Kartais nutinka taip, kad kūdikis gimsta anksčiau numatyto termino. Toks mažylis, dar vadinamas neišnešiotu naujagimiu arba ankstuku, reikalauja ypatingos priežiūros. Svarbu žinoti, nuo kelintos nėštumo savaitės kūdikis jau gali išgyventi ir kokie faktoriai lemia jo išgyvenimo galimybes.
Kas yra neišnešiotas naujagimis?
Neišnešiotu naujagimiu laikomas kūdikis, gimęs nuo 22 iki 37 nėštumo savaitės ir sveriantis 500 ar daugiau gramų. Ankstukai yra ypatingai gležni ir reikalauja specialios priežiūros, nes jų organai ir sistemos dar nėra visiškai išsivystę.
Kūdikio išgyvenamumo galimybės pagal nėštumo savaites
Šiuo metu Lietuvoje naujagimiams, gimusiems nuo 22 nėštumo savaitės ir sveriantiems nuo 500 gramų, teikiama visa įmanoma medicininė pagalba. Nors ne visos išsivysčiusios šalys yra pasirinkusios šią ribą, Lietuvoje tokia praktika taikoma siekiant padidinti kūdikių išgyvenamumo galimybes.
- Nuo 22 iki 24 nėštumo savaitės: Išgyvenimo tikimybė yra mažesnė, tačiau tobulėjant medicinos įrangai ir augant medikų žinioms, galimybės išgyventi nuolat didėja.
- Nuo 25 nėštumo savaitės: Kūdikio išgyvenimo galimybės ženkliai padidėja.
- Po 28 nėštumo savaitės: Naujagimio išgyvenamumo tikimybė siekia apie 95 procentus. Tokio amžiaus kūdikio gimimas jau nėra labai grėsmingas.
Faktoriai, lemiantys neišnešioto naujagimio išgyvenimo galimybes
Neišnešioto naujagimio išgyvenimo galimybes lemia įvairūs faktoriai:
- Nėštumo trukmė: Kuo ilgiau kūdikis praleidžia mamos įsčiose, tuo labiau išsivysto jo organai ir sistemos, ir tuo didesnė tikimybė išgyventi.
- Kūdikio svoris: Didesnio svorio neišnešioti naujagimiai turi didesnę tikimybę išgyventi, nes jų organai būna labiau išsivystę.
- Medicininė priežiūra: Aukštos kokybės medicininė priežiūra, įskaitant inkubatorių, dirbtinę plaučių ventiliaciją ir kitas gyvybę palaikančias priemones, gali žymiai padidinti neišnešioto naujagimio išgyvenimo galimybes.
- Motinos sveikata: Nėščiosios sveikata turi didelę įtaką kūdikio raidai ir išgyvenimo galimybėms. Sunkios motinos ligos, tokios kaip diabetas ar širdies ligos, gali sumažinti kūdikio išgyvenimo galimybes.
- Genetiniai faktoriai: Kai kurios genetinės priežastys gali padidinti priešlaikinio gimdymo riziką ir sumažinti kūdikio išgyvenimo galimybes.
Neišnešiotų naujagimių priežiūra
Neišnešiotiems naujagimiams reikalinga ypatinga priežiūra, siekiant užtikrinti jų gyvybines funkcijas ir padėti jiems augti bei vystytis.
Taip pat skaitykite: Kada leidžiamas nėštumo nutraukimas?
- Temperatūros palaikymas: Ankstukams sunku reguliuoti kūno temperatūrą, todėl jie dažnai laikomi inkubatoriuose, kuriuose palaikoma pastovi 36-37 laipsnių temperatūra.
- Kvėpavimo stebėjimas: Iki maždaug 35 savaitės kūdikio kvėpavimas stebimas specialiu davikliu, prijungtu prie pėdos.
- Maitinimas: Ankstukus rekomenduojama maitinti dažniau, bet po mažiau. Jei kūdikis žinda krūtį ilgokai, nereikėtų jaudintis, nes neišnešiotukai traukia ne taip aktyviai ir užtrunka ilgiau kol pasisotina. Jei mažylis suvalgo per mažai, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju dėl papildomo primaitinimo.
- Higiena: Labai svarbi tiek namų, tiek kūdikio asmeninės aplinkos higiena. Būtina sterilizuoti buteliukus, čiulptukus ir pientraukius, nes neišnešiotuko atsparumas infekcijoms yra labai žemas.
- Apsauga nuo infekcijų: Reikėtų vengti kontakto su sergančiais žmonėmis, nes net ir lengvas peršalimas gali būti pavojingas ankstukui.
Priešlaikinio gimdymo rizikos mažinimas
Nors ne visų priešlaikinio gimdymo priežasčių galima išvengti, yra keletas būdų, kaip sumažinti riziką:
- Sveika gyvensena: Svarbu vengti žalingų įpročių, tokių kaip rūkymas ir alkoholio vartojimas, taip pat stengtis išvengti streso, įtampos ir nuovargio.
- Reguliari priežiūra: Būtina reguliariai lankytis pas gydytoją ir atlikti visus reikiamus tyrimus.
- Gydymas: Jei nėščioji serga sunkiomis ligomis, tokiomis kaip diabetas ar širdies ligos, būtina tinkamai gydytis.
- Profilaktika: Kai kuriais atvejais gali būti skiriamas progesteronas arba taikomos gimdos kaklelio siūlės, siekiant užbėgti už akių priešlaikiniam gimdymui.
Psichologinė pagalba šeimai
Neišnešioto naujagimio gimimas yra didelis išbandymas šeimai. Tėvai, ypač mamos, patiria didelę emocinę įtampą, nes negali rūpintis savo mažyliais taip, kaip planavo. Svarbu kreiptis pagalbos į specialistus, tokius kaip psichologai ar psichoterapeutai, taip pat bendrauti su kitomis mamomis, patyrusiomis priešlaikinį gimdymą. Asociacija „Padedu augti“ taip pat teikia pagalbą šeimoms, auginančioms neišnešiotus naujagimius.
Santykio su kūdikiu formavimas nėštumo metu
Mokslininkai teigia, kad pirmasis gimusio kūdikio ryšys daro nemažą įtaką asmenybės gebėjimui bendrauti ir palaikyti santykius su kitais žmonėmis, taip pat fizinei bei psichinei raidai. Motinos ir kūdikio ryšys gali užsimegzti dar iki gimimo. Vaisius geba justi mamos emocijas, išgyvenimus, reaguoja į jos balsą. Maždaug nuo 18 nėštumo savaitės vaisius jau gali girdėti išorės garsus, o dar po kelių savaičių - atskirti dažniausiai girdimus balsus. Galima pasekti pasaką ar paskaityti knygutę, padainuoti dainelę ar lopšinę. Pastebėta, kad nėštumo metu girdėtas pasakėles ar daineles kūdikiai prisimena ir po gimimo.
Taip pat skaitykite: Kada kūdikis gali išgyventi gimęs per anksti?
Taip pat skaitykite: Vaikų sveikata ir buvimas lauke Lietuvoje