Burokėliai yra vertinga daržovė, turtinga vitaminais ir mineralais. Tačiau tėveliams dažnai kyla klausimas, kada ir kaip tinkamai įtraukti juos į kūdikio racioną. Šiame straipsnyje aptarsime viską, ką reikia žinoti apie burokėlius kūdikiams, nuo tinkamo amžiaus iki skanių ir sveikų receptų.
Kada Pradėti Duoti Burokėlių?
Daugelis gydytojų rekomenduoja pradėti duoti burokėlių kūdikiams nuo 7-8 mėnesių amžiaus. Tačiau, kaip teigia mamytės, gydytoja patarė burokėlius duoti nuo 7 mėn. Nuo 8 mėn. tai tikrai galima. Svarbu atminti, kad kiekvienas vaikas vystosi individualiai, todėl prieš įtraukiant burokėlius į kūdikio mitybą, rekomenduojama pasitarti su gydytoju.
Svarbu pradėti nuo mažo kiekio, stebint, ar kūdikis nepatiria alerginių reakcijų ar virškinimo problemų. Burokėliai pasižymi laisvinančiu poveikiu, todėl juos reikėtų duoti saikingai.
Primaitinimo Principai
Prieš pradedant duoti burokėlių, verta prisiminti pagrindinius primaitinimo principus:
- Amžius: Dažniausiai primaitinimas pradedamas apie 5-6 mėnesius, kai kūdikis jau tvirtai laiko galvą, gali sėdėti prilaikomas, domisi maistu ir moka nuryti.
- Konsultacija su gydytoju: Prieš įvedant naujus produktus, rekomenduojama pasitarti su pediatru.
- Vieno produkto taisyklė: Pradėkite nuo vieno produkto, duodami jį 2-3 kartus per dieną po nedidelį kiekį (apie 1 arbatinį šaukštelį). Stebėkite, ar neatsiranda alerginių reakcijų.
- Palaipsniui didinkite kiekį: Jei kūdikis gerai toleruoja naują produktą, palaipsniui didinkite jo kiekį.
- Kantrumas: Jei kūdikiui nepatinka naujas produktas, neverskite jo valgyti. Pabandykite vėliau.
Daržovės ar Kruopos?
Pradedant primaitinimą, dažnai kyla klausimas, nuo ko pradėti - nuo daržovių ar kruopų. Jei kūdikis priauga mažai svorio, vertėtų pradėti nuo grūdų košių. Daržovės yra geras pirmasis pasirinkimas kūdikiams, kurių svoris auga normaliai. Iš daržovių kūdikis gauna tokias svarbias medžiagas kaip maistinės skaidulos, mineraliniai junginiai, organinės rūgštys ir flavonoidai. Maistinės skaidulos skatina motorinę virškinamojo trakto veiklą. Be to, skaidulos yra tinkama terpė daugintis bakterijoms, sudarančioms naudingąją žarnyno mikroflorą. Žarnyno mikrobiota lemia ne tik gerą virškinimą, bet ir yra imuninės gynybos faktorius, reguliuoja medžiagų apykaitą. Pirmaisiais gyvenimo metais dažna alergija maistui.
Taip pat skaitykite: Kaip gaminti burokėlių košę kūdikiui?
Daržovių Įvairovė
Be burokėlių, kūdikiams tinka ir kitos daržovės: cukinijos, žiediniai kopūstai, morkos, bulvės, moliūgai, avokadai, ropės ir brokoliai. Kiekviena iš šių daržovių turi unikalią sudėtį, o įvairūs produktai leidžia ne tik lavinti skonio pojūčius, bet ir suteikia gausybę maistinių medžiagų. Moliūgai ir morkos yra pagrindiniai natūralaus beta karotino šaltiniai, iš kurio susidaro vitaminas A. Moliūgų minkštimas - lengvai virškinamas maistas, tai dietinis produktas. Moliūguose yra kalio, kalcio, magnio, fosforo, geležies, cinko, vitaminų (C, B1, B2, PP). Morkos turi vitaminų C, D, E, B, kalcio, geležies, magnio. Jose yra daug fitoncidų - aktyviųjų medžiagų, kovojančių su mikrobais.
