Nėštumas - tai ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kupinas ne tik fizinių pokyčių, bet ir emocinių iššūkių. Nors medikai skiria daug dėmesio nėščiosios fizinei sveikatai, psichologinis pasiruošimas yra ne mažiau svarbus. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip pasiruošti nėštumui psichologiškai, kokios baimės dažniausiai kyla būsimoms mamoms ir kaip jas įveikti, kokį vaidmenį šiame procese atlieka vyras ir kaip pora gali kartu ruoštis vaikelio atėjimui.
Nėštumas - Laikas Išgirsti Save
Psichologė, perinatalinės raidos konsultantė Inga Drupienė teigia, kad nėštumas yra pats geriausias laikas, kai moteris gali išmokti girdėti save labiau nei bet kada. Nėštumas - puiki galimybė pamatyti savo kūno stipriąsias ir silpnąsias vietas. Psichologine prasme vyksta tas pats. Tai gyvybiškai būtina ne tik nėščiajai, bet ir jos mažam vaikeliui. Perinatalinė psichologija dar tik skinasi kelią į nėščiųjų priežiūros institucijas, nors jau praėjusiame šimtmetyje mokslininkai suprato, kad moters emocinė būsena lemia gimdymo skausmų intensyvumą.
„Vaiko pasaulį mama sudėlioja po gabalėlį. Tai tarsi mozaika, kurios spalvingumas priklauso nuo mamos ir kūdikio ryšio kontakto tamprumo“, - sako psichologė I. Drupienė.
Baimės Nėštumo Metu: Kaip Jas Įveikti?
Nėštumas daugumai nėščiųjų išprovokuoja begales baimių. Būsimos mamos bijo ne tiek paties gimdymo, kiek galimo skausmo ar net kančios gimdant. Psichologė I. Drupienė patvirtina, kad skausmo jutimas glaudžiai susijęs su baimės jausmu. Anot specialistės, baimė - tai impulsai, įspėjantys apie pavojų susižeisti, kuris smegenyse asocijuojasi su skausmu. Atsiranda atsakomoji organizmo reakcija - stresas, kurio metu nervinė sistema suaktyvina impulsus, padidinančius raumenų įsitempimą ir pristabdančius vidaus organų funkcijas.
„Vadinamieji siaubingi skausmai sąrėmių metu dažniausiai būna sukelti įsitempimo, kuris neleidžia gimdai laisvai susitraukinėti. Stresas ir baimė veikia vegetacinę nervų sistemą, o ši - dubens srities organus, tad pojūčiai gimdoje priklauso nuo psichinės moters būsenos, - tvirtina psichologė. - Norint gebėti įveikti baimę ir patirti lengvą, neskausmingą gimdymą, reikia pasiruošti iš anksto. Šiuolaikinė medicina stengiasi apsaugoti moterį nuo skausmingų pojūčių, todėl skausmui slopinti pramanyta įvairių geriamųjų ar švirkščiamųjų medikamentų, tačiau tinkamai psichologiškai pasiruošusi moteris gali apsieiti ir be chemijos, ir be populiarios Cezario operacijos.
Taip pat skaitykite: Gimdymas: psichologinis aspektas
Psichologė Sigita Valevičienė, 10 metų besigilinanti į nėštumo ir gimdymo psichologiją, ruošianti šeimas gimdymui ir tėvystei, tinklaraščio www.sigita.eu autorė, teigia, kad dažniausiai moterys bijo:
- Nenumatomumo ir nekontroliuojamumo.
- Skausmo.
- Dėl mažylio ir savo sveikatos.
- Komplikacijų.
- Pasimetimo ir nežinojimo, ką daryti.
- Nepalaikančių žmonių šalia.
- Vyro reakcijos į gimdymą.
- Nežinojimo, ką daryti su gimusiu mažyliu.
Svarbu suvokti, kad tam tikras nerimas yra normalus - jis verčia mus pasiruošti, mobilizuotis gimdymui. Tačiau jei nerimas yra labai intensyvus - svarbu pažvelgti, kas yra giliau.
Kaip Kovoti su Skausmo ir Komplikacijų Baime?
