Įvadas
Šiame straipsnyje aptariama tėvų atsakomybė už vaiko nepriežiūrą Lietuvoje, remiantis teisės aktais ir konkrečiais pavyzdžiais. Straipsnyje nagrinėjami klausimai, susiję su vaiko palikimu vieno namuose, tėvų baudžiamąja atsakomybe už netinkamą elgesį su vaikais, vaiko teisių pažeidimais ir situacijomis, kai vaikas gali būti paimtas iš šeimos.
Vaiko palikimas vieno namuose
Kyla klausimas, nuo kokio amžiaus vaiką galima palikti vieną namuose Lietuvoje. Lietuvos Respublikos teisės aktai šiuo metu tiksliai nenustato amžiaus, nuo kurio vaikas gali būti paliekamas vienas namuose. Todėl kiekvienu atveju tėvai turėtų protingai įvertinti vaiko brandą, sugebėjimą pasirūpinti savimi ir aplinką, kurioje vaikas paliekamas vienas.
Tėvų valdžia ir pareigos
Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas (CK) reglamentuoja tėvų valdžią ir pareigas. CK 3.155 str. 2 d. įtvirtinta, kad vaiko teisė būti sveikam garantuojama priemonėmis, leidžiančiomis sudaryti vaikui sveiką ir saugią aplinką. CK 3.180 str. nustato, kad tėvų valdžia gali būti apribota laikinai ar neterminuotai, kai tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaiku, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais.
Tėvai ir kiti vaikų atstovai turi pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Mūsų teisinė sistema nenumato tėvams jokių galimybių savanoriškai atsisakyti teisių ir pareigų savo nepilnamečiams vaikams. Taigi, net ir kylant bet kokiems sunkumams auginant vaikus, tėvai negali nusišalinti nuo vaikų priežiūros pareigos, o jiems vengiant tai daryti, kyla atsakomybė už tokį jų elgesį. Būtina atkreipti dėmesį, kad net ir tėvams gyvenant atskirai, už vaiko auklėjimą ir priežiūrą, neatsižvelgiant su kuo vaikas gyvena, abu tėvai atsako bendrai ir vienodai. Nei vienas iš tėvų negali išvengti atsakomybės už vaikų nepriežiūrą, pasiteisindami, jog vaikas su juo negyvena.
Atsakomybė už vaiko nepriežiūrą
Už vaiko nepriežiūrą numatyta administracinė ir baudžiamoji atsakomybė. Naujasis Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodeksas (ANK) 72 str. numato atsakomybę už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. ANK 73 str. reglamentuoja atsakomybę už vaiko teisių pažeidimą. Baudžiamojo kodekso (BK) 158 str. numato atsakomybę už vaiko palikimą be priežiūros.
Taip pat skaitykite: Atsakomybė už smurtą
Kilus įtarimų, kad kieno nors namuose yra paliekamas vaikas, kuris dėl savo amžiaus galbūt negali savimi pasirūpinti, ar toks vaikas paliekamas ilgam laikui be maisto ir kitų būtinų dalykų, turėtumėte pareigą kreiptis į savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyrių.
Vaiko interesų pažeidimai
Vaiko atstovai gali būti baudžiami už blogą elgesį su vaiku, kuris apima vaiko vystymosi poreikių ignoravimą. Pagal įstatymus vaikas turi teisę į mokslą, į būstą, į jo poreikių užtikrinimą, ir tai privalo garantuoti vaiko atstovai. Blogas elgesys su vaiku gali būti:
- Fizinė prievarta (mušimas, stumdymas, spardymas, deginimas, kandžiojimas, smaugimas, bet koks skausmo kėlimas).
- Seksualinė prievarta (išprievartavimas, seksualinis tvirkinimas, vaiko panaudojimas pornografijai).
