Vaiko gerovė ir teisių apsauga yra vienas svarbiausių prioritetų bet kurioje visuomenėje. Lietuvoje vaiko teisių apsauga yra reglamentuota įstatymais, o jų įgyvendinimą prižiūri specialios institucijos. Vis dėlto, vaiko teisių pažeidimai Lietuvoje išlieka aktuali problema, reikalaujanti nuolatinio dėmesio ir pastangų. Šiame straipsnyje aptariami dažniausi vaiko teisių pažeidimų atvejai, naujausi pokyčiai vaiko teisių apsaugos sistemoje ir statistiniai duomenys, atspindintys situaciją Lietuvoje.
Vaiko teisių apsaugos kontrolė
Vaiko teisių apsaugos kontrolierius tiria pareiškėjų skundus dėl fizinių ir juridinių asmenų veiksmų ar neveikimo, dėl kurių pažeidžiamos (manoma, kad pažeidžiamos) ar gali būti pažeistos vaiko teisės ar jo teisėti interesai, taip pat skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo vaiko teisių apsaugos srityje.
Dažniausi Vaiko Teisių Pažeidimai
Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigoje buvo gauta 319 skundų ir pradėti 65 tyrimai vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus iniciatyva. Daugiausiai buvo skųstasi savivaldybių administracijų padalinių veikla (189 skundai). Dėl šeimos narių ir artimų giminaičių galimai netinkamo elgesio vaikų atžvilgiu sulaukta 113 skundų. Tuo tarpu atliktuose tyrimuose dėl galimai vaiko teises pažeidžiančių šeimos narių ir/ar artimų giminaičių, nustatyta, kad 92 procentais atvejų vaiko teisės iš tiesų buvo pažeistos.
Pagal tyrimuose nustatytų vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimų pobūdį, daugiausia pažeidimų - dėl smurto vaiko atžvilgiu panaudojimo - nustatyta 50 atvejų (dėl pilnamečių asmenų panaudoto smurto vaiko atžvilgiu - 27 atvejai, dėl vaikų smurto prieš vaikus - 23 atvejai). Nustatytas prieš vaikus naudotas fizinis (26 atvejai) ir psichologinis (24 atvejai) smurtas. Dėl teisės į tinkamas ir sveikas gyvenimo sąlygas neužtikrinimo nustatyti 42 atvejai, dėl savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriaus neveikimo 34 atvejai.
Esminiai 2020 m. Vaiko Teisių Apsaugos Sistemos Pokyčiai
2020-ieji vaiko teisių apsaugos sistemai buvo didelių pokyčių ir iššūkių metai.Nuo 2020 metų pradžios buvo atsisakyta grėsmės lygių nustatymo, vietoje to pradėta vertinti vaiko situacija ir jo poreikiai. 2020 metais pradėjo veikti laikinosios priežiūros institutas, kuris padeda užtikrinti vaiko saugumą, o į krizę patekusiems tėvams ar kitiems atstovams pagal įstatymą - išsaugoti vaikus šeimoje.Taikant naujai įsteigtą laikinosios priežiūros institutą, 36-iais procentais sumažėjo vaikų laikinosios globos atvejų.
Taip pat skaitykite: Socialinės globos tvarka
Laikinoji Priežiūra ir Mobiliosios Komandos
Kol Tarnybos mobilioji komanda su socialiniais partneriais tėvams teikia pagalbą keičiant gyvenimo būdą, vaiko teisių specialistai pasirūpina, kad vaiko poreikiai būtų užtikrinami jam liekant kartu su tėvais arba įstatyminiais atstovais šeimoje. Tėvams padeda artimi asmenys, jeigu tokių nėra - vaikas su tėvais arba vienu iš jų apgyvendinamas socialines paslaugas teikiančioje įstaigoje. Tokiu būdu vaikas teisiškai išlieka šeimoje.
