Socialiniuose tinkluose žaibiškai išplitęs vaizdo įrašas, kuriame matoma, kaip vaikas paimamas iš mamos, sukėlė didžiulę diskusijų bangą visuomenėje. Šiame vaizdo įraše matyti, kaip nepilnametis graudžiai verkia ir šaukiasi mamos, o moteris atsako riksmu. Moters rankas laiko policijos pareigūnas, o nuo mamos atitrauktas vaikas krenta ant žemės raudodamas. Tokie vaizdai nepalieka abejingų ir kelia klausimų apie vaiko teisių apsaugą, tarnybų veiksmų pagrįstumą ir galimą žalą vaikui.
Vaizdo įrašo poveikis vaikui ir visuomenei
Seimo narys, vaikų psichiatras Linas Slušnys teigia, kad didelės įtakos pats vaizdo įrašas neturėtų padaryti, jei vaikas nestebi, kas vyksta socialiniuose tinkluose. Tačiau jis pabrėžia, kad dramos šioje situacijoje nemato, jei istorija kuo greičiau baigtųsi. Dažniausiai tokių įrašų tikslas - pažeminti tarnybas, parodyti joms vietą. Tai tikrai nieko bendro su pagalba šeimai ir vaikui neturi. Tokie dalykai naudojami žmonių, kurie nori daryti išorinį spaudimą. Šiuo atveju tai bandymas parodyti, kad valstybės sistema veikia blogai, kad valstybės tarnybos elgiasi drastiškai. Tokiais atvejais visuomenė mato tik paskutinį etapą, kai vaikui turi padėti valstybė, tačiau nemato visos istorijos, kodėl buvo prieita iki tokių drastiškų sprendimų.
L. Slušnys akcentuoja, kad daug pavojingesnis dalykas - vaikui leisti ilgus metus patirti smurtą, apsimetant, kad smurto nėra, kad vaikas jaučiasi gerai dėl nuolatinės nepriežiūros. Užaugęs toks vaikas bus agresyvus - nes būtent patyrė nepriežiūrą, apleistumą. Tai vaikus veikia daug labiau nei trumpalaikis susidūrimas su pareigūnais, - tai normalu, nes situacija besikeičianti, vaikas nežino, kur pateks, kas jo laukia. Vaikui net ir toje aplinkoje, kurioje gyvena patirdamas smurtą, atrodo, kad čia jis gyvena geriau, nei gyvens nežinioje, į kurią vedasi tarnybos.
Profesionalumas ir vaiko interesai
Didžiulė kritikos lavina krito ant vaiko teisių gynėjų ir policijos pareigūnų. Kaip tokioje įtemptoje situacijoje išlikti profesionaliam ir nepakenkti vaikui? L. Slušnys teigia, kad profesionalumas nėra tai, kad vaikas būtų paimtas neverkiantis. Profesionalumas - kai tu matai, kad vaikas susiduria su ilgalaikiu smurtu, o tu sugebi jį nutraukti. Norint daryti išvadą, ar šiuo atveju tarnybos elgėsi neprofesionaliai, reikia būti gerai išanalizavus istoriją. Aš matau vaiko teisių apsaugos tarnybą, mokyklas, vaikus, kaip jie sunkiai ateina į tokias situacijas, jie žino, kad sulauks kritikos lavinos. Manau, kad sprendimas priimtas pasvėrus visus argumentus. Aišku, galima ginčytis, bet profesionalumas yra ne tai, kad vaikas būtų paimtas neverkiantis.
Psichologo poreikis paimant vaiką iš tėvų yra labai individualus, ar jo reikia - priklauso nuo situacijos. Esu dalyvavęs trijuose atvejuose, kai buvo paimamas vaikas, - nežinau, kiek mano dalyvavimas ten buvo reikalingas. Tu kaip psichologas nieko daryti negali - dirba policija ir kiti profesionalai. Žinoma, aš galiu patarti, kaip tam tikrus veiksmus vykdyti, bet sprendimas dėl to nesikeičia. Iš tiesų paimant vaiką didelio poreikio, kad dalyvautų psichologas, nėra, juo labiau kad visą veiksmų planą galima aptarti iki paties veiksmo atlikimo ir prognozuoti, ko galima tikėtis.
