Šiame straipsnyje siekiama apžvelgti Irmos Janušaitės biografiją ir kūrybinį kelią, atsižvelgiant į įvairius kultūrinius ir istorinius kontekstus.
Ankstyvasis gyvenimas ir Henrietos Vepštienės ekslibrisų paroda Šiauliuose
Diana Janušaitė, Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos vyresnioji tyrėja, pristatė JAV lietuvės, grafikės Henrietos Vepštienės ekslibrisų parodą Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje (ŠAVB). Parodą buvo galima aplankyti iki rugsėjo 29 dienos. Apžiūrėjęs parodą, bibliotekos Knygos grafikos centre, Linas Vepštas susikūrė sau ekslibrisą.
Henrieta Vepštienė gimė 1933 m. gegužės 19 d. Repšių k., Šiaulių apskrityje. 1944 m. su tėvais ir broliu pasitraukė į Vokietiją, o 1949 m. persikėlė į Čikagą (JAV). H. Vepštienė susidomėjo ekslibrisais tais laikais, kai sovietų suvaržymai susirašinėti kiek atsivėrė. H. Vepštienė yra sukūrusi ekslibrisų ne vienam ne tik išeivijoje žinomam mokslo, kultūros ir meno veikėjui, pavyzdžiui, archeologei Marijai Gimbutienei, teatro režisieriui Jonui Jurašui, poetui Czesławui Miłoszui, istorikui Vincui Trumpai, poetui Alfonsui Nyka-Niliūnui ir kitiems.
Bibliotekoje eksponuojamą ekslibrisų parodą atvykęs apžiūrėti grafikės sūnus Linas Vepštas atviravo, kad kalbėti apie mamos kūrybą jam yra sunku, bet pripažino, kad visada jautėsi esąs arti meno. L. Vepštas suskaičiavo, kad iš viso yra turėjęs net du šimtus fotokoliažo technika sukurtų ekslibrisų ir visus juos įsiklijavo į savo knygas.
Tai, kad grafikės sukurti knygos ženklai tikrai išsiskiria iš kitų menininkų darbų, patvirtino ir bibliotekos parodų kuratorius prof. Vaidotas Janulis. „H. Vepštienės išskirtinai nespalvotos grafikos spaudos ekslibrisai saviti savo plastine kalba, kompozicine drąsa. Gerai pažindama išeivijos kultūros, meno, mokslo žmones H. Vepštienė kuria išraiškingus, turinčius savo charakterį portretus, tampančius neatsiejama ekslibriso kompozicine ašimi, harmoningai sudarančius vientisus ekslibrisų ciklus. Šių parodų mažosios grafikos kūrėjų išskirtinis matymo kampas neliko nepastebėtas.
Taip pat skaitykite: Motinystės patirtis: Irma Adomaitienė
Kultūriniai renginiai ir parodos Vilniuje
Vilniuje vyksta įvairūs kultūriniai renginiai ir parodos, atspindinčios miesto istoriją, daugiakultūriškumą ir šiuolaikinį meną. Paroda „Vilnius, Wilno, Vilne 1918-1948“ Nacionalinėje dailės galerijoje atskleidžia, kaip to meto Vilnių matė šio daugiautaučio ir daugiakultūrio miesto menininkai. 1918-1948 m. miestas keliavo iš rankų į rankas, tapdamas tai Lenkijos, tai Lietuvos dalimi, jį buvo okupavę naciai ir sovietai. Kolektyvinį Vilniaus paveikslą tarpukario metais pirmiausia kūrė lenkiškosios kultūros atstovai, tačiau labai svarbus šio vaizdinio dėmuo - lietuvių, žydų, baltarusių, rusų, ukrainiečių ir kitų tautybių vilniečių žvilgsnį liudijantys kūriniai.
Paroda ir konferencija kviečia į žymiuosius Gedimino laiškus pažvelgti kaip kultūrinį raktą, atvėrusį Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemes kitų šalių amatininkams ir kūrėjams. Vilnius visuomet traukė užsienio pirklius, amatininkus ir menininkus. Valdovo dvaro auksakaliai ir Vilniaus monetų kalyklos meistrai, didikų rūmuose ir jų funduotose bažnyčiose dirbę tapytojai, architektai bei skulptoriai, į draugijas susibūrę kūrėjai ir Vilniaus universiteto profesoriai kartu su vietiniais vilniečiais kūrė Lietuvos sostinę. Su jų vardais ir nuopelnais miesto kultūrai parodoje supažindins daugiau nei 130 XVI a. - XIX a. eksponatų. Dar XV a. pabaigoje iš Lenkijos bei Vokietijos į miestą atvykusi talentingų auksakalių grupė įkūrė pirmąjį mieste Vilniaus auksakalių cechą.
