Įžanga
Rimas Kurtinaitis (g. 1960 m. gegužės 15 d. Kaune) - iškilus Lietuvos krepšininkas ir krepšinio treneris, palikęs ryškų pėdsaką Lietuvos ir tarptautiniame krepšinyje. Šiame straipsnyje apžvelgiama jo karjera, pasiekimai ir gyvenimo vingiai, pradedant vaikyste ir baigiant dabartine veikla.
Vaikystė ir Jaunystė
Rimas Kurtinaitis gimė 1960 m. gegužės 15 d. Kaune, kaip antras sūnus šeimoje. Vaikystė prabėgo aktyviai, dažniausiai žaidžiant kieme su draugais. Kurtinančių tėvams teko gerokai pasukti galvas, kaip finansiškai išlaikyti šeimą, tačiau mažajam Rimui tuo metu tai visiškai nerūpėjo. "Ką geriausia turėjau - vaikystę. Visiškai nežiūriu materialių dalykų, nors kartais buvo momentų, kai nesočiai valgydavome. Į tai visiškai nekreipi dėmesio. Turėjome labai mažą miegamąjį, kur tėvai miegojo, didesnį kambariuką, kur mes su broliu, ir virtuvėlę su pečiumi. Darbininkai daug neuždirbdavo, maisto būdavo sunku gauti parduotuvėse. Vis tik neskurdome, man buvo gerai, nes brolis pora metų už mane buvo vyresnis, tai jo panešiotus rūbus aš nešiodavau. Tuo metu nesigilindavome, kas yra kieno", - pasakojo R. Kurtinaitis.
Vos tik pradėjęs eiti į mokyklą, Rimas stropumu nepasižymėjo ir pamokas greitai iškeitė į žvejybą, tačiau tėvams sužinojus ir už tokius maištavimus išrašius pylos, berniukas daugiau pamokų nebepraleidinėjo, o trečioje klasėje ėmė lankyti krepšinio treniruotes, išmokusias ne tik visą gyvenimą lydėsiančio įgūdžio, bet ir disciplinos. Krepšinio treniruotes lankyti pradėjo būdamas 3 klasėje Kauno krepšinio mokykloje. Pirmasis treneris Edvardas Nekrašas. Baigęs vidurinę mokyklą, Rimas įstojo į Kūno kultūros institutą ir būdamas devyniolikos jau atstovavo Sovietų Sąjungos jaunimo krepšinio rintinei pasaulio čempionate Brazilijoje.
Karjeros Pradžia
Deja, bet šis pasiekimas neatvėrė durų į išsvajotą Kauno „Žalgirio“ komandą. „Aš grįžau vienas iš savo amžiaus lyderių Lietuvoje, bet į „Žalgirį“ nebuvo vietos. Garastas manęs neėmė ir išsiuntė į „Lietkabelį“. Gyvenau vairuotojų bendrabutyje, kur vykdavo nuolatinės išgertuvės. Porą mėnesių aš jų vengdavau, o paskui ir su jais man gerai buvo. Man dvidešimt vieneri, pilnas jėgų. Kai nepriėmė į „Žalgirį“ nusiteikiau, kad esu nereikalingas, tad nutariau, kad toliau gyvenime be „Žalgirio“ galiu suderinti linksmybes ir sportą“, - apie svarbius gyvenimo sprendimus pasakojo R. Kurtinaitis. Už tokį nerimtą ir palaidą požiūrį į mokslą Rimas buvo išmestas iš instituto ir išsiųstas tarnauti į Rygą.
Tarnyba Armijoje ir Kelias į Profesionalų Krepšinį
Čia tuo metu rungtyniavo pajėgus armijos klubas Rygos „ASK“, tačiau iki svajoto išbėgimo į krepšinio aikštelę, Rimui teko ir ne pačius maloniausius darbus dirbti. „Pusmetį tarnavau, kaip priklauso, viską dariau: šlaviau, valiau, ploviau tualetus. Valgykloje turi suplauti visų 2 tūkst. žmonių indus. Šluoti, plauti, tualetus plauti - tokia jau buvo kareivio dalia“, - nelengva patirtimi dalinosi sportininkas. Tarnaudamas Rygoje Rimas turėjo puikią progą permąstyti savo gyvenimą, kol per televizoriaus ekraną išvysti draugai neprivertė galutinai apsispręsti dėl tolimesnės ateities.