Taip pat skaitykite: Savarankiškas buvimas namuose: patarimai
Dingę vaikai ir emocinis nesaugumas
Lietuvoje kasmet dingstančių vaikų skaičius išlieka didelis ir atskleidžia gilesnes socialines problemas. Tarptautinėje konferencijoje „Nepasirinkau būti vienas: dingusių vaikų ir pabėgimų iš namų problematika“ pristatyta statistika parodė, kad Lietuvoje kasmet užregistruojama daugiau kaip 2000 vaikų dingimo atvejų. Nacionalinės asociacijos prieš prekybą žmonėmis vadovė Arūnė Bernatonytė teigia, kad šie skaičiai rodo ne vien pavienius incidentus, o platesnį reiškinį, kuriame atsiskleidžia emocinė vaikų būklė, institucijų spragos ir šeimų sunkumai. Dažniausiai vaikai bėga impulsyviai, nes momentu neįvertina rizikų: „mes patys niekada negalvojame prieš darydami, niekada negalvojame, kas bus, jeigu išeisime ir atsidursime gatvėje, kad gali nebūti kur miegoti, gali nebūti ką valgyti.“ Tai išryškina pagrindinę problemą - pabėgimą sukelia ne vien išorinis konfliktas, bet ir emocinis nebrandumas bei nesaugumas, su kuriuo vaikas lieka vienas.
Seimo pirmininko pavaduotoja Orinta Leiputė priminė, kad statistika oficialiai fiksuoja tik matomą problemos dalį. Tie 2000 atvejų, kurie įvyksta per metus - tai yra atvejai, apie kuriuos mes žinome, o jų yra dar daugiau. Dažnai tas bėgimas nebuvo protestas prieš taisykles ar nuobaudą. Pasak jos, pagrindinė priežastis ta pati - „vaikas bėga tada, kai jam trūksta saugumo ir ramybės viduje.“ Ji išvardijo priežastis, kurios ilgainiui susilieja į vieną sprendimą bėgti: emocinis nesaugumas, smurtas, skurdas, konfliktai šeimoje, pasitikėjimo stoka ir patyčios. „Vaiko sprendimas pabėgti retai kyla iš vienos priežasties. Dažniausiai tai yra kelių lygių problemų sąveika“, - teigė ji.
Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotoja Oksana Plesko pateikė tiksliausią problemos pjūvį. Lietuvos policija kasmet pradeda apie 2000-2200 ikiteisminių tyrimų dėl dingusių nepilnamečių. Ji pabrėžė, kad daugiau nei 98 % jų randami gyvi, tačiau pavojai išlieka itin rimti: „net ir trumpas laikas gatvėje kelia didžiulę riziką - seksualinis išnaudojimas, nusikaltimų įtraukimas, prekyba žmonėmis.“ O. Plesko išskyrė kelias pagrindines spragas: informacijos fragmentiškumą, nepakankamą bendradarbiavimą ir vėluojančią pagalbą. Šiuo metu dažnai vaikas grįžta, o pagalba ateina tik po kelių savaičių ar mėnesių - per vėlu. Anot jos, būtina sukurti vieningą duomenų bazę, kad institucijos matytų visą vaiko pabėgimų istoriją ir galėtų reaguoti po antro karto. Plesko taip pat patvirtino, kad teisės aktų pakeitimai jau rengiami: policija siūlo, kad po antro pabėgimo privalomai būtų taikomas tarpinstitucinis pagalbos planas.
