Vaikų Buvimo Lauke Taisyklės Lietuvoje: Saugumo, Sveikatos ir Teisiniai Patarimai Tėvams

Šiltuoju metų laiku daugelis tėvų su vaikais kasdien lauke praleidžia bent valandą kitą, kiti - ir visą pusdienį, o gyvenantieji nuosavuose namuose apskritai mažai pareina į vidų. Tačiau, ar žinome, kokios taisyklės ir rekomendacijos galioja vaikų buvimui lauke Lietuvoje? Šiame straipsnyje aptarsime svarbiausius aspektus, susijusius su vaikų saugumu, sveikata ir teisiniu reglamentavimu, leidžiant laiką lauke.

Higienos Normos ir Darželių Praktika

Lietuvos higienos normoje HN 75:2016 „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų vykdymo bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ numatyta, kad kasdien 2 kartus šviesiu paros metu darželius lankantys vaikai turi būti išvedami į lauką. Vaikų veikla lauke neorganizuojama, kai oro sąlygos kelia riziką vaikų sveikatai, t. y. aplinkos oro užterštumas viršija Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 11 d. įsakyme Nr. Darželių administracijos požiūris, ar vesti vaikus į lauką, ar vis tik visą dieną palikti grupėje, labai skiriasi. Vienuose darželiuose vaikai į lauką vedami nuolat, bet kokiu oru bei, kaip ir numatyta higienos normoje, 2 kartus per dieną.

Adaptacija Darželyje ir Buvimas Lauke

Dažniausia įvardijama priežastis, kodėl vaikai darželiuose nevedami į lauką - sudėtinga adaptacija ugdymo įstaigoje. Kai kuriems vaikams priprasti prie darželio - tikrai labai sunku, kaskart grįžus po ligos vyksta nauja adaptacija. Nemažai vaikų, likę be tėvų, didžiąją dalį dienos verkia, tad vėlgi kitos veiklos - darbeliai, žaidimai ar kelionės į lauką - iš dienotvarkės natūraliai eliminuojamos. Vaikai, kurie dar nespėjo adaptuotis, rengimąsi ir ėjimą į lauką gali suprasti kaip kelionę namo ir mamos atėjimą, todėl dar labiau stresuoja. Adaptacijos procesui vykstant sėkmingai grupė pradeda laikytis įprastos dienotvarkės, kurioje po pusryčių ir po vakarienės numatytas ir pabuvimas (nors ir neilgas) lauke.

Tėvų Nuogąstavimai ir Kompromisai

Kita vertus, kai kurie tėvai yra įsitikinę, kad tam tikra prasme ligas gali paskatinti pats vedimas į lauką: auklėtojoms tenka aprengti arba padėti apsirengti maždaug 20-čiai vaikų. Storais kombinezonais aprengti ir prie durų laukiantys vaikai sukaista, suprakaituoja, o išėję į lauką greičiau peršąla. Jeigu esama situacija tėvų netenkina, reikėtų bandyti rasti kompromisą. Savo ruožtu tėvai turėtų pasirūpinti tinkama neperšlampama ir neperpučiama apranga, kokybiška avalyne, geros kokybės ir lengvai aprengiamais aksesuarais (pirštinėmis, šalikais, kepurėmis ir kt.). Kraštutiniu atveju, jei administracija į tėvų prašymus vesti vaiką į lauką neatsižvelgia, reikėtų keisti ugdymo įstaigą.

Žiemos Pramogos ir Saugumo Iššūkiai

Žiemos oras ir neseniai iškritęs sniegas vilioja vaikus į lauką su rogutėmis, slidėmis ar pačiūžomis. Tokios pramogos atneša ne tik malonius įspūdžius, su atžalomis aktyviai pramogaujančios šeimos žiemą dvigubai dažniau patiria rimtus iššūkius dėl vaikų sveikatos bei nelaimingų atsitikimų.

Taip pat skaitykite: Išgyvenamumas nuo kelintos savaitės?