Burokėlių Paruošimas Kūdikiams
Yra keletas būdų, kaip paruošti burokėlius kūdikiui:
- Virimas: Burokėlius galima virti atskirai arba kartu su kitomis daržovėmis. Išvirusius burokėlius nulupkite ir sutrinkite smulkintuvu iki vientisos masės.
- Garinimas: Garinimas yra puikus būdas išsaugoti daugiau maistinių medžiagų. Burokėlius susmulkinkite plonais griežinėliais ir garinkite, kol suminkštės.
- Kepimas: Burokėlius galima kepti orkaitėje. Iškeptus burokėlius nulupkite ir sutrinkite.
Mamytės dalinasi savo patirtimi: "Aš pvz., išverdu keletą burokų. Paskui, keletą dienų, tų jau virtų burokų, įdedu į verdamą daržovienę." Taip pat, "Aš juos išverdu atskirai ir sutrynus smulkintuvu įmaišau į daržovių košytę." Kitas būdas: "As tai daržovienę verdu garu puode. O burokėlį susmulkinu plonais griežinėliais, įdedu kartu su mėsos gabaliuku, kai vanduo užverda, paverdu apie 15 min., o paskui sudedu likusias daržoves. Per 45 - 60 min."
Burokėlių Sriuba
Burokėlių sriuba - puikus būdas supažindinti kūdikį su šia daržove.
Ingredientai:
- 600 ml daržovių arba mėsos sultinio
- 100 g morkų
- 100 g griežčių
- 2-3 virti burokėliai
- 15 g poro (baltosios dalies)
- 1 v.š. aliejaus (nebūtinai)
Gaminimas:
- Puode užvirinkite sultinį.
- Morkas ir griežčius supjaustykite smulkiais kubeliais.
- Sudėkite morkas ir griežčius į sultinį ir virkite, kol suminkštės.
- Burokėlius nulupkite ir sutarkuokite.
- Sudėkite burokėlius į sriubą ir paverkite apie minutę.
- Patiekite sriubą šiltą. Galima įdėti šaukštelį grietinės ar kokoso pieno.
Ši sriuba ypač patiks vaikams, jei ji bus tiršta, primenanti troškinį.
Taip pat skaitykite: Klasikinis burokėlių mišrainės receptas
Grikių Kotletukai Su Burokėliais
Šie kotletukai - puikus būdas įtraukti burokėlius į kūdikio racioną kartu su kitomis naudingomis medžiagomis.
Ingredientai:
- 90 g nevirtų grikių
- 35 g graikiškų riešutų
- 30 g grikių miltų
- 2 virti burokėliai
- 2 v.š. alyvuogių aliejaus
- Česnako skiltelė (nebūtinai)
- 1/4 a.š. druskos (nebūtinai)
Gaminimas:
- Riešutus pamirkykite per naktį arba 1 val. karštame vandenyje.
- Grikius užpilkite verdančiu vandeniu ir palikite brinkti apie 30 min.
- Burokėlius iškepkite orkaitėje ir atvėsinkite.
- Visus ingredientus, išskyrus grikių miltus, sudėkite į virtuvinį kombainą ir gerai sumalkite.
- Į gautą masę įmaišykite miltus ir rankomis formuokite kotletukus.
- Kepkite keptuvėje su trupučiu lydyto sviesto arba orkaitėje.
- Patiekite su mėgstamu padažu. Puikiai tinka jogurto-avokado padažas (sojų jogurtas, avokadas, citrinos sultys, druska).
Blyneliai Su Burokėliais
Šie spalvingi blyneliai ne tik skanūs, bet ir praturtinti naudingomis medžiagomis.
Ingredientai:
- 1 burokėlis
- 1 stiklinė pieno
- 1 kiaušinis
- 120 g kvietinių miltų
- 2 valg. š. cukraus
- 1 arbat. š. kepimo miltelių
- Žiupsnelis druskos
- 1 valg. š. vanilinio cukraus
- 1 valg. š. aliejaus
Gaminimas:
- Burokėlį išvirkite iš vakaro, kad sutaupytumėte laiko.