Taip pat skaitykite: R. Bružo gyvenimo kelias
„Kuomet tarnavau, vyko 1980 metų Maskvos olimpiada ir turėjome vieną mažą televizorių, per kurį prieš orus parodydavo truputėlį sporto. Ir kaip tik buvo siužetas, kaip ruošiasi Tarybų Sąjungos rinkinė olimpiadai - o ten Chomičius, Jovaiša, Valteris, mano draugai, su kuriais kartu viską darėme. Tada pagalvojau: ką aš čia veikiu? Jie ten, olimpiadoje, o aš čia. Ką aš čia darau? Kodėl aš toks negaliu būti? Tyliai taip galvodamas, garsiai nekalbėdamas, po truputėlį iš to viso vargo pastebėjo Gomelskis. Pasikvietė į CSKA, o iš ten grįžau ir į „Žalgirį“, - savo istoriją pasakojo sportininkas. 1981-82 žaidė Maskvos CSKA, 1982-89 ir 1995-96 Kauno Žalgirio, 1989-92 Hageno Brant, 1993-95 Madrido Real, 1997-98 Kauno Atleto, 1998-99 Vilniaus Lietuvos ryto klubuose.
Olimpinis Aukso Medalis
1988 metais į Seulo olimpines žaidynes Rimas išvyko kartu su Valdu Chomičiumi, Arvydu Saboniu ir Šarūnu Marčiulioniu. Būtent šių keturių krepšinio muškietininkų tempiama Sovietų Sąjungos rinktinė iškovojo pergalingus aukso medalius. 1983-89 SSRS rinktinės narys (žaidė 116 rungtynių, pelnė 1448 taškus); 1985 Europos čempionato aukso, 1989 bronzos medalininkas, 1986 pasaulio vicečempionas, 1985 universiados, 1988 olimpinių žaidynių čempionas. „Jeigu tyliai svajoji ir sieki to, svajonės išsipildys. Skaičiau M. Jordan žodžius: „Nenusiminkite, jeigu kažką pabandėte padaryti ir nepavyko. Bandykite dar kartą. Yra nusikaltimas, jei jūs net nebandysite ir galvosite, kad to nesugebate“, - išmintimi dalinosi krepšininkas.
Žaidėjo Karjeros Apžvalga
Rimas Kurtinaitis žaidė įvairiuose Europos klubuose, įskaitant Kauno „Žalgirį“, Madrido „Real“, Hageno „Brandt“ ir Vilniaus „Lietuvos rytą“. Jis buvo universalus žaidėjas, galintis sėkmingai atakuoti iš toli ir prasiveržti po krepšiu. Lietuvos 2 kartus (1993, 1996), SSRS 4 kartus (1982, 1985-1987) vyrų krepšinio čempionas, 4 kartus (1983, 1984, 1988, 1989) vicečempionas. FIBA tarpžemyninės taurės W. Joneso taurės (1986 Buenos Airės, su Kauno Žalgiriu) laimėtojas.
Trenerio Karjera
Šiandien Rimas - ne tik legendines pergales iškovojęs krepšininkas, bet ir puikus krepšinio treneris, savo žinias perduodantis jaunajai krepšinio kartai. Tačiau ir šitame karjeros kelyje netrūksta posūkių: savo išsvajotais namais vadinęs Kauno „Žalgirio“ komandą, Rimas visus nustebino sutikęs treniruoti amžinuosius „Žalgirio“ varžovus iš Vilniaus, o vėliau - ir krepšinio klubą Maskvoje. „Su džiaugsmu norėjau treniruoti „Žalgirį“, nes mano klubas, dešimtmetį jame žaidžiau, bet man taip susidėliojo gyvenime, kad manęs ten nekvietė, buvau išvažiavęs, nepakviestas. Negaliu dabar sėdėti namuose ir laukti to vienintelio caraičio ant balto žirgo, ką daro gražios moterys ir lieka nevedusios visą gyvenimą. Aš dirbu savo darbą“, - teigė R. Kurtinaitis.
2004-05 Lietuvos jaunių ir jaunimo rinktinių treneris (jaunimo rinktinė 2004 tapo Europos 3 vietos, 2005 - 2 vietos laimėtoja ir 2005 pasaulio čempione), 2006 Lietuvos jaunimo rinktinės vyriausiasis treneris. 2007 Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės trenerio asistentas, nuo 2024 10 vyriausiasis treneris. 2008-10 ir 2017-18 Lietuvos ryto (2009 Europos taurės, 2009 ir 2010 LKL laimėtojo), 2010-11 Rygos VEF, 2011-16 Maskvos sr. Chimki (2012, 2015 Europos taurės laimėtojo), 2016 Kantu Pallacanestro Cantù (Italija), 2019-21 Maskvos sr. Chimki, 2022-23 Alytaus Wolves, nuo 2024 Baku Sabah (2024 Azerbaidžano čempionato laimėtojo) vyriausiasis treneris.