Nauja didelio mastelio Pakui Hardware paroda „Uždegimas“ kalba apie žmoniją ir pasaulį krečiančias karštines, apie „liepsnojančius“ planetos bei mūsų kūnus.
Po kapitalinio atsinaujinimo Jono Šliūpo muziejus duris atveria su ypatingais eksponatais - garsiaisiais Kazio Varnelio opartiniais kūriniais. Kazio Varnelio darbai ir etnografinė tekstilė vienoje vietoje eksponuojami neatsitiktinai. Menininko kūrinių ryšys su liaudies menu kyla iš šeimos: dailininko tėvas Kazimieras Varnelis buvo žinomas liaudies meistras, o mama Teofilė Domarkaitė-Varnelienė - Alsėdžių apylinkėse garsi audėja.
Lietuvos nacionalinis muziejus Istorijų namuose pristatys visuomenei išskirtinę parodą, skirtą Lietuvos migracijos procesams nuo XIX a. vidurio iki šių dienų. Parodos scenografija leis patirti skirtingus migracijos bangų laikotarpius ir jų erdvę, stebins į migracijos kasdienybės siužetus įkomponuotomis unikaliomis istorijomis.
Taip pat skaitykite: Irmos Jurgelevičiūtės asmeninis gyvenimas
Pristatomas unikalus autentiškas dokumentas - 1949 metų vasario 16-osios Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos Deklaracija - vienas iš pamatinių šiuolaikinės modernios Lietuvos valstybės dokumentų. Deklaracijos teksto rengėjas - diplomatas Alfonsas Vabalas, 1939 metais apgynęs teisės mokslų disertaciją Sorbonos universitete Paryžiuje, Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą aktyviai įsitraukęs į ginkluotą kovą.
Kazimiero Alchimavičiaus paveikslas simboliškai užbaigia Vilniaus 700 metų jubiliejaus programą. Paveiksle vaizduojama Gedimino laidotuvių procesija, tikriausiai keliaujanti iš Veliuonos apylinkių per Trakus į Vilnių.
Valdovų rūmų muziejus sulaukė mecenato dr. Prano Kiznio dovanos: muziejui perduoti 26 tapybos darbai, reprezentuojantys XV-XVII a. Vakarų Europos dailę.
Muzikiniai renginiai ir atlikėjai
Vilniuje ir kituose Lietuvos miestuose vyksta įvairūs muzikiniai renginiai, kuriuose pasirodo tiek pripažinti atlikėjai, tiek jauni talentai. Vienas tokių renginių - Prudnikovų šeimos muzikinis vakaras Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje. Artistai džiugino klausytojų širdis ne tik profesionaliai padainuotais (Ieva Prudnikovaitė - mecosopranas, Vladimiras Prudnikovas - bosas) ir pagrotais (Nijolė Ralytė) kūriniais, išjausta emocine būsena, bet ir darniu muzikavimu, šypsenomis. Jauniausioji dinastijos atstovė Ieva Prudnikovaitė yra aktyviausia šiųmečio Pažaislio festivalio dalyvė, „rekordininkė“, dainavusi net trijose programose. Atrodo, kad stiprus gražaus tembro mecosopranas jau paklūsta atlikėjai, ir šiuo repertuaro formavimo metu ji ieško savęs, bando įvairius žanrus, stilius: daugelį kūrinių padainavo tarsi mesdama jiems iššūkį. Karmen įspūdingai įkūnijo Ieva Prudnikovaitė. (…) bene ryškiausiai į atmintį įsirėžė I. Prudnikovaitės Karmen Georges’o Bizet operos premjeroje, įvykusioje lapkričio 20 dieną. Brandus dainavimas, protingas (klausydamasi jauti mintį), ir kartu - gražaus, minkšto, lygaus tembro balsas.