Vaiko teisių gynėjų veikla ir visuomenės nuomonė
Diskusijos dėl vaiko teisių apsaugos karštos, o svarių argumentų turi visos suinteresuotos pusės. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus skyriaus vadovė Sandra Vrublevskienė teigia, kad jie pirmiausia nori padėti vaikams ir tėvams, siūlant paslaugas dėl pozityvių tėvystės kursų lavinimo. Ji neslėpė, kad jai pačiai yra tekę paimti vaikų iš nesaugios aplinkos, kai šeimoje vykdavo vakarėlis. Mes negalime palikti vaikų su tėvais, kurie yra apsvaigę nuo alkoholio ir negali pasirūpinti savo vaikais. Dėl vyno taurelės nė vienas vaikas nebuvo paimtas, tačiau kai mes matome akivaizdų nesugebėjimą pasirūpinti savo vaiku… Juk gali kilti grėsmė vaikui, jam gali temperatūra pakilti ar pan.
Viešosios įstaigos „Šeimų universitetas“ valdybos narys, fotografas, penkių vaikų tėvas Evaldas Lasys teigia, kad tada, kai pareigūnai ateina į namus, į pačią artimiausią aplinką, būna sujaukiamas šeimos gyvenimo ritmas: „Jie ateina be emocijų. Ateina užpildyti sąrašą, apie kurį mes nieko nežinome, nes nekalbama, kokius kriterijus turi atitikti šeima ar vienišas tėvas. Tai kelia didelį stresą, baimę ir nepasitikėjimą.“
Taip pat skaitykite: Globos namų pasirinkimas
E. Lasys vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą vadina baudžiamuoju dokumentu. Ką valstybė per nepriklausomybės metus yra padariusi, kad būtų užtikrintas ugdymas, kaip būti geru tėvu. Jei esi kilęs iš disfunkcinės šeimos, matęs prievartą ir smurtą, kokį gyvenimo pagrindą gali turėti? O kaip tais atvejais, kai žmogus kabinasi į gyvenimą ir deda pastangas kelerius metus? Jas galima nubraukti per vieną akimirką, paimant vaiką. Tai yra tiesioginė prievarta. Jis viliasi, kad įstatymas bus peržiūrėtas: „Ir aš, kaip tėvas, sakyčiau, kad stabdykime. Man ne tokios pagalbos reikia. Norėčiau, jei man reikėtų, kad ateitų žmogus, o ne sistema. Kalbėkime apie ugdymą, o ne baudžiamuosius dalykus ir represinę sistemą.“
Patyčios mokykloje ir institucijų reakcija
Į LRT kreipėsi neįgalaus berniuko, patyrusio patyčias Vilniuje veikiančioje privačioje ukrainiečių mokykloje, šeima. Nepaisant tėvų pastangų apsaugoti vaiką ir kreipimosi į valstybės institucijas, jų nuomone, reakcija buvo nepakankama.
Berniuko motina Anastasija teigia, kad mokyklos atstovai primygtinai reikalavo, kad pokalbyje dalyvautų visos konflikto šalys. Susitikimo metu berniukas iš pradžių sakė, kad „nukrito“, bet vėliau, po pokalbio su tėvu, prisipažino, kad buvo sumuštas. Mes taip pat kreipėmės ir į Vaiko teisių apsaugos tarnybą, buvo atlikta papildoma ekspertizė. Medicinos specialistai užfiksavo ne tik fizinius sužalojimus, bet ir psichologinį spaudimą, įskaitant klasės draugų žodinį įžeidinėjimą. Jos teigimu, vykstant teismo procesui mokykla, remdamasi mokyklos psichologės, kuri, pasak tėvų, dirbo su berniuku be jų leidimo, parodymais, pateikė įvykių versiją, pagal kurią vaikas galėjo paslysti ir parkristi.