Skausmas yra subjektyvus patyrimas. Tyrimais nustatyta, kad tikintis skausmo - jis patiriamas intensyviau, tuo tarpu, jei žmogus moka atsipalaiduoti, nukreipti dėmesį, turėti pozityvų nusistatymą - skausmas gali būti ne toks stiprus.
Štai keletas patarimų, kaip moteriai atsipalaiduoti paskutinį nėštumo trimestrą:
- Atraskite teigiamas gimties patirtis. Stengtis atrasti tas istorijas, tas moteris, kurios gali papasakoti ir atskleisti teigiamą gimties patyrimą. Jei nėščioji važiuos į gimdymą kaip į gimtadienį, jei ji tikės savimi, didesnė tikimybė, kad tai bus gražus susitikimas su savo vaikeliu.
- Nusiteikimas veikia kūną. Sportininkų, kurie ne tik treniruojasi, bet ir mintyse kuria vaizdinius, kaip jie pasieks geriausią rezultatą - realybėje pasiekimai yra geresni. Su gimdymu yra tas pats. Nusiteikimas turi įtakos, kaip jis vyks ir kaip moteris priims šį procesą.
- Priimkite nenuspėjamumą. Išmokti priimti ne tik gimdymo, bet ir gyvenimo nenuspėjamumą - tikra pamoka, ypač reikalinga tėvams. Svarbu padaryti tai, ką galime, ir priimti tai, ko neįmanoma pakeisti.
- Pasitikėkite savo kūnu. Vis sau priminti, kad mūsų kūnai sugeba užauginti naują žmogutį savyje ir jie turi labai daug išminties ir galių, kurios padės mažyliui atkeliauti į šį pasaulį.
- Mokykitės atsipalaiduoti ir nusiraminti. Dirbti su kvėpavimu - tai, ką galima daryti viso nėštumo metu, kas tikrai padeda ir mamai, ir vaikeliui ramiau jaustis. Tai padeda ir gimdymo metu, ypač jei vyksta kažkas neplanuoto.
Svarbu Žinoti
- Nėštumo metu svarbu tiksliai suvokti, ko bijome.
- Reikėtų visai nustumti į šalį baimes? O gal tiesiog nusiteikti, kad viskas likimo ir gydytojų rankose, todėl neverta iš anksto nerimauti?
- Grįžtant prie baimių, nėštumo metu svarbu tiksliai suvokti, ko bijome, vis sau priminti, kad mūsų kūnai sugeba užauginti naują žmogutį savyje ir jie turi labai daug išminties ir galių, kurios padės mažyliui atkeliauti į šį pasaulį.
- Mokytis atsipalaiduoti, nusiraminti, dirbti su kvėpavimu - tai, ką galima daryti viso nėštumo metu, kas tikrai padeda ir mamai, ir vaikeliui ramiau jaustis. Tai padeda ir gimdymo metu, ypač jei vyksta kažkas neplanuoto. Dirbant su poromis, pastebėjau, kad tikrai tokie įgūdžiai gelbsti ir susilaukus mažylio.
Moters Psichika ir Kūnas Ruošiasi Gimdymui
Visas nėštumas - tai pasiruošimas gimdymui ir motinystei. Vyksta fiziologiniai ir hormoniai pokyčiai, veikiantys moters emocijas. Tai, ką jaučia dauguma besilaukiančių moterų - padidėjęs jautrumas, verksmingumas. Nėščioji taip pradedame ruoštis pokyčiui, tokio jautrumo, emocionalumo labai reikia vaikeliui, nes taip galime subtiliai su juo sukurti ryšį. Sunkesnis kūnas, padidėjęs nuovargis leidžia mokytis pasirūpinti savimi ir sulėtinti gyvenimo tempą. Tokio ramaus buvimo labai reikia mažyliams.
Taip pat skaitykite: Vaiko psichologinio įvertinimo metodai
Nėštumo pabaigoje dažnai atsiranda „lizdo sukimo” sindromas, kada norisi būti namuose, tvarkytis. Moteris nori atsitraukti, atsiriboti. Tai svarbus etapas, kai tiesiog būtina susitelkti į save ir pasiruošti vaikelio atėjimui.