- Išvirtą burokėlį sutrinkite trintuvu kartu su pienu.
- Į trintuvą įmuškite kiaušinį, supilkite lydytą sviestą, cukrų ir vanilinį cukrų. Viską sutrinkite.
- Sudėkite miltus, kepimo miltelius ir druską. Viską gerai sutrinkite, kad neliktų gumuliukų.
- Įkaitinkite keptuvę iki vidutinės kaitros.
- Blynus apverskite, kai ant nekeptos pusės pasirodys daug burbuliukų.
- Pateikite su mėgiamomis uogomis, sirupu ar medumi.
Papildomi Patarimai
- Jeigu vaikas negali nuryti tyrelės, stumia ją iš burnos, gali būti, kad ji per tiršta, pabandykite dar truputį paskystinti.
- Pateikiami receptai tinka kaip vienos pirmųjų košių, nuo 6 mėnesių, bet, jei primaitinimas pradedamas anksčiau (nuo penkto mėnesio pradžios), šias košes taip pat galima naudoti.
- Tinka visi trys būdai: virti, garinti, kepti orkaitėje. Garinti galite tiek specialiame garintuve, tiek paprastame puode: įpilkite į puodą vandens, įstatykite sietelį taip, kad jis nesiektų vandens, į sietelį sudėkite pasirinktas, švarias, nuskustas, supjaustytas daržoves ir uždenkite puodą. Garinkite iki kol morkos gabaliukai bus minkšti, kol galėsite juos labai lengvai persmeigti peiliu. Garinti reikėtų 10-15 min.
- Iki metų kūdikiams maisto nerekomenduojama nei specialiai saldinti, nei sūdyti. Natūralaus sūrumo ar saldumo turi pačios daržovės, pavyzdžiui, salstelėjusį skonį suteikia moliūgas, morka, burokėlis.
- Jeigu kūdikis nesuvalgo visos išvirtos porcijos, paruoštą daržovienę laikykite šaldytuve ir prireikus vėl pašildykite. Nepatartina šildyti mikrobangų krosnelėje (maistas sušyla netolygiai, išlieka rizika apsideginti), geriau indelį su koše įstatykite į didesnį indą, pripildytą karšto vandens.
- Primaitinimą pradėti patariama nuo vienos daržovės, geriausia, tokios, kuri auga mūsų klimato zonoje.
Sultys Kūdikiams: Kada Ir Kaip?
Lietuvoje kasmet išgeriama per 50 mln. litrų įvairių sulčių, nektarų ir vaisių gėrimų, tačiau čia vis dar gajūs mitai apie sulčių maistingumą, jų galiojimo laiką ir gaminimo procesą. Maisto technologės teigimu, „parduotuvinių“ sulčių maistingumas niekuo nesiskiria nuo namuose spaudžiamų, kadangi jų gamybos procesą griežtai reglamentuoja tiek Lietuvos, tiek Europos Sąjungos įstatymai.
Dažnai manoma, kad gamykloje gaminamos sultys bei nektarai turi labai ilgą galiojimo terminą, ir nesvarbu, ar sulčių pakelis bus pradarytas, ar ne - jis bus tinkamas vartoti kone amžinai. Maisto technologė Aušra Staninienė su tuo nesutinka, anot jos, dauguma mano, kad ilgam sulčių galiojimo laikui įtaką daro jose esantys konservantai, tačiau tai nėra tiesa, kadangi konservantų į sultis neleidžia dėti Lietuvos bei Europos Sąjungos reglamentai.
„Gamykloje gaminamų sulčių galiojimas ilgas, nes jos būna pasterizuojamos arba kitaip tariant, pakaitinamos. Kol sulčių pakelis yra nepradarytas ir sandarus, sultys tam tikrą laiką nesuges, tačiau kai pakelis atidaromas - pažeidžiamas jo sandarumas ir produktas gali sugesti vos per kelias dienas. Tai galioja tiek šimtaprocentinėms sultims, tiek nektarams ar vaisių sulčių gėrimams. Visuomet derėtų vadovautis ant pakelio parašyta „geriausias iki“ data. Tačiau nepamirškite, kad ši data galioja tik toms pakuotėms, kurios dar nėra atidarytos“ - sako didžiausios šalyje sulčių, nektarų ir vaisių sulčių gėrimų gamintojos „Eckes-Granini Baltic“ Kokybės vadovė, maisto technologė A. Staninienė.