Pailgėjo Tarnybos mobiliųjų komandų darbo terminas. Mobilioji komanda dabar padeda į krizę patekusiems tėvams ir visai šeimai iki 30-ties dienų (anksčiau buvo iki 14 dienų). Mobiliosios komandos tikslas - suvaldyti krizę, identifikuoti problemas ir motyvuoti šeimą jas spręsti bei padėti jai tai padaryti. 2020 m. iš 1605 atvejų, kai buvo nustatyta vaiko laikinoji priežiūra, 806 atvejais (50, 2 proc.) po mobiliosios komandos darbo laikinoji priežiūra buvo nutraukiama, nes išnyko pagrindai - rizikos veiksniai, dėl kurių buvo nustatytas vaikui apsaugos poreikis. Mobiliosios komandos pagalbos atsisako tik apie 9 proc.
Panevėžio apskrityje 2020 m. gauta 2795 pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus. Daugiausia pranešimų gauta Panevėžio mieste - 883, mažiausiai - Rokiškio rajone - 319. Iš visų pernai gautų pranešimų, 1023 atvejais pranešimas nepasitvirtino ir priimtas sprendimas užbaigti jo nagrinėjimą, nevertinant vaiko situacijos. Praėjusiais metais Panevėžio apskrities vaiko teisių gynėjai 543 vaikams užtikrino saugią aplinką, kai buvo iškilusi grėsmė jų saugumui, sveikatai ar net gyvybei.
Dvi Panevėžio apskrityje dirbančios mobiliosios komandos, kurią sudaro - socialinis darbuotojas, psichologas ir specialistas, dirbantis su priklausomybių turinčiais asmenimis, - dirbo su 102 krizę išgyvenančiomis šeimomis. Tarnyba pastebi, kad ypatingo susitelkimo reikalaujančiu laikotarpiu, per karantiną, neišvengta pačių skaudžiausių - smurto prieš vaikus šeimoje atvejų, tačiau jų fiksuota mažiau. Lyginant visų rūšių smurto atvejus per abu karantino laikotarpius su atitinkamu laikotarpiu 2019 metais, matoma, kad atvejų žymiai mažiau. 2020-03-01 - 2020-06-30 nustatyti 458 atvejai, o 2019-03-01 - 2019-06-30 buvo fiksuota šimtu daugiau - 565.
Įvaikinimas ir Gyvybės Langeliai
2020 metais Lietuvoje gyvybės langeliuose buvo palikta 10 kūdikių: Vilniuje ir Šiauliuose - po 3, Kaune - 2, Klaipėdoje ir Alytuje - po vieną. Daugiausiai paliekami kūdikiai iki 10 dienų amžiaus. Tarnybos darbuotojai kūdikiams suteikia vardus ir pavardes. 2020 metais įvaikinta 80 vaikų: 51 vaikas įvaikintas Lietuvoje (t.y. 61 procentas) ir 29 vaikai -užsienyje (t.y. 39 procentai).
Taip pat skaitykite: Ovuliacija: ką svarbu žinoti?
Įvaikinamų vaikų skaičiaus mažėjimui įtakos turi nuosekliai mažėjantis institucijose globojamų vaikų iki 3 m. amžiaus skaičius, didėjantis socialinių paslaugų, pagalbos biologinei šeimai prieinamumas ir jų kokybė bei dėl to mažėjantis bendras paimamų vaikų iš šeimos skaičius, didėjantis grąžinamų vaikų į šeimas (ar vienam iš tėvų) skaičius. Įtakos taip pat turi ir mažėjantis bendras gimstamumas Lietuvoje.
Vaiko Teisių Apsaugos Situacija: Tendencijos ir Iššūkiai
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, 2023 metais gautas 57471 pranešimas apie galimus vaiko teisių pažeidimus, tai yra 25,6 proc. daugiau nei 2022 metais. Didėjantis pranešimų skaičių rodo didėjantį visuomenės narių smurto atpažinimo lygį. 71 proc. šių pranešimų pasitvirtino.
Per praėjusius metus užfiksuoti 3987 galimo smurto prieš vaiką atvejai, 3317 vaikų galimai patyrė smurtą. Daugiausia galimo smurto atvejų priskirta fiziniam smurtui (3017 atvejų), seksualiniam smurtui (384 atvejai), psichologiniam smurtui (369 atvejai), mažiausiai - nepriežiūrai (217 atvejų). 2023 m. pabaigoje 5763 Lietuvos pilietybę turintys vaikai buvo globojami (rūpinami). Kasmet globojamų (rūpinamų) vaikų skaičius mažėja (per 10 metų sumažėjo 57 proc.). Praėjusiais metais Lietuvos piliečiai, nuolat gyvenantys Lietuvoje, įsivaikino 54 vaikus, o nuolat užsienyje gyvenantys Lietuvos piliečiai ir užsienio piliečiai - 6 vaikus.