Vyro Vaidmuo Nėštumo Metu
Nėštumas - pats tinkamiausias laikotarpis ir būsimiems tėveliams. Galima pasiruošti, suprasti savo lūkesčius. Kuo anksčiau bei intensyviau vyras įsitraukia į nėštumą, tuo ankščiau tarp tėvo ir negimusio kūdikio pradeda formuotis emocinis ryšys, kuris nėra vien tik tėvystės pradžia. Svarbiausia, jog šis ryšys daro didelę įtaką ryšiui tarp tėvo ir jo vaiko ateityje. Po gimdymo be vyro pagalbos taip pat labai sunku išsiversti. Tėčiai - labai švelnūs vaiko globėjai, kurių pagalba reikalinga ne tik maudant, einant pasivaikščioti, bet ir keliantis prie mažylio naktį. Atminkite, jog laiminga ir rami mama - tai laimingas ir ramus kūdikis.
Kaip Vyras ir Moteris Gali Drauge Ruoštis Gimdymui?
Pirmiausia - labai svarbu ruoštis ne tik gimdymui, bet ir vaikelio atėjimui į šeimą. Tam ruoškitės kartu (net jei vyras nedalyvaus gimdyme). Kūdikis yra ne tik džiaugsmas, bet ir didelis išbandymas porai. Vienas tyrimas parodė - tik 17 proc. porų santykiai pagerėjo po vaikelio gimimo. Tai patirtis, kuri gali tiek suartinti, tiek atitolinti. Jei pora sugeba konfliktuoti konstruktyviai, atsisakyti savo poreikių dėl bendrų tikslų, mato situaciją vienas kito akimis, tai didelė tikimybė, kad vaikelis atneš daug bendrumo jausmo.
Ruošiantis gimdymui, porai reikėtų pasidalinti savo įsivaizdavimais, mintimis, lūkesčiais, jausmais. Neretai pastebiu, kad vyrai nelabai supranta gimdymo procesą ir savo vietą jame. Jie dažnai turi daug klaidingų įsivaizdavimų ir mitų apie gimdymus. Kartais jie į gimdyklą eina kaip į karą, kurį reikia ištverti, ir savo nerimą bei baimes neigia. Kartais jie įsivaizduoja, kad ten reikės tik palaikyti už rankos ir visą kitą pasakys akušerės. Taip jie nusivilia patys ir nepateisina savo antrosios pusės lūkesčių. Pasiruošimas kartu, kalbant apie savo lūkesčius, gali padėti porai atrasti bendrumą ir tapti tam tikra prasme komanda, kuri gali patirti gražų susitikimą su vaikeliu.
Ko Vyras Tūrėtų Išmokti?
Patirtis rodo, kad vyrams kartais elementari gimdymo fiziologija gali būti naujiena (pavyzdžiui, jog jis gali trukti 18 valandų ir tai nėra tik filmuose rodomas stūmimas). Dėl to svarbu suteikti esminių žinių, kas vyksta gimdymo metu, kaip jis vyksta, kas darosi moters kūne, kokia viso to prasmė ir reikšmė.
Taip pat skaitykite: Kaip adaptuoti neįgalų vaiką darželyje?
Kitas svarbus momentas - tai suvokti gimdymo psichologiją: kas darosi su moters psichika, kaip moteris jaučiasi ir reaguoja į gimdymą, kaip tai veikia gimdymo procesą. Tyrimai rodo, kad neišmanantys gimdymo vyrai neretai daro veiksmus, trukdančius gimdymo procesui - mažai liečia moterį, kalbina ją tada, kai reikėtų leisti jai būti tyloje ir ramybėje, asmeniškai bei skaudžiai priima jos reakcijas, žodžius.
Vyrams svarbu žinoti ir konkrečius dalykus - kaip galima moterį laikyti per sąrėmius, kaip masažuoti, kaip jai padėti judėti, kvėpuoti, kaip pasirūpinti jos poreikiais, kad ji jaustųsi saugiai, patogiai ir galėtų susitelkti į save, savo pojūčius bei gimdymo procesą.
