Įvadas
Kūdikio maitinimas - svarbus etapas jo vystymesi. Vienas iš pagrindinių įgūdžių, kurį kūdikis turi išmokti, yra kramtymas. Šiame straipsnyje aptarsime, kada kūdikis pradeda kramtyti maistą, kaip jam padėti išsiugdyti šį įgūdį ir kokie požymiai rodo, kad laikas kreiptis į specialistą.
Kada Kūdikis Pradeda Kramtyti?
Apie šeštą gyvenimo mėnesį kūdikis jau turėtų gauti tiršto maisto ir mokytis jį valgyti. Kiekvienas sveikas naujagimis moka čiulpti ir žįsti. Kad išmoktų kramtyti, pirmiausia turi išmokti atlikti kitokius liežuvio judesius, negu žįsdamas. Jeigu kūdikis ir toliau iš buteliuko arba mamos krūties gers pieną, o negaus pirmosios košės, praleisime progą jį laiku pradėti mokytis kramtyti ir, tikėtina, šiek tiek gali vėluoti jo kalbos raida. Kai kūdikis mokosi burnoje atlikti įvairius liežuvio judesius, kad atrastų būdą susidoroti su į ją patekusia koše, dirba ir lavėja visi raumenys, kurie ateityje bus reikalingi kalbėjimui. Jeigu duosite kūdikiui košės, jis ją valgydamas mokysis kramtyti ir ateityje neturės bėdų, kai reikės susidoroti ir su didesniu maisto gabaliuku.
- 4-6 mėnesiai: Atsiranda įgūdis imti maistą lūpomis nuo šaukšto. Duodamas trintas vienalytis maistas, tyrė, skysta košė.
- 7-8 mėnesiai: Dantimis kramto maistą. Viską, kas domina, deda į burną, kandžioja, pats deda maistą į burną, padedant kitiems geria iš puodelio. Duodama tyrė su mažais maisto gabaliukais ir košė.
- 9-10 mėnesių: Kanda maistą, ima maistą pirštais, pats laiko puodelį ir geria iš jo.
- 10-12 mėnesių: Bando pats valgyti šaukšteliu, pats geria iš puoduko. Duodamas smulkiai supjaustytas maistas. Palaipsniui didinama skonio įvairovė, leidžiama pačiam valgyti. Duodant papildomo maisto, kūdikis pratinamas prie vandens gėrimo.
Maždaug nuo 8 mėn. jau reikėtų duoti ne tyrelės, o truputį grubesnės konsistencijos maisto ir prie jo mažylis pamažu pripranta.
Kaip Išmokyti Kūdikį Kramtyti?
VšĮ VUL Santaros klinikų filialo Vaiko raidos centro ankstyvosios reabilitacijos skyriaus vedėja vaikų neurologė Laima Mikulėnaitė konsultuoja, kaip išmokyti vaiką kramtyti, kad jis nerytų maisto gabalais.
1 Žingsnis: Savalaikis Tirštas Maistas
Kūdikis turi pradėti gauti tirštą maistą apie šeštą gyvenimo mėnesį. Tai padeda jam išmokti atlikti kitokius liežuvio judesius, nei žįsdamas. Jeigu kūdikis ir toliau gers tik pieną, jis praleis progą laiku pradėti mokytis kramtyti, o tai gali šiek tiek vėluoti jo kalbos raidą. Kai kūdikis mokosi burnoje atlikti įvairius liežuvio judesius, kad susidorotų su koše, lavėja raumenys, kurie ateityje bus reikalingi kalbėjimui.
