Apvaisinimas ir vaisiaus vystymosi etapai: išsamus vadovas

Nėštumas - tai ypatingas ir jautrus laikotarpis moters gyvenime, kupinas džiaugsmo, didelių pasikeitimų ir rūpesčių. Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime apvaisinimo procesą, vaisiaus vystymosi etapus ir svarbiausius nėštumo aspektus, padedančius būsimoms mamoms geriau suprasti savo kūną ir kūdikio raidą.

Pasiruošimas nėštumui ir pirmieji požymiai

Vos tik įtarus nėštumą, svarbu nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją, akušerį-ginekologą arba akušerį. Šie specialistai atliks reikiamus tyrimus ir aptars jų rezultatus. Nėštumas trunka apie 280 dienų arba 40 savaičių, skaičiuojant nuo pirmos paskutinių mėnesinių dienos. Vos tik įtarus nėštumą, rekomenduojama pradėti vartoti folio rūgštį, kuri yra svarbi vaisiaus nervinio vamzdelio vystymuisi.

Po dviejų savaičių nuo apsilankymo pas gydytoją, moteriai bus išduota nėščiosios kortelė, kurioje bus žymimi visi svarbūs duomenys apie nėštumą. Šį dokumentą rekomenduojama turėti su savimi, kad nelaimės atveju pagalbą teikiantys asmenys žinotų apie nėštumą.

Neskubėkite vartoti nėščiosioms skirtų vitaminų. Specialistai juos rekomenduoja tik tada, jei ankstesnis nėštumas buvo komplikuotas arba Jūsų mityba nesubalansuota. Nėščiosios turėtų maitintis pagal sveikos mitybos principus.

Pirmasis trimestras: nuo apvaisinimo iki 12 savaitės

Pirmasis trimestras yra itin svarbus vaisiaus vystymosi etapas, kurio metu formuojasi visi pagrindiniai organai ir sistemos. Šis laikotarpis trunka nuo apvaisinimo iki 12 nėštumo savaitės.

Taip pat skaitykite: Gimimas: vystymosi pabaiga

Apvaisinimas ir zigotos formavimasis

Lytinio akto metu į moters organizmą patenka milijonai spermatozoidų, tačiau tik vienas iš jų apvaisina kiaušinėlį. Susiliejus spermatozoidui ir kiaušinėliui, susidaro zigota - pirmoji naujo organizmo ląstelė. Zigotoje yra pilnas chromosomų rinkinys - 46 chromosomos (23 poros), gautos iš tėvo ir motinos. Zigota keliauja per kiaušintakį link gimdos, o tuo metu ima sparčiai dalintis.

Gemalo vystymasis pirmąją savaitę

Maždaug po 24-30 valandų nuo apvaisinimo zigota pasidalija į dvi dukterines ląsteles - blastomeras. Toliau blastomerai mitoziškai dalijasi ir jų sparčiai daugėja, tačiau jie neužauga iki motininių ląstelių dydžio. Šis dalijimasis vadinamas mas segmentacija, arba skilimu. Apie trečiąją parą žmogaus gemalo užuomazga būna sudaryta iš 12-16 blastomerų. Tokia ląstelių sankaupa primena avietę ir vadinama morule. Morulėje blastomerai tankėja, keičiasi jų forma, susidaro tarpląstelinės jungtys.

Apie ketvirtąją parą morulė patenka į gimdos ertmę. Pro skaidriąją sritį pradeda skverbtis ir tarp blastomerų (jų iš viso 32-58) kauptis skystis - iš morulės susidaro pūslytė, vadinama blastocista. Jos plona siena, sudaryta iš išorinių ląstelių, vadinama trofoblastu. Viduje lieka blastocistos ertmė ir vidinių ląstelių masė, arba embrioblastas, prigludęs prie trofoblasto. Iš embrioblasto vėliau formuojasi gemalas, amnionas, trynio maišas, o iš trofoblasto - chorionas ir placenta.

Implantacija ir embriono formavimasis antrąją savaitę

Antrąją savaitę vyksta gemalo užuomazgos implantacija ir toliau tęsiasi jos segmentacija. Implantacija - tai blastocistos įsiskverbimas ir panirimas į funkcinį gimdos gleivinės sluoksnį. Normaliai šis procesas vyksta užpakalinėje ar priekinėje gimdos dugno ar kūno sienelėje, kuomet gleivinė yra sekrecijos fazėje: pilnakraujė, išburkusi, pasirengusi priimti gemalo užuomazgą.