„Trečdalį vaikų nelaimingų atsitikimų žiemą sudaro įvykiai, kurie nutinka aktyviai leidžiant laiką gamtoje. Sniego išsiilgę vaikai dažnai nepamatuoja savo jėgų ir į šaltojo metų laiko pramogas neria stačia galva. Statistika rodo, kad leidžiantis nuo kalniukų slidėmis, rogutėmis ar čiuožinėjant pačiūžomis itin dažni stiprūs sumušimai bei viršutinių ir apatinių galūnių išnirimai.

Jutiminė Temperatūra ir Vaikų Nušalimai

G. Matiuko teigimu, vaikai paprastai nejaučia, kada šaltas oras ima daryti žalą jų sveikatai. „Pasitaiko atvejų, kai vaikai apšąla skruostus, nosį, rankų ir kojų pirštus ar net visą veidą. Dažnai termometro stulpelio temperatūrą tėvai žino, tačiau vaikų savijautai lauke yra kur kas svarbesnė meteorologų skelbiama jutiminė temperatūra. Šiaurės ir rytų vėjas bei oro drėgnumas yra priežastys, kurios sukelia vaikų nušalimus. Būna, kad termometras rodo -12°C, tačiau išėję į lauką, jaučiatės tarsi būtų -21°C. Būtent jutimine temperatūra turėtų vadovautis tėvai“, - teigė „Gjensidige“ žalų ekspertas.

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos Bendrosios ir ambulatorinės pediatrijos centro vadovė, VšĮ Vilniaus miesto universitetinės ligoninės Vaikų ligų klinikos vadovė Odeta Kinčinienė atkreipia dėmesį, kad ikimokyklinio amžiaus vaikams ir pradinių klasių moksleiviams į lauką iš viso nereikėtų eiti, kai jutiminė temperatūra nukrinta žemiau - 20°C laipsnių.

Rekomendacijos Tėvams Žiemą

Atidžiai ir tinkamai įvertinkite oro temperatūrą. Jeigu lauke ne daugiau kaip 10 laipsnių šalčio, galima eiti su vaikais į lauką ir žaisti įvairius žaidimus bei mėgautis žiemos pramogomis. Jei temperatūra yra nukritusi žemiau - 20°C, visada reiktų patikrinti ir jutiminę oro temperatūrą.
Pasirinkite tinkamą užsiėmimą tinkamoje vietoje. Lietuvos tėvai dažnai vietoj buvimo gryname ore renkasi pasyvų laiko praleidimo būdą su elektroniniais prietaisais arba uždarose kolektyvui skirtose patalpose, pvz., žaidimo kambariuose arba prekybos centruose. Vietoj šių vietų visgi reiktų rinktis buvimą gryname ore ir judrius užsiėmimus - įvairius žaidimus, vaikščiojimą ar aktyvias pramogas ant kalniuko. Šiems užsiėmimams tėvai turėtų parinkti saugią vietą - toli nuo važiuojamosios kelio dalies, be medžių nusileidimo kelyje, be staigių posūkių ar rizikingų reljefo linkių.
Stebėkite vaiko odos būklę. Jei pastebėjote baltos spalvos odos plotelius, vaikas gali būti nušalęs tam tikras veido vietas ar galūnes. Kad taip nenutiktų tėvams reikėtų būnant ilgesnį laiką šaltame ore patikrinti vaiko odos kraujotaką: jei, paspaudus pirštu, odos spalva negrįžta per tris ar keturias sekundes, būtina skubiai grįžti i šildomą patalpą. Balta spalva reiškia sustojusią odos kraujotaką. Nušalusių vietų nereikėtų trinti ar intensyviai šildyti kokiais nors prietaisais ar užvirusio vandens pripiltu puodeliu. Sušildyti odą reiktų pamažu, tiesiog būti šiltoje patalpoje arba švelniai prausti nušalusias vietas šiltu vandeniu.
Renkite vilnoniais ir pūkiniais drabužiais, aukite tinkamo dydžio avalyne. Patartina, kad prie kūno būtų dėvimi natūralaus pluošto drabužiai. Ypač tiktų vilnoniai rūbai, po jais galima rengti medvilninius ar lininius drabužius. Itin geras viršutinis rūbas ikimokyklinio amžiaus vaikui yra pūkinė striukė ar puspaltis. Tokie rūbai paprastai yra pralaidūs orui, atsparūs vėjui ir saugo šilumą.
Nepamirškite apsauginių priemonių veidui ir lūpoms. Esant minusinei temperatūrai ir stipresniam vėjui, atviras odos vietas gali apsaugoti specialus tepalas ar kremas. Reikėtų rinktis riebalų pagrindu sukurtą tepalą.

