Įvadas
Rasizmas - sudėtingas ir daugialypis reiškinys, kuris paliečia kone kiekvieną pasaulio kampelį. Būtina atidžiai analizuoti šį reiškinį, vengiant supaprastinimų ir stereotipų, siekiant suprasti jo šaknis ir pasekmes. Šiame straipsnyje nagrinėsime, kaip rasizmas veikia baltaodžių rasę, kokios yra skirtingos nuomonės apie rasinę lygybę ir kokią įtaką rasizmas daro visuomenei.
Ar Baltieji Yra Rasizmo Aukos?
Pastaruoju metu vis dažniau pasirodo straipsnių, kurie teigia, jog baltaodžiai patiria rasizmą. Viena pozicija teigia, kad baltaodžiu gimti yra privalumas, nes šviesūs žmonės yra pranašesni kone visose gyvenimo srityse. Kita pusė teigia, kad šiuo metu baltaodis heteroseksualus žmogus yra labiausiai nuskriaustas, nes tamsiaodžiai gauna pirmumą, kad nesijaustų engiami.
Šios dvi priešingos nuomonės rodo, kad rasizmo suvokimas yra subjektyvus ir priklauso nuo perspektyvos. Svarbu suprasti, kad tiek vienos, tiek kitos rasės žmonės gali susidurti su stereotipinėmis prielaidomis ir rasiniais prietarais, pagrįstais odos spalva.
Rasių Lygybė: Ar Tai Įmanoma?
Vieni mano, kad rasių lygybė yra žaidimas, kuriame vienos grupės laimėjimas reiškia kitos pralaimėjimą. Tačiau tiesa ta, kad rasių lygybė turėtų būti siekiama ne vienos grupės sąskaita, o kuriant visuomenę, kurioje kiekvienas žmogus turi lygias galimybes nepriklausomai nuo jo rasės.
Remiantis kai kuriais duomenimis, tiek baltaodžiai, tiek juodaodžiai sutaria, kad rasizmas sumažėjo. Tačiau baltieji mano, kad "antibaltasis" rasizmas padidėjo. Tai rodo, kad rasinė įtampa vis dar egzistuoja ir kad reikia dėti daugiau pastangų siekiant rasių sutaikymo.
Taip pat skaitykite: Pilietybė pagal tėvus
Rasizmo Projekcijos: Kur Tai Mus Veda?
Perdėm spalvinga rasizmo projekcija gali mus nuvesti į pražūtį. Svarbu pamąstyti, kodėl taip populiaru rasizmo reiškinį taikyti "viena vaga", manant, jog kažkas visada yra labiau nukentėjęs nei likusi žmonių dalis.
Pamąstymui: kodėl už "priešo" linijos esanti juodaodžių teritorija pasirodo visai smagia vieta gyventi tada, kai randamas "blogos savijautos" kaltininkas? Tuo tarpu kai tokio pobūdžio rasizmas taikomas baltiesiems, sakoma, jog viskas yra gerai. Taigi, darosi kiek painu ir nejauku.
Juodaodžių Gyvenimai Yra Svarbūs, Bet Ne Daugiau Nei Kitų
Visiems seniai aišku, jog pastarojo dešimtmečio palikimas - tai tautos susiskaldymas bei nesibaigiantys protestais, riaušės, plėšimai, vandalizmas ir anarchija, kuri neturi nieko bendra su teisingumu. Tai neturi nieko bendra ir su rasizmo nutraukimu. Tiesą sakant, tai yra rasizmui absoliučiai priešingas reiškinys.
Iš esmės šie veiksmai yra susiję su rasizmo propagavimu, tačiau tiesa ta, jog šį kartą jis nukreiptas prieš baltus žmones. Kiek neįprasta, tačiau šia humoro gaidele pabrėžiama, kad baltieji žmonės turi būti nubausti todėl, jog apskritai tokiais gimė. Tuo tarpu kalbant apie konkretų „tie svarbūs, o tie nelabai“ pavyzdį galime pasižiūrėti į „Black Lives Matter“ grupę, kurios vardas jau iš principo yra rasistinis ir kelia milžinišką sumaištį.
Baltumas - Tai Piktybinis Navikas?
