Budizmas, nepaprastai sena filosofija, kilusi Indijoje, jau daugelį amžių daro įtaką žmonių gyvenimams visame pasaulyje. Šiame straipsnyje gilinamės į budizmo pagrindus, jo filosofinę esmę, religijotyrinius aspektus ir apžvelgiame vieną iš ryškiausių budizmo švenčių - Jonduinghuo žibintų festivalį.
Budizmo Esminiai Aspektai
Filosofija ir Religija
Budizmas dažnai apibūdinamas kaip filosofija, tačiau Dalai Lama teigia, kad jis yra ir religija, ir praktika. Budizme praktikuojamos įvairios meditacijos formos, o analitinė meditacija yra susijusi su tam tikra išmintimi. Ši praktika ir filosofija suvienija žmones, nušviečia jų protus ir padeda tapti budomis, nubudusiomis būtybėmis.
Budistai netiki dieviškąja būtybe, vadinama Dievu, tačiau tiki dieviškąja realybe. Jie netiki įasmenintu Dievu, todėl nesimeldžia, nors kai kurie praktikuojantys meldžiasi Budai, tikėdami, kad Buda gyvena kiekviename iš mūsų.
Budizmo Pradininkas ir Pagrindinės Tiesos
Budizmo pradininkas buvo Indijos princas Sidharta Gautama, vėliau žinomas kaip Buda. Išsižadėjęs prabangos rūmų, matydamas žmonių kančias, jis išėjo klajoti po šalį ir, medituodamas po medžiu, praregėjo bei pradėjo mokyti kitus. Buda mokė savo pasekėjus suvokti keturias tauriąsias tiesas:
- Šiame pasaulyje nėra nieko amžino. Laimė negali trukti amžinai. Nepasitenkinimą gyvenimu budistai vadina Duka (kančia, nerimas).
- Dukos būsena užvaldo žmones, kurie trokšta daiktų. Juos pražudo godulys ir savanaudiškumas.
- Iš dukos galima išsivaduoti, įveikus savanaudiškumą, godumą ir neapykantą.
- Tai galima padaryti einant Aštuongubu tauriuoju keliu.
Aštuongubas taurusis kelias apima:
Taip pat skaitykite: Kūno pokyčiai nėštumo metu
- Teisingą supratimą
- Teisingą nusiteikimą
- Teisingą kalbėjimą
- Teisingus poelgius
- Teisingą veiklą
- Teisingas pastangas
- Teisingą susikaupimą
- Teisingą dėmesio koncentraciją
Budistų Įžadai ir Gyvenimo Būdas
Budistai sako, kad negalima tapti budistu, kol nesupranti, ką tai reiškia. Paūgėję budistų berniukai praleidžia vienuolynuose nuo vieno iki keturių mėnesių, mokydamiesi budizmo tiesų ir medituodami. Budistų vienuoliai skiria daug laiko meditacijai, kartais dirba mokytojais ir padeda statyti mokyklas bei ligonines.
Budistai duoda penkis įžadus:
- Nežudyti ir nekenkti jokiai gyvai būtybei.
- Neimti to, kas tau nėra duota.
- Nepataikauti savo kūnui.
- Nemeluoti ir nekalbėti užgauliai ar įžeidžiamai.
- Negerti alkoholio ir nevartoti narkotikų.
Vienuoliai duoda dar penkis įžadus:
- Nepersivalgyti ir nevalgyti po vidurdienio.
- Nesilinksminti.
- Nesikvėpinti ir nesipuošti.
- Nemiegoti minkštoje lovoje.
Religijotyros Požiūris į Budizmą
Religijotyrai budizmas kelia savitų klausimų, nes jis laužo įprastą religijos sampratą. Budos mokymas kartais aiškinamas kaip „ateistinis“, nes ankstyvasis budizmas neturėjo dievų, o hinajanos išpažinėjai nesimeldžia. Tačiau budizme nėra nieko, su kuo būtų galima vėl susijungti, nėra rojaus, iš kurio būtume išmesti. Buda teigia, kad viskas, ką jis kalba, yra logiška ir patiriama.
