Vincas Mykolaitis-Putinas - išskirtinė asmenybė Lietuvos literatūroje, palikusi ryškų pėdsaką kaip poetas, prozininkas, dramaturgas, literatūros kritikas, istorikas ir teoretikas. Artėjant 125-osioms jo gimimo metinėms, prisimename šį intelektualų, kurio kūryba daugiau nei pusę amžiaus spinduliavo lietuviškosios minties viršūnėje. Šiame straipsnyje panagrinėsime V. Mykolaičio-Putino gyvenimą, kūrybą ir jo atminimo įamžinimo svarbą.
Gyvenimo kelias ir kūrybinis palikimas
Vincas Mykolaitis-Putinas (1893-1967) - vienas žymiausių lietuvių rašytojų, palikęs gilų pėdsaką literatūroje. Gimęs Pilotiškėse, netoli Prienų, V. Mykolaitis-Putinas visą savo gyvenimą paskyrė kūrybai ir intelektualinei veiklai. Rašytojas labiausiai žinomas dėl savo simbolistinių eilėraščių ir psichologinio romano „Altorių šešėly“. Paroda atskleidžia svarbiausius Vinco Mykolaičio-Putino biografijos momentus, kūrybos bruožus, supažindina su jo parašytomis knygomis. Jo kūryba pasižymi giliomis įžvalgomis apie žmogaus prigimtį, moralines dilemas ir dvasinius ieškojimus.
Apie V. Mykolaičio-Putino gyvenimą ir kūrybą galima sužinoti iš įvairių šaltinių, įskaitant jo laiškus mylimosioms ir jų atsiminimus. Rašytoja Aldona Ruseckaitė, išleidusi biografinį romaną „EMMI“, teigia, kad šie šaltiniai atskleidžia dar negirdėtus poeto gyvenimo faktus.
Pasak A. Ruseckaitės, pažintį su V. Mykolaičiu-Putinu ji pradėjo vidurinėje mokykloje, skaitydama jo kūrinius. Be to, visai netoli jos gimtojo Ingavangio kaimo buvo ir rašytojo tėviškė - Pilotiškės.
„Vilko plauko“ teorija
Vienas įdomiausių V. Mykolaičio-Putino gyvenimo faktų - „vilko plauko“ teorija. Ja V. Mykolaitis bandė paaiškinti savo tam tikrus charakterio ir būdo bruožus. Apie tai rašytojo mūza I. Kostkevičiūtė užsimena viename 1971 m. atsiminime. „Tuose atsiminimuose ji pasakoja, kaip Vilniaus universitete (VU) Literatūros katedroje šventė V. Mykolaičio-Putino šešiasdešimtmetį. Visi susėdo, kalbėjosi ir V. Mykolaitį apėmė toks atvirumas, jis pradėjo pasakoti apie vaikystę ir užsiminė, kad atrodo, jog galvoje turįs vilko plauką. Jam kartais norisi nurauti visus galvos plaukus, jog tą plauką išrautų. <…> Man tas vilko plauko prisipažinimas buvo toks paties savęs įvertinimas, suvokimas. Jeigu kiti sakydavo, kad V. Mykolaitis santūrus, uždaras, tai čia jis pats sau prisipažįsta, kad kažkas jame yra tokio“, - sako A. Ruseckaitė.
Taip pat skaitykite: Vinco Kudirkos progimnazijos pasiekimai
Dienoraščiai ir poemos
Visuomenei mažiau girdėtų faktų apie rašytoją galima sužinoti ir iš praėjusiais metais Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto išleistos knygos „Dienoraštis, 1938-1945“, kurioje surinkti iki šiol neskelbti V. Mykolaičio-Putino įrašai. A. Ruseckaitė teigia, kad dienoraštyje daug tokio bolševizmo įvertinimo, koks jis baisus, kaip jis žmogų sugniuždo, kaip prispaudžia. V. Mykolaitis vėlgi save įvertina - nebenorės niekur pasirašyti, nieko sovietų valdžiai nedirbs, nepritars, ir pats sau kelia klausimą - ar atlaikysiu?
Anot A. Ruseckaitės, įdomi ir istorija, susijusi su viena žymiausių V. Mykolaičio poemų, „Vivos plango, mortuos voco“ („Gyvuosius apraudu, mirusiuosius šaukiu“). Kaip pasakoja rašytoja, jos autorystė ilgus metus buvo nežinoma, V. Mykolaitis tarsi nenorėjo pripažinti, kad tai jo. Iki tol sklandė gandai, kad tai nėra V. Mykolaičio, čia gal išsigalvojimas, nors daug kas žinojo, kad tikrai jo. Sovietinės cenzūros uždrausta poema, peikianti žmogiškųjų vertybių netekusius engėjus, pasak A. Ruseckaitės, gaji ir šių dienų kontekste.