Manau, kad svarbiausia - tai pasikliauti moters kūnu ir padėti jai patikėti savo galiomis. Pamatyti jos stiprybę, grožį, ištvermę ir padėti jai atrasti tai savyje. Tada, kai vyras suvokia proceso prasmingumą, jam lengviau priimti ir nebandyti moters „išgelbėti” ar visko kontroliuoti.
Kaip Moteris Gali Padėti Sau Gimdymo Metu?
Svarbu prisiminti, kad gimdymas yra natūralus ir fiziologinis procesas. Gimdymo intensyvumas, skausmas - labai svarbi šio proceso dalis ir šis patyrimas nėra į nieką kitą panašus. Moters kūnas labai daug daro ir padeda. Jei nėščioji yra jautri skausmui gyvenime, tai nereiškia, kad ji sunkiai ištvers gimdymą. Kiekvieno sąrėmio metu, jei aplinka yra saugi ir palaikant, jei moteris rami, jos smegenys išskiria hormonus - oksitociną bei beta-endorfinus, kurie ne tik yra natūralūs nuskausminamieji, bet ir suteikia palaimos jausmą. Dėl to gimdymas gali būti su visa amplitude jausmų - nuo „aš negaliu” iki nenusakomos euforijos. Klausydama savo kūno, moteris gali labai daug kuo padėti. Skausmas verčia moterį judėti ir ieškoti tinkamos pozos - tokiu būdu ji padeda vaikeliui įsistatyti į gimdymo takus. Kai moteris atranda tinkantį judesį, garsą ar pozą, jai dažnai skauda kitaip ir daug mažiau. Tikėjimas savo kūnu gali padėti jausti mažiau baimės.
Klaidos, Stabdančios Sklandų Gimdymą
Gimdymo procesą trikdo patys įvairiausi dalykai. Pirma, kaip jau minėjau, nusiteikimas, kad tai bus baisi patirtis arba nusistatymas, jog personalas bus priešiškai nusiteikęs, nepadės sukurti jaukios, ramios aplinkos gimdymo metu. Kai kurioms moterims gimdymo procesas vyksta puikiai ir be didesnių pasiruošimų, tačiau daugumai mūsų reikia susivokti ir pasiruošti, tam, kad galėtume sau padėti. Gimdymo patirties nuvertinimas (galvojimas, kad tai tik diena, kurią reikia ištverti) neleidžia sukaupti pakankamai „įrankių”, kad priimtume gimdymą pozityviai. O nuo subjektyvios šio proceso patirties, kaip rodo tyrimai, iš tiesų labai priklauso ir tolimesnis mamos bei kūdikio ryšys, mažylio vystymasis.
Kaip Moteris Sau, Savo Kūnui Gali Padėti Paties Gimdymo Metu?
Gimdymo procesą trikdo patys įvairiausi dalykai. Pirma, kaip jau minėjau, nusiteikimas, kad tai bus baisi patirtis arba nusistatymas, jog personalas bus priešiškai nusiteikęs, nepadės sukurti jaukios, ramios aplinkos gimdymo metu. Kai kurioms moterims gimdymo procesas vyksta puikiai ir be didesnių pasiruošimų, tačiau daugumai mūsų reikia susivokti ir pasiruošti, tam, kad galėtume sau padėti. Gimdymo patirties nuvertinimas (galvojimas, kad tai tik diena, kurią reikia ištverti) neleidžia sukaupti pakankamai „įrankių”, kad priimtume gimdymą pozityviai. O nuo subjektyvios šio proceso patirties, kaip rodo tyrimai, iš tiesų labai priklauso ir tolimesnis mamos bei kūdikio ryšys, mažylio vystymasis.
Gimdymo procesą trikdo patys įvairiausi dalykai. Pirma, kaip jau minėjau, nusiteikimas, kad tai bus baisi patirtis arba nusistatymas, jog personalas bus priešiškai nusiteikęs, nepadės sukurti jaukios, ramios aplinkos gimdymo metu. Kai kurioms moterims gimdymo procesas vyksta puikiai ir be didesnių pasiruošimų, tačiau daugumai mūsų reikia susivokti ir pasiruošti, tam, kad galėtume sau padėti. Gimdymo patirties nuvertinimas (galvojimas, kad tai tik diena, kurią reikia ištverti) neleidžia sukaupti pakankamai „įrankių”, kad priimtume gimdymą pozityviai. O nuo subjektyvios šio proceso patirties, kaip rodo tyrimai, iš tiesų labai priklauso ir tolimesnis mamos bei kūdikio ryšys, mažylio vystymasis.