Komisijos posėdyje diskutuota apie iššūkius, kurie iškyla institucijoms ir šeimoms, kurios turėtų gauti pagalbą: regionuose susiduriama su individualizuotų paslaugų trūkumu; sudėtinga pritraukti į vaiko teisių apsaugos sektorių specialistus; susiduriama su šių specialistų dideliu darbo krūviu ir kompetencijų trūkumu; institucijoms sudėtinga dirbti su šeimomis, kurios nenori priimti pagalbos ir kt.
Posėdžio metu diskutuota, kad reformos pradžioje susiformavęs itin neigiamas požiūris į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistus, labai lėtai keičiasi. Neretai viešoje erdvėje pasitaiko atvejų, kai vaiko teisių apsaugos specialistai yra kaltinami instituciniu smurtu. Nors vaiko teisių apsaugos sistemą sudaro teisinė apsauga (reagavimas į pranešimus apie galimą vaiko teisių pažeidimą, sprendimų priėmimas), įgyvendinama Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, ir socialinė apsauga (paslaugos) - už ją atsakingos savivaldybių administracijos, tačiau itin dažnai tėvai, kai vaikui ar šeimai paslaugas teikia specialistai (tai gali būti ir savivaldybių, nevyriausybinių organizacijų atstovai), juos priskiria vaiko teisių apsaugos specialistams.
Taip pat skaitykite: Skiepijimas 1965 m. Lietuvoje
Posėdyje taip pat diskutuota apie sudėtingus šeimų skyrybų atvejus, kai vaikas tampa santykių aiškinimo ir „dalybų objektu“. Deja, tokiais atvejais neretai ginčo įrankiu tampa ir vaiko teisių apsaugos specialistai, kuriems vienas iš besiskiriančios šeimos asmenų skundžia kitą dėl galimo vaiko teisių pažeidimo.
Dar vienas opus klausimas - prieš tėvus smurtaujantys, neretai elgesio ar emocijų sutrikimų turintys, piktnaudžiaujantys alkoholiu ar kitomis psichotropinėmis medžiagomis nepilnamečiai vaikai. Jiems gali būti skiriamas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, tačiau dėl amžiaus jie lieka su savo tėvais, o tai sudaro prielaidas vaiko smurto prieš savo tėvus pakartotinumui.
Siekiant kuo didesnio progreso vaiko teisių apsaugos srityje, susiduriama su dar vienu iššūkiu - vis dar aukšta tolerancija smurtui. 2023 m. visuomenės nuomonės tyrimo rezultatai rodo, kad 45 proc. žmonių nėra tikri, ar fizinių bausmių taikymas vaikams yra smurtas, 8 proc. mano, kad tai yra auklėjimo priemonė.
Visuomenės nuomonės tyrimai rodo, kad reikia plėsti priemones ir individualizuotas paslaugas eksperimentuojantiems, vartojantiems psichotropines medžiagas bei nusikaltimus padariusiems vaikams; plėsti prevencines paslaugas bendruomenėse bei diegti smurtinį elgesį keičiančias programas - smurtavusiems tėvams, vaikams, kurie linkę smurtauti, nusikalsti.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė sako, kad augantis pranešimų skaičius rodo augantį visuomenės sąmoningumą bei mažėjančią toleranciją skriaudžiamam vaikui, o statistikoje matomi vaiko teisių pažeidimų atvejai gali būti tik ledkalnio viršūnė, neparodanti realaus nukentėjusiųjų masto.
Ji pažymi, kad vis daugiau vaikų praneša apie galimus pažeidimus - palyginti su 2022 metais, šis skaičius išaugo 40 procentų. Remiantis statistika, pastarąjį pusmetį galimai panaudoto smurto prieš vaikus atvejų buvo beveik 25 proc. daugiau, lyginant su 2022 metų pirmuoju pusmečiu. Vaiko teisių gynėjai pastebi, jog šių metų pirmąjį pusmetį daugiausiai vaikų galimai patyrė fizinį, seksualinį, psichologinį smurtą ir nepriežiūrą Marijampolės, Utenos ir Tauragės apskrityse, t. y. ne mažiau kaip vienas smurto atvejis teko 100 vaikų. Mažiausiai prieš vaikus galimai smurtavo didžiuosiuose Lietuvos miestuose - Vilniuje, Kaune, Klaipėdos apskrityje.
