Įvadas
Lietuvos gimstamumo statistika kelia susirūpinimą jau ne vieną dešimtmetį. Mažėjantis gimstamumas, senėjanti visuomenė ir emigracija - tai pagrindiniai demografiniai iššūkiai, su kuriais susiduria šalis. Šiame straipsnyje apžvelgiama gimstamumo situacija Lietuvoje, aptariamos mažėjimo priežastys ir galimos pasekmės, taip pat nagrinėjamos priemonės, kurių imamasi siekiant pagerinti demografinę padėtį.
Bendros gimstamumo tendencijos
Nuo 1994 m. gimstamumas Lietuvoje nuolat kito, tačiau bendra tendencija buvo mažėjanti. 1994 m. gimstamumo rodiklis buvo 11,6, tačiau iki 2000 m. jis nuolat mažėjo, pasiekdamas 9,8 (per šešerius metus gimstamumas sumažėjo beveik 16%). 2000-2002 m. gimstamumo rodiklis toliau mažėjo, pasiekdamas 8,6, bet tada stabilizavosi ir net šiek tiek pakilo iki 2006 m., kai jis siekė 9,1. 2007-2010 m. Lietuvoje gimstamumas vėl šiek tiek pakilo, pasiekdamas 10,2 2009 metais, tačiau 2010 metais vėl sumažėjo iki 9,9.
2024 m. Lietuvoje gimė rekordiškai mažai kūdikių - 18,7 tūkst. arba apie 9,5 proc. mažiau nei ankstesniais metais. Natūrali Lietuvos gyventojų kaita 2024 m. išliko neigiama - 18,8 tūkst. daugiau žmonių mirė, negu gimė. Jei norėtume, kad natūralios gyventojų kaitos rodiklis būtų subalansuotas, mums reikėtų dvigubai daugiau gimusių vaikų.
Gimusiųjų skaičius
1994 m. Lietuvoje gimė 42 376 vaikai. Nuo tada gimusiųjų skaičius kasmet mažėjo, iki 2002 m. pasiekdamas 29 541. 2003-2009 m. gimusiųjų skaičius vėl šiek tiek padidėjo, siekdamas 32 165 2008 m. Tačiau šis padidėjimas buvo laikinas, nes 2010 m. gimusiųjų skaičius vėl sumažėjo iki 30 676. Nuo 2010 iki 2016 metų šis skaičius svyravo apie 30 tūkst.
Taip pat skaitykite: Efektyvus bendravimas su vaikais
Demografinės duobės gilėjimas
Valstybės duomenų agentūros (VDA) duomenimis, 2025 m. sausio 1 d. Lietuvoje gyveno 2 mln. 890,2 tūkst. nuolatinių gyventojų - 4,3 tūkst. (0,1 proc.) daugiau negu prieš metus. Tačiau VDA generalinė direktorė Jūratė Petrauskienė atkreipė dėmesį į gilėjančią demografinę duobę, kuri temdo ir ateities ekonomines prognozes.
Migracijos įtaka
Nors imigracijos srautas sumažėjo, gyventojų skaičiaus didėjimą ir toliau lėmė teigiama neto tarptautinė migracija, kuriai įtakos turėjo karo pabėgėlių iš Ukrainos ir atvykusiųjų iš Baltarusijos, Uzbekistano, Kazachstano, Kirgizstano, Tadžikistano bei Indijos skaičius. 2024 m. į Lietuvą imigravo 51,8 tūkst. žmonių - 14,9 tūkst. (22,4 proc.) mažiau negu 2023 m., bet 23,1 tūkst. daugiau, negu iš jos išvyko. Tuo metu 2024 m. iš Lietuvos emigravo 28,7 tūkst. nuolatinių šalies gyventojų: 19,1 tūkst. užsieniečių ir 9,5 tūkst. Lietuvos piliečių.
2024 m. 63,4 proc. visų imigravusių gyventojų sudarė užsienio piliečiai, 36,6 proc. - Lietuvos piliečiai. Didžioji dalis užsienio piliečių į Lietuvą atvyko iš Ukrainos ir Baltarusijos. Agentūros duomenimis, ankstesniais metais į Lietuvą atvykę imigrantai grįžta į savo kilmės šalis, todėl pagrindinės nuolatinių šalies gyventojų emigracijos kryptys išliko tos pačios: Baltarusija (5,7 tūkst.), Ukraina (5,5 tūkst.), Jungtinė Karalystė (1,9 tūkst.), išaugo grįžtančiųjų į Kirgizstaną (1,3 tūkst.) ir Uzbekistaną (1,2 tūkst.) skaičius. Į Lietuvą grįžo 9,4 tūkst. Lietuvos Respublikos piliečių daugiau negu jų išvyko, kai 2023 m. - 7,3 tūkst.