Gimdymo procesas yra reguliuojamas hormonų. Vienas iš esminių hormonų, nuo kurio priklauso gimdos susitraukimai - tai hormonas oksitocinas, dar vadinamas meilės ar ryšio hormonu. Mes jį patiriame mylėdamiesi, apkabindami mums artimą žmogų. Ir šis hormonas yra labai jautrus stresui. Dėl to tiek kalbame apie saugios ir ramios aplinkos sukūrimą gimdymo metu. Hormonai išsiskiria mūsų senosiose smegenyse - limbinėje sistemoje. Kuo moteris labiau „išjungia” savo pilkųjų smegenų „neocortex” dalį (atsakingą už sprendimus, kalbą, planavimą), tuo labiau aktyvuojasi jos senosios smegenys. Šį procesą skatina išsiskiriantys hormonai (melatoninas ir endorfinai), tačiau mes galime sau padėti arba sutrikdyti šį „atsijungimą”. Kad galėtų moteris atsipalaiduoti, „išsijungti” ir nugrimzti, jai gali padėti tyla, saugumas ir privatumas, fizinis komfortas, prieblanda, ramybė. Padėti sau moteris gali judėdama, gerdama vandenį, klausydamasi muzikos, skleisdama garsus, kvėpuodama, naudodama įvairius relaksacijos būdus. Dažnai labai padeda masažas ir prisilietimai.
- Ar verta „prisirišti” prie tam tikrų nuostatų ir jų labai laikytis? Pavyzdžiui, kai kurios šeimos būna griežtai nusistačiusios prieš epidūrinę nejautrą, kitos - prieš skatinamuosius vaistus, trečios - labai bijo cezario operacijos. Ar, verčiau, pasikliauti gydytojais ir jų sprendimais?
Svarbu suvokti kelis aspektus. Pirmiausia, kaip jau buvo kalbėta, gimdymas yra labai neprognozuojama, nenuspėjama kelionė. Ji nepaklūsta mūsų planams ir „prisirišimams”. Tiek šeimoms, tiek specialistams čia reikia daug lankstumo ir išminties, pasirinkti tinkamai. Ir tas pasirinkimas yra geriausias, kai sprendžiama, kas tinkamiausia tai konkrečiai moteriai, esančiai toje konkrečioje situacijoje. Ir visuotinių receptų čia nėra.
Kitas svarbus momentas - tai, kad medicinos sistemoje sprendimą priima pats žmogus. Gydytojų pareiga yra suteikti informaciją, aptarti intervencijų privalumus ir rizikas, tačiau galutinį sprendimą priima žmogus, nes tai yra jo kūnas ir jo gyvenimas.
Psichologinis Pasiruošimas Žindymui
Žindymas dažnai suvokiamas kaip natūralus ir savaime suprantamas procesas, tačiau realybėje ne viena mama susiduria su iššūkiais, kurie gali nustebinti ar net sukelti abejonių savo jėgomis. Ypač jautrus laikas yra pati pradžia. Ne veltui sakoma: „Gera pradžia - pusė darbo“. Ar įmanoma žindymui pasiruošti dar prieš gimdymą? Atsakymas - dažniausiai taip. Pirmosios dienos po gimdymo dažnai būna kupinos emocijų, nuovargio, fizinių pojūčių ir naujovių, todėl išankstinis pasiruošimas gali tapti tvirtu pagrindu, padedančiu lengviau priimti sprendimus ir išvengti bereikalingo streso.