Atminimo įamžinimas
V. Mykolaičio-Putino atminimas įamžintas įvairiomis formomis. Jo gimtojoje sodyboje Pilotiškėse įkurtas memorialinis muziejus, kuriame saugomi rašytojo asmeniniai daiktai, rankraščiai ir nuotraukos. Muziejuje nuolat rengiamos ekspozicijos, skirtos V. Mykolaičio-Putino gyvenimui ir kūrybai.
Prienų rajono savivaldybė yra įsteigusi Vinco Mykolaičio - Putino literatūros premiją, kuri skiriama už reikšmingus poezijos, prozos, literatūros kritikos, vertimų bei publicistikos darbus, V. Mykolaičio - Putino kūrybos tyrinėjimą, sklaidą ir jo idėjų tęstinumą bei propagavimą. Konkursas premijai gauti organizuojamas kas penkerius metus (jubiliejinėms V. Mykolaičio - Putino gimimo metinėms).
Virtualios parodos, skirtos Kaunui
Kauno miestas, kuriame V. Mykolaitis-Putinas praleido didelę savo gyvenimo dalį, taip pat stengiasi įamžinti jo atminimą. Kauno apskrities viešoji biblioteka rengia virtualias parodas, skirtas Kauno istorijai ir kultūrai, kuriose galima rasti informacijos ir apie V. Mykolaitį-Putiną.
Taip pat skaitykite: Apie Vincą Kudirką
Virtualios parodos suteikia galimybę susipažinti su įvairiais Kauno miesto aspektais:
- Kauno ąžuolynas: Virtualioje parodoje kviečiama pažvelgti į vieną iš Kauno savasties ženklų - Kauno ąžuolyną, kuris yra didžiausias Europos mieste esantis ąžuolynas.
- Kaunas ir upės: Paroda skirta ilgametei miesto ir upių „bičiulystei“. Joje apžvelgiama Kauno istorija, atskleidžiama potvynių grėsmė, supažindinama su svarbiausiais kultūros paveldo objektais (Kauno pilimi, Vytauto bažnyčia, Pažaislio vienuolynu, Aleksoto tiltu). Ji nukels mus į skirtingus istorijos laikotarpius, atskleis senas fotografijos tradicijas, akivaizdžiai parodys, jog upės visais amžiais buvo neatsiejama miesto gyvenimo dalis.
- Žymūs žmonės Kaune: Kviečiame iš arčiau susipažinti su viešnagės akimirkomis ir daugeliu kitų epizodų iš žymių žmonių apsilankymų Kaune.
- Kauno dvarai ir dvareliai: Virtualios parodos tikslas - supažindinti vartotojus su išlikusiais Kauno dvarais ir dvareliais, liudijančiais apie praėjusių amžių bajoriškąją kultūrą ir gyvenimo būdą bei atkreipti visuomenės dėmesį į dvarų kaip kultūros paveldo vertybių likimą ir jų išsaugojimą.
- Laisvės alėja: Pristatoma vienos gražiausių Kauno gatvių - Laisvės alėjos - istorija: istorinės datos, Laisvės alėjoje gyvenę ir dirbę žymūs žmonės, atskirų pastatų istorija, įvairių laikotarpių nuotraukos (gubernijos, tarpukario, sovietmečio, atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę).
- Valstybingumo ženklai Kaune: Virtualioje parodoje, parengtoje minint Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį (1918-2018 m.), pristatome Pirmosios Lietuvos Respublikos (1918-1940 m.) valstybingumo ženklus Kaune. Čia atrinkti objektai bei įvykiai, kurie atspindi valstybingumo įtvirtinimą, pasiektą pažangą, visuomenės susitelkimą ir pasiryžimą ginti savo valstybę.
- Laikinoji sostinė: Miestai, kaip ir žmonės, turi savo veidą, charakterį. Kartais jie verti ypatingų epitetų: lietuviškiausi, žaliausi, sportiškiausi ir t. t. Tačiau Kaunas yra išskirtinis - tarpukariu jis buvo vienintelė „laikinoji sostinė“ Europoje, o gal ir pasaulyje…
- Siaurasis geležinkelis: Įvairios transporto priemonės istorijos eigoje keičiasi, vienos atsiranda, kitos išnyksta ir apie jas byloja tik senos fotografijos ar eksponatai technikos muziejuose. Viena iš tokių vis labiau į užmarštį pasineriančių kadaise Kaune buvusių susisiekimo priemonių - siaurasis geležinkelis, anuomet kauniečių vadintas „kukuška“.