Apie 7-ąją parą blastocista pradeda skverbtis ir nirti į gimdos gleivinę. Besiskverbdama ji subliūkšta - tai implantacinis kolapsas. Skverbdamasis į gimdos gleivinę, blastocistos trofoblastas pasidalija į du sluoksnius: citotrofoblastą ir sinciciotrofoblastą. Sinciciotrofoblastas gamina proteolizinius fermentus, ardančius gleivinės audinius, rezorbuoja suardytus produktus, fagocituoja ląstelių liekanas, pradeda sekretuoti žmogaus chorioninį gonadotropiną (ankstyvieji nėštumo testai nustato šį hormoną moters šlapime).

Taip pat skaitykite: Plačiau apie dirbtinį apvaisinimą

Kol vyksta implantacija, tęsiasi segmentacija. Buvęs kamuoliuko formos embrioblastas 7-ąją dieną suplokštėja ir pasidalija į du lapelius: viršutinį - epiblastą, ir apatinį - hipoblastą. Netrukus tarp epiblasto ląstelių atsiranda ertmė, kurioje kaupiasi skystis. Ši ertmė persitvarko ir virsta antriniu (galutiniu) amnionu. Iš hipoblasto kilusios plokščiosios ląstelės apriboja didelį pirminį trynio maišą.

Gemalinių lapelių formavimasis trečiąją savaitę

Trečiąją savaitę vyksta gastruliacija - procesas, kurio metu susidaro trys gemaliniai lapeliai: išorinis - ektoderma, vidinis - endoderma ir vidurinis - mezoderma, iš kurių formuojasi visi gemalo audiniai ir organai. Gemalinių lapelių formavimosi šaltinis - epiblastas.

Savaitės pradžioje uodeginiame epiblasto gale, ląstelėms dauginantis ir tankėjant, susiformuoja pirmykštė linija. Galvinis jos galas pasibaigia sustorėjimu, vadinamu Henzeno (Hensen), arba pirmykščiu, mazgu. Linija ir mazgas pradeda įdubti. Taip iš linijos susidaro pirmykštė vaga, o iš mazgo - pirmykštė duobė. Vagos ir duobės ląstelės pradeda grimzti bei kryptingai migruoti po epiblastu. Šis procesas vadinamas įėjimu, įsimovimu ar invaginacija.

Gemalinė endoderma ir chorda yra kilusios iš ląstelių, įsimovusių pro pirmykštės vagos priekinį galą ir pirmykštę duobę. Dalis šių ląstelių invaginuoja iki pat hipoblasto, įsiterpia tarp jo ląstelių, nustumia jį į gemalinio disko kraštus ir sudaro gemalinę endodermą. Kitos ląstelės migruoja tiesiai į galvinį disko galą ir formuoja stuburo stygos ataugą, kuri po sudėtingų persitvarkymų virsta stuburo styga, arba chorda.

Pro pirmykštę vagą įsimovusios ląstelės migruoja po epiblastu kraniolateraline kryptimi. Jos formuoja gemalinę mezodermą. Epiblasto ląstelės, nepraėjusios pro pirmykštę duobę ir vagą, duoda pradžią gemalinei ektodermai.

Taip pat skaitykite: Skausmo valdymas dirbtinio apvaisinimo metu

Neuruliacija, somitogenezė ir vaskuliogenezė

Trečiosios savaitės pabaigoje ektodermoje prasideda neuruliacija, o mezodermoje - somitogenezė ir vaskuliogenezė. Neuruliacija - tai neuroektodermos (nervinio vamzdžio ir skiauterės) susidarymas, kurį stimuliuoja chorda. Pastaroji skatina virš jos esančios ektodermos ląsteles aukštėti ir sutankėti. Taip ektodermoje susidaro nervinė plokštelė. Ji pradeda įlinkti, susidaro nervinė vaga, jos šonuose - klostės. Klostėms suaugus susidaro nervinis vamzdis - galvos ir nugaros smegenų užuomazga.

Klostėms suaugant, vamzdis atsiriboja nuo paviršiaus ektodermos. Dalis klosčių ląstelių atsiskiria ir išsidėsto abiejose pusėse tarp vamzdžio ir paviršiaus ektodermos. Taip susidaro nervinė skiauterė. Jos ląstelės greitai pasklinda po visą gemalą ir diferencijuojasi į periferinės nervų sistemos, antinksčių šerdies, širdies tarpskilvelinės pertvaros, pigmentines ir kitokias ląsteles.