- Nepriežiūra (nuolatinis ir rimtas nesirūpinimas vaiku ar nesugebėjimas apsaugoti vaiko nuo bet kokio pavojaus, pvz., šalčio, badavimo, arba nesugebėjimas užtikrinti vaiko priežiūros, dėl ko pablogėja vaiko sveikata ir vystymasis).
- Moralinė prievarta (nuvertinimas, menkinimas, žeminimas, šmeižtas, grasinimas, gąsdinimas, atskyrimas, kvailinimas, judėjimo laisvę apribojančius veiksmais, sukeliančiais ar sudarančiais sąlygas sukelti žalą vaiko fizinei, emocinei, psichinei, dvasinei, moralinei ar socialinei sveikatai ir raidai).
- Tapimas smurto šeimoje liudininku.
Tėvų ir kitų atstovų pareiga užtikrinti, kad vaikai jokia forma nepatirtų netinkamo elgesio su jais. Nekyla abejonių, kad vaikui augant rūpestingoje šeimoje, net nereikėtų galvoti apie tai, kad būtent artimiausioje aplinkoje vaikas galėtų patirti blogą elgesį su juo. Arba, jei nustatomi tokie neteisėti veiksmai su vaiku, privaloma skubiai imtis priemonių sustabdyti tokį elgesį, padėti vaikui. Deja, pasitaiko atveju, kai vaikai patiria netinkamą elgesį artimoje aplinkoje iš savo tėvų, artimų giminaičių.
Baudžiamoji atsakomybė už netinkamą elgesį su vaiku
Už nepilnamečių vaikų padarytus nusikaltimus tėvai neatsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nuostatas. Laisvės atėmimo bausmė gali būti skiriama tais atvejais, kai nustatomos sunkios pačių tėvų veiksmų pasekmės, kurios yra sukeliamos vaikams: kai tėvai naudoja fizinį, seksualinį ar emocinį smurtą prieš vaikus, arba dėl vaikų nepriežiūros vaikų sveikatai, jų interesams kyla sunkios pasekmės, pvz. tėvams nesirūpinant vaikų maitinimu, dėl ko vaikams dėl netinkamos mitybos nustatomas išsekimas, sveikatos sutrikimai; arba jeigu tėvai nesirūpina tinkama vaikų apranga, dėl ko vaikai patiria kūno nušalimus.
Net tais atvejais, kai nelaimingo atsitikimo metu nukenčia vaikas, tėvai gali būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn. Pavyzdžiui, mažametis vaikas būdamas statomame name iškrito iš antro aukšto ir patyrė sunkius sužalojimus. Su vaiku buvęs tėvas buvo traukiamas atsakomybėn dėl neatsargaus sveikatos sutrikdymo, nes tėvas nesiėmė visų priemonių, kad užtikrintų saugų vaiko buvimą pavojingoje aplinkoje, dėl ko buvo sutrikdyta vaiko sveikata.
Taip pat skaitykite: Teisiniai aspektai: motinos atsakomybė
Taip pat tėvams gali būti skiriama laisvės atėmimo bausmė už neteisėtus veiksmus vaikui ir šeimai, tai yra už vaiko palikimą, kai vaiko atstovas, palieka negalintį savimi pasirūpinti mažametį vaiką be būtinos priežiūros, norėdamas juo atsikratyti; įtraukimą nepilnamečio į girtavimą ar nusikalstamą veiką; už naudojamą smurtą šeimoje. Laisvės atėmimo bausmė yra numatyta ir tais atvejais, kai vienam iš tėvų yra teismo nustatyta pareiga išlaikyti vaiką, tačiau yra vengiama ją vykdyti, atlikus tyrimą vengiančiajam gali tekti pasiaiškinti teisme, o už tai yra numatyta maksimali bausmė - laisvės atėmimas iki 2 metų.
