Įvadas
Priešlaikinis gimdymas - viena dažniausių būsimų tėvų baimių. Šiame straipsnyje aptarsime, nuo kelintos nėštumo savaitės gimęs kūdikis turi realias galimybes išgyventi, kokie faktoriai tai lemia ir kokios priežiūros jam reikia. Taip pat apžvelgsime neišnešiotų naujagimių priežiūros ypatumus ir galimas komplikacijas.
Priešlaikinio Gimdymo Apibrėžimas ir Statistika
Priešlaikiniu gimdymu laikomas gimdymas, įvykęs iki 36 savaičių ir 6 dienų. Apie 5-15% naujagimių gimsta neišnešioti, t.y. 22-37 nėštumo savaitę. Maždaug 25% priešlaikinių gimdymų būna tiksliniai - gimdymas skatinamas arba atliekama cezario pjūvio operacija dėl medicininių indikacijų.
Iki 1991 metų gimdymas, kuris įvykdavo iki 28 savaitės, buvo laikomas persileidimu. Jei vaikelis sverdavo mažiau kaip 1 kg, jo nereanimuodavo. Jei išgyvendavo mažiau nei savaitę, jo nepažymėdavo dokumentuose. Buvo nurodyta, kad gimus tokiam naujagimiui reikia laukti 168 valandas.
Išgyvenimo Tikimybė Pagal Nėštumo Savaitę
Šiuolaikinės medicinos dėka, net 22 savaičių kūdikiai turi galimybę išgyventi. Lietuvoje nuo 22 savaitės jau gelbėja (guldo į inkubatorių), iki 22 savaitės skaitoma persileidimu.
Gimusių nuo 500 g iki vieno kilogramo naujagimių išgyvena apie 50-60 proc., o nuo 1 iki 1,5 kg - per 90 proc. Kad ir kaip būtų keista, svoris nėra lemiamas veiksnys - svarbiau yra, kiek savaičių vaikutis išnešiotas.
Taip pat skaitykite: Išgyvenamumas nuo kelintos savaitės?
Priežastys, Kodėl Nėštumas Nutrūksta Prieš Laiką
Gimdymas gali prasidėti suklupus ant laiptų, išsigandus palaido šuns ar ilgiau pabuvus karštyje saulėtą dieną.
Neišnešiotų Naujagimių Išvaizda ir Ypatumai
Neišnešiotukai savo išvaizda labai skiriasi nuo laiku gimusių naujagimių. Neišnešiotų naujagimių veidukai - kaip senų žmonių, su aštriai išreikštais bruožais. Odelė plona, todėl per ją persišviečia kraujagyslių tinklas. Kūnas neproporcingas - santykinai didelė galva, ilgas liemuo, trumpas kaklas. Nagučiai maži, nesiekiantys pirštukų galų. Neišnešioto naujagimio kūnas, net veidas padengtas tankiais plaukeliais, kurie pamažu nuslenka. Raumenų tonusas žemas, todėl naujagimis atrodo dar gležnesnis. Mielos mamytes, net ir dvi savaites neisnesiotas kudikis stipriai skiriasi nuo pilnai isnesioto. Maniskis neturejo blakstienu, antakiu, nebuvo mazuju naguciu, ausytes buvo 'karpytos'.
Priežiūra Intensyviosios Terapijos Skyriuje
Neišnešioti naujagimiai vos gimę patenka į naujagimių intensyviosios terapijos skyrių (NITS). Jei neišnešiotas naujagimis gimsta rajoninėje ligoninėje, jis specialiu automobiliu, kuriame yra visa būtiniausia įranga, perkeliamas į artimiausią perinatalinį centrą (jų yra du - Kaune ir Vilniuje).
Inkubatoriuose mažyliai guli nuogi, tik su sauskelnėmis. Taip yra todėl kad gydytojai galėtų stebėti neišnešiotuko odos spalvą, kvėpavimą, judesius. Tai, kaip jaučiasi naujagimis, parodo ir monitorius, kuris nuolat fiksuoja gyvybines funkcijas: širdies darbą, kvėpavimą, kraujospūdį, temperatūrą, kraujo įsotinimą deguonimi. Aparatas plonais laideliais sujungiamas su davikliais, kurie klijuojami prie naujagimio krūtinėlės, rankytės ar kojytės. Jei kokia nors funkcija sutrinka, monitorius garsiniu signalu įspėja personalą, jog reikia prieiti.