Abipus chordos išsidėsčiusi mezoderma susiskirsto į paašinę, tarpinę ir šoninę. Paašinę mezodermą sudaro segmentuoti somitomerai ir somitai. Pirmieji somitomerai atsiranda 3-iosios savaitės pabaigoje abipus chordos galvinio galo. Kiti per dvi savaites (po tris poras per parą) susiklosto paeiliui kraniokaudaline kryptimi. Gemalo kakle ir kūne jie kompaktizuojasi ir virsta somitais, kurių iš viso susidaro 42-44 poros.

Kiti svarbūs įvykiai pirmąjį trimestrą

• 5 savaitę: ima plakti vaikučio širdis, formuojasi galūnės, veido bruožai, centrinė nervų sistema, kaulai, raumenys.
• 6 savaitę: pastebimos organų užuomazgos.
• 7 savaitę: formuojasi kojos ir rankos, vystosi plaučiai, auga galvos smegenų pusrutuliai, vystosi akys ir nosies šnervės.
• 8 savaitę: mažytė gemalo galva pradeda didėti, riestis, rankos ima ilgėti ir tampa didesnės už kojas, formuojasi akys, nosis, ausys.
• 9-12 savaitėmis: mažylio kepenys pradeda gaminti tulžies skystį, vaikutis jau gurkšnoja vaisiaus vandenis, o paskui juos šalina, pradeda formuotis ir didžiųjų smegenų pusrutulių žievė.

Simptomai ir savijauta pirmąjį trimestrą

Pirmąjį trimestrą moteris gali patirti įvairius simptomus, tokius kaip:

• Rytinis pykinimas ar šleikštulys, vėmimas.
• Krūtų jautrumas.
• Dusulys, greitas nuovargis, mieguistumas.
• Nuotaikos pokyčiai.
• Dažnas šlapinimasis.
• Tirpstančios galūnės ir vidurių užkietėjimas.

Šie simptomai dažniausiai išnyksta antrojo trimestro pradžioje.

Antrasis trimestras: nuo 13 iki 27 savaitės

Antrasis trimestras dažnai vadinamas „medaus mėnesiu“, nes daugelis moterų jaučiasi geriausiai būtent šiuo laikotarpiu. Pykinimas ir nuovargis dažniausiai išnyksta, o moteris jaučia energijos antplūdį. Šiuo laikotarpiu vaisius sparčiai auga ir vystosi.

• 11-13 nėštumo savaitę atliekamas detalus ultragarsinis tyrimas. Nustatoma preliminari gimdymo data. Apžiūrimos pagrindinės kūno dalys, smegenų struktūra, ieškoma chromosominėms genetinėms ligoms būdingų žymenų. Bene svarbiausias rodmuo - vadinamosios sprando raukšlės matmuo.
• 13-16 nėštumo savaitėmis: Dabar pilve jau prasidėjo tikras judėjimas. Nervų pluoštai vaisiaus kūne jau išsiraizgę tiek, kad jis gali sukiotis, plūduriuoti ir netgi verstis kūlversčio. Vietos jis turi dar daug ir išdykaudamas tik švelniai tepaliečia gimdos sienelę. Tačiau kai kurios mamos jaučia tuos judesius - jau apie 15-ąją savaitę. Po tvirtai užmerktais vokais jau krusteli mažylio akių obuoliai.
• 17-20 nėštumo savaitėmis: Dvidešimtąją nėštumo savaitę žmogučio burnoje skonio svogūnėlių dešimt kartų daugiau nei užgimusio. Jam patinka viskas, kas saldu. Mokslininkų stebėjimais mažyliais įsčiose itin noriai geria vaisiaus vandenis, kai šis praturtintas cukraus tirpalu. Mažylio ausys jau irgi pasiruošusios priimti garsą. Tiesa, kol kas jos girdi tik Jūsų širdies tvinksnius, žarnyno garsus ir jūsų balsą.
• 21-24 nėštumo savaitėmis: Jei pasisektų, apie dvidešimtąją savaitę per ilgesnį tyrimą ultragarsu galėtumėte pamatyti, kaip mažylis čiulpia nykštį. Gal jis netgi žais su virkštele - čiupimo refleksas jau aktyvus. Žmogutis domisi savo kūnu, rankytėmis brauko per veidą, mėgina apčiuopti ranką ar koją. Judesiai jau greitesni. Mažylis jau gali justi skausmą, kartais jis paspringsta vaisiais vandenimis ir ima žagsėti - tada juntate silpnus trūkčiojimus pilve.
• 25-28 nėštumo savaitėmis: Dabar vaikelį jau pasiekia tai, kas vyksta pasaulyje: eismo triukšmas, kitų žmonių balsai, muzika. Jau formuojasi ir pomėgiai - pavyzdžiui, klasikinei muzikai. Maždaug 26-ąją savaitę mažylis pirmą sykį prasimerks. Nors iki jo prasiskverbia tik koks vienas procentas dienos šviesos, vaikelis jau jautrus šviesai. Jis smalsiai žvelgia ta kryptimi, kur yra taškinis ryškios šviesos šaltinis - pavyzdžiui, prie pilvo priglaustas žibintuvėlis.

