Įvadas
Benamystė - tai sudėtinga socialinė problema, paveikianti įvairaus amžiaus ir socialinės padėties žmones. Ypač pažeidžiami yra benamiai vaikai, kurie susiduria su daugybe iššūkių, tokių kaip skurdas, prievarta, sveikatos problemos ir socialinė atskirtis. Šiame straipsnyje nagrinėsime benamystės priežastis, pasekmes ir galimus sprendimus, ypatingą dėmesį skirdami būdo savybėms, kurios padeda benamiams vaikams įveikti sunkumus ir integruotis į visuomenę.
Valentino istorija: 23 metai po atviru dangumi
Valentinas, Kauno miesto socialinių paslaugų centro Laikino apgyvendinimo skyriaus gyventojas, pasakoja, kad benamiu tapo daugiau nei prieš dvidešimtmetį, po deportacijos iš Prancūzijos į Lietuvą. Grįžęs į Lietuvą, vyras neturėjo kur apsistoti, nes artimieji negalėjo jam padėti. Valentinas įsikūrė tiesiog Neries pakrantėje, Kaune, ir taip gyveno nuo 1997-ųjų iki 2020-ųjų.
Susimąstyti privertusi frazė
Keisti savo gyvenimo būdą po tiek metų ryžtųsi tikrai ne kiekvienas, o ir pačiam Valentinui pavyko tikrai ne iš karto: ne kartą siūlytos pagalbos vyras prisipažįsta atsisakydavęs. Paklaustas, kas pakeitė jo apsisprendimą, Valentinas atviras: viena socialinės darbuotojos ištarta frazė: „Sako - tu neturi jokių dokumentų, todėl tarsi neegzistuoji, tavęs paprasčiausiai nėra. Be jų negali gauti ir pensijos. Pradėjau galvoti ir galiausiai sutikau vykti su jais“.
Naujas gyvenimo būdas ir asmenybės pokyčiai
Valentinas pasakoja, kad naujas gyvenimo būdas turėjo reikšmingų pokyčių ir jo asmenybei: „Kuo daugiau laiko gyvenau po atviru dangumi, tuo labiau laukinis dariausi. Atpratau nuo bendruomenės, nuolat buvau vienas. Man nereikėjo kompanijos“. Vis tik socialinių darbuotojų atkaklus noras padėti Valentinui suteikė galimybę sėkmingai žengti pokyčių link. Dabar svarbiausia - nepaklysti ir negrįžti prie senojo gyvenimo būdo.
Pagalba benamiams: mobiliojo darbo komandos veikla
Kauno miesto socialinių paslaugų centro Laikino apgyvendinimo skyriaus vedėja Neringa Gudėnaitė pasakoja, kad informaciją apie gatvėje gyvenančius žmones gauna iš pilietiškų Kauno miesto gyventojų ar kitų organizacijų ar įstaigų. Į vietas, kuriose yra įsikūrę benamiai, skuba minėto skyriaus mobiliojo darbo komanda, kurią sudaro socialiniai darbuotojai, socialinio darbuotojo padėjėjai, psichologas bei pati skyriaus vedėja.
Taip pat skaitykite: Auklės ir griežtas auklėjimas
Bendravimas ir įkalbinėjimas
„Niekada neišskiriame benamių kaip kitokių žmonių. Tikrai su jais bendraujame betarpiškai, bandome juos „prisijaukinti“, užmegzti santykį“, - teigia pašnekovė ir prisimena, kad prireikė trijų susitikimų įtikinti Valentiną priimti pagalbą. Anot pašnekovės, 70 proc. benamystę patiriančių žmonių yra priklausomi nuo alkoholio. Todėl, jei tik žmogus sutinka priimti pagalbą, jis yra vežamas į reabilitacijos centrą.
Emocinis tvirtumas ir vidinė nuojauta
Pagalbos teikimas gyvenantiems gatvėje - tai darbas, kuriam neabejotinai reikalingas pašaukimas: „Visų pirma, žmogus turi būti emociškai stiprus. Dirbdami gatvėje mes patiriame visko - esame išvaromi, plūstami necenzūriniais žodžiais. Antra, svarbu, kad darbuotojas neturėtų neigiamų nuostatų prieš gatvėje gyvenančius žmones. Šios savybės yra neatsiejamos nuo pagalbą benamiams teikiančio darbuotojo darbo sėkmės“. Pasak pašnekovės, neretai geriausiai gelbsti vidinė nuojauta ir situacijos pojūtis - kada labiau suveiks švelniai, o kada griežtai ištartas žodis.