Giliau neišnešioti mažyliai negali normaliai kvėpuoti dėl nesubrendusių plaučių. Kol naujagimis per silpnas, kad galėtų čiulpti krūtį, jis maitinamas per zondą. Plonas zondas įkišamas per nosį ar burną tiesiai į skrandį ir per jį supilamas reikiamas nusitraukto mamos pieno kiekis. Kai neišnešiotukas sustiprėja, jis perkeliamas iš inkubatoriaus į šildomą lovytę arba ant šildomo vandens čiužinėlio. Tačiau ir toliau reikia atidaus stebėjimo, nuolatinių tyrimų. Pavyzdžiui, kraujo tyrimas gali būti atliekamas net kelis kartus per dieną, nes suteikia labai daug informacijos apie vaikelio būklę. Pavyzdžiui, iš kraujo tyrimo galima pasakyti, ar vaikeliui pakanka deguonies.
Taip pat skaitykite: Kada leidžiamas nėštumo nutraukimas?
Neišnešiotukams reikia sukurti aplinką, kuri būtų panaši į mamos įsčias - tyli, šilta, tamsi, jauki, be dirgiklių. Kai neišnešiotuko būklė stabilizuojasi, jis perkeliamas į naujagimių skyrių.
Pagrindinės Neišnešiotų Naujagimių Problemos
- Nebrandūs plaučiai. Didžiausia neišnešiotukų problema - kvėpavimo nepakankamumas. Vaikelis negali normaliai kvėpuoti, nes tik 32-36 savaitę plaučiuose susiformuoja biologiškai aktyvi medžiaga surfaktantas (jis neleidžia sulipti alveolėms).
- Centrinė nervų sistema. Dėl nebrandžios centrinės nervų sistemos naujagimis nemoka čiulpti ir ryti, jo raumenų tonusas žemas, nebrandi termoreguliacija (labai greitai atšąla ar sukaista). Galvos smegenyse gali susidaryti kraujosruvos. Smegenų skystis dažnai nenuteka ir prasideda hidrocefalija (smegenų vandenė). Nevisiškai subrendusi smegenų žievė nereguliuoja judesių, todėl naujagimis krūpčioja, jo judesiai nesuderinti. Nesureguliuotas kvėpavimas - jis vis sustoja.
- Širdies-kraujagyslių sistema. Dėl nebrandžios širdies-kraujagyslių sistemos neišnešiotukų kraujospūdis būna žemas, organizmui trūksta skysčių. Tuoj po gimimo laiku gimusio naujagimio širdyje užsidaro angos, kurios funkcionavo nėštumo metu. Neišnešiotukams šis procesas gali užtrukti. Tarp aortos ir plautinio kamieno esantis latakas (arterinis latakas), kuris normaliu atveju užsidaro po gimimo, daug ilgiau išlieka atviras. Dėl to sutrinka kraujotaka, maišosi arterinis ir veninis kraujas, į plaučius priteka per daug kraujo.
- Virškinimo sistema. Neišnešiotukams trūksta fermentų, o jų kraujotaka žarnyne - nepakankama. Be to, per mažai seilių, skrandžio sulčių. Menkiausi mitybos pažeidimai gali sukelti sunkias žarnų ligas.
- Kraujodaros sistema. Dėl kraujodaros, ypač kaulų čiulpų, sistemos nebrandumo būna neišnešiotų naujagimių mažakraujystė. Vaikeliai tiesiog būna nesuspėję pasiimti reikiamų geležies atsargų iš mamos. Dėl to neišnešiotiems naujagimiams papildomai skiriama geležies preparatų, nes jos nepakanka organizme.
- Imuninė sistema. Neišnešiotukai buna jautresni, nervingesni, silpnesnio imuniteto
- Akys. Dėl tinklainės nesubrendimo gali vystytis neišnešiotų naujagimių retinopatija. Laiku nepastebėjus šios patologijos, naujagimiui gali atšokti tinklainė ir jis gali apakti. Apie 6-7 proc. vaikuciams gresia rimtos bedos su matomumu, buna arba didele trumparegyste arba didele toliaregyste.