Taip pat skaitykite: Ieva Stasiulevičiūtė: biografijos apžvalga
Asmeninis Gyvenimas ir Šeima
Rimo vaikystė ir dalis jaunystės prabėgo Kauno Panemunės rajone. Kurtinaičiai gyveno kukliame bute be patogumų. Užtat prie namų buvo gražus sodas, o netoliese kilpomis raitėsi Nemunas. Aldona patikino, kad jos sūnūs, nuo mažens matę sunkumų, augo draugiški, darbštūs ir užsigrūdinę. Tiek Robertas, tiek Rimas vedė sulaukę vos devyniolikos metų. Žinia apie būsimas atžalų vedybas tėvams prilygo griaustiniui iš giedro dangaus. Mat abi nuotakas tėvai pirmą kartą išvydo tik sužinoję, kad reikia ruoštis vestuvėms. Kai R.Kurtinaitis šoko savo vestuvėse, jo išrinktoji jau laukėsi pirmagimės Lauros.
Pora meilę ir ištikimybę vienas kitam prisiekė paskutinę vasaros dieną. Garsaus krepšinio trenerio vestuvės buvo itin laikomos paslaptyje. Po tuoktuvių ceremonijos Kurtinaičiai, vengdami viešumo, nuvyko į bendrus namus Panemunėje. Iš anksto pranešta tik tai, kad apie 20 asmenų kompanija švęs gimtadienį. Jaunavedžiams ir jų artimiesiems vakarienės metu skambėjo gyva saksofono muzika ir dainos. Tiek Rimui, tiek Skirmantei ši santuoka - antroji. Žmonės.lt žiniomis, pora susipažino 1990-aisiais vieno krepšininkams skirto vakarėlio metu - jame dalyvavo ir Skirmantė. Nesugebėjęs išlikti abejingas dailiai moteriai (Skirmantė jaunystėje ragavo ir modelio duonos - red.) sportininkas užmezgė su ja romaną.
Motinos Prisiminimai
Kauno Žaliakalnio rajone, senos statybos daugiabutyje, gyvenanti vieno geriausių praeityje Lietuvos krepšininkų R.Kurtinaičio motina su ilgesiu mena savo jaunystę, vaikų auginimą, smagias vasaras Juodkrantėje ir net gyvenimą bute be patogumų. Apie savo garsųjį sūnų Aldona kalbėjo emocingai ir su pasididžiavimu. Bet jos balsas suvirpėdavo ir atvertus vyresniojo sūnaus fotografijas. Robertas, sulaukęs vos 34 metų, tragiškai žuvo per gaisrą. Pusmečiu anksčiau anapilin jau buvo iškeliavęs ir A.Kurtinaitienės vyras Gintautas. Tai nutiko prieš septyniolika metų, bet širdgėla niekur nedingo.
A.Kurtinaitienė sūnų vaikystės, paauglystės bei vestuvines nuotraukas sudėliojo pagal laikotarpius ir suklijavo, lyg norėdama amžinai sustabdyti ten įstrigusios laimės vaizdus. Sklaidėme su Aldona jos albumus, kur žmonės beveik visose nuotraukose šypsosi. Šypsojosi ir A.Kurtinaitienė, žvelgdama į savo mažus sūnus, besipliuškenančius jūroje ar skriejančius rogėmis su savo tėvu. Vienoje nuotraukoje būsimasis krepšininkas įamžintas vaikų darželyje - surengtame karnavale vilki kosmonauto kostiumą.
Rimas gražiai piešė. Ne vienas meno specialistas ragino talentingą vaiką leisti į dailės mokyklą - gal tapytojas išaugtų. Būsimasis krepšininkas ne kartą ir už savo brolį piešė mokyklinius piešinius. Taip gelbėdavo Robertą nuo baisių meninių kančių. Kol R.Kurtinaitis pradėjo žaisti Kauno „Žalgiryje“, krepšiniu labiau domėjosi jo motina, o ne tėvas.
Taip pat skaitykite: Patarimai verčiant gimtadienio sveikinimus
Pirmasis į krepšinio pasaulį įžengė vyresnysis Kurtinaičių sūnus Robertas. O Rimas krepšiniu susidomėjo iš neturėjimo ką veikti. Jis buvo bebaigiąs vaikų darželį, rengėsi eiti į pirmą klasę. Kadangi jaunėlis buvo nežmoniškai prisirišęs prie vyresniojo brolio, šiam išėjus į treniruotę, ilgėdavosi žaidimų draugo ir nuobodžiaudavo.
tags: #rimas #kurtinaitis #gimimo #diena