Šis straipsnis skirtas išnagrinėti Irmos Adomaitienės gyvenimo kelią, ypatingą dėmesį skiriant jos požiūriui į motinystę, šeimą, vertybes ir asmeninį augimą. Irma Adomaitienė - ne tik mylima žmona ir mama, bet ir talentinga fotografė, Lino Adomaičio muzikos vadybininkė bei labdaros ir paramos fondo vadovė. Jos istorija - tai įkvepiantis pasakojimas apie meilę, kantrybę, tikėjimą ir nuolatinį tobulėjimą.
Kelias į Motinystę: Ilgas Laukimas ir Didelis Išsipildymas
Irma atvirai dalijasi savo patirtimi apie ilgą ir nelengvą kelią į motinystę. Aštuonerius metus su vyru Linu laukė šeimos pagausėjimo. „Beveik aštuonerių metų laukimo prireikė… Dabar, žiūrint retrospektyviai, man viskas tampa aiškiau," - teigia Irma. Per šį laikotarpį pora nugludino aštresnius kampus, sustiprino ryšį ir iš naujo atrado maldą. Jie tapo pasiruošę būti pastebėtais iš aukščiau.
Linas ir Irma tikėjo, kad vaikai pasirenka tėvus. Po aštuonerių metų laukimo, spalio 21-ąją, gimė dukrytė Saulė. Linas socialiniame tinkle pasidalijo džiugia žinia, dėkodamas Irmai už didžiausią gyvenimo dovaną.
Motinystė: Naujas Etapas ir Slaptų Kūrybinių Klodų Atskleidimas
Sulig dukros Saulės atėjimu, Irmos laikas tapo tirštas. Kiekviena minutė išgyvenama pilnai ir giliai. Nelieka vietos paviršutiniškumui. Iš Saulės mokausi būti čia ir dabar. Vakar atrodo taip toli, o rytoj - sunkiai apčiuopiama. O užtat kiekviena šviesi, atradimų ir pasiekimų pilna diena - kaip didelė pergalė mūsų šeimai. Ir man - kaip mamai.
Irma ir toliau rūpinasi Lino vadyba, jo projektais. Tai visada buvo mūsų bendri darbai, taip ir liko. Žinoma, dabar pagrindinis mano visatos epicentras - Saulė, o visas kitas savo užduotis dėlioju aplinkui. Tikrai daug aplink nuostabių pavyzdžių, kai motinystė atrakina moteryse kažkokius slaptus kūrybinius klodus. Tai tik dar vienas įrodymas, kad motinystė yra nepaprastai didelis virsmas. Tikiuosi, kad tai atneš gaivaus kūrybinio įkvėpimo mano fotografijos kelyje, kai tik į jį grįšiu.
Taip pat skaitykite: Irma Janušaitė: gyvenimas ir darbai
Tapusi mama pastebėjau, kad galiu tai, kas anksčiau buvo sunku ar neįmanoma. Supratau, jog galiu naktį šokti iš lovos ir iškart veikti pilnu protu; kantrybės ištekliai taip pat stulbinamai gausūs, jėgų - nors kalnus versk. Labiausiai džiugina tvirtas žinojimas ką ir kodėl darau. Reikėjo truputį laiko, kad įsiklausyčiau ir išgirsčiau savo vidinį balsą, užtat dabar žinau, kad ten glūdi kone visi atsakymai, susiję su Saule.
Stereotipų Griovimas ir Nuojautos Svarba
Irma teigia, kad jai su stereotipais - ne pakeliui. Buvau atvira tiek ruošdamasi gimdymui, tiek motinystei. Neturėjau konkretaus plano, kaip viskas turi būti. Todėl ir į visus „pamatysi, jau niekad nebus taip, kaip anksčiau“ atsakydavau šypsena. Žinojau, kad bus taip, kaip turi būti. Visi kūdikiai tokie skirtingi, tad ar gali būti vienas modelis, sakantis, kur migdyti ir kiek laiko ant rankų jį nešioti? Šiandien informacinis fonas toks stiprus, kad gali kliudyti išgirsti savo nuojautą. O ji, mano giliu įsitikinimu, čia - esminė.