Tikslas - ugdyti bendravimą ir bendruomeniškumą
Kauno miesto socialinių paslaugų centro Laikino apgyvendinimo skyrius taip pat teikia ir saugios nakvynės bei laikino apnakvindinimo paslaugas. Laikino apgyvendinimo skyriaus gyventojai dalyvauja Bendravimo ir bendruomeniškumo įgūdžių ugdymo programoje, kurios tikslas - pasitelkiant įvairias veiklas skatinti socializaciją, bendravimą, pasitikėjimą savimi bei tarpusavio bendrystę.
Parapijos Caritas: pagalba arčiausiai žmonių
Žmonės žino Carito pagalbos centrus - labdaros valgyklas, drabužių priėmimo ir dalinimo punktus ar kitas tarnystės veiklas, pvz. benamiams, išėjusiems iš įkalinimo įstaigų, pabėgėliams ir kt. Bet retai kas būna girdėjęs apie parapijų Carito veikimą. Kalbėdami apie parapijų Caritą, įsivaizduojame parapijos bendruomenės žmones ir didžiąja dalimi tuos, kurie savanoriškai, laisvu laiku, tikėjimo skatinami įsipareigoja parapijai prisidėti prie bendruomenės veiklos.
Pagrindinės Caritas veiklos sritys
Parapijose susiformavo keletas pagrindinių Caritas veiklos sričių, būdingų visai Lietuvai: pagalba rūbais ir maistu; ligonių, vienišų žmonių, gausių šeimų ar vienišų mamų lankymas namuose; darbas su vaikais. Daugelyje parapijų buvo įprasta, kad vaikai bent kartą per savaitę galėdavo ateiti, turėjo užsiėmimus, šventes, pavalgydavo ir dar gaudavo maisto parsinešti į namus.
Taip pat skaitykite: Priežastys ir sprendimai: Padidėjusi šlapimo pūslė
Iššūkiai ir pokyčiai
Šis laikas - pokyčių, ieškojimo, permąstymo. Sykiu keičiasi įsipareigojusių žmonių karta. Visi - vyskupai, klebonai, karitiečiai - jaučia, kad būtina naujai apmąstyti Caritas veiklą. Kaip pakviesti tikinčiuosius, kaip surasti tas veiklas, kurios sudomintų žmones savanoriškai įsipareigoti ir veikti parapijų bendruomenėse? Tai didžiausias šios dienos parapijų Carito iššūkis.
Savybės, padedančios tarnystėje
Dauguma į karitatyvinę veiklą įsitraukusių žmonių šioje tarnystėje atrado ir išgyvena savo krikščionišką pašaukimą. Ši tarnystė reikalauja ne tik gebėjimo bendrauti, išklausyti, spręsti konkrečias problemas, bet ir tarnauti džiaugsmingai, su viltimi. Kad tikintieji ir geros valios žmonės galėtų pagal galimybes prisidėti prie meilės artimui tarnystės, bendruomenėje turi būti grupelė žmonių, įsipareigojusių ilgalaikei tarnystei.
Jaunimo įtraukimas
Jaunas žmogus parapijoje turi veikti su vyresniais, kurie turi klampesnį bendravimo būdą, kartais stokoja atvirumo, nesibodi jaunus žmones pamokyti, pabarti, pataisyti jų elgesį. Ypatingos yra ir Carito veiklos. Jos susijusios su santykiais - ir su tokiais žmonėmis, su kuriais santykį palaikyti kartais labai sunku. Patiriamas nemažas psichologinis krūvis ir atsakomybė.
Benamystės priežastys ir pasekmės
Per keletą pastarųjų dešimtmečių daugelio šalių miestuose formuojasi naujas reiškinys - benamių subkultūra, kurios atsiradimą lėmė didėjantis atotrūkis tarp turtingų ir vargšų. Benamiais paprastai laikomi žmonės, neturintys nuolatinės tinkamos gyvenamosios vietos. Benamystė ir skurdas yra neatsiejami. Skurdžiai gyvenantys žmonės dažnai negali susimokėti už gyvenamą vietą, maistą, vaikų, sveikatos priežiūrą, išsilavinimą.