Taip pat programoje: operų „Verteris“, „Karmen“, „Traviata“, „Eugenijus Oneginas“, „Užburtoji fleita“, „Sevilijos kirpėjas“, „Turandot“ arijos, L. van Beethoveno, P. Meno vadovas ir vyr. Arija „Vergnügte Ruh, beliebte Seelenlust“ iš Kantatos Nr. arija iš Kantatos Nr. „Asturias“ („Legenda“) iš „Ispaniškosios siuitos“ fortepijonui, op. 47 (aranž. Daina „Įsimylėjusios arabės atsisveikinimas“ („Adieux de l'hôtesse arabe“) (žodž. „Atverk savo širdį“ („Ouvre ton cœur“) (žodž. Arija (Kantilena) iš „Braziliškosios bachianos“ Nr. 5 sopranui ir 8 violončelėms (aranž. J. Kantata „Rinaldas“ vyrų chorui, tenorui ir simfoniniam orkestrui, op. E. Odė „Muzikos kūrėjai“ („The music makers“) mecosopranui, chorui ir orkestrui, op. Koncertas fleitai, styginiams ir basso continuo Nr. 1, F-dur, op. 10, Nr. Festivalio orkestras MUSICA HUMANA. Koncertas Šv. „Naktis Madride" C-dur, op. 30, Nr. Koncertas styginiams op. I. II. III. IV. I. II. III. IV. V. VI. Vilniaus savivaldybės choras JAUNA MUZIKA (vad. Vilniaus miesto savivaldybės ŠV. „Elegiškasis trio“ („Trio Élègiaque“) Nr. Vokalizė, op. 34 Nr. Romansas „Triukšmingoje puotoje“ („Средь шумного бала“) iš 6 romansų, op. 38 Nr. Romansas „Žolele pievoje augau…“ („Я ли в поле да не травушка была…“) iš 7 romansų, op. 47 Nr. „Bachiana brasileira“ Nr. „Nisi Dominus“, psalmė Nr. Koncertas Šv. Simfonija Nr. LIETUVOS KAMERINIS ORKESTRAS, choras VILNIUS. Solistai: ASTA KRIKŠČIŪNAITĖ (sopranas), IEVA PRUDNIKOVAITĖ (mecosopranas), ALGIRDAS JANUTAS (tenoras), VLADAS BAGDONAS (bosas). Pirmasis ciklo „Diriguoja H. Gustav Mahler „Tūkstančio simfonija“ Nr. Finalinė scena iš W. Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro choras (vad. Kauno valstybinis choras (vad. Choras „Ąžuoliukas“ (vad. Choras „Liepaitės“ (vad. LEOPOLD MOZART Simfonija Nr. Orkestras MUSICA HUMANA. Koncertas Sausio 13-osios aukoms atminti, Šv. Edvard Grieg „Dvi elegiškos melodijos“, op. Carl Philipp Emanuel Bach Trio Nr. Johann Sebastian Bach Alto arijos Nr. 2 „Et exsultavit spiritus meus“ ir Nr. Kamerinis ansamblis Vilniaus Arsenalas: Laima Šulskutė (fleita), Rolandas Romoslauskas (altas), Sergejus Okruško (klavesinas). Programa „Šv. JOHANN SEBASTIAN BACH Siuita orkestrui (uvertiūra) Nr. J.Ch. J.S.Bach Alto arija iš kantatos Nr. Solistai: R. Vaicekauskaitė, I. Prudnikovaitė, M. Zimkus, I. Koncertas J.S. M.K. J.S. C.Stamitz Trio Nr. O. A. Vilniaus Arsenalas: Laima Šulskutė, Rolandas Romoslauskas, Sergejus Okruško. V.Barkauskas "Atviri langai", op. Ansamblis Musica Humana, solistai: Algirdas Vizgirda (fleita), Robertas Beinaris (obojus).
Taip pat skaitykite: Irmos Adomaitienės įžvalgos apie šeimą ir tikėjimą
Teisingumo ministerijos pozicija dėl asmens duomenų apsaugos rinkimų kontekste
Teisingumo ministerija pasiūlė, kad apibendrindama ir neribotą laiką skelbdama informaciją apie rinkimus, partijų ir politinių kampanijų finansavimo, politinės reklamos skleidimo duomenis, aukotojų paaukotas sumas, partijų ir politinių kampanijų išlaidas, skolas, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) nebeskelbtų asmens duomenų. Aiškinamajame rašte patikslinama, kad nebūtų skelbiami kandidatų, politinių kampanijų dalyvių, aukotojų, rinkimų komisijų narių ir kitų asmenų asmens duomenys.