Taip pat skaitykite: Kaip spręsti kūdikių virškinimo problemas
2 Žingsnis: Mokyti Gerti Iš Puoduko
Gerdamas iš puodelio kūdikis ruošia burną kramtyti maistą. Tad labai svarbu apie šeštą gyvenimo mėnesį leisti kūdikiui mokytis gerti iš puodelio. Kai kūdikis geria iš puodelio ir buteliuko, taip pat dirba skirtingi burnos raumenys. Kūdikį galite kol kas maitinti iš buteliuko, tačiau po truputį leiskite jam bandyti puodelį ir pamankštinti burnos raumenis. Saugiausia iš pradžių duoti tirštoko skysčio, kuris nenutekės staigiai į gerklę ir mažylis nepasprings (tai gali būti su mamos pienu ar mišinuku išvirta skystoka košytė, sultys ar pan.). Pirmą kartą į puodelį įpilkite tik kokį valgomąjį šaukštą gėrimo, kad kūdikis išmoktų gerti. Puodelis turi būti skirtas kūdikiui, tačiau be specialaus antgalio, kad mažylis ne čiulptų, o gertų skystį. Kai pamatysite, kad kūdikis jau geba gerti iš puodelio, galite pabandyti visiškai atsisakyti buteliuko, nes čiulpimo refleksas jam nebus reikalingas. Paprastai gavę į rankas puodelį kūdikiai labai greitai išmoksta iš jo gerti.
3 Žingsnis: Leisti Valgyti Pačiam
Dažniausiai tėvai per vėlai leidžia kūdikiui savarankiškai valgyti, nes šis susitepa ir visur pridrabsto maisto. Tačiau kūdikiui yra neįkainojama patirtis suprasti, kaip košė atkeliauja iki burnos, o vėliau yra sukramtoma ir nuryjama. Tie kūdikiai, kuriuos tėvai ilgai pražiodę maitina, praranda motyvaciją valgyti patys, nesistengia kramtyti maisto, nes įpranta jį tik ryti. Tad norėdami, kad kūdikis išmoktų laiku valgyti pats, jau nuo pusės metų, duokite į rankas specialiai kūdikiams skirtą šaukštelį, kad prie jo pratintųsi. Apie 9-10 gyvenimo mėnesį mažylis jau gali bandyti pats į burną įsidėti košės ir burna atlikti kramtymo judesius. Metinukas jau gali pats valgyti.
4 Žingsnis: Tirštas Maistas Su Gabaliukais
Kai kūdikiui išdygsta pirmieji krūminiai dantukai (dažniausiai 12-18 gyvenimo mėnesį), jau galima duoti paragauti maisto su gabaliukais. Jeigu matote, kad vaikui nepavyksta kramtyti maisto, parodykite, kaip tai daryti. Paprašykite, kad išsižiotų ir ant krūminio dantuko uždėkite mažą maisto gabalėlį. Tada švelniai suspauskite vaikučio burnytę, kad šis suprastų, jog maisto gabaliukas susitrina. Kai išmoksta sukramtyti minkštą maisto gabaliuką, pavyzdžiui, nedidelį bulvės ar morkos gabaliuką, galima duoti bandyti sukramtyti ir gabaliuką virtos maltos mėsytės. Į rankas duoti duonos, džiūvėsėlių ar kitų užkandžių galima tik tada, kai vaikas jau pakankamai įgudęs kramtyti.
Nors nėra krūminių dantų, nereikia smulkinti maisto iki tyrelės, nes minkštus gabaliukus, tarkim, ryžius, virtą bulvę, morką, kūdikis jau gali susmulkinti dantenomis.
Maisto Konsistencija Pagal Amžių
- 4-6 mėnesiai: Trintas vienalytis maistas, tyrė, skysta košė.
- 7-8 mėnesiai: Tyrė su mažais maisto gabaliukais ir košė. Maistą galima trinti šakute.
- 9-10 mėnesių: Tyrės su maisto gabaliukais.
- 10-12 mėnesių: Smulkiai supjaustytas maistas.
Devynių mėnesių kūdikiui maisto nereikia trinti, jį galima sumaigyti šakute. Palikite keletą gabaliukų sveikų (pavyzdžiui, morką, pupelės ankštį). Kūdikis šiuos gabaliukus paims rankomis ir kramtys. Jis taip pat gali graužti šviežio obuolio ar kriaušės griežinėlį.
Taip pat skaitykite: K. Petrausko indėlis į Lietuvos kultūrą
Kada Kreiptis Į Specialistą?