Mokyklos direktorė teigia, kad mokykla jau kreipėsi į policiją dėl šmeižto socialinėje žiniasklaidoje ir laukia išvadų. Mūsų mokykla atvira visiems vaikams, visiems tėvams, kurie į mus kreipiasi. Stengiamės visiems sudaryti vienodas sąlygas, sukurti patogią aplinką. Turime psichologę, kuri glaudžiai bendradarbiauja su klase ir visada ateina į pagalbą bet kokioje situacijoje. Esame parengę darbo su patyčiomis ir konfliktinėmis situacijomis politiką, psichologė du kartus per savaitę pagal tvarkaraštį ir pagal vaikų pageidavimus veda užsiėmimus. Ji pridūrė, kad klasės yra nedidelės - ne daugiau kaip 16 vaikų, kabinetuose įrengti langai, o durys visada atviros - tai padeda geriau kontroliuoti situaciją. Be to, pasak jos, mokytojai dažnai būna klasėje, stebi vaikus, todėl, kilus konfliktinei situacijai, ji neliktų nepastebėta. Ėmėmės absoliučiai visų galimų veiksmų, reagavome į visus tėvų skundus, padarėme viską, kas įmanoma ir neįmanoma, pasitelkdami visus specialistus - vidaus ir išorės, įskaitant socialines tarnybas ir policiją. Vaiko teisės, jo psichologinė būklė ir viskas, kas su juo vyksta, mums yra svarbiausia. Dėl to mokykla susilaiko nuo viešų problemos aptarimų, galinčių pakenkti vaikui.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovai patvirtino, kad 2024 m. lapkritį komisariatas gavo pranešimą apie galimą smurto atvejį švietimo įstaigoje. Policijos pareigūnai aiškinosi įvykio aplinkybes ir vertino surinktą informaciją. Dėl šios priežasties, vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis, buvo priimtas sprendimas nepradėti ikiteisminio tyrimo. Tokiais atvejais, siekiant užtikrinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą ir reikiamą pagalbą vaikui ir jo šeimai, informacija perduodama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijai.
Taip pat skaitykite: Atimtas vaikas: ką daryti?
Vaiko atėmimo Palangoje detalės
Dėl šio vaiko atėmimo atvejo ketvirtadienį į Seimą buvo iškviestos Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorė Ilma Skuodienė.
I. Skuodienė Seime paviešino negirdėtas įvykio Palangoje detales. Paaiškėjo, kad rugsėjo 21 d. šeimos drama vaiko paėmimu nesibaigė, nes toliau vyko teismo procesai. Spalio 19 d. teisme buvo pateikti socialinėje erdvėje paviešinti vaizdo įrašai. Atsižvelgdamas į juos, teismas priėmė sprendimą. „Ieškovės atstovės 2023 m. spalio 13 d. pateiktas vaizdo įrašas atskleidžia, akivaizdų ieškovės nusiteikimą prieš tarnybos specialistus, nesugebėjimą valdyti emocijų arba sąmoningą demonstravimą ir perkėlimą vaikui. Dėl ieškovės veiksmų sudėtingoje situacijoje esančiam vaikui, papildomos įtampos ir baimės kėlimą, poveikį vaiko emocinei būsenai, toks motinos elgseys neatitinka vaiko interesų ir tai matyti iš vaizdo įrašuose užfiksuotos vaiko reakcijos“, - teismo sprendimą pacitavo I. Skuodienė. I. Skuodienė taip pat informavo, kad teismas vaiko gyvenamąją vietą nustatė su tėvu, o konfliktinė situacija tarp tėvų tęsiasi bent penkerius metus, dėl šio vaiko teisių pažeidimų yra gauti 46 pranešimai.
E. Žiobienė pabrėžė, kad tėvams išsiskyrus, teismo nutarties dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas prižiūrimas dviem būdais: Teismo sprendimo įgyvendinimas prižiūrimas antstolio. Vaikas teismo sprendimu paimamas iš šeimos. Tokiu atveju sprendimą vykdo ne antstolis, o Vaiko teisės su policija. Tai yra kraštutinė priemonė, kuri galima, kai yra grėsmė vaiko sveikatai, gyvybei ir saugumui. Kontrolierė pabrėžia, kad visa tai vyksta tęsiantis konfliktinėms situacijoms. Jos teigimu, gražių situacijų, kai įsikiša vaiko teisės, nebūna. Labai dažnai tėvai vienas kitą kaltina smurtu prieš vaiką. Nuolat pradedami nutraukiami ikiteisminiai tyrimai. Tėvai išsiskiria kaip sutuoktiniai, bet kaip tėvai jie neišsiskiria niekada. Už savo vaiką jie atsakingi abu. Jie abu yra vienodai svarbūs, nebent yra apribotos tėvystės teisės.