Vaiko paėmimas iš šeimos
Šiuo metu visuomenėje vyraujanti nuomonė, kad vaikai lengvai gali būti paimami iš šeimos, yra mitas. Be abejo, Vaiko teisių apsaugos specialistai turi teisę ir pareigą reaguoti į situacijas, kurios pavojingos vaikui, tačiau šios institucijos atstovai vaiką gali patalpinti globos namuose ar pas globėjus tik labai trumpam laikui, o vėliau šį klausimą sprendžia teismas. Pažymėtina, kad procesas teisme nėra paprastas. Proceso metu yra užtikrinamos vaikų ir tėvų teisės, tėvams skiriama teisinė pagalba, yra aiškinamasi visos susiklosčiusios situacijos aplinkybės ir ieškoma geriausio vaiko interesus atitinkančio sprendimo. Ir dar norėtųsi pabrėžti, kad visais atvejais vaiko teisių apsaugos specialistai atvykę į įvykio vietą, pirmiausia ieško galimybės perduoti vaikų priežiūrą vaikų artimiems giminaičiams.
Klausimas dėl vaiko paėmimo iš šeimos sprendžiamas nustačius realų pavojų vaiko saugumui, sveikatai, gyvybei jo gyvenamojoje aplinkoje. Tokia aplinka gali būti nustatoma tokiais atvejais:
- Kai kyla pavojus vaiko gyvybei ir sveikatai.
- Kai vaikas paliktas be priežiūros arba paliktas prižiūrėti asmenims, kurie netinkamai juo rūpinasi.
- Kai tėvai yra dingę ir jų ieškoma.
- Kai tėvai negali rūpintis vaiku dėl ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių.
Dažniausiai realus pavojus šeimoje būna konstatuojamas, kai tėvai sistemingai smurtauja prieš vaikus, ilgą laiką nesirūpina ir netinkamai prižiūri vaikus. Dažniausiai tai nebūna vienkartinis, netyčinis veiksmas ar neapgalvotai susiklosčiusi situacija - tai būna ilgalaikiais ir sistemingais neteisėtais veiksmais padaroma žala vaiko interesams.
Civilinė atsakomybė
Civilinės atsakomybės atveju 14-18 m. nepilnamečiui pačiam gali tekti atsakyti už savo veiksmus, t. y. atlyginti savo padarytą žalą. Žinoma, jei nepilnametis jokių pajamų neturi, tada atsakomybės klausimas gali tekti tėvams, rūpintojams ar už nepilnametį atsakingoms įstaigoms. Už 14m. nesulaukusio nepilnamečio padarytą žalą atsako jo tėvai ar globėjai arba mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucija, kai žala padaroma tokio nepilnamečio, prižiūrimo minėtų institucijų.
Taip pat skaitykite: Atsakomybė už nusikaltimus: nepilnamečių perspektyva
Atsakomybė už nepilnamečių padarytus pažeidimus
Už nepilnamečių nuo 14 iki 16 metų padarytus pažeidimus administracinėn atsakomybėn gali būti traukiami jų tėvai: tėvams gali būti surašomas protokolas ir jie baudžiami už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Yra susiformavusi nuostata, kad jeigu vaikas daro pažeidimus, tėvai galimai netaikė tinkamų auklėjimo priemonių, kurios suformuotų vaiko teisingą požiūrį į elgesį ir visuomenines nuostatas. Tokia nuostata atsispindi ir teisiniame reglamentavime.
Jeigu administracinio nusižengimo požymių turinčią veiką padarė nepilnametis, kuriam iki šios veikos padarymo nebuvo suėję 16 metų, atlikus tyrimą, informacija apie šią veiką ir ją padariusį nepilnametį turi būti perduota savivaldybės administracijos direktoriui, Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybai. Tai parodo, kad nepilnamečio vaiko elgesio problemų priežasčių ieškoma šeimoje, auklėjime, o nustačius, kad vaiko netinkamas elgesys susiformavo dėl šeimoje egzistuojančių nuostatų, tėvai dėl netinkamo savo tėvų pareigų įgyvendinimo gali būti traukiami atsakomybėn. Jeigu nustatyti pažeidimai nesukelia sunkių pasekmių, nėra sistemingi, tėvams paprastai skiriama bauda.