Nesistebėčiau, jei pastarieji sakytų, jog baltumas - tai piktybinis navikas, kuris sparčiai plisdamas kūne paliečia ir juos, nekaltuosius. Visgi luktelkit, ar „parazitinis“ odos šviesumas išties yra ženklas atkirčiui ir būtinai sąmokslo teorijos išraiškai plisti? Aš taip nemanau.
Taip pat skaitykite: Violetos Mičiulienės gyvenimo aprašymas
Taip, jau dabar aišku, jog kažkurie iš mūsų yra tūžmingai rūstūs. Tačiau jau dabar matoma, jog ribos yra pernelyg sparčiai plečiamos, todėl viskas skyla ir griūva. Tuo tarpu blogiausia yra tai, jog principingo rasizmo žala neužtikrina progreso, o viešpatavimo kova įgauna priklausomybę keliantį skonį. Kitaip sakant, kažkas mano, jog stabdyti „arklių“ visai neverta - reikia veržtis dar toliau.
Kaip Rasizmas Veikia Detroito Miestą
Detroitas - miestas, kuriame juodaodžiai sudaro didžiausią gyventojų dalį JAV (82%). Tačiau, kaip ir "juodosios" kitų miestų dalys, jis kultūros centru netapo. Pakrikštytos "getais" tokios vietos liūdnai garsėja nesaugumu, skurdu.
Akivaizdžiausia priežastis: tarp juodaodžių itin paplitęs nusikalstamumas. ~40% JAV kalinių ir apie pusė žudikų - juodaodžiai, nors jie sudaro tik ~13% gyventojų. Bent sykį gyvenime už grotų atsisėda kas trečias afroamerikietis, o kiekvienu momentu bausmę atlikinėja kas dvidešimtas.
Ričardas Hernešteinas ir Čarlzas Murėjus knygoje "The Bell Curve" aprašo tyrimų rezultatus: vidutinis afroamerikiečių IQ yra ~5 punktais žemesnis nei Lotynų Amerikos kilmės amerikiečių, ~15 nei JAV baltaodžių ir net ~20 nei Amerikos japonų ar kinų. Vidutinio septyniolikmečio afroamerikiečio intelektas - kaip trylikamečio baltaodžio. Tai atsispindi ir mokymosi bei egzaminų rezultatuose, o vėliau - pajamose (intelekto ir uždarbio sąsaja pastebima visose šalyse).
Amerikoje inteligentiškas baltasis visa tai žino, bet garsiai nesako. Politiškai nekorektiška. Mintis jie išreiškia kojomis - išsikeldami iš juodųjų rajonų ir miestų. Tai net turi surimuotą pavadinimą: White flight ("baltųjų pabėgimas").
Taip pat skaitykite: Efektyvūs sprendimai vaikų auklėjimui
Ironiška, bet šią rasinio pasidalijimo erą paskatino įstatymas, skirtas segregacijai panaikinti. Kai XX a. viduryje suvienytos juodųjų ir baltųjų mokyklos, staigaus pokyčio nebuvo, nes žmonės leido vaikus ten pat, kur iki tol. Užuot palikus situaciją keistis palaipsniui, 1964 m. Ištuštėjęs Detroito centras.
Rezultatas - liūdnas. Juoduosiuose JAV regionuose tokios tapo ir visos valstybinės mokyklos. Mat juodaodžių vaikai terorizuodavo baltaodžiukus ir šių tėvams liko dvi išeitys. Viena jų - privati ar religinė mokykla. Kita - persikėlimas į priemiesčius, kur baltaodžių dauguma. Juk mokykliniai autobusai per regionų ribas neveža. To pasekmė: tikroji segregacija JAV švietime tik padidėjo, atsirado nauji "getai".
Dar įdomiau: žymi dalis labiausiai "priverstinį vežimą" rėmusių politikų patys savo vaikus siuntė į privačias mokyklas. Detroitas - didžiausias Baltųjų pabėgimo ir Geto gimimo paveikslas. Paskutinę vinį įkalė rasinės riaušės 1967 m. (dar vadinamos juodaodžių sukilimu) ir pirmasis juodaodis meras Koulmanas Jangas [Coleman Young], kone varu varęs baltaodžius už 8 mylios - gatvės, kuria driekiasi šiaurinė Detroito riba. Dabar ji - ir nematoma rasių siena.