- Kauno paupių paplūdimiai: Kauno miesto, įsikūrusio dviejų didžiausių Lietuvos upių santakoje, likimas neatskiriamai buvo ir yra susijęs su upėmis. Žmonės nuo seno naudojosi upėmis (jų ištekliais) tiek kasdieninėje buityje, tiek darbe, tiek ir laisvalaikiu. Smėlėtos Nemuno ir Neries pakrantės bei jose esantys paplūdimiai miestiečiams pasitarnaudavo kaip puikios rekreacinės zonos. Pirmojoje Lietuvos Respublikoje Kauno paupių paplūdimiai šiltuoju metų laiku tapdavo miesto visuomenės traukos objektu, tam tikra laisvalaikio (ir ne tik) praleidimo erdve.
- Kauno funikulieriai: Kaunas - vienintelis Lietuvos miestas, kuriame įrengti įdomios architektūros inžinieriniai statiniai, sumaniai pritaikyti prie aplinkos (tiesa, Vilniuje veikia panašus įrenginys - keltuvas į Gedimino kalną). Funikulieriai pastatyti Lietuvos prezidento Antano Smetonos rūpesčiu. Žaliakalnio funikulierius, įrengtas 1931 m., o 1935-aisiais pradėjo veikti antrasis Kauno funikulierius Aleksote, sujungęs Nemuno krantinę su Aleksotu, Linksmadvariu.
- Humoras tarpukario Kaune: Juokas - viena teigiamiausių žmogaus emocijų, palaikanti dvasios pusiausvyrą, leidžianti nors trumpam atsipalaiduoti nuo kasdieninio gyvenimo rūpesčių. Prieš Jūsų akis - potencialūs „juoko sukėlėjai“, kurie padės atrasti gerą nuotaiką ir paskatins kitomis akimis pažvelgti į istoriją. Iš tarpukario spaudos ar amžininkų prisiminimų atrinkome ir suskirstėme į temines grupes juokingus pasakojimus apie to meto Kauno žymius žmones (Borisą Dauguvietį, Vincą Mickevičių-Krėvę, Vladą Didžioką, Petrą Kalpoką, Justiną Vienožinskį ir kt.), paprastus miestiečius ar anuometinius nusikaltėlius, atsidūrusius įvairiose komiškose situacijose. Taip pat siūlome pažvelgti į tarpukario karikatūristų darbus, kuriuose taikliai šaržuojami garsūs anuometinio Kauno žmonės, įvairios kauniečių gyvenimo būdo ydos, miesto infrastruktūros problemos ir kt. Tad pasijuokime!
- Medicinos įstaigos Kaune iki 1940 m.: Virtualioje parodoje pristatoma 10 Kauno mieste esančių pastatų, iškilusių iki 1940 m. Kai kurie iš jų gerai žinomi visuomenėje (Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų centriniai rūmai, Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės senieji korpusai ir kt.), tuo tarpu kiti (Kauno sporto medicinos centras, Kauno Panemunės slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninė ir kt.) žinomi tik nedaugeliui. Ši virtuali paroda yra apžvalginio pobūdžio, joje nesiekiama apžvelgti visų Kauno pastatų (statytų iki 1940 m.), kuriuose vienu ar kitu metu veikė su medicina ar sveikatos apsauga susijusios įstaigos (ligoninės, poliklinikos, ligonių kasos, vaistinės ir kt.).
- Išnykę Kauno regiono miesteliai: Šioje virtualioje parodoje pristatomi objektai, kadaise buvę savojo miesto ar miestelio „vietos dvasios“ (lot. genius loci) dalimi, yra verti, kad būtų prisimenami. Tegul senosios nuotraukos ir atvirukai, kuriuose jie užfiksuoti, byloja apie išnykusius, bet nepamirštus Kauno regiono miestų ir miestelių praeities ženklus: Kaune, Birštone, Garliavoje, Jonavoje, Kaišiadoryse, Kalvarijoje, Kazlų Rūdoje, Marijampolėje, Prienuose, Šakiuose ir Vilkaviškyje.
- Kaunas sovietmečiu: Tai - prieštaringas laikotarpis, kuriame miesto ūkinis gyvenimas gana sparčiai atsigavo po karo negandų, daugėjo gyventojų, vystėsi pramonė, tačiau tuo pat metu Kaune vyko ryškus visuomenės gyvenimo sovietizavimas.