VRK nariui Viliui Semeškai užkliuvo pakeitimai, kuriuos norima įteisinti. V. Semeška mano, kad priėmus Teisingumo ministerijos siūlomas įstatymo pataisas būtų suduotas smūgis tiek demokratijai, tiek skaidrumui. Jo vertinimu, pagal norimus įteisinti pakeitimus, jokie asmens duomenys, taip pat - ir kandidato vardas, pavardė, biografija, anketiniai duomenys - negalėtų būti viešinami.
Teisingumo viceministrė Irma Gudžiūnaitė sakė, kad siūlomi pakeitimai yra techniniai, dabartinės situacijos nekeičiantys. Pasak jos, kandidatų duomenų viešą skelbimą garantuoja kitos Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo nuostatos.
Po šiemet vykusių savivaldybių tarybų, prezidento, Europos Parlamento rinkimų, I. Gudžiūnaitės teigimu, buvo identifikuoti tam tikri įstatymiškai tobulintini dalykai. Planuojama rengti įstatymų paketą, kuriame, be kita ko, gali būti numatytas terminas, kiek laiko viešai galima skelbti kandidatų asmens duomenis, reglamentuota, kokius konkrečius duomenis galima skelbti.
„Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas sako, kad keltų nerimą, jeigu ir toliau būtų siekiama mažinti informaciją apie viešajame gyvenime dalyvaujančius žmones. „Aišku, kad turime žinoti, kas dalyvauja Lietuvos politikoje, kas yra politinių partijų kandidatai. Akivaizdu, kad tokia informacija turi būti vieša ir neturėtų dingti po kelerių metų“, - akcentavo jis.
Kiti Lietuvos kultūros ir visuomenės veikėjai
Straipsnyje minimi ir kiti Lietuvos kultūros ir visuomenės veikėjai, tokie kaip:
- Kazimieras Šliužas: Ambasadorius, gyvenantis Trakuose.
- Česlovas Iškauskas: Polocko arkivyskupas, kankinys šventasis Juozapatas OSBM.
- Juozas Stepankevičius: Lietuvai nusipelnęs kelių inžinierius.
- Ingrida Špakovskaja: Karaimų restorano „Kiubėtė“ Trakuose savininkė.
- Povilas Jegorovas: Lietuvos esperantininkų sąjungos valdybos pirmininkas.
- Petras Čeliauskas: Lietuvos esperantininkų judėjimo veteranas, žodynininkas, kraštotyrininkas, muziejininkas, istorikas, pedagogas, vertėjas, redaktorius, publicistas.
- Artūras Flikaitis: Politinis kalinys disidentas.
- Marijona Pradzeckaitė: Ilgametė bibliotekininkė.
- Rolandas Makrickas: Arkivyskupas.
- Vincentas Duninas-Marcinkevičius: Rašytojas.
- Vladas Putvinskis-Pūtvis: Agronomas, Lietuvos Nepriklausomybės kovų dalyvis, Lietuvos Respublikos XVII Vyriausybės žemės ūkio ministras (1935-1938 m.).
- Henrikas Polukordas: VU Medicinos fakulteto profesorius.
- Marytė Klimienė: Moteris, įveikusi storosios žarnos vėžį.
- Gintarė Taiyda Raudaitis Chiappiatta ir Vytis Ričardas Chiappatta: Lietuvos skautų sąjungos (LSS) jūrų skautų Nerijos tunto tuntininkė, filisterė sesė ir LSS „Lituanikos“ tunto narys, išeivijos akademikų tėvūnas, vyr. skautininkas, filisteris brolis.
- Jurga ir Mindaugas Vidugiriai: „WoW Unversity“ Santykių alchemijos kurso dėstytojai.
- Aleksandras Sakas: Straipsnio autoriaus tėtis.
- Povilas Gasiulis: Lietuvos pedagogas, vertėjas, Biržų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- Juozapas Streikus-Stumbras: Lietuvos laisvės kovotojas.
- Hugas Linckas: Karaliaučiaus pastorius.
- Jolita Herlyn: Vokietijoje gyvenanti lietuvių rašytoja.