Jei domimės ir kaupiame žinias apie žindymą dar iki vaikelio gimimo - turėsime labai svarbų resursą, kurį galėsime pasitelkti čia ir dabar. Dažniausiai vaikeliui gimus lieka mažai laiko (o kartais ir jėgų) ieškoti reikalingos informacijos. Mūsų laiko investicija į žinių kaupimą tikrai bus labai vertinga. Taigi nėštumo metu rekomenduojama skaityti patikimus šaltinius apie žindymą, dalyvauti paskaitose ar internetiniuose seminaruose, stebėti edukacinius vaizdo įrašus apie kūdikio prigimtinį elgesį prie krūties. Daug žindymo sunkumų gali kilti ne dėl fiziologijos, o dėl abejonių savimi, aplinkinių spaudimo („gal nemaitink, duok mišinuko“), dėl nepateisintų lūkesčių - kai tikimasi, kad viskas turi būti tobula.
Pirmiausia verta padirbėti formuojant realistiškus lūkesčius - ne viskas vyks idealiai, ir tai yra normalu. Teorinių žinių turiu, bet vis tiek tikrasis mokymasis žindyti - dar prieš akis. Stenkimės puoselėti pasitikėjimą savo kūnu - moters kūnas sukurtas žindyti, net jei pradžioje tenka pasimokyti. Kūnas jau nėštumo metu ruošiasi maitinti kūdikį. Tai vyksta be sąmoningo valdymo - speneliai tamsėja, liaukos ruošiasi. Svarbu pasiruošti psichologiškai, netapatinti to, kaip seksis žindyti, su tuo, ar esu gera mama savo vaikui. Net jei pradžioje ne viskas bus lengva, tai nereiškia, kad nesu gera mama. Taip pat palaikyti ramybę svarstant apie galimus iššūkius padeda žinojimas, kur galėsiu kreiptis pagalbos, kad ji bus pasiekiama ir tikrai neliksiu viena. Labai svarbu turėti šalia palaikantį partnerį ar artimuosius, kurie padės ne tik fiziškai, bet ir emociškai. Jei tik yra galimybė, būtinai aptarkite su partneriu, kodėl jums svarbus žindymas.
Nors mažai apie tai kalbama, bet verta žinoti, kad kai kurie gimdymo metu vykstantys dalykai gali paveikti žindymo pradžią. Pradėkime nuo to, kad gimdymo metu naudojami skatinamieji vaistai (pvz., oksitocinas, epidūrinis nuskausminimas ar kiti medikamentai) gali turėti įtakos žindymo pradžiai. Tai nebūtinai reiškia, kad žindymas bus nesėkmingas, bet svarbu žinoti galimus poveikius - tam, kad galėtum pasiruošti ir gauti tinkamą pagalbą. Dirbtinio oksitocino, kuris naudojamas gimdymo skatinimui ar sąrėmių stiprinimui, galimi poveikiai: silpnesni kūdikio refleksai po gimimo - pvz., vangumas, mažiau aktyvūs žindimo ženklai; sumažėjusi kūdikio motyvacija žįsti per pirmąsias valandas: kartais pienas pradeda gamintis šiek tiek vėliau. Ne visoms moterims šie vaistai sukelia sunkumų - kai kurios žindo sėkmingai nuo pat pirmos minutės, net jei buvo naudoti skatinamieji ar nuskausminimas.
Jei gimdant pavyksta išvengti medikamentų ir hormonų pusiausvyra nesutrikdoma, organizme sklandžiai vyksta dalykai, kurie padeda tiek mamai, tiek ateinančiam vaikeliui pasiruošti kuo sklandesnei žindymo pradžiai. Gimdyvės smegenyse išsiskiriantis natūralus oksitocinas įjungia signalą išsiskirti endorfinams, kurie dar vadinami džiaugsmo hormonais. Kūdikiui judant žemyn gimimo kanalu, refleksiškai, kaip natūralus atsakas į nervinių receptorių dirginimą, motinos kraujyje labai pagausėja ir energijos hormonų - katecholaminų (adrenalino, dopamino). Per placentą abiejų - džiaugsmo ir energijos - hormonų gauna ir kūdikis. Psichologinis pasiruošimas gimdymui iš tikrųjų gali padėti sumažinti intervencijų tikimybę. Ką galima padaryti, kad mažiau bijočiau ir labiau pasitikėčiau? Natūralus gimdymas prasideda galvoje. Pirmiausia skirkime laiko suprasti, kaip veikia kūnas gimdymo metu. Verta žiūrėti pozityvius natūralaus gimdymo video (pvz., hypnobirth gimdymų). Kūnas žino, kaip gimdyti, bet jam reikia ramybės ir erdvės. Kad išlaikytume ramybę, galima praktikuoti kvėpavimo ir atsipalaidavimo technikas, pavyzdžiui, gilaus kvėpavimo pratimus (pvz., 4-6 kvėpavimas), meditacijas „body scan“, pažiūrėti hipnogimdymo įrašus. Taip pat vertingos vizualizacijų praktikos: įsivaizduoti gimdant ramią, saugią aplinką. Reguliarus atsipalaidavimas nėštumo metu moko kūną reaguoti be streso. Pasiruoškime sukurti savo gimdymo erdvę gimdymo namuose. Kuo saugesnė jautiesi, turinti privatumo, tuo lengviau kūnas atsiveria gimdymui.