Jonduinghuo Žibintų Festivalis: Budos Gimtadienio Šventė
Jonduinghuo žibintų festivalis (kor. 연등회, Yeondeunghoe) yra didžiausia budizmo šventė Pietų Korėjoje, skirta Budos gimtadieniui paminėti. Šis festivalis vyksta pagal mėnulio kalendorių, aštuntąją ketvirtojo mėnesio dieną, todėl kiekvienais metais renginio data keičiasi, tačiau dažniausiai jis vyksta balandžio arba gegužės mėnesį.
Taip pat skaitykite: Septinta savaitė: kūdikio vystymasis
Istorija ir Simbolika
Lotoso žibintų festivalis Pietų Korėjoje švenčiamas jau beveik 1300 metų. Žibintas ir jo uždegimas budizme simbolizuoja vilties įžiebimą - viltį, kad žmonių pavydo ir kitų blogybių užvaldytas protas taps šviesus dėl degančios išminties. Lotosas budizme siejamas su tyrumu, ištikimybe ir laikomas šventa gėle, nušvitimo simboliu tiems, kurie meditavo arba medituos pagal budizmo dėsnius.
Pasiruošimas ir Dalyvavimas
Budizmo įstaigos pradeda ruoštis festivaliui kelios savaitės prieš pagrindinį savaitgalį. Visos Pietų Korėjos budizmo šventyklos pasipuošia spalvingais žibintais, kurie kabinami virš lankytojų galvų. Šventyklose stengiamasi įtaisyti žibintus, įkūnijančius budizmui svarbias būtybes ir simbolius - pagodas, dramblius, drakonus, šventuosius, lotosus ir kt. Šventyklose rengiami kasdieniai užsiėmimai, kurių metu mokoma gaminti žibintus.
Mokyklos taip pat ruošiasi festivaliui, kviesdamos budizmo vienuolius vesti pamokas ir mokyti vaikus gaminti lotoso žibintus. Gyventojai, įskaitant vaikus ir senelius, iki festivalio pradžios patys pasigamina žibintų ir kabina juos namuose, linkėdami džiaugsmo ir ramybės sau, artimiesiems ir kitiems gyventojams.
Pagrindiniai Renginiai Seule
Jonduinghuo švenčiamas visoje Pietų Korėjoje, tačiau pagrindiniai renginiai vyksta Seule. Šeštadienis yra pagrindinė festivalio diena, prasidedanti nuotaikos pakėlimo ceremonija. Po jos vyksta žibintų paradas, kuriame dalyviai keliauja Seulo gatvėmis su savo žibintais. Eisenoje dalyvauja žmonės, atstovaujantys šventykloms, mokykloms ar organizacijoms, nešdami vienodus žibintus. Taip pat parade dalyvauja gyventojai su pačių pasidarytais žibintais. Žibintų temos varijuoja nuo tradicinių ornamentų iki animacinių filmukų veikėjų.
Antrąją festivalio dieną, sekmadienį, aplink šventyklas ir budizmo muziejus vyksta tradicinės veiklos, kurių metu galima išmokti gaminti popierinius žibintus, apyrankes iš akmenukų ir karoliukų, dažyti puodus arba piešti ornamentus, susijusius su budizmu, išbandyti šventyklų maistą ir sužinoti apie budizmo istoriją Pietų Korėjoje.
Taip pat skaitykite: Išgyvenamumas nuo kelintos savaitės?
Budizmo Įtaka Šiuolaikiniame Pasaulyje
Budizmas ir toliau daro įtaką žmonėms visame pasaulyje, siūlydamas filosofinius ir praktinius įrankius gyvenimo iššūkiams įveikti. Nuo individualių praktikų, tokių kaip meditacija, iki bendruomeninių švenčių, tokių kaip Jonduinghuo žibintų festivalis, budizmas suteikia galimybę atrasti vidinę ramybę, ugdyti užuojautą ir siekti nušvitimo.