Kiekvienas žmogaus gyvenimo etapas neatsiejamas nuo iššūkių ir sunkumų, o senatvė - ne išimtis. Šiame laikotarpyje iššūkiai kyla ne tik patiems senjorams, bet ir jų artimiesiems, pradedant fizine pagalba buityje ir baigiant svarbių sprendimų priėmimu. Kartais suaugę vaikai turi įvertinti, ar jų tėvai pajėgūs gyventi savarankiškai ir pasirūpinti savimi. Jei tėvai nebegali to padaryti patys, o vaikai neturi galimybių tinkamai jais rūpintis, tenka ieškoti kitų alternatyvų. Svarstant apie apgyvendinimą globos namuose, kyla klausimų, ar tai tikrai geras sprendimas, ar ten bus tinkamai pasirūpinta tėvais ir kaip reaguos aplinkiniai. Deja, vienareikšmių atsakymų, tinkančių kiekvienam, nėra. Be to, visuomenėje įsigalėję stereotipai ir konservatyvios nuostatos daro didelį poveikį priimant sprendimus.
Sprendimas apgyvendinti artimą žmogų globos įstaigoje yra sunkus tiek senjorui, tiek jo artimiesiems. Senjorai gali pykti, priešintis tokiam sprendimui, o artimiesiems tenka atlaikyti jų emocijas ir susitvarkyti su savo pačių išgyvenimais. Neretai artimieji jaučia kaltę, beviltiškumą ir sulaukia priekaištų iš kitų žmonių. Šiandien žmonių gyvenimo būdas, ritmas ir aplinka gerokai pasikeitę, todėl keičiasi ir žmonių suvokimas bei normos. Šie pokyčiai ypač ryškūs Vakarų kultūroje. Pavyzdžiui, JAV prioritetas yra užtikrinti specialių poreikių turinčiam, lėtinėmis ar neurodegeneracinėmis ligomis sergančiam žmogui specifinę, profesionalią ir kompetentingą pagalbą, kurios artimieji negali suteikti. Tokiais atvejais žmonės apgyvendina savo artimuosius specializuotose įstaigose, linkėdami jiems geriausio. Apgyvendinimas globos įstaigoje nereiškia, kad artimieji atribojami nuo priežiūros; jie gali aktyviai dalyvauti specializuotos priežiūros procese.
Sprendimo Priežastys ir Reikšmė
Prieš priimant sprendimą dėl apgyvendinimo globos namuose, svarbu būti sąžiningiems sau, senjorams ir artimiesiems. Būtina aiškiai įsivardinti tokio sprendimo priežastis. Pavyzdžiui, „Mano mamai yra Alzheimerio liga ir ji jau nebegali gyventi viena. Jai reikalinga nuolatinė ir nepertraukiama pagalba, kurios šiuo metu negaliu užtikrinti. Todėl turiu ieškoti tinkamiausių išeičių šioje situacijoje“. Aiškiai įsivardinus priežastis ir suvokus savo galimybių ribas, lengviau suprantama situacijos realybė. Geriausia, jei šis sprendimas priimamas bendrai.
Senjorai įvairiai reaguoja į apsigyvenimą globos įstaigoje. Demencija sergantys žmonės gali būti sutrikę, nerimastingi arba abejingi aplinkos pokyčiams, priklausomai nuo ligos specifikos. Bet kokie įprastos rutinos pokyčiai šiems žmonėms gali sukelti stresą ir pabloginti bendrą būklę. Adekvatus, tačiau somatinės ligos paveiktas senjoras, apsigyvenęs įstaigoje, taip pat gali patirti nerimą, liūdesį, pyktį, beviltiškumą, kas yra visiškai normalu tokioje situacijoje. Artimiesiems šie išgyvenimai kelia daug įtampos ir dar labiau sustiprina kaltės jausmą, todėl jie ima abejoti savo sprendimu.
Kaip Palengvinti Pereinamąjį Laikotarpį
Siekiant palengvinti perėjimą į naują gyvenimo etapą, rekomenduojama vengti melo ir būti atviriems su senjoru. Pasakyti, kad jis nuo šiol gyvens globos namuose, yra sunku, nes baiminamasi reakcijos, kad jį įskaudins, nuliūdins ar supykdys. Artimieji čia tampa itin išradingi, sakydami, kad senjoras važiuoja į ligoninę, sanatoriją, poilsio namus, kad čia pagyvens tik kurį laiką ir pan. Jei senjoras yra pajėgus, svarbu su juo tartis ir galutinį sprendimą priimti kartu, atvirai aptariant susiklosčiusią situaciją. Svarbu atsakingai pasirinkti namus, kuriuose senjoras gyvens. Ypač gerai, jei asmuo pats gali dalyvauti šiame procese, jei leidžia jo fizinė ir psichinė būklė.
Taip pat skaitykite: Išsamus vadovas apie utėlių kiaušinius
Svarbu akcentuoti, jog nepaisant to, kad senjoras gyvens kitoje vietoje, jis vis tiek bus mylimas, juo bus rūpinamasi, jis bus lankomas ir tikrai dalyvaus šeimos gyvenime (žinos kas vyksta, kaip sekasi anūkams ir t.t.). Verta aptarti