Pirmoji žindymo valanda po gimimo - aukso valanda. Stenkitės jos nepraleisti, jei tik viskas klostosi sklandžiai. Po gimdymo ypač svarbus ankstyvas odos kontaktas. „Oda prie odos“ kontaktas skatina naujagimio instinktus - daugelis kūdikių per pirmąją valandą patys pradeda ieškoti krūties. Paprašykite, kad kūdikį padėtų jums ant nuogos krūtinės iškart po gimimo, dar prieš matavimus ir apžiūras (nebent reikalinga skubi pagalba). Būkite pasiruošusi, kad pirmasis žindymas gali būti labai lėtas. Ir tai normalu. Kiekvienas kūdikis skirtingas: vieni iškart griebia krūtį, kiti ilgiau stebi, uosto, glaudžiasi. Svarbiausia - ramybė, artumas ir kantrybė. Net jei kūdikiui žįsti dar labai sunku - svarbus pats artumas ir pirmasis bandymas. Tai padeda pradėti pieno gamybą (per hormoną oksitociną) ir formuoti žindymo pradžią. Atminkite, kad šiam procesui labai padeda ramybė ir kuo mažiau trikdžių. Paprašykite, kad niekas neskubintų proceso. Žindymas - tai ne egzamino išlaikymas. Tai dviejų žmonių - mano ir mano kūdikio - pažintis. Kartais tam reikia laiko ir kantrybės, o kartais viskas vyksta greitai ir sklandžiai.
Ne viskam pasiruošti įmanoma, bet ruoštis ir dėti pastangas - tikrai verta. Net jei gimdymas ir žindymo pati pradžia buvo sudėtinga, ar nepavyko visko įgyvendinti taip, kaip planavome, - visada dar galima sugrįžti prie žindymo. Nėra per vėlu pradėti ar tęsti.
Psichologinės Būsenos Pokyčiai Nėštumo Metu
Besilaukdama vaikelio moteris tampa jautresnė, atrodo, emocijų kyla daugiau, jos stipresnės: nuo laimės iki graudulio be priežasties, į antrą nėštumo pusę moteris pradeda lėtėti, tampa sunku greitai galvoti, ką nors nuspręsti, priimti didelius informacijos srautus, žmonės gali pradėti varginti, erzinti, moteris gali jautriau reaguoti į reakcijas, komentarus. Apima vis stipresnis noras atsiriboti. Prieš gimdymą tai vadinama „lizdo sukimo“ etapu. Būtent jautri, emocionali mama gali užmegzti santykį su vaikeliu. Tam tikra prasme moters smegenyse aktyvuojasi limbinė sistema ir emocinės smegenys, kurios ir padės suprasti vaikelį.
Nėštumas Kaip Krizinė Situacija
Nėštumas yra labai jautrus moters gyvenimo periodas. Jį galima vertinti kaip krizinę situaciją. Suprasti nėščią moterį ir padėti jai įsisąmoninti mamos vaidmenį - rimtas ir atsakingas uždavinys. Nėščia moteris patiria ypatingą psichologinio susikaupimo būseną. Nėštumo metu moteriai atrodo, kad visas pasaulis aplink ją pasikeitė. Per nėštumą moteris išgyvena keletą išreikštų psichologinės asmenybės transformacijos etapų.
tags: #psichologinis #pasiruosimas #nestumui