Vaikų Saugumas ir Tėvų Atsakomybė

Tėvų prisakymai grįžti namo iki dešimtos užsižaidusiems vaikams neretai - nė motais. Tačiau kyla klausimas - ar tokiais atvejais atvykusi policijos arba vaikų teisių apsaugos pareigūnai galėtų skirti baudas, išsivežti nepilnamečius ar netgi ilgesniam laikui apriboti tėvų valdžią?

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme yra apibrėžta: vaikų iki šešerių metų be vyresnių nei 14 metų asmenų priežiūros palikti vienų negalima. „Iki šešerių metų - tokia riba laikoma pavojinga likti vienam dėl amžiaus, nedidelės gyvenimiškos patirties, gebėjimo skirtingai reaguoti į situacijas - kyla pavojus jo sveikatai ir gyvybei“, - aiškino I. Skuodienė ir pridūrė, jog nelaikoma nepriežiūra, jei vaikas paliekamas su 7-13 metų asmenimis iki penkiolikos minučių. Tos pačios nuostatos galioja tiek namuose, tiek kieme, tiek po dešimtos valandos vakaro.

Taip pat skaitykite: Kada leidžiamas nėštumo nutraukimas?

Susitarimai ir Vaiko Galimybės

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė Ilma Skuodienė sakė, jei vaikas neklauso - reikia ieškoti tam tikrų susitarimų, būdų, kaip susitarti ir susikalbėti. Pašnekovė pabrėžė, jog už vaiko auklėjimą, jo priežiūrą atsako tėvai - jie geriausiai pažįsta savo atžalą, žino biologinį laiką, poreikius, galimybes.

Svarbu įvertinti vaikų galimybes: ar jie gali likti vieni namuose, kiek yra tam pasiruošę. Atkreipti dėmesį į aplinką, ar ji saugi, paruošta vaikui būti vienam namuose, ar aštrūs, degūs daiktai nepasiekiamose vietose. Vaikui išaiškinta, ko šiukštu negalima daryti. Kiekviena situacija, kiekviena aplinkybė, anot jos, individuali, o vaikai skirtingi. Vieni antrokai jau pasiruošę pasirūpinti savimi, yra savarankiški. Gali atlikti ruošos darbus, pavalgyti, pažaisti, o kiti net ir būdami penktokais to padaryti yra nepajėgūs.

„Reiktų įvertint aplinką, gabumus, pasiruošimą likti vieniems, savarankiškumą. Vyresni broliai ar sesės gali prižiūrėti jaunėlį, bet ar yra tam pasiruošę? Kiekvienas vaikas turi būti išgirstas, įvertinta jo nuomonė ir pajėgumai“, - patarė pašnekovė.

Vakaro Rutina ir Paauglių Priežiūra

Psichologė Milda Karklytė-Palevičienė pastebi, jog sutemus mažamečiams likti vieniems kieme nesaugu - gali visko nutikti. „Žinoma, priklauso nuo vietos ir aplinkybių, bet jei įprastomis sąlygomis, rizika egzistuoja. Jei ji yra - tėvų atsakomybė protingai ją sumažinti“, - sakė ji ir įspėjo nebūti hiperglobėjiškais, tačiau reikalui esant, šito baimintis esą nereikėtų.

Jei galvojame apie vaiko sveikatą, sveiką vystymąsi - vakaro laiką derėtų skirti tinkamai miego rutinai. Poilsis, miegas - svarbu. Psichologė išskyrė paauglius - ne paslaptis, pastarieji ima siekti savarankiškumo, tačiau ir jiems tokiu metu (apie dešimtą vakaro) dūkti kiemuose nėra saugu, todėl taip pat būtų pravartu įvertinti riziką. Prietemoje patirtos neigiamos emocijos, išgąstis, kažkoks netikėtas sukrėtimas, psichologės teigimu, gali atsiliepti vaiko ateičiai: prisibijos likti vienas atviroje erdvėje, gali atsirasti nerimo, nesaugumo jausmas.