Kiti benamystės veiksniai
Prie benamystės lygio augimo prisideda ir daugybė kitų veiksnių: rimta liga ar trauma, smurtas namuose, psichiniai sutrikimai, žalingi įpročiai. Benamystė tiesiogiai susijusi su prasta gatvėje gyvenančių žmonių sveikta. Benamiai labiau linkę į chroniškus sveikatos sutrikimus.
Taip pat skaitykite: Nepilnamečio vaiko nuosavybė
Benamiai vaikai ir jaunimas
Skaudi problema - gatvėse ir šiukšlynuose laiką leidžiantys vaikai, nes jie paprastai nelanko mokyklos, neįgyja specialybės, todėl beveik neturi galimybių išsiveržti iš užribio klasės. Benamis jaunimas - jaunesni nei 18 metų individai, gyvenantys be tėvų, globėjų ar atitinkamos įstaigos globos. Paprastai jaunuoliai tampa benamiais dėl kelių priežasčių - šeimos problemų, ekonominių sunkumų bei gyvenamosios vietos nestabilumo.
Valstybės parama ir visuomenės požiūris
Valstybės parama vargšams teikiama įvairiais būdais. Didelė problema, susijusi su benamyste - visuomenės požiūris į benamius. Lietuvoje, kaip ir kitose postsocialistinėse šalyse, visuomenės požiūris į marginalines grupes - taip pat ir benamius - dažniausia neigiamas. Apskritai benamystės problemai visuomenėje skiriama pernelyg mažai dėmesio, trūksta objektyvios ir patikimos informacijos.
Agentūra-VISOS LIETUVOS VAIKAI (SOS VAIKAI)
Agentūra-VISOS LIETUVOS VAIKAI (SOS VAIKAI) įkurta 1989 m. privačia Elenos Kubilienės iniciatyva, siekiant įgyvendinti svajonę - skirti savo gyvenimą beglobiams vaikams ir per ilgą laiko tarpą subrandintą apsaugomosios-auklėjamosios sistemos (sudarant sąlygas artimas gyvenimui šeimoje) viziją, remiantis užsienio šalių analogiškų organizacijų veikla.
Gatvės vaikai: skirtingos kategorijos
Vaikai gatvėje - tai vaikai, kurie didesnę dienos dalį praleidžia gatvėje, tačiau palaiko ryšį su savo šeima ir paprastai nakčiai grįžta į namus. Gatvė - tai vieta, kur jie gauna darbo, elgetauja, prašo pinigų, taip galėdami patys egzistuoti ir padėti savo šeimai. Gatvės vaikai - tai vaikai, kurie gyvena, dirba ir miega gatvėje, labai mažai palaikydami ryšius su šeima. Šie vaikai daug dažniau įtraukiami į prostituciją, narkotikų vartojimą ir tampa prievartos bei smurto aukomis.
Tyrimų duomenys apie gatvės vaikus
- 81% tiriamųjų (berniukai beveik visi) bent kartą vartojo kokių nors narkotikų.- gatvės vaikų lytinio elgesio patyrimas yra didžiulis.- vaikai, kurie leidžiasi narkotikus ir praktikuoja rizikingą lytinį elgesį, turi būti vertinami kaip tiltas išplisti pavojingoms ligoms, tokioms kaip ŽIV/AIDS, bendruomenėje;- destruktyvus elgesys tarp gatvės vaikų yra dažnas ir traktuojamas kaip normalus gyvenimo būdas.- vaikai dažniausiai atsiduria gatvėje dėl tėvų alkoholizmo, netinkamo vaikų auklėjimo (prievarta, nesirūpinimas) ar sunkios ekonominės šeimos padėties (neužtenka pinigų maistui ir vaikai verčiami elgetauti ar vagiliauti).- globos namus, dienos centrus ar kitas panašias įstaigas vaikai dažniausiai vertina pagal jose dirbančius žmones.- vaikai akcentavo, kad jiems reikėtų daugiau materialinės ir finansinės paramos.- vaikai labai greitai įpranta prie paramos, labdaros ir ima to reikalauti.- įvairios gatvės vaikais besirūpinančios įstaigos ir organizacijos neturėtų vien teikti paramą ir pagalbą.- darbo su gatvės vaikais sėkmė didžiąja dalimi priklauso nuo darbuotojų, kurie turi būti ne tik parengti tam darbui, bet ir turėti tam tikrų savybių, reikalingų darbui su vaikais.
Narkomanijos prevencija
Reikia sukurti narkomanijos prevencijos centrą, kuriame dirbtų šios rūšies specialistai.
tags: #budo #savybe #prazutinga #benamiui #vaikui