Auklėjamojo poveikio priemonės
Kai nėra baudžiamosios ar administracinės atsakomybės taikymo pagrindo (būtent dėl to, kad asmuo nėra sulaukęs reikiamo amžiaus), taip pat ir atleidus nuo atsakomybės ar neskyrus nuobaudos, galima skirti auklėjamojo poveikio priemones, įspėjimą, taikyti Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymą bei jame numatytas priemones.
Teisinis švietimas ir prevencija
Tikiu, kad prie mažėjančios kasmetinės nuteistų nepilnamečių statistikos prisideda tiek šeimose diegiamos vertybės, tiek įvairios teisinio švietimo iniciatyvos. Kiekvienais metais Teisingumo ministerija kartu su egzamino globėju Lietuvos Respublikos Prezidentu visus šalies piliečius ir gyventojus kviečia pasitikrinti Konstitucijos žinias, teismai organizuoja ekskursijas, atvirų durų dienas, nemokamas teisines konsultacijas ir kitus renginius, kurie prisideda prie visuomenės teisinio raštingumo. Vis dėlto, dar labiau prie to galėtų prisidėti ir, tarkime, teisės pagrindų ar kitokio pobūdžio dalykų programų atsiradimas mokyklose: taip vaikai jau nuo mažens sužinotų ir suprastų, kad turi ne tik teises, bet ir pareigas, suvoktų jų reikšmę.
"Off-grid" gyvenimo atvejis ir valstybės intervencija
Italijos teismo sprendimas atskirti tris vaikus nuo tėvų, gyvenusių atokioje vietovėje be įprastų patogumų, kelia klausimų apie valstybės intervencijos proporcingumą. Šeima, gyvenusi gamtoje, be elektros, ir maitinusi savo vaikus nežinomais miško grybais, pateko į ligoninę. Teismas rėmėsi prokurorų teiginiais apie pavojų vaikų fizinei ir psichinei sveikatai bei teisę į socialinį gyvenimą.
Šis atvejis kelia klausimus, ar grėsmė vaikams buvo aiškiai įrodyta ir ar atskyrimas buvo proporcinga priemonė. Lyginant su realios nepriežiūros atvejais namuose, kai vaikai patiria smurtą, nepriežiūrą ir badą, kyla abejonių, ar pirmenybė neturėjo būti teikiama pagalbai ir priežiūrai vietoje, o ne skausmingam atskyrimui.
Valstybės pareiga yra apsaugoti vaiko interesus, tačiau pirmiausia paprastai taikomos mažiau invazinės priemonės, tokios kaip laikinas apgyvendinimas saugioje aplinkoje su grįžimo planu, socialinių paslaugų intensyvi priežiūra, higienos ir infrastruktūros tvarkymas bei privalomo švietimo užtikrinimas. Tik kai neįmanoma garantuoti saugumo ar tėvams sistemingai vengiant reikalavimų, pateisinamas kraštutinis sprendimas.
Gyvenimas už elektros ir interneto tinklų ribų pats savaime nėra nusikaltimas, jei vaiko teisės į sveikatą, švietimą ir saugumą yra realiai užtikrinamos. Kriterijai turėtų būti aiškūs ir išmatuojami, kad tėvai suprastų, ką būtina pakeisti, o institucijos galėtų vertinti pažangą faktais.
Kitų šalių patirtys rodo, kad sprendimus lemia higiena, teisėtas būstas ir vaikų izoliacija. Jei šeimos bendradarbiauja ir sutinka įrengti sanitarinius mazgus, užtikrinti higieną, gauti medicinines pažymas ir suteikti galimybę mokytis, vaikai dažnai grįžta namo su aiškiais įpareigojimais.
tags: #atsakomybe #uz #vaiko #neprieziura