Simptomai ir savijauta antrąjį trimestrą

• Pradeda matytis pilvelis.
• Vieną dieną galite pajusti vaisiaus judesius.
• Galite jausti energijos stoką, greitai atsirandantį nuovargį.
• Gali varginti nemalonios išskyros iš makšties dėl grybelinės infekcijos.

Trečiasis trimestras: nuo 28 savaitės iki gimdymo

Trečiasis trimestras - tai pasiruošimo gimdymui laikotarpis. Vaisius sparčiai auga ir kaupia riebalus, o moteris gali jausti vis didesnį diskomfortą dėl didėjančio pilvo.

• 29-32 nėštumo savaitėmis: Mažylio kūnas padengtas plonais pūkeliais, kurie drauge su vadinamuoju vaškiniu vaisiaus dangalu saugo, kad oda vaisiaus vandenyse neišbrinktų. Vaikutis vis budresnis, reaguoja į prisilietimus iš išorės - junta, kai švelniai uždedate ranką ant pilvo, kai partneris švelniai spusteli pilvą pirštu. Gal netgi baksteli atsakydamas ar prisiglaudžia prie vidinės pilvo sienelė ties ta vieta, kur yra ranka.
• 33-36 nėštumo savaitėmis: Pilve tapo gana ankšta - sunku net pasisukti. Kasdien vaikas nuryja iki trijų litrų vaisiaus vandenų - tai treniruoja skrandį, žarnyną ir šlapimo pūslę. Dažnai čiulpia nykštį ir smarkiai spardosi - taip gimdos sienelė masažuoja jo odą. Be to, gerokai dažniau prasimerkia.
• 37 -40 savaitėmis: Kad užgimtų gerai pasiruošęs temperatūros svyravimams, vaikeliui reikia gero riebalų sluoksnio. Jis atsiranda paskutiniosiomis nėštumo savaitėmis. Visi vidaus organai jau „paruošti veikti“, kertiniai akmenys padėti, ir smegenyse - daugiau kaip dešimt milijardų smegenų ląstelių - laukia, kada bus „pamaitintos“. Tą „maistą“ didžiąja dalimi sudaro potyriai, kurie laukia mažylio užgimus. Atmintis pradeda veikti dar mamos pilve.

Nuo 36-osios nėštumo savaitės vizitai pas gydytoją ar akušerę numatomi kas savaitę. Šie susitikimai tikrai svarbūs, nes suteikia saugumo jausmą.

Simptomai ir savijauta trečiąjį trimestrą

• Dažnai kamuoja padidėjęs skrandžio rūgštingumas.
• Iš nugaros į kojas ar pilvelį sklindantis skausmas gali suneraminti ar neleisti kokybiškai išsimiegoti.
• Vaisius gali vartytis, bet paprastai jau 36-ą savaitę jis nusprendžia, ar gimti galvute.

Gimdymas

Pirmasis gimdymas, jeigu jis vyksta natūraliai ir nėra skatinamas vaistais, nuo reguliarių sąrėmių pradžios iki placentos užgimimo vidutiniškai trunka apie pusę paros ar ilgiau.