Vystymosi Ypatumai
Neišnešioti naujagimiai pirmaisiais metais savo vystymusi atsilieka nuo išnešiotų bendraamžių. Neišnešiotas kūdikis turi vystytis ne pagal savo tikrąjį amžių nuo gimimo, o pagal vadinamąjį „koreguotą amžių“. „Koreguotas amžius“ - tai skirtumas tarp laiko, kada naujagimis turėjo gimti, ir tikrosios jo gimimo datos. Pavyzdžiui, jei naujagimis gimė 7 savaitėmis anksčiau nei turėjo gimti, o šiuo metu jam yra 8 savaitės, tai jo koreguotas amžius bus 1 savaitė (8 savaitės minus 7 savaitės). Neišnešiotų naujagimių raida vertinama pagal koreguotą amžių visais pirmaisiais gyvenimo metais.
Gerai augantis ir besivystantis neišnešiotas kūdikis per pirmuosius 2 metus pasiveja išnešiotus vaikus. Tokiu vaiku vystymasis veluoja tiek savaiciu, kiek jie yra neisnesioti. Paprastai tokie vaikai savo bendraamzius pasiveja per du metus.
Kengūros Metodas
Kengūros metodas („oda prie odos“) plačiai taikomas pasaulio klinikose. Nuogas neišnešiotas naujagimis guldomas vienam iš tėvų ant krūtinės po drabužiais. Jis laikomas kniūbsčias vertikalioje padėtyje, todėl atrodo, tarsi naujagimis gulėtų kengūros sterblėje. Kengūros metodas tinka visiems naujagimiams, bet ypač patariamas neišnešiotiems, nes suteikia jiems taip reikalingą saugumo, artumo jausmą.
Šis metodas pirmą kartą panaudotas 1970 metais Kolumbijoje. Tuo metu šioje besivystančioje šalyje daug neišnešiotų naujagimių mirdavo dėl infekcijos, kuri būdavo perduodama per skalbinius ir įrengimus. Gydytojai surado išeitį - jie patarė motinoms laikyti savo naujagimius nuogus prie savo krūtinės, tarytumei fiziologiniame inkubatoriuje. Tad Bogotos ligoninėje neišnešiotukų mamos juos augino prie krūtinės tol, kol jų būklė stabilizuodavosi ir jie galėdavo vykti į namus. Taikant šį metodą labai sumažėjo naujagimių mirtingumas nuo infekcijos, be to, naujagimiai rečiau „pamiršdavo“ kvėpuoti, mamoms geriau gaminosi pienas. Pamažu kengūros metodas buvo įdiegtas daugelyje Europos ligoninių ir diegiamas JAV.
Taip pat skaitykite: Vaikų sveikata ir buvimas lauke Lietuvoje
Priešlaikinio Gimdymo Rizikos Veiksniai ir Prevencija
Net jeigu moters nėštumas vystosi ramiai, moteris nepriskiriama jokiai rizikos grupei, rizika susidurti su priešlaikinio gimdymo situacija išlieka.
Šie simptomai gali būti klaidinantys: kai kurie iš jų yra būdingi normaliam nėštumui. Pavyzdžiui, spaudimas dubens, pilvo srityje ar nugaros skausmas. Taip pat sąrėmiais galima palaikyti nepavojingus Brakstono Hikso susitraukimus, arba kitaip - paruošiamuosius sąrėmius. Retai, bet gali būti atliktas ir vaisiaus fibronektino (FN) tyrimas. Jis parodo, ar baltymų, padedančių vaisiaus vandenų maišą „priklijuoti“ prie placentos, kiekis yra normalus.
Jei grėstų gimdyti anksčiau nei 34-ą savaitę, galbūt gydytojai dar galės uždelsti gimdymą keliomis dienomis.
Psichologinė Pagalba Šeimai
Dėl netikėtai ištikusios krizės šeimos patiria didelę psichinę įtampą ir psichologines netekties išgyvenimo stadijas: neigimą ir izoliaciją, pyktį, derybas, depresiją, susitaikymą. Sudėtingus jausmus išgyvena ne tik gimdyvė, tačiau ir jos sutuoktinis, kiti šeimos vaikai ir artimieji.