Taip pat skaitykite: Kada kūdikis gali išgyventi gimęs per anksti?

Ar vaikams nekenkia vėlyvi pasivaikščiojimai lauke su tėvais? „Jei aplinka saugi - kodėl gi ne?“, - nematė problemos M. Karklytė-Palevičienė.

Paklausta, kaip pripratinti vaikus prie rutinos, psichologė atsakė paprastai - tai priklauso nuo tėvų ir vaikų tarpusavio santykių. „Kuo jis geresnis, kuo artimesnis, tuo lengviau susitarti. Taip pat daug kas priklauso ir nuo nustatytų taisyklių: kiek nuosekliai jų laikomasi?“, - aiškino pašnekovė. Anot jos, vaikų bandymus protestuoti užgniaužia aiškiai nubrėžta riba. Tėvai savo atžaloms turėtų paaiškinti, kodėl vienoks ar kitoks elgesys yra netinkamas ir kokia yra nauda to nedaryti.

„Tarkim, kad būtum stipresnis, sveikesnis. Tokie pokalbiai - geros pamokos vaikų ateičiai“, - įsitikinusi M. Karklytė-Palevičienė. Galbūt vaikas iš karto nesupras, tačiau anot psichologės, reikia išlaikyti visus savo nusistatymus. „Kaip tai pasiekti? Padėtų pasekmės dėsnio suvokimas. Kitaip tariant, čia gali pagelbėti žinojimas, kas bus, jei taisyklių nesilaikys“, - teigė ji. Tačiau kalba neina apie grasinimus.

Apskritai, pasak M. Karklytės-Palevičienės, jų tėvai griebiasi iš beviltiškumo - taip patogiau. Tai neveda į gera ilgalaikėje perspektyvoje - tiek elgesio, tiek santykio su tėvais prasme. „Ką pasakome, turime įvykdyti, kitaip vaikai supras: tėvai pašnekės, bet nieko nepadarys. Vaiko akyse prarandame autoritetą, žodžiai tampa nesvarūs“, - būti atsargiais patarė ji ir pridūrė, jog pasakymas „duosiu bizūno“ - neveikia, kaip tik priešingai, nuteikia destruktyviai. Nėra nieko geriau nei gebėjimas savo vaiką įnorinti veikti be jokios prievartos, parodant prasmę, naudą.

Alkoholio Vartojimas ir Vaiko Saugumas

Advokatė pabrėžė, kad visada yra svarbu įvertinti geriančių suaugusiųjų elgesį, nes net ir išgėrus, atrodytų, nedidelį kiekį alkoholinio gėrimo, asmuo gali sukurti vaikui nesaugią aplinką. Pvz.: nerišli jo kalba, keiksmažodžiai, netinkamos pokalbio temos, mieguistumas, nekoordinuoti judesiai, agresija ir pan. Todėl yra rekomenduojama, kad namuose būtų bent vienas blaivus asmuo. Esminis momentas - jei geriantys asmenys kelia pavojų vaiko saugumui, tai jau yra neleistina.

Jeigu šeimos švenčių ar susitikimų su draugais metu nėra galimybės išvengti alkoholinių gėrimų vartojimo, tėvai turėtų įvertinti alkoholio poveikį ir savo asmenines galimybes pasirūpinti vaikais. Arba tėvai iš anksto turėtų žinoti, kad šventės ar susitikimo metu bus bent vienas blaivus žmogus, kuris galės atliepti šalia esančių vaikų poreikius.

Advokatė pridūrė, kad stebėdami alkoholio vartojimą vaikai labai anksti perima socialines normas, o tai dažnai paskatina vaikus itin anksti paragauti alkoholio. Taigi kiekvienas iš tėvų sprendžia, kokį pavyzdį jie nori rodyti savo vaikams. Tad skatiname tėvus tiek savo šeimos kasdienybėje, tiek ypatingomis progomis atkreipti dėmesį į savo pačių elgesį bei vaikui rodomą pavyzdį ir siekti, kad jis būtų jaunam žmogui visapusiškai naudingas, padedantis ugdyti jo tinkamus įpročius bei formuoti asmenines vertybes.