Vaiko teisių gynėjai, anot jos, pernai į pranešimus reagavo kas devynias minutes. Tuo metu 2022-aisiais reaguoti reikėdavo kas 12 minučių. Berniukai dažniausiai nukenčia nuo fizinio smurto ir nepriežiūros, mergaitės - nuo psichologinio, seksualinio smurto. Daugiau nei 66 proc. pranešimų yra gauta iš policijos ir reaguojama į daugiau nei 65 proc. per valandą, tai reiškia, kad situacijos buvo sudėtingos, situacijos buvo smurtinės, kuomet prireikė ne tik policijos, bet ir vaiko teisių gynėjų pagalbos. Apie galimus vaiko teisių pažeidimus tarnybai praneša ir ugdymo įstaigos - jų pranešimų skaičius išaugo 40 proc.
Smurto Formos
Smurto statistika rodo, kad daugiausia fiksuojama fizinio smurto atvejų, dažniau smurtaujama prieš berniukus - jie daugiausiai kentėjo nuo fizinio smurto ir nepriežiūros. Prieš mergaites smurtauta mažiau, bet jos dažniau patyrė seksualinį ir psichologinį smurtą.
Pagalba Vaikams ir Šeimoms
Yra valstybės institucijų ar nevyriausybinių organizacijų, galinčių padėti jums, jei manote, kad jūsų tėvai, globėjai nepagrįstai apribojo jūsų teises, arba jūs turite ginčą su jais, kurio negalite išspręsti.
Tokiais atvejais pirmiausia turėtumėte pabandyti pasikalbėti su savo tėvais ar globėju ir rasti kompromisą. Turite kreiptis į Valstybinę vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą, jei kenčiate nuo smurto ar kitų panašių veiksmų nuo žmonių, kurie turėtų rūpintis jumis. Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba yra valstybės institucija, kuri žino, kaip apsaugoti jūsų geriausius interesus ir teises visose situacijose. Joje nagrinėjami skundai dėl tėvų, globėjų veiksmų, ji padeda spręsti ginčus. Jei jums reikia apsaugos nuo žmonių, kurie turėtų jumis rūpintis, Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba gali nuspręsti, ar jums reikia globėjo. pavyzdys Jei esate globojamas vieno iš savo tėvų ir šis tėvas neleidžia matyti kito tėvo, Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba gali išspręsti šią problemą. Vaiko teisių apsaugos kontrolierius gali tirti valstybės institucijų ar pareigūnų, taip pat privačių asmenų, tokių kaip jūsų tėvai ar globėjai, veiksmus. Pabaigęs tyrimą, vaiko teisių apsaugos kontrolierius priima sprendimą, ar buvo pažeistos vaiko teisės. Taip pat galite konsultuotis su nevyriausybinėmis organizacijomis, kurios teikia pagalbą vaikams ir šeimoms, esančioms krizės situacijose.
Vaiko Teisių Apsaugos Pagrindų Įstatymo Pakeitimai
Nuo šių metų pradžios įsigaliojo vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimai, sudarysiantys galimybę efektyviau ginti vaikų teises. Viena svarbiausių naujovių - vaikų paėmimas iš šeimos bus įmanomas tik kraštutiniais atvejais, o grėsmės vaikui lygis nebebus nustatinėjamas.
Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Irena Gaigalienė sakė, kad ir atsiradus įstatymo pakeitimams tikslas išlieka toks pat - kuo efektyviau teikti pagalbą šeimai ir sudaryti galimybes, kad vaiko nereikėtų atskirti nuo įstatyminių globėjų.
Laikinoji Priežiūra
Nuo šių metų sausio 1 dienos nebeliko grėsmės lygių vaikui nustatymo, pereita prie vaiko ir šeimos poreikių vertinimo. Jeigu vaiko teisių apsaugos specialistai nustatys vaikui apsaugos poreikį, tuomet pirmiausia bus taikomas naujas laikinosios priežiūros institutas - vaikas iš tėvų nebus paimamas, bet saugumas bus užtikrinamas padedant giminaičiams, artimiems asmenims ar perkeliant vaiką su tėvais, vienu iš tėvų į krizių centrą.