Gimdymo etapai:

1. Pirmasis gimdymo etapas: Prasideda reguliarūs, stiprūs, nepraeinantys ir vis intensyvėjantys tikrieji sąrėmiai.
   • Latentinė fazė: Į ligoninę reikėtų vykti, kuomet sąrėmiai taps stiprūs, skausmingi ir dažni.
   • Aktyvioji fazė: Jeigu moteris pageidauja, jai gali būti pritaikyta epidurinė nejautra dėl kurios reikėtų apsispręsti šiuo gimdymo etapu.
   • Ankstyvoji fazė: Šios fazės metu moteris pajunta stiprų norą tuštintis, nes vaisiaus galvutė ima spausti tiesiąją žarną.
   • Vėlyvoji fazė: Prasideda stangos.
2. Antrasis gimdymo etapas: Stangos yra nevalingos, tačiau gimdyvė gali jas šiek tiek valdyti: stangas galima susilpninti giliai kvėpuojant pro burną arba sustiprinti įtempus pilvo raumenis, stipriai remiantis pėdomis ir įsitvėrus rankomis. Gimdymą prižiūrintys gydytojai reikiamais momentais paprašys stangintis ir stumti kūdikį. Kūdikis slinks pirmyn su kiekvienu stūmimu iki kol išlįs jo viršugalvis, o tuomet - galvytė. Išlindusi galvytė pasisuks, nes dubenyje prisitaikydami pasisuka vaikelio petukai, kad būtų patogiau išslysti.
3. Trečiasis gimdymo etapas: Siekiant sumažinti kraujavimo riziką ir baiminantis galimo trečiojo gimdymo etapo užsitęsimo per pirmąsias 3 min. nuo naujagimio gimimo (o dažnai jam dar tebegimstant) moteriai suleidžiama oksitocino. Šio gimdymo etapu dažniausiai yra perkerpama naujagimį su placenta jungianti virkštelė. Virkštelę įprastai rekomenduojama perkirpti, kuomet ji nustoja pulsuoti, nes tai sumažina naujagimio mažakraujystės riziką.
   • Placentos atsiskyrimo fazė.
   • Placentos pasirodymo fazė. Užgimusi placenta apžiūrima, įvertinamas jos vientisumas.

Apvaisinimas in vitro (IVF)

Statistikos duomenimis, net kas penkta pora susiduria su nevaisingumo problema. Pagalbinio apvaisinimo procedūros, tokios kaip apvaisinimas in vitro (IVF), gali padėti poroms susilaukti vaikų.

Kaip vyksta IVF procedūra?

1. Lytinių ląstelių gavimas: Kiaušialąstės yra gaunamos kiaušidžių punkcijos metu, o spermatozoidai - iš spermos mėginio. Jeigu spermoje spermatozoidų nėra, jie gali būti gaunami iš sėklidžių.
2. Apvaisinimas: Kiaušialąstė patalpinama į terpę, kurioje yra šimtas tūkstančių spermatozoidų. Jeigu spermatozoidų nepakanka, embriologas atrenka morfologiškai taisiklingus, pačius judriausius bei fiziologiškai subrendusius spermatozoidus ir vieną iš jų įterpia į kiaušialąstę (ICSI).
3. Zigotos ir embriono vystymasis: Sekančią dieną yra tikrinamas kiaušialąsčių apsivaisinimas. Apsivaisinusi kiaušialąstė yra vadinama zigota. Zigotos turi būti kruopščiai įvertinamos. Netrukus zigota pradeda dalintis ir sekančią dieną ji tampa dvejų, vėliau keturių ląstelių embrionu.
4. Embriono perkėlimas: Į moters gimdą gali būti patalpinami keturių arba aštuonių lastelių embrionai. Gana dažnai embrionai yra auginami ir ilgiau, iki blastocistos stadijos. Susiformavusi blastocista nedelsiant turi būti perkeliama į gimdą, nes kitu atveju, neturėdama kur implantuotis, ji žūsta. Jeigu ji yra gimdoje - sėkmės atveju implantuojasi. Jei susiformuoja daugiau blastocistų, nei perkeliama į moters gimdą, jos užšaldomos.

Sėkmę įtakojantys veiksniai: kiaušialąsčių ir spermatozoidų kokybė, poros amžius, tinkamai subalansuota stimuliacija moteriai, kontroliuojamas kiaušialąsčių paėmimas punkcijos metu, atsakingas ir kvalifikuotas ginekologo ir embriologo darbas bei tinkamos priemonės - aukščiausios kokybės embrionų auginimo terpės, specialios lėkštelės, kuriose auginami embrionai, naujausi inkubatoriai, palaikantys tinkamą temperatūrą ir dujų koncentraciją, naujos technologijos.

tags: #apvaisinimas #ir #vaisiaus #vystymasis