Vaiko Teisių Pažeidimai ir Atsakomybė

J. Juškaitė nurodė - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai ar jos įgaliotam teritoriniam skyriui gavus pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, jis pradedamas nagrinėti ne vėliau kaip per 3 d. d. O kiekvienas atvejis, anot atstovės, yra vertinamas individualiai. Jei reikalinga, pasitelkdami policijos pareigūnų pagalbą dėl žmonių blaivumo patikrinimo išsiaiškina, ar namuose yra suaugusiųjų, kurie galėtų tinkamai pasirūpinti vaikais, ar vaikams saugu ten likti. O, esant poreikiui, inicijuoja reikiamą pagalbą. O įvertinus, kad vaikui toje aplinkoje nėra saugu, jis yra iš jos paimamas ir perduodamas vienam iš tėvų ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą.

Taigi, pasak advokatės, jei tėvai pažeidžia vaiko teises, jiems gali grėsti:

Civilinė atsakomybė - kai tėvai daro žalą vaiko teisėms, juo nesirūpina (laikinai arba neterminuotai yra apribojama tėvų valdžia);
Administracinė atsakomybė - kai vaikui neteisėtai trukdoma naudotis savo teisėmis ir laisvėmis, tėvų valdžia naudojama priešingai vaiko interesams ir kita vaiko teises pažeidžianti veika (įspėjimas; bauda nuo 20 iki 100 eurų; įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo prevencijos ir kitose programose);
Baudžiamoji atsakomybė - kai vaikas yra gniuždomas fiziškai ar psichiškai, ilgą laiką būna be priežiūros ar kitaip žiauriai elgiamasi su vaiku (bauda; laisvės apribojimas; areštas; laisvės atėmimas iki 5 metų).

Anot J. Juškaitės, gali būti ir taip, kad nustačius pagalbos šeimai poreikį ji yra suteikiama, o tėvams dėl to nekyla jokių neigiamų teisinių pasekmių. „Šeimoje nenustačius vaiko teisių pažeidimo, vaiko teisių gynėjai savo reagavimą užbaigia ir su šeima atsisveikina“, - teigė U. Klingerė.

Vis tik ji neslėpė, kad nesaikingas tėvų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas yra viena dažniausių situacijų, kai vaikams pritrūksta saugumo ir rūpestingos suaugusiųjų priežiūros.

„Remiantis mūsų turimais statistiniais duomenimis, per 2024 m. pirmąjį pusmetį vaiko teisių gynėjų reagavimo metu 65 proc. atvejų vaikus teko saugiai apgyvendinti kitoje aplinkoje dėl tėvų apsvaigimo nuo alkoholio ar kitų psichoaktyviųjų medžiagų. Dažniausiai minimais atvejais vaikams buvo suteikta galimybė laikinai apsistoti pas savo artimuosius (senelius, tetas, dėdes ir pan.) arba buvo užtikrinta, kad vaikui artimas žmogus atvyktų į šeimos namus ir tuo metu padėtų tėvams pasirūpinti vaiku“, - atskleidė pašnekovė.

Vaiko Teisių Apsauga ir Pranešimai

Jei po dešimtos vakaro vaikai laksto kieme - vaiko teisių apsaugos tarnyba niekaip negalėtų reaguoti. Per kiemus nevažiuoja ir nepradeda vertinti vaiko situacijos. „Reaguojame į pranešimą. Pagrindiniai pranešėjai - artimi giminaičiai, emociniais ryšiais susiję asmenys, policija, mokykla, darželiai, kaimynai, informuoja ir patys vaikai. Gavę tokią informaciją įvertiname galimus vaikų teisių pažeidimus“, - pažindino su tarnybos darbu I. Skuodienė.

Kada Galima Palikti Vaiką Lauke Vieną?