Dažniausiai dėl vaiko rijimo reflekso sutrikimo, pasak „Osteomedika“ gydytojo osteopato, tėvai kreipiasi pavėluotai, t.y. vaikui sulaukus 5-6 metų amžiaus, kai sutrikimo simptomai itin išryškėja. Tačiau atidžiau stebint vaiko raidą, pirmuosius šio sutrikimo požymius jau galima pastebėti iki vienų metų amžiaus.
Požymiai, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį:
- Dažnas vaiko springimas geriant skysčius ir ryjant maistą
- Kvėpavimas miegant per burną
- Kalbėjimas per nosį
- Naktinis knarkimas
„Vėliau formuojasi ydingos laikysenos ženklai bei viršutinio žandikaulio skliauto deformacija. Pastaruosius simptomus tėvams sunkiau įvertinti, tačiau pakanka pastebėti minėtus pirmuosius požymius, kad vaikui kažkas negerai. Deja, kaip rodo mano patirtis ir praktika, dėl šio vaikų sutrikimo retai kada kreipiamasi laiku, todėl ir gydymas būna pavėluotas“, - pasakojo gydytojas M.Norkūnas.
Veiksniai, Provokuojantys Rijimo Reflekso Sutrikimus
Osteopato teigimu, yra ne viena priežastis, kodėl atsiranda vaiko rijimo reflekso sutrikimai. Tai apima blogų įpročių formavimąsi dar kūdikystėje bei išorinės aplinkos veiksnius.
- Maitinimas iš buteliuko ar čiulptuko naudojimas: „Kūdikiui žindant krūtį, aktyvinami jo lūpų žiediniai raumenys - tai skatina lūpas būti standžias bei treniruoja veido/burnos raumenis. Tai, kad spenelis prisitaiko prie kūdikio burnos struktūros ir nesukuria didelės distancijos tarp viršutinio žandikaulio skliauto ir liežuvio, sukurdamas vakuminį intrabukalinį efektą, skatina formuotis normaliam fiziologiniam rijimo refleksui“, - paaiškino gydytojas M.Norkūnas. Kai kūdikis maitinamas iš buteliuko ar jam per dažnai duodamas čiulptukas, anot pašnekovo, susidaro nepakankamas liežuvio kontaktas su viršutinio žandikaulio skliautu - tokiu būdu galima jo deformacija/susiaurėjimas, kuris neigiamai veikia kūdikio gomurį, todėl vyksta viršutinio žandikaulio siūlių kompresija. Žindymas krūtimi itin svarbus pirmaisiais šešiais kūdikio gyvenimo mėnesiais, kad susiformuotų tinkamas rijimo refleksas.
- Piršto čiulpimas: Pasak osteopato, vaikui nuolat čiulpiant pirštą, formuojasi blogas sąkandis, o tokiu būdu susiformuoja blogas lūpų kontaktas: apatinė lūpa slenkasi atgal viršutinės lūpos atžvilgiu taip skatindama liežuvio prisispaudimą žemyn arba atgal. „Šis sutrikimas asocijuojasi su smakro raumens hipertonusu (raumens tonuso padidėjimu). Dėl stipraus piršto ir viršutinio žandikaulio skliauto kontakto vyksta viršutinio žandikaulio plokštelių susiaurėjimas bei priekinių dantų poslinkiai, iškraipymai“, - teigė gydytojas M.Norkūnas.
- Kvėpavimas per burną, miegojimas išsižiojus, knarkimas miegant: Esant taisyklingam kvėpavimui, t.y. kvėpavimui per nosį, patekus orui užsiveria burnos ertmė, taip, pasak gydytojo, sukeldama neigiama slėgį tarp liežuvio ir viršutinio žandikaulio skliauto: „Net ir esant kvėpavimo ar rijimo reflekso sutrikimui, žmogus kvėpuoja per nosį, pilnai sučiaupęs burną, todėl nejaučia jokios žandikaulio įtampos, liežuvis atpalaiduotas, nesukeliantis įtampos kontaktuodamas su gomuriu, viršutinio žandikaulio skliautu ar dantimis.“ Netaisyklingas kvėpavimas per burną, kaip teigė osteopatas M.Norkūnas, gali būti ir viršutinių kaukolės struktūrų patologijos (padidėję adenoidai, alergijos sukeltas rinitas, trauminė ar įgimta kreiva nosies pertvara ir kt), pasekmė.