„Jei nuvykus į šeimą nustatoma, kad vaikui nesaugu būti toje aplinkoje, gali būti paskirta laikinoji priežiūra. Jei vaiko apsaugos poreikis nustatomas dėl vieno iš tėvų veiksmų, vaikui saugi aplinka gali būti užtikrinta su pavojaus nekeliančiu tėvu, - sakė Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja I. Gaigalienė, paprašius plačiau pristatyti laikinosios priežiūros paslaugą. - Vaiko laikinoji priežiūra gali būti teikiama giminaičių ar kitų su vaiku emociniais ryšiais susijusių asmenų gyvenamojoje vietoje arba tie žmonės gali atvykti į vaiko įstatyminių atstovų gyvenamąją vietą. Nustačius laikinąją priežiūrą pas giminaičius vaikas gali važiuoti kartu su tėvais ar vienu iš tėvų. Taip pat pavojaus vaikui nekeliantis vienas iš tėvų kartu su vaiku gali apsistoti krizių centre.“
Vaiko laikinosios priežiūros trukmė pas fizinį asmenį - iki 30 dienų. Esant poreikiui, vaiko laikinoji priežiūra gali būti pratęsiama iki 30 dienų arba keičiama į vaiko laikinosios priežiūros priemonę socialinių paslaugų įstaigoje. Kai ši priemonė taikoma socialinių paslaugų įstaigoje, maksimali trukmė - 12 mėnesių.
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimų tikslas, kaip teigė Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja, - užtikrinti, kad šeima gautų visą galimą pagalbą, o vaikas nebūtų atskiriamas nuo įstatyminių globėjų. Vaiko laikinoji priežiūra baigiasi, kai išnyksta priežastys, dėl kurių nustatytas vaiko apsaugos poreikis, ir nebėra realaus pavojaus vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba tuomet, jei pagalbos šeimai priemonės buvo neveiksmingos, o vaiko tėvai ar kiti įstatyminiai atstovai nekeičia savo elgesio, gyvenimo būdo. Antruoju atveju inicijuojamas laikinosios vaiko globos nustatymo procesas.
Ilgėja Mobiliosios Komandos Darbo Laikas
Įvertinus tai, kad 14 dienų darbo su šeima tam, kad ji pradėtų keisti savo gyvenimą, neužtenka, mobiliosios komandos darbo trukmė ilginama iki 30 dienų, o esant reikalui, terminas gali būti pratęsiamas dar 10 dienų. Kaip ir anksčiau, mobiliosios komandos specialistai vyks į šeimos gyvenamąją vietą, psichologas, socialinis darbuotojas ir priklausomybės ligų specialistas (jei šeima turi problemų su priklausomybėmis) bendraus su kiekvienu šeimos nariu, kartu identifikuos problemas ir mėgins jas spręsti.
„Laikinosios priežiūros laikotarpiu su šeima dirbs ir mobilioji komanda, ir atvejo vadybininkas. Bus intensyviai vykstama pas šeimą 2-3 kartus per savaitę, daug bendraujama su kiekvienu šeimos nariu ir vertinama, kokia individuali pagalba reikalinga, - komentavo I. Gaigalienė ir pridūrė, kad šią naujovę teigiamai įvertino šeimos. - Šeimos įvardijo, kad iki 2018 m. liepos 1 dienos, kai buvo priimtas naujas įstatymas, nėra gavusios tiek dėmesio ir pagalbos, kiek gauna per mobiliosios komandos darbo laiką. Specialistų nuvykimas į šeimą įgalina šeimos narius identifikuoti problemas ir priimti pagalbą.“
Jeigu laikinuoju vaiko prižiūrėtoju paskiriamas krizių centras, tuomet ši institucija turi užtikrinti visą reikalingą pagalbą. Siekiant šio tikslo, kaip informavo I. Gaigalienė, krizių centrai priėmė naujų darbuotojų, turinčių įgūdžių dirbti su šeimomis.