Svarbu prisiminti, kad tiksliausiai priešlaikinio gimdymo grėsmę prognozuoja gimdos kaklelio ilgio matavimas ultragarsu pro makštį ar specialūs testai, kuriais nustatomas su priešlaikiniu gimdymu susijusių baltymų kiekis makšties išskyrose. Labai svarbu sutarti su prižiūrinčiu gydytoju, kadangi tai žmogus, kuris pirmiausia rūpinasi Jumis (gydytojas akušeris) ir vaikeliu (gydytojas neonatologas).
Tai itin svarbi grandis, nes mamos, kurios pačios patyrė tokias situacijas, gali tiesiogiai pasidalyti sava patirtimi, nuraminti, padėti, įkvėpti. Tokia yra asociacijos „Padedu augti“ teikiama pagalba. Asociacija sujungė ne tik priešlaikinį gimdymą patyrusias mamas-savanores, bet ir psichologinės bei socialinės pagalbos teikėjus ir nuo 2011 metų plėtoja pagalbos šeimai gimus naujagimiui metodus. Tai buvo ir yra vienintelė asociacija, kuri nedelsdama taiko krizių intervenciją, t. y.
Priežiūra Namuose
Nors namo parkeliavęs vaikelis jau geba savarankiškai kvėpuoti, pats valgo, tinkamai tuštinasi bei gali pasirūpinti savo kūno temperatūra, būtent šiam svarbiam darbui jis sueikvoja itin daug energijos. Todėl namuose neužtikrinus kūdikiui tinkamos temperatūros (nuo 23 iki 25 laipsnių šilumos), jis su maistu gaunamas kalorijas naudos ne svoriui priaugti, bet viso kūno temperatūrai palaikyti. Kita vertus - ankstukai, kaip ir kiti vaikai, taip pat perkaista, tad svarbu nepersistengti šildant namus. Maitinti ankstukus rekomenduojama dažniau, bet po mažiau. Nesijaudinkite, jei jūsų vaikelis ilgokai žinda krūtį. Turėkite kantrybės - neišnešiotukai traukia ne taip aktyviai ir užtrunka ilgiau kol pasisotina. Jei matote, kad kūdikis pavargo, nebevarginkite jo. Leiskite pailsėti. Primaitinsite vėliau.
Jei vis tik nerimaujate, kad mažylis suvalgo per mažai, pasikonsultuokite su savo gydytoju, galbūt papildomam primaitinimui reikalingi mikroelementais, aminorūgštimis ir vitaminais praturtinti mišinėliai. Ankstukams itin reikalingas vitaminas E, nes anksčiau gimę vaikučiai, būdami mamos įsčiose, nespėja pakankamai prikaupti šio vitamino atsargų. Nerekomenduojama ankstuko pradėti primaitinti savo nuožiūra. Vos tik kilus klausimams, atsiradus neramumams ar manant, kad mitybos režime reikėtų kažką keisti, būtinai pasitarkite su mažylį prižiūrinčiu gydytoju.
Kaip ir auginant bet kurį kitą naujagimį, taip ir prižiūrint ankstuką, labai svarbi tiek namų, tiek jo asmeninės aplinkos higiena - nepamirškite sterilizuoti buteliukų, čiulptukų, pientraukio. Neišnešiotukui tai itin svarbu, nes jo atsparumas infekcijoms ypatingai žemas, o bet kokia, net ir iš pirmo žvilgsnio „nekalta“ liga gali būti pavojinga. Dėl šios priežasties labai svarbu stebėti ir kitus, su mažyliu kontaktą turinčius žmones. Jeigu seneliams, dėdėms, tetoms ar kitiems giminaičiams bei draugams pasireiškia nors menkiausi peršalimo simptomai, neleiskite jiems matytis su vaiku. Ankstukui, priešingai nei vyresnio amžiaus ar pilnai išnešiotam vaikui, net ir tokie lengvi negalavimai gali kelti rimtą pavojų. Todėl nebijokite įžeisti aplinkinių, atsisakydami juos priimti į svečius. Beje, neišsigąskite jei nuo pirmų dienų mažylis nepriauga svorio. Gali būti, kad per pirmas 2 savaites jis ne tik, kad nepriaugs svorio, bet ir neteks jo.