- Kauno demonstracijos sovietmečiu: Fotografijų paroda - tai būtojo laiko, tačiau dar neseniai gyventų dienų kronika, fragmentiška ekskursija, priminimas, kas buvo, kaip buvo ir kas apie tai buvo pasakojama - pagaliau kaip iš tikrųjų buvo… Atlaidžiai šypsodamiesi pažvelkime į Kauną ir kauniečius, gyvenusius pagal tuomet privalomas Komunistų partijos direktyvas, kai su vėliavomis ir transparantais jie žygiavo Spalio revoliucijos ir Gegužės 1-osios demonstracijose, statė paminklus okupantų stabams…
- Kauno laiptai: Laiptai į Žaliakalnį, laiptai į Aleksotą, laiptai į Fredą, laiptai į Aukštuosius Šančius… Kaune - 62 laiptai. Anksčiau ar vėliau su jais neišvengiamai tenka susidurti kiekvienam kauniečiui ir, sunkiai šnopuojant, įveikti kelis šimtus pakopų. Slėnyje įsikūrusiame mieste be laiptų neišsiversi. Juos projektuoti ir statyti verčia pati gamta. Kitaip tariant, laiptai - tai Kauno likimas…
- Kauno parkai: Želdynai yra neatskiriama Kauno urbanistinio audinio dalis. Parkai suteikia urbanizuotų vietų gyventojams galimybę pabūti gamtos apsuptyje, grynina miesto orą, papuošia Kauną žaliuoju rūbu. Virtualioje parodoje kviečiame pasižvalgyti po Kauno parkus, susipažinti su jų istorija, parkuose esančiais įdomiais ir unikaliais objektais.
- Kauno memorialinių muziejų interjerai: Kviečiame susipažinti su Kauno memorialinių muziejų interjerų paveldu. Žymių asmenybių namuose išliko daug autentikos, juose atsispindi XX a. I pusės kasdienybės kultūra ir dizaino tendencijos nuo istorizmo iki art deco. Tarpukario inteligentų pasaulėžiūrai didelę įtaką turėjo lietuvybės atgimimas, todėl nuosavus namus įrengdavo vietos architektai, dažytojai-butų dekoratoriai, staliai-baldžiai, kambarius puošė savų meistrų ir menininkų kūriniai.
- Kauniečių šeimų istorijos: Šeimos albumai lyg veidrodis atspindi žmonių tarpusavio santykius ir nuotaikas, tuometinę aplinką, daug kitų svarbių ir įdomių dalykų. Parodos nuotraukos atskleidžia dviejų kauniečių šeimų - Majauskų ir Kazlauskų istoriją ir likimus - nuo nerūpestingų dienų tarpukario Kaune iki Sibiro tremties ir pokario sunkumų. Jos susidėlioja į įspūdingą istorinį pasakojimą, lydimą tikslių mokytojos Valerijos Majauskaitės-Kazlauskienės komentarų.
- Namas Žaliakalnyje: „Namas ant kalno“, taip XX a. 3-iajame deš. vietinių gyventojų buvo vadinamas namas Trakų g. 34 (dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13), Žaliakalnyje, vadinamajame Radijo rajone. Namą suprojektavo ir pasistatė žymus pedagogas, rašytojas, vertėjas Antanas Busilas (1889-1951), kuris su šeima jame gyveno 1926-1936 m. Čia nuomininkais buvo filosofas Vosylius Sezemanas ir aktorius Vincas Steponavičius, svečiavosi rašytojas, kanauninkas Juozas Tumas-Vaižgantas, dailininkas Liudas Truikys, chorvedys Klemensas Griauzdė, o kaimynystėje gyveno architektas Stasys Kudokas ir pulkininkas Mykolas Mačiokas.
- Paprastos šeimos istorija Kaune: Tai pasakojimas apie vieną paprastą šeimą, kokių Kaune yra ne viena. Ši mikroistorija yra miesto ir šalies politinės, socialinės, ekonominės, švietimo istorijos sudedamoji dalis. Žmonių kasdienybė, gyvenimo sąlygos, profesinė veikla atspindi XX a. Kaune vykusius procesus.
Bibliotekų veikla, skirta V. Mykolaičio-Putino atminimui
Bibliotekos aktyviai dalyvauja įamžinant V. Mykolaičio-Putino atminimą, rengdamos parodas ir edukacinius užsiėmimus. Pavyzdžiui, gimnazijų bibliotekose rengiamos spaudinių parodos, skirtos rašytojo 125-osioms gimimo metinėms. Šios parodos atskleidžia svarbiausius Vinco Mykolaičio-Putino biografijos momentus, kūrybos bruožus, supažindina su jo parašytomis knygomis.
Taip pat skaitykite: Oficiali biografija ir teorijos