingai trūksta budinčių ir nuolatinių globėjų netekusiems tėvų globos vaikams, kurie turi fizinės ar psichinės sveikatos sunkumų. Taip pat pastebime, kad institucijose dažniausiai auga vaikai, kuriems daugiau nei 10 metų, arba tai trijų ar daugiau vaikų brolių ir seserų grupė“, - pasakoja vaikų globos ekspertė.

tags: #vaikai #neteke #tevu #globos