Kaip Rasizmas Atsispindi Istorijoje
Sarah Gertrude Millin (1888-1968) buvo Pietų Afrikos rašytoja, kurios kūryboje dažnai pasikartojo rasinio grynumo temos. Nors ji netikėjo religinėmis apeigomis ir malda, ji didžiavosi būdama žydė, jai rūpėjo žydų tautos likimas. Tačiau tuo pat metu ji gynė ir puoselėjo panašią neapykantos formą juodaodžiams.
S. Millin įsitikinimas akivaizdus - neįmanoma išvengti to, kas, jos nuomone, yra pirminė Pietų Afrikos visuomenės nuodėmė - rasių maišymasis. Šis romanas įkūnija daugybės vidurinės klasės baltųjų Pietų Afrikos amžininkų nuomonę.
Po apartheido pabaigos neišvengiamai persvarstant istoriją ir jos rašymą, S. Millin kūryba buvo kritikuojama dėl rasizmo. Tačiau svarbu suprasti, kad S. Millin gyveno laikais, kai buvo įtikėta, kad vienintelis tinkamas būdas papasakoti pasauliui apie Afriką ir afrikiečius yra per vietinių baltųjų literatūrą.
Toni Morrison: Nusisukimas Nuo "Baltojo Žvilgsnio"
Toni Morrison (1931-2019) buvo afroamerikiečių rašytoja, Nobelio premijos laureatė, kurios kūryba reikalauja dėmesio. Išskirtinio, atidaus, jos skaitymas yra istorijos, atminties, kalbos konfrontacija. Vienas esminių jos kūrybos bruožų yra "baltojo žvilgsnio" atsikratymas - rašymas ne aiškinant juodaodžių istoriją, patirtį, kultūrą baltaodžiams, o rašymas afroamerikiečiams apie juos pačius.
Šis atsisakymas rašyti kaip atskaitos tašką nuolat turint baltaodžių kanoną taip pat yra afroamerikiečių, kaip ir Afrikos, literatūros vientisumo atsisakymas - klasifikavimo komplikavimas, atsisakymas rašyti apie vienalytiškumą išskirtinai komplikuotoje ir įvairialypėje istorijoje.
Toni Morrison kūryba yra įkūnijanti: "Aš norėjau, kad pati kalba būtų tai, kas yra iškeltas klausimas". Tokia literatūra, imituojanti sakytinį pasakojimą (storytelling), bando sukurti ypatingą ryšį su skaitytoju. Toni Morrison knygos kaip tik ir yra išmintingos, jeigu, kaip Benjaminas tęsia toliau, pasakotojas nuo rašytojo skiriasi tuo, kad rašytojas save izoliuoja: Morrison pabrėžia, kad jos darbuose kūryba vyksta beskaitant - pasakojimą sujungia, prisimena, atranda skaitytojas jos padedamas. Skaitytojas Toni kūryboje yra aktyvus, jis verčiamas mąstyti.
Martino Lutherio Kingo Svajonė
Martinas Lutheris Kingas (1929-1968) buvo amerikiečių baptistų pastorius ir pilietinių teisių aktyvistas, kuris vadovavo judėjimui už juodaodžių lygiateisiškumą Jungtinėse Valstijose. Jo svajonė buvo tokia diena, kai šalyje ramiai ir taikiai kartu galės gyventi juodaodžiai ir baltaodžiai.
Kingo tikslas buvo tik taikus protestas. Jis ragino juodaodžius mylėti savo priešus lygiai taip, kaip mokė Jėzus. Skatino į valdžios palaikomas provokacijas ir jėgos išpuolius neatsakyti tuo pačiu.
1964 m. buvo priimtas naujas piliečių teisių įstatymas, draudžiantis diskriminuoti juodaodžius ir apsunkinti jiems galimybę susirasti darbą. Tačiau rasizmas vis dar egzistuoja Jungtinėse Valstijose.
M. L. Kingo nužudymas sukėlė visai kitokias pasekmes, nei buvo siekta. Kilo protestų banga. Nacija gedėjo, smerkdama šią kruviną piktadarystę.
tags: #baltaodziu #rase #vaikai