Taip pat skaitykite: Kaip paruošti burokėlius vaikams?
Ji priduria, kad atidarytą sulčių pakelį rekomenduojama laikyti šaldytuve, o neatidarytą tereikia laikyti teigiamoje temperatūroje ir apsaugoti nuo tiesioginių saulės spindulių.
Sulčių mėgėjai pastebi, kad iš sulčių koncentrato pagamintas produktas turi ilgesnį galiojimo laiką nei šviežiai spaustos sultys. Maisto technologė atkreipia dėmesį, kad žmonės labai dažnai turi klaidingą įsivaizdavimą, kas apskritai yra sulčių koncentratas ir kokios yra iš jo pagamintos sultys. Negana to, sulčių koncentratai dėl panašaus pavadinimo maišomi su konservantais.
„Sulčių koncentravimas reiškia, kad iš augimo vietoje surinktų vaisių išspaudžiamos sultys ir iš jų pašalinama dalis vandens. Atgabenus į galutinę perdirbimo vietą, vaisių sulčių koncentratui grąžinama tik tiek vandens, kiek jo buvo pašalinta koncentravimo metu, taip pagaminamos sultys iš koncentrato, - sako A. Staninienė. - Ko gero, visi bandę spausti sultis namuose žino, kad šviežiai spaustų sulčių galiojimo laikas yra trumpas. O iš koncentrato pagamintų sulčių apdorojimas karščiu leidžia gerokai pailginti vartojimo laiką, nenaudojant konservantų ar kitų cheminių medžiagų“.
Paklausta apie pasigirstančią mintį, esą šimtaprocentinės sultys nebūtinai yra pagamintos iš 100 proc. vaisių, A. Staninienė pabrėžia, kad tai yra neįmanoma, nes sulčių gamybos procesą reglamentuoja Lietuvos ir Europos Sąjungos (ES) reglamentai, kurie numato baudas už bet kokį vartotojų klaidinimą.
„Tose sultyse, ant kurių pakelių parašyta - pagaminta iš 100 proc. vaisių, būtent tiek vaisių ir yra, o visi kiti gėrimai, kuriuose nėra 100 proc. vaisių, yra vadinami nektarais ar gaiviaisiais sulčių gėrimais. ES nurodymuose teigiama, kad visos sąjungai priklausančios šalys privalo tiksliai nurodyti kiekvieno produkto sudedamąsias dalis. Jeigu ant sulčių pakelių būtų pateikiami neteisingi duomenys, patikrinus Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistams, tai būtų traktuojama kaip vartotojų klaidinimas, o sulčių gamintojai būtų skaudžiai nubausti“, - dalinasi maisto technologė.
A. Staninienė priduria, kad jai teko girdėti įvairių klaidingų įsitikinimų ir apie sulčių maistinę vertę -esą sultyse apskritai nėra naudingų medžiagų, tik labai daug cukraus.
„Tačiau tai yra dar vienas mitas. Šimtaprocentinėse sultyse gausu vitaminų, mikroelementų, skaidulinių medžiagų, naudingų angliavandenių, žinoma, yra ir natūralių cukrų, tai yra tų, kurie yra vaisiuose. Pridėtinis cukrus nėra dedamas - tai, beje, draudžia reglamentas. Na, o natūralaus cukraus sultyse yra lygiai tiek pat, kiek žmogus jo gautų valgydamas patį vaisių“, - pasakoja ji.
Maisto technologė pateikia pavyzdį ir dėl sultyse esančių vitaminų. Skaičiuojama, kad vienoje „Elmenhorster“ šimtaprocentinių apelsinų sulčių stiklinėje yra apie 48 miligramus vitamino C, o tai patenkina 60 proc. dienos normos suaugusiesiems. Kituose šaltiniuose pateikiama informaciją, kad pavyzdžiui, obuolių sulčių stiklinėje (209 g) vitamino C aptinkama mažiau - apie 21 mg, tačiau gali būti net apie 211 mg kalio.