Gimstamumo mažėjimo priežastys
Sociologė, demografė, VDU Sociologijos katedros profesorė Aušra Maslauskaitė teigia, jog mažėjantį gimstamumą Lietuvoje pirmiausia lemia demografija. Yra žymiai mažiau moterų, kurios gali susilaukti vaikų. Jei prieš 30 metų jų buvo apie 900 tūkst., tai dabar - apie 600 tūkst. Mažiau reproduktyvaus amžiaus moterų, mažiau vaikų, jei skaičiuojame absoliučiais skaičiais.
Kiti veiksniai, lemiantys gimstamumo mažėjimą:
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie „Gandrelį“
- Keičiasi, kiek vaikų susilaukia skirtingų socialinių grupių moterys. Anksčiau moterys su žemesniu išsilavinimu susilaukdavo daugiau vaikų, tad jų įnašas į bendrą gimstamumą buvo didesnis. Ši tendencija pasikeitė. Be to, vis dažniau jos lieka bevaikės.
- Pasikeitė, kada susilaukiama vaikų, o tai taip pat turi efektą. Vėliau startuojant, dalis moterų vis tiek pagimdo keletą vaikų ir suspaudžia tai į trumpesnį laiko tarpą. Kitos, susilaukusios pirmojo, atideda antrą ar paskesnius ir nebespėja.
- Išorinės - globalios, geopolitinės - ir vidinės priežastys veikia dabartinę dvidešimtmečių - trisdešimtmečių kartą ir jų sprendimus susilaukti vaikų. Tai, kad gimstamumas pradėjo mažėti dar iki COVID-19 pandemijos, nurodo į vidines, su mūsų visuomene, jos raida susijusias priežastis. Atsirado jos iki pandemijos, tačiau tebeveikia ir dabar. Ir čia galima kalbėti apie būsto prieinamumą, darbo rinkos ypatumus, tokius kaip darbo vietos saugumas ir pan., vaiko priežiūros paslaugų prieinamumą ir kainą ir kt.
- Ne mažiau svarbūs yra ir kiti, „minkštieji“ veiksniai, kurie susiję pavyzdžiui, su tuo kaip tėvai įsivaizduoja kiek kainuoja auginti vaikus norint atliepti gerus tėvystės/motinystės standartus. Jei nepasitikima valstybine švietimo sistema kaip teikiančia kokybišką startą vaiko gyvenimui ir kaip alternatyva matomas privatus sektorius, vaiko kaina auga, o tėvai galbūt bus linkę dar labiau apriboti susilaukiamų atžalų skaičių.
- Koronaviruso pandemija „suspaudė“ jaunimo gyvenimo galimybes ir dabar kai kurie iš jų nori atsigriebti. Daro kažką, kas nebuvo įmanoma, o vaikus stumia į ateitį. Taip pat tie, kurie jau turėjo vaikų per pandemiją, dėl vaikų priežiūros ir darbo namuose patyrė papildomo streso, daugiausia tai buvo moterys, galbūt irgi nukelia ar atsisako turėti daugiau vaikų.
- Karas Ukrainoje sustiprino argumentus atidėti vaikus ateičiai. Neigiamas karo poveikis tikėtina, mažina gimstamumą ne tik Lietuvoje, bet ir kitose dvejose Baltijos šalyse.
Gimstamumo mažėjimo pasekmės
Mažos gimusiųjų kohortos reiškia mažiau ateinančių į mokyklas, mažiau dirbančių, mažiau mokančių mokesčius, mažiau prisidedančių prie bendro pyrago, kurį reikia perskirstyti. Svarbu ir tai, kad pasekmės yra ilgalaikės. Dėl mažėjančio gimstamumo išsibalansuoja gyventojų amžiaus struktūra, visuomenėje tuomet turime mažiau jaunų ir daug pagyvenusių asmenų. Atsiranda daug struktūrinių iššūkių - kas dirbs, kaip pritaikyti infrastruktūras, kaip išlaikyti pagyvenusiems visuomenei pritaikytą socialinės paramos, sveikatos priežiūros sistemą.