Kalbėdama apie įvykį Palangoje, kontrolierė atkreipė dėmesį į širdį veriančią vaiko reakciją. Tai, anot E. Žiobienės, „yra tikrai blogai“, todėl institucijos bei jų atstovai turėtų aiškiai įvertinti, ko ateina ir ką daro. Akivaizdu, kad tai, ką mes matėm, kiekvienam empatijos jausmą turinčiam žmogus nesinorėtų nei matyti, nei girdėti. Tai yra tikrai blogai. Tas turi būti įvertinta ir tai turi būti akivaizdžios pamokos ateičiai.
Tėvo pozicija ir kaltinimai smurtu
Palangoje vaiko teisių apsaugos specialistams ir policijos pareigūnams negrabiai iš mamos paėmus 9-erių metų berniuką, kuris turėjo būti perduotas tėčiui pagal teismo nurodymą, viešai prabilo ir pats vaiko tėvas. Interviu naujienų portalui tv3.lt vyriškis pasakojo, kad nuo pat skyrybų 2018-aisiais buvusios sutuoktinės yra nuolat kaltinamas nebūtais dalykais, nors nė vienas kaltinimas nepasitvirtino.
Pašnekovas teigia, kad po skyrybų buvo sutikęs, jog sūnus gyventų su savo mama, tačiau net tuomet moteris nesiliovė kaltinti buvusio sutuoktinio. Nuo 2018 metų esu kaltinamas įvairiais dalykais, ne vienas buvo ikiteisminis tyrimas. Visi, aišku, buvo nutraukti, nes nepasitvirtino. Ji mane kaltino, kad aš smurtauju prieš vaiką, kad aš vaiką mušu. Jis pripažįsta, kad yra kreipęsis į policiją dėl buvusios sutuoktinės piktnaudžiavimo motinos teisėmis, nes jam susidarė įspūdis, kad mama daro spaudimą vaikui.
Vyras teigia, kad buvusi sutuoktinė jo gyvenimą pavertė košmaru, nes 2021-2022 metais namuose nuolat zujo socialiniai darbuotojai ir vaiko teisių specialistai, medikai ir policininkai. Galiausiai, jo teigimu, moteriai skirta bauda už melagingus pranešimus. Ji skambina policijai, kad aš vaikus tvirkinu. Atvažiuoja policija, pasišneka su berniuku ir mergaite, išvažiuoja. Vaikams keliamas stresas. Kitas dalykas, ta mergaitė išvis ne prie ko, nesusijusi. Vėl tą pačią dieną kviečia policiją, atvažiuoja su medikų brigada, veržiasi pas mane į butą, kad vaikas sumuštas, leiskit medikams apžiūrėt. Tam vaikui vėl stresas, persimainęs, nesupranta, kas darosi. Medikai apžiūri, viskas tvarkoje tam vaikui. Vaikas pasako, kad niekas jo neskriaudžia, medikai išvažiuoja, tai po tų įvykių ji buvo nubausta.
Tačiau skundai nesiliovė ir po vaiko perdavimo tėčiui. Prieš maždaug savaitę moteris, pasak buvusio sutuoktinio, vėl apkaltino jį vaiko tvirkinimu, pareigūnai taip pat buvo atvykę, nes vaikas nekėlė mamai telefono ragelio. Nežinau, kada čia baigsis tie dalykai. Ir patys esam pavargę. Jeigu tam vaikui tikrai būtų gerai pas mamą, taigi aš neprieštarauju. Neprieštaravau ir anksčiau, kai skyrėmės, pilnumoje sutikau, kad vaikas gyventų pas ją, nebuvo problemų. Bet jai pastoviai kažkas negerai. Kiek aš žinau, jai buvo rekomendacijos išsitirti nuodugniai psichinę būklę, bet, kiek žinau, iki šios dienos to nėra. Tik yra pateikusi vairuotojo pažymėjimo medicininę pažymą.