Reagavimas į Pranešimus
Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja užtikrino, kad, kaip ir anksčiau, vaiko teisių apsaugos specialistai reaguos į visus pranešimus apie galimus vaiko teisių pažeidimus, specialistai dirbs visą parą. Specialistė ragino nebūti abejingus ir pranešti, jei kyla abejonių, ar vaiko teisės užtikrinamos tinkamai. Jei į šeimą nuvykę specialistai nustatys, kad vaikas saugus, juo rūpinamasi ir jo teisės nėra pažeistos, pagalbos teikimas šeimai nebus inicijuojamas, o pranešimą pateikusiam asmeniui negrės jokia atsakomybė.
„Jei pranešimas nepasitvirtina, tai nėra traktuojama kaip melagingas pranešimas. Melagingi pranešimai yra tokie, kai žmogus, galbūt supykęs ar dėl kitų priežasčių, nori sukelti kitam asmeniui nepatogumų ir todėl praneša vaiko teisių apsaugos tarnybai. Jei nuvykę specialistai mato, kad toje šeimoje gal net apskritai nėra nepilnamečių asmenų, arba pasikalbėję su tėvais išsiaiškina, kad tarp jų ir pranešusio asmens įvyko konfliktas ir todėl tyčia buvo pranešta apie tikrovės neatitinkančius faktus, vaiko situacijos vertinimas nebus atliekamas, o pranešimas bus traktuojamas kaip melagingas ir už tai grės administracinio poveikio priemonės. Bet tokių atvejų yra vienetai“, - sakė I. Gaigalienė. Nuo 2018 m. liepos 1 dienos gautas tik vienas melagingas pranešimas.
Jeigu nuvykus visgi nustatoma, kad šeimoje vaiko teisės pažeistos, pirmiausia jam užtikrinama saugi aplinka ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas atliekamas išsamus vaiko situacijos vertinimas, o paskui sprendžiama, kokios pagalbos šeimai reikia.
Statistika
Šių metų sausio mėnesį Utenos apskrityje gauta 90 pranešimų dėl 148 vaikų, kurių teisės galimai pažeistos. Visais atvejais buvo operatyviai sureaguota ir 61 vaiko atžvilgiu nuspręsta pranešimo išsamiau nenagrinėti. Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja I. Gaigalienė patikslino, jog tai reiškia, kad buvo nuvykta nurodytu adresu, įvertinta šeimos situacija, pabendrauta su vaikais bei įstatyminiais atstovais ir nustatyta, kad vaiko teisių pažeidimų nėra arba vaiko teisių pažeidimą padarė ne vaiko įstatyminiai atstovai. Tuomet vaiko tėvams ar kitiems vaiko įstatyminiams atstovams suteikiama išsami konsultacija, kur jie gali ar turi kreiptis pagalbos.
65 vaikų atžvilgiu, atlikus vaiko situacijos vertinimą, buvo nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir šeimai poreikį, t. y. nustatyta, kad šeimai reikalinga pagalba. Informacija perduota atvejo vadybininkams. 4 vaikams nustatytas apsaugos poreikis. Trys iš jų buvo paimti iš įstatyminių atstovų, o vienam pritaikyta laikinosios priežiūros priemonė: vaikas kartu su tėvais išvažiavo pas artimus giminaičius, galinčius užtikrinti, jog vaikui bus saugu.
„Laikinosios priežiūros priemonė dar nėra labai dažnai taikoma, tačiau jau įsibėgėja, - sakė I. Gaigalienė. - Utenos apskrityje per du pirmuosius šių metų mėnesius ši priemonė jau pritaikyta 10 vaikų. Aštuoniais atvejais vaikai su vienu iš tėvų išvažiavo į krizių centrą, vienas vaikas nuvažiavo pagyventi pas sau artimą asmenį ir dar vienas vaikas pas giminaitį išvyko su tėvais. Net kai vaikai apsistoja pas giminaičius, tėvai yra atsakingi už vaiką, turi juo rūpintis, dalyvauti vaiko auklėjime.“
Utenos rajone sausio mėnesį buvo gauti 33 pranešimai dėl 45 vaikų, kurių teisės galimai pažeistos. Keturi vaikai paimti iš nesaugios aplinkos, apsaugos poreikis nustatytas vienam vaikui - jis kartu su mama išvažiavo gyventi pas artimus giminaičius.