Priemonės gimstamumui didinti
Nemažai dalykų gimstamumo didinimui Lietuvoje yra daroma, kau kurios priemonės veikia neblogai. Pavyzdžiui, turime lanksčias ir dosnias vaiko priežiūros atostogas - jos netgi per ilgos, lyginant su kitomis šalimis. Taip pat turime priemones, nukreiptas į didesnį tėčių įtraukimą į vaiko priežiūrą. Turime vaiko priežiūros paslaugas, kurių prieinamumas labai skirtingas priklausomai nuo gyvenamosios vietos. Turime vaiko pinigus, mokestines lengvatas, kurie nėra tiesiogiai gimstamumo skatinimo priemonės, bet irgi svarbios. Bendrai, pagal tai kiek nuo visų išlaidų socialinėms reikmėms valstybė skiria šeimai ir vaikams, atrodome tikrai neblogai ES. Bet, kaip ir kalbėjau, gimstamumą veikia ir platesnio spektro veiksniai. Pvz., švietimo prieinamumas ir kokybė, visuomenės pasitikėjimas valstybe, socialinė nelygybė ir visuomenės poliarizacija, šeimos politikos ilgalaikis stabilumas.
Svarbi yra šeimos politikos ir mokslo jungtis. O šiuo metu turime per mažai tyrimų, tikslių duomenų, kurie leistų labai taikliai planuoti šeimos politikos intervencijas.
Savivaldybių iniciatyvos
Kai kurios savivaldybės skiria vienkartines išmokas naujagimių tėvams. Pavyzdžiui, Vilniaus rajono šeimos sulaukus kūdikio gauna rinkinį už 150 eurų ir pirmą kartą skiriamą vienkartinę 165 eurų išmoką. Radviliškis skiria net 1,5 tūkst. eurų gimusiam vaikui. Vilniaus miesto šeimos sulaukia 770 eurų išmokos, Kauno - 250 eurų ir kūdikio kraitelio. Tačiau ekspertai atviri: vienkartinės premijos gimstamumo iš dugno neištrauks.
Pensijų sistema ir demografiniai iššūkiai
„Šiaulių banko“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė teigia, jog Lietuvos ekonomiką pastaraisiais dešimtmečiais veikė ne tik mažėjančio gimstamumo, ilgėjančio gyvenimo, bet ir emigracijos bangų demografiniai poveikiai. Kad pensijų sistema išliktų stabili ir „Sodra“ išvengtų gilėjančio deficito Lietuvoje pastaraisiais metais buvo ilginamas pensinis amžius. Ateityje, toliau gerėjant gyvenimo kokybei ir ilgėjant gyvenimo trukmei, darbingo amžiaus trukmė taipogi turės būti ilginama ir gyventojai turės gerokai aktyviau investuoti ir taupyti, kad išlaikytų senatvėje orų pajamų srautą.
Taip pat skaitykite: Vaikų kirpykla "Pas Voveryką"
Pažangios Vakarų valstybės jau seniai susiduria su mažėjančio gimstamumo problema ir ją sprendžia daugiapakopėmis pensijų sistemomis, o aukštą pajamų pakeitimo normą senatvėje bei pensijų diferenciaciją pagal buvusias pajamas padeda pasiekti kaupiamosios pakopos. Anot jos, būtent daugiapakopės pensijų sistemos yra atsparesnės ekonominiams svyravimams ir ryškėjančioms demografinėms duobėms.
Gimstamumo situacija Europoje
Reikia paminėti, kad mažėjantis gimstamumas ne tik Lietuvos problema. Portalas „Euronews“ šių metų rugsėjį paskelbė, jog pirmą kartą nuo 1960 m. gyvų gimusių kūdikių skaičius Europos Sąjungoje (ES) sumažėjo iki mažiau nei 4 mln. - tai vienas mažiausių gimstamumo rodiklių pasaulyje. Nors kone visose Europos valstybėse gimstamumas dramatiškai mažėjo pastaraisiais metais, statistika leidžia matyti, jog Lietuva patenka į sąrašą šalių, kur vienai moteriai tenkančių gyvų gimstančių kūdikių skaičius yra tarp mažiausių.
Europos šalių vyriausybės jau dabar išleidžia milijardus eurų papildomai prie pagrindinių socialinės apsaugos priemonių, kad finansuotų įvairias vaikų gimstamumą skatinančias priemones - nuo tiesioginių piniginių paskatų vaikams iki mokesčių lengvatų gausesnėms šeimoms, mokamų vaiko priežiūros atostogų ir išmokų vaikams. Tačiau net tokiose šalyse kaip Prancūzija ir Čekija, kuriose pastaraisiais metais gimstamumo rodikliai buvo gana aukšti, dabar jau mažėja.
tags: #gimstanciu #vaiku #statistika