Ji pabrėžia nuojautos svarbą motinystėje ir atsiriboja nuo siekio būti tobula mama. Psichologai sako, kad vaikui reikia pakankamai geros mamos, o ne idealios. Žmogiškos mamos, kuri drauge su vaiku mokosi ir atranda.
Saulė - Šviesa Šeimos Gyvenime
Saulė atnešė labai daug šviesos į mūsų gyvenimą. Tiek aš, tiek Linas jai kasdien dėkojame, kad pasirinko mus būti jos vedliais. Man atrodo, kad ir ji patenkinta savo pasirinkimu.
Mūsų namuose nuolat skamba muzika. Garsų pasaulis mažylę ramina. O vos tik aš ar Linas pradedam dainuoti, jai, regis, iškart atsirakina balsas. Ir toks gražus, mergaitiškas… O kartais ir aštresnis, įsakmus. Su Linu juokiamės, kad gyvenime ji mokės pasakyti, ko nori.
Taip pat skaitykite: Irmos Jurgelevičiūtės asmeninis gyvenimas
Saule rūpinamės mudu su Linu. Šiame etape mes, jos tėvai, geriausiai jaučiame, ko jai reikia ir galime tai duoti. Mano trumpi išėjimai iš namų būna ramūs - su Linu Saulė turi savų jaukių ritualų. Linas netgi sako: „Leisk man pabūti su dukra, drąsiai eik“. Ir tada rengiuosi suknelę, pasiryškinu lūpas ir…važiuoju pirkti daržovių į Ūkininkų turgelį (juokiasi). Tie trumpi pabėgimai būna tokie reikalingi: įkvepiu oro, pamatau žmones ir grįžtu taip pasiilgusi mažosios, kad glaudžiu ją prie savęs ir nešioju kaip pūkelį, nejausdama tų 6 kg.
Santykiai su Vyru: Meilė, Pagarba ir Kūrybiškumas
Irmos ir Lino santykiai - tai ypatingas ryšys, paremtas meile, pagarba ir kūrybiškumu. Linas - nerealus tėtis! Tikra tiesa, kad dukros - tėčių. Tai, kaip jie jaučia vienas kitą, kaip Saulė nurimsta ant Lino rankų - stebuklas! O kur dar Lino dainavimas, grojimas mėnulio būgnais… Jei kiekvienas pasaulio vaikas turėtų po tokį tėtį!..
Saulė atnešė tiek euforijos, tiek meilės į mūsų širdis. Jei buvo kažkokių tuščių tarpelių, tai jie dabar užpildyti sklidinai. Tai yra mūsų su Linu didysis išsipildymas. Kai tuokėmės, kunigas mums palinkėjo kūrėjiškos dvasios. Manau, kad su dukrelės gimimu mes labiau nei bet kada tą dvasią jaučiame.
Jūsų su vyru Linu santykis atrodo toks ypatingas. Ar pykstatės? Ne, tikrai nesipykstam. Pyktis - destruktyvi būsena, į nieką gerą nevedanti. Mes diskutuojame. Jei skiriasi nuomonės, stengiamės išsiaiškinti vienas kito požiūrį, išgirsti argumentus.
Nuo pat mūsų pažinties pradžios pajutom artumą vienas kitam. Žinoma, kad norėdami būti kartu, turėjom apsišlifavimo etapą, parodykit man porą, kuri tokių neturėjo. Verta tą laikotarpį išmintingai įveikti, kad paskui kaip du deimantai spindėtume, o santykiai - šviestų. Ko gero, pagrindinė paslaptis siekiant sėkmingo aštrių kampų nugludinimo, yra ta, kad kito žmogaus nepakeisi, svarbiausia, kiek tu pats nori ir gali pasikeisti.