„Dažnai panaši nuomonė vyrauja ir apie daržovių sultis - neva jos išgaunamos dirbtiniu būdu, tad neturi vitaminų. Tačiau taip, kaip vaisių sultys spaudžiamos iš vaisių, taip daržovių sultys yra spaudžiamos iš daržovių, tad tokių sulčių maistingumas yra ne ką prastesnis nei vaisių sulčių. Pavyzdžiui, yra viešų duomenų, kad 100 ml. pomidorų sulčių gali būti 70 mg vitamino C ir net 217 mg kalio“, - dalinasi pašnekovė.
Paklausta, ar tiesa tai, kad namuose spaustos sultys visuomet bus sveikesnės negu randamos parduotuvėse, A. Staninienė teigia mananti, kad tokį žmonių požiūrį nulemia noras labiau tikėti savo paties pagamintu produktu.
„Iš tiesų sultys, kurias žmonės spaudžia namuose, ir tos sultys, kurias aptinkame parduotuvių lentynose, yra praktiškai vienodos. Gamyklose naudojama 100 proc. vaisių, tad pats gamybos procesas yra identiškas, skiriasi tik greitis.
Burokėlių Sulčių Nauda
Nors iš pradžių, dėl didėjančio pasitikėjimo technologijomis ir plečiantis sintetinių vaistų gamybai, gydymą vaistiniais augalais sumenkino modernioji medicina, tačiau dabar atliekant vis daugiau tyrimų, mokslininkai ir jų paraginti medikai vėl ima kalbėti apie „vaistus”, su kuriais susiduriame kasdien. Taigi, artėjant užderėjusių daržovių derliaus metui, siūlome prisiminti, kokie vaistai auga mūsų daržuose. Šį kartą norime Jus supažindinti su burokėliais. Tikriausiai apie šias daržoves ir jų sultis teko girdėti prieštaringų nuomonių, tačiau liaudies medicinos literatūroje burokėlių sultims skiriama ne mažai dėmesio ir teigiama, kad šios sultys ypač sveika nualintam organizmui ir turi medžiagų, kurios kovoja su vėžiu. Pastaruoju metu apie šių sulčių naudą vis drąsiau kalba ir medikai, ir mokslininkai.
Mokslininkai atliko begales tyrimų, kurie patvirtintų arba paneigtų burokėlių naudą žmogaus organizmui.
Mokslininkai pernai atliko tyrimą, kad geriant apie dvi stiklines burokėlių sulčių kasdien, galima „išlaikyti” normalų kraujospūdį 24 val. per parą. Tyrėjai nustatė, kad net jeigu sulčių pamirštama išgerti, kraujospūdis išlieka normalus daugiau nei 20 valandų. Tyrimo autoriai burokėlių stipriąja puse įvardija šiose daržovėse esančias druskas, kurias burokėliai sugeria iš dirvos. Manoma, kad būtent jos reguliuoja kraujo spaudimą.
Šiais metais atlikta nedidėlė studija su mėgstančiais važiuoti dviračiu atskleidė, kad geriant burokėlių sultis, jau po šešių dienų pastebimas padidėjęs energijos kiekis. Aštuoni vyrai, dalyvavę tyrime, sakėsi po ilgos distancijos esą ne taip pavargo, kaip prieš pradedami vartoti burokėlių sultis. Mokslininkai nustatė, kad burokėliai veikia tarsi natūralus „dopingas”, kurį vartoję tyrimo dalyviai distanciją įveikė net 92 sekundėm greičiau. Tyrėjai taip pat pastebėjo, kad po didelio krūvio, vyrų, kurie gėrė sultis, kraujo spaudimas atsistatė greičiau, nei tų, kurie sulčių negėrė.