Nėra aiškaus reglamentavimo, nuo kada vaikus galima išleisti vienus į lauką. Šiuo metu vėl svarstomas įstatymas apie tai, kad vaikų iki 7 m. Kol kas reikėtų elgtis taip, kaip jums atrodo išmintinga ir saugu. O ar gali pareigūnų pastabų sulaukti mama, kuri 24 val. Situacija. Mama 6 m. amžiaus vaiką išleidžia į lauką vieną, jis kažkur prapuola, mama išsigandusi kviečia policiją, panikuoja, o netrukus randa vaiką pas draugą svečiuose. Atsakymas. Kartais kalbama, kad tėvai, bijodamiesi patikrinimų, bijos kreiptis į tarnybas, susidūrę su problemomis. Tačiau vaikui prapuolus tikrai reikia nedelsiant kreiptis į policiją. Net jeigu po to sulauktumėte Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojų vizito, to nereikia priimti kaip kažkokios bausmės - institucijos tik pasidomi, ar jūsų šeimoje viskas gerai. Jeigu viskas gerai, tas atvejis buvo atsitiktinis, viskas tuo ir baigsis, tačiau kartais panašiais atvejais paaiškėja, kad šeimoje yra ir daugiau problemų. Taigi, kaip turbūt supratote, aš pasisakysiu už ankstyvą vaikų išleidimą į lauką. Man keista, kai net septynmečių tėvai neišleidžia vienų į lauką. Ko jie bijo? Lietuva pakankamai rami šalis, vaikų čia niekas negrobia kaip Meksikoje ar Venesueloje. Ir tikrai galite išmokyti penkiametį saugiai pereiti mašinų stovėjimo aikštelę. Taigi siūlau per ilgai neuždelsti ir leisti penkiamečiui vienam pasidžiaugti laisve. Su tėvais būdamas vaikas vadovaujasi tam tikromis jų taisyklėmis, o išėjęs į kiemą vienas sprendimus priima pats, pats kuria ir atranda, susidraugauja, pats sprendžia problemas. Na, o jei išgirsite repliką, kad už tai, jog paliekate vaiką vieną, Vaiko teisių apsaugos darbuotojai gali apkaltinti jus vaiko nepriežiūra, galėsite atsakyti, kad neišmokyti vaiko pačiam apsitarnauti - taip pat jo nepriežiūra.

Kaip Paruošti Vaiką Buvimui Lauke Vieną?

Pradėti reikėtų nuo to, kad išėję kartu su vaiku į lauką leistumėte jam lauke pabūti vienam. Man nesmagu, kai stovėdama prie smėlio dėžės girdžiu, kaip mama vaikui aiškina: „Dabar padėk grėbliuką ir paimk kastuvėlį. Dabar pamaitink kiškį. Dabar duok savo kastuvėlį tam berniukui. O dabar eisime pasisupti.“ Taip vaikas nesimoko būti visuomeninėje erdvėje ir priimti sprendimų pats. Jis turėtų niekieno nereguliuojamas suvokti kiemo ribas, naudojimosi karstynėmis ir bendravimo su kitais taisykles. Taigi pradėkime nuo to, kad vaikas laiką leidžia kieme, jūsų stebimas iš už kelių metrų, bet sprendimus, ką veikti, priima pats.
Jeigu vaikas pats prašo, kad paliktumėte jį kieme vieną, tai tikrai rodo, kad jis tam yra pasirengęs.
Kai pajuntate, kad vaikas jau tikrai gali pabūti lauke vienas, galite sakyti: „Tu pabūk, kol aš nueisiu namo atnešti megztuko“, o gal vaiką išleiskite į kiemą vieną ir prie jo prisijunkite po 5-10 min.
Taip po trupučiui būsite pasiruošę palikti vaiką vieną. Beje, mamai, kuri, savo septynmetį išleidusi į lauką, vis puldinėja prie lango, nes jai labai neramu, vertėtų paieškoti vidinės ramybės, gal net kreiptis į psichologą ar į kunigą. Neužtenka pasakyti: „Nuo 6 metų vienas vaikas gali pabūti lauke“. Visuomet svarbu yra atsižvelgti į aplinkybes - kiek tam pasiruošę tėvai, vaikas, kokios yra gyvenamos vietos apylinkės. Jei yra saugus individualaus namo kiemas, o tėvai mato, kad vaikas pats moka užsiimti, jei jis yra gana ramus, ilgai užsiima viena veikla - tokį vaiką kad ir trejų metų galima trumpam laikui palikti kieme vieną. Svarbiausia, kad jis žinotų, kur yra mama, tėtis ar kitas suaugęs žmogus.
- Išleisti vaiką vieną į lauką galima tuomet, kai jis laikosi susitarimo. Jei vaikas dažnai pasako, kad darys vienaip, o daro kitaip, jo vieno nereikėtų palikti.
- Svarbu, kad vaikas žinotų, kada ir kur kreiptis pagalbos. Kaip jis galės jus prisišaukti, jei jam prireiks? Ar turės galimybę pats pareiti namo? Ar galės atidaryti duris, ar žinos buto numerį, laiptinės kodą? Ką darys, kai norės į tualetą?
- Dar vienas svarbus aspektas - ar vaikas žino, kaip elgtis, jei kas nors jį kalbins? Kaip jis reaguotų, jei kas nors pasiūlytų saldainį? Jei tai kaimynė, su kuria dažnai bendraujate? O kas, jei tai nepažįstamas žmogus? Svarbu su vaiku sutarti, kad niekur negalima eiti su kitais žmonėmis be mamos/tėčio/kito prižiūrinčio vaiką asmens žinios. Čia praverčia slaptasis kodas. Jei koks suaugęs sako, kad mama liepė vaiką parvesti namo, vaikas turėtų paklausti, ar tas suaugęs žino slaptažodį.
- Nepakalbėjus su vaiku apie visokias situacijas, į kurias gali įkliūti kieme, nekyla minčių, kad jis gali nežinoti, kaip elgtis.
- Pirmą kartą išleidę vaiką tėvai turbūt nerimauja, galbūt patys iš toliau stebi, kaip jis elgiasi.
- Jis turi būti savarankiškas tiek, kad mokėtų spręsti jam kylančias vaikiškas problemas, pavyzdžiui, susipykęs bandyti išspręsti konfliktą, prieiti prie draugų ir paprašyti, kad jį priimtų žaisti.
- Kokio tiksliau amžiaus vaikai pasirengę eiti vieni į lauką, atsakyti sunku, tai priklauso nuo vaiko raidos, o ir nuo auklėjimo. Kai kurie penkiamečiai laukui jau pasirengę, o kartais ir septynmečiui trūksta reikiamų įgūdžių.