Taip pat skaitykite: Irmos Adomaitienės įžvalgos apie šeimą ir tikėjimą
Linas Adomaitis sako: „Esu be galo laimingas žmogus, man labai pasisekė. Irma - nuostabi moteris, nuostabus žmogus, nuostabi žmona. Mano dainų kritikė ir vertintoja. Iki šiol valandų valandas turime apie ką kalbėti, neatsibostame vienas kitam. Ne visiems galbūt žmonėms taip pasiseka, gimiau po laiminga žvaigžde".
Tikėjimas ir Tradicijos: Vertybinio Stuburo Dalis
Irma prabilo ir apie reikšmingas šeimos tradicijas. Vienos iš jų - sekmadieninės mišios. Būtent tikėjimas ir malda, jų manymu, padėjo prisikviesti pirmagimę dukrytę Saulę.
Mes Saulės laukėme ir kvietėm ją pasitelkdami naprotechnologiją. Tai yra medicina, kuri dar yra pastiprinta tikėjimu. Nuostabus dalykas, kuris ne tik fiziškai padėjo susitvarkyti sveikatą, bet ir emocinę aplinką. Mūsų abiejų su Linu mintis padėjo į tokią ramybės būseną, kad įvyko Dievo veikimas ir Saulė pasibeldė. Mūsų vertybinio stuburo dalis yra tikėjimas. Tai duoda stiprybės, teikia vilties. Ir su šia viltimi mes ugdome ir savo vaikus. Labai smagu matyti, kiek daug šeimų ateina į vaikų mišias. Kai vaikai per mišias laisvai bendrauja, žaidžia, piešia. Mes ir namuose, vakarais kartu susirenkame prie mūsų mažo namų altorėlio, pasimeldžiame.
Kelionės: Aistra, Kurią Nori Perduoti Dukrai
Su vyru esate aistringi keliautojai. Ar jau pagalvojate apie kelionę ir su dukrele? Tiesą sakant, ši tema kaip tik dabar sukasi mūsų su Linu lūpose. Svarstom, kada ir kur būtų patogu pakeliauti. Su Saule pilvelyje buvom nusibeldę toliausiai per savo keliautojų karjerą - iki Čilės. Tikiu, kad dukrai kelionių genas jau instaliuotas. Trokštame jai parodyti pasaulį su dar didesne aistra nei tada, kai dviese keliaudavom.
Gimtadienis: Proga Stabtelėti ir Pamąstyti
Balandžio 10-oji - jūsų gimimo diena. Ką jums reiškia ši diena? Tai proga stabtelti ir pamąstyti, susumuoti dar vienus nueitus metus? Ar tie skaičiai pase jums svarbūs? - Vaikystėje gimimo dienos tokios reikšmingos. Dabar matau tai savo dukros akyse. Bet bėgdamas per gyvenimą pats ėmiau šią dieną akcentuoti vis mažiau ir mažiau.
Tiesa, iki 30 švęsdavau savo gimtadienius gan smarkiai, tačiau kaip tik nuo trisdešimties pradėjau ilgąsias savo gyvenimo keliones, kuriose būdavo daugybė balandžio 10-ųjų. Kartą gimtadienis mane aplankė būnant mažoj mažoj Karibų jūros salelėj, kurioje gyveno senukas indėnas su žmona. Daugiau saloje nieko nebuvo (gal kelios iguanos ir pora užklydusių laukinių paukščių). Tai buvo lakoniškiausias gimtadienio sveikinimas.
Asmeninis Augimas ir Sielos Dainavimas
Jeigu žiūrėsime iš saviugdos pusės, tai sielos į gyvenimus ateina mokytis. Jūsų santykiai su vyru atrodo puikūs, auginate dukrytę… Kuriose srityse mokotės Jūs? O gal Jūsų siela, kaip sako kai kurios teorijos, atėjo į šį gyvenimą pailsėti ir tiesiog pasimėgauti? Mano siela dabar dainuoja. Teko pasiblaškyti, kol rado šį kelią, tačiau visa savo esybe žinau, kad ji - savo vėžėse.