Šiais metais atliktas bene svarbiausias ir išsamiausias tyrimas su burokėliais. Tyrimo autoriai paskelbė išvadas, kurios paneigė visus mitus, neva burokėliai yra tik niekuo nepagrįstas liaudies receptas gydant įvairias kraujo ligas. Tyrimas taip pat atskleidė, kad burokėliai kovoja su laisvaisiais radikalais, pašalina juos iš žmogaus organizmo. Geriant burokėlių sultis, palaikomos visos fiziologinės organizmo funkcijos, valomos kepenys, inkstai ir tulžies pūslė, skatinama limfinė sistema. O burokėlių ir morkų sulčių mišinys - geriausia natūrali kraujo ląstelių atnaujinimo priemonė. Skatina eritrocitų gamybą, gerina atmintį, plečia kraujagysles. Tai viena geriausių gamtos priemonių hipertoninei ligai gydyti, nepakeičiama esant mažakraujystei, organizmo išsekimui. Tinka moterims menopauzės metu ar sergant mėnesinėmis. Šios sultys stimuliuoja limfagyslių darbą, grąžina jėgas po persirgtų ligų. Be to, patariama gerti visiems, kas jaučia nuolatinį silpnumą. Burokėlių sultys ramina.
Manoma, kad jau prieš Kristaus gimimą burokėlius aukštino įvairios Rytų šalys. Ilgai „viršūnėlės ir šaknelės” buvo griežtai atskiriamos - maistui naudojami vien lapai, o „šakneles” naudojo tik vaistams. Göttingeno universiteto profesorius J. Osianderis pirmasis 1826 m. savo knygoje oficialiai paminėjo, kad burokėliais galima sėkmingai gydyti navikus. Yra žinoma, kad iki 1929 m. Vengrų profesorius L. Bakay iš Budapešto universiteto 1939 m. taip pat atliko tyrimus. Jis burokėliais gydė 72 pacientus, kurie sirgo vėžiu ir leukemija. Žydų gydytojai dėl vaistingųjų savybių taip pat labai vertino burokėlius. Meksikos rašytojas J. Erdos rašė, kad 1939 metais keliaudamas per Šiaurės Afrikos šalis susipažino su į Atlaso kalnų atogrąžas atvykusiu gydytoju, kuris mokėsi Paryžiuje ir esą ten gavęs žinių, kad piktybiniai navikai sėkmingai gydomi burokėliais.
Nuo 1918 metų sekė burokėlių „dažų” tyrimai. Mokslininkai aiškinosi, kas tai per medžiaga, kokia jos sudėtis ir kaip ji veikia žmogaus organizmą. Buvo išskirta medžiaga betaninas „gamtiniai dažai” su kuriais iki 1963 metų buvo atliekama aibė tyrimų. Atrandant naujų sąveikų su cheminiais elementais šis pavadinimas keitėsi, o kartu su juo keitėsi ir žinios, kaip burokuose esančios medžiagos veikia gyvas ląsteles. 1938 metais Nobelio premijos laureatas vengrų profesorius Szentas Gyorgijus pateikė dar vieną stulbinančią išvadą, kad burokėliuose esančių medžiagų grupės veikia ląsteles ir atkuria jų „kvėpavimą” ir pagerina nukleino rūgščių sintezę. 1963 metais vengrų dr. Tyuhak vadovaujantis grupei Budapešto instituto tyrėjų dirbančių su vaistiniais augalais nustatė, kad burokėliuose yra 14 amino rūgščių, devynias jam pavyko identifikuoti. Tarp jų yra leucinas, triptofanas, valinas, alaminas, tirozinas, glutaminas ir ornitinas. Atlikęs išsamesnius tyrimus jis nustatė, kad burokėliuose yra alkaloidas alantoinas (allantoine). Jau tada nustatyta ir tai, kad burokėliuose yra daug mineralinių medžiagų (Na, K, Mg, Ca, PO4, SO4, Cl), mikroelementų (SiO3, Fe, Cu, Mn, K, J) ir vitaminų (beta-karotino, Vit.
Mokslininkai įrodė, kad vitaminų, mineralinių medžiagų ir mikroelementų buvimas ir sąveika geriant burokėlių sultis net 70 proc. 1960 m. mokslininkai Seeger ir Schacht pirmieji atliko tyrimus, kaip veikia burokėlių skatinimas kvėpuoti ląsteles ir vėžio gydymą.