Valstybės Vaiko Teisių Apsaugos Tarnyba ir Jos Funkcijos

Lauko Darželiai: Alternatyvus Ugdymo Būdas

Lietuvoje, nepaisant gražios gamtos, vaikai vis mažiau laiko leidžia lauke ir tampa vis sėslesni. O, pavyzdžiui, Suomijoje žiemą lauke vežimėliuose miegantys vaikai nieko nestebina. „Ar lyja, ar sninga - vaikystėje gamtos elementai keldavo tiek džiaugsmo. Šiuolaikiniai vaikai visame pasaulyje tampa vis sėslesni. Su tuo siejamas ilgesnis laikas, praleidžiamas namuose prie ekranų ir šeimos gyvenimo pokyčiai. Pernykščio „Tarptautinio aktyvių sveikų vaikų aljanso“ tyrimo, apėmusio 49 šalis šešiuose kontinentuose, duomenimis, daugiau nei 70 proc. vaikų fizinio aktyvumo rodikliai yra nepakankami.

Kalbinta vaikų gydytoja, I. „Tėvai klausia, kaip grūdinti organizmą, dažnai sakau, kad sėdint ir žiūrint laidas apie vaikų sveikatą imunitetas nesustiprės. Laiko leidimas lauke sietinas ne tik su didesniu aktyvumu, bet ir platesne nauda fizinei ir psichinei augančio vaiko sveikatai. Pavyzdžiui, 2012-2013 m. „Jei vaikas yra alergiškas namų dulkių erkėms ar naminiams gyvūnams, buvimas lauke leidžia išvengti didžiųjų kiekių alergenų, - sakė I. Plėštytė-Būtienė. - Jei reikia, kad po persirgtos ligos išsivalytų kvėpavimo takai ir vaikas išsikosėtų - būti lauke labai gerai. Gydytoja atkreipė dėmesį ir į tai, kad unikali Klaipėdos miesto padėtis šalia jūros lemia drėgnesnį orą, tad vaikščiojimas prie jūros naudingas tuo, kad sudrėkinama gleivinė, į kvėpavimo takus pakliūva naudingos medžiagos.

tags: #iki #kelintos #valandos #vaikai #gali #buti