Šeima - Didžiausia Vertybė
Linas Adomaitis sako: „Nors šiais laikais labai madinga panirti į save ir deklaruoti tariamą meilę sau, darydamas save laimingą toks netapsi, o suteikdamas laimę kitam, ir pats ją pasieksi.“ Atsispirdamas nuo šios minties sutelki dėmesį ne į save, o į artimųjų gerovę. Rūpiniesi, saugai, gini, myli, išgyveni… Duodamas priesaiką Dievo akivaizdoje pažadėjau „ir džiaugsme, ir varge…“, tai reiškia, kad nesirenku sąvokos „aš“.
Vaikų Gimimas ir Tėvystės Džiaugsmai
Jokūbo gimimas ir mudviejų su Irma širdyse pagimdė daugiau ramybės, šviesos. Visi pirmi kartai jau praeiti su Saule, viskas aiškiau, paprasčiau. Mažiau nerimo, daugiau humoro. Žinoma, negaliu nuslėpti, kad dabar mūsų rutina ypač intensyvi. Vos spėji. Kartais rodosi, kad valandos juokiasi iš mūsų ir tyčia greičiau lekia. Tik kai laikas leidžiamas su tokia meile - viskas įgauna prasmę.
Dar laukiantis Jokūbėlio mes ruošėme Saulytę šiam nepaprastam susitikimui. Šiandien stengiamės dėmesį paskirstyti vienodai, kad nesukeltume pavydo ar kitų neigiamų emocijų. O Saulė dar ir mus pamoko, kaip reikia rūpintis mažyliu, pataria, kaip maitinti, kaip prausti, kaip migdyti. Saulė dažnai jį priglaudžia prie savęs.
Mes vis prisimename kaip buvo, kai dar neturėjome vaikų. Daug keliavome po pasaulį, nuvykdavome į tokias vietas, kad drąsiai ištardavome „aš pavydžiu sau“. Daugelį metų sėmėme gyvenimo įspūdžius sklidinais delnais. Ir dabar, kai džiaugiamės tėvyste ir motinyste, to nepamirštame. Mes šį etapą vertiname dar labiau negu buvimą tiesiog dviese. Dabar mus supa ir nuotykiai, ir kelionės, ir iššūkiai, ir išbandymai.
Tikėjimas ir Viltis
Jei tiki ir lauki - taip ir nutinka. Ne be reikalo cituoju šiuos žodžius, nes pamenu, kai mūsų pirmagimės laukimas taip užtruko, mes su žmona pradėjome ieškoti atsakymų, pradėjome daug melstis ir prašyti Dievo malonės. Jis mus išgirdo. Jis visada girdi, jei, žinoma, tuo tiki. Taip, mes nesiekiame būti šios žinutės ambasadoriais, bet jei mūsų šeimos istorija bent vienai šeimai suteikia viltį - tai jau yra labai daug.
Moteriškumas ir Pilnatvė
Kaip šalia šiandien pagrindinės Jūsų rolės - būti mama - atsiskleidžia moteriškumas? Kokia moteris Jūs esate? Kaip niekada norisi traukti iš spintos sukneles! (Šypsosi) Būti mama - būti moterimi. Tai pastiprina ir faktas, kad esu dukros mama. Tikiu, kad mergaitės mokosi moteriškumo pirmiausia iš savo mamos.
Kaip manote, kokia turi būti moteris, kaip save matyti, kad džiaugtųsi gyvenimo pilnatve? Pernelyg nesiečiau to su lytiškumu. Manau, kad kiekvienam žmogui svarbu turėti tvirtą vertybinį stuburą, kvėpuoti pilna krūtine ir nestokoti pozityvumo. Su šiuo kokteiliu tikrai viskas einasi žymiai lengviau. Man moteryje gražu saikingas pasitikėjimas savimi ir humoras.
tags: #irma #adomaitiene #gimimo #metai