- Netinkamas žandikaulio sukandimas: Netinkamas žandikaulio sukandimas, atsiradęs dėl vaiko atipiško čiulpimo veiksmo, pasak specialisto, tampa itin dažna rijimo reflekso sutrikimo priežastimi: „Tai skatina vaiko blogą lūpų kontaktą, netaisyklingą padėtį, todėl keičiasi liežuvio pozicija ryjant ne pagal fiziologinius mechaninius žingsnius. Tad norėdamas nuryti burnoje esantį maistą ar skystį, vaikas yra verčiamas tiesti galvą į priekį arba kelti į viršų.“
- Struktūrinės vaiko kaukolės deformacijos: Jos atsiranda dėl patirtų gimdymo traumų ar pirmaisiais mėnesiais po gimimo. Anot gydytojo M.Norkūno, kūdikio kaukolės deformacija turi tiesioginę reikšmę ateityje formuotis netaisyklingai liežuvio ir apatinio bei viršutinio žandikaulio padėčiai - tai viena iš rijimo reflekso sutrikimo ar netaisyklingo sąkandžio atsiradimo priežasčių.
- Formuojasi ydinga laikysena: Negydomi vaiko rijimo reflekso sutrikimai, pasak gydytojo osteopato M.Norkūno, skatina daugelį sveikatos problemų vaikystėje bei paauglystėje, pavyzdžiui, ydingos laikysenos formavimąsi, blogą menčių padėtį, stuburo linkio formavimąsi ir kt. „Vaiko liežuvio padėtis turi didelę reikšmę centrinei/sagitalinei miofascijinei grandinei ir kaukolės/kryžkaulio padėčiai bei fiziologijai. Esant liežuvio sutrikimui, būtina gydyti vaiko priekinę stuburo dalį, gretutinius minkštuosius audinius, raumenines ir kaulines struktūras“, - pasakojo osteopatas.
Kalbant apie galimas rijimo reflekso komplikacijas, anot gydytojo, tai gali paveikti visą vaiko raumenų skeleto sistemą: vienam vaikui gali išsivystyti apnėja, naktinis knarkimas, kitam - chroniniai kaklinės sturburo dalies skausmai, netaisyklingas sąkandis ir t.t. Todėl esant funkciniam sutrikimui, taikomas kineziterapinis, osteopatinis gydymas. Tais atvejais, jei tėvai itin uždelsia kreiptis į specialistus, vaikui gali prireikti ortodontinio ar chirurginio gydymo.
Kada Pradėti Papildomą Maitinimą?
Maždaug iki šešių mėnesių (26 savaičių amžiaus) motinos pienas patenkina visus kūdikio maisto ir skysčio poreikius. Motinos pieno sudėtis keičiasi priklausomai nuo augančio kūdikio poreikių. Tik nedaugeliui kūdikių papildomo maisto prireikia nuo keturių mėnesių (17 savaičių) amžiaus, bet tikrai ne anksčiau. Maitinimo papildomu tirštu maistu pradžia nėra žindymo mažinimas ir nutraukimas. Motinos pienas ir toliau turi išlikti pagrindiniu energijos, maisto medžiagų ir skysčių šaltiniu žindomam antrojo pusmečio kūdikiui. Išsaugoti motinos pieno gaminimąsi padeda žindymas ne mažiau kaip du tris kartus per parą. Kiekviena motina sprendžia, kiek laiko žindyti. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja žindyti iki dvejų metų amžiaus. Nežindomiems antrojo pusmečio kūdikiams duodamas pieno mišinys. Pirmųjų metų gale kūdikis jo gali išgerti apie 600-500 ml.
Taip pat skaitykite: Antro nėštumo pilvo formavimosi ypatumai
Sveikos moters išnešioto kūdikio visus organizmo maisto ir skysčių poreikius patenkina jos pienas iki 4-6 mėnesių amžiaus, išskyrus vitamino D ir cinko. Apie 4-5 gyvenimo mėnesį kūdikiui gali pritrūkti geležies, vitaminų A, B12 ir B2. Nėra griežtų rekomendacijų, nuo kokio patiekalo geriausia pradėti papildomą maitinimą. Svarbiausia, kad kūdikis gautų visų jam tuo metu reikalingų maisto medžiagų, ypač geležies.
Kokį Maistą Duoti Pirmiausia?
Šviežių daržovių sezonu bulvių, morkų ir mėsos tyrės yra tinkamiausi patiekalai. Kai daržovės jau tampa įprastu maistu, duodama vietinės kilmės vaisių ir uogų, pavyzdžiui, obuolių, kriaušių, slyvų ir miško bei sodo uogų, tik paskui galima duoti bananų ir kitų atvežtinių vaisių. Bananas neturi tapti vieninteliu vaisiumi. Jeigu papildomo maisto pradėsite duoti žiemą, kai nebėra šviežių daržovių, vertingesnis pasirinkimas - grikių, avižų ir mėsos tyrė su viena kita daržove. Po mėnesio galima pasiūlyti miežių, rugių, kviečių košių.
Būtina žinoti: jokie patiekalai kūdikiams nesaldinami, nepapildomi įvairiais prieskoniais, nes kūdikis turi išmokti pajusti ir skirti įvairių patiekalų, ypač daržovių ir vaisių kvapą, skonį. Kuo vaikas per pirmuosius savo gyvenimo metus pažins daugiau skonių, tuo geriau priims tuos skonius ateityje. Iki metų dera tik didinti patiekalų įvairovę, o nuo metų nepataikauti, jeigu kažko atsisako, nepulti gaminti tik to, ką mėgsta ir valgo. Kūdikiui netinka įvairios dietos, liesi maisto produktai. Iki dvejų metų riebalai neribojami.
Svarbūs Patarimai
- Saugumas: Tirštą maistą kūdikis turi valgyti taisyklingai sėdėdamas kėdutėje. Kūdikiui, mažam vaikui negalima duoti kietų maisto gabaliukų, kurie mažesni nei 4 cm. Kai kūdikis ar mažas vaikas kramto, jis turi būti visą dėmesį sutelkęs į kramtymą, t. y. jam neturi būti leidžiama žiūrėti TV, žaisti ir pan. Kramtančio kūdikio negalima palikti be priežiūros.
- Kantrumas: Keičiant trintą maistą kietu maistu - gabaliukais, reikia atsiminti du svarbius dalykus: pirma, ši permaina turi būti laipsniška. Iš pradžių kruopščiai sumaigykite maistą šakute ir duokite kūdikiui labai mažomis porcijomis. Kai kūdikis pripranta prie naujos maisto konsistencijos, gabaliukus darykite vis didesnius ir didesnius. Kitas būdas pripratinti kūdikį prie maisto gabaliukais toks: tegul pats ima pirštais gabaliuką maisto, pavyzdžiui, morkos kubelį, ir dedasi į burną. Jeigu mėginsite įkišti jam į burną pilną šaukštą gabaliukų, tai galite sukelti pasišlykštėjimą tokia maisto konsistencija. Nebūtina visą valgį duoti gabaliukais. Kad kūdikis priprastų prie tos naujovės, jam pakanka kiekvieną dieną duoti tik dalį maisto gabaliukais.
- Įvairovė: Maitinimas įvairiais patiekalais.
Mitai Apie Kramtymą
Daugelis galvoja, jog kūdikis negali sukramtyti maisto gabaliukų, kol jam neišdygsta pakankamai dantų. Nieko panašaus. Iš tikrųjų jis gali kramtyti virtų daržovių, vaisių ar sausainių gabaliukus dantenomis ir liežuviu. Kartais kūdikis užspringsta maisto gabalėliais, nes jo gerklų struktūra yra kitokia, negu suaugusio. Bet dažniau taip atsitinka dėl to, kad jis nuo tyrės prie gabaliukų pereina arba labai staigiai ir labai vėlai, arba motina vertė jį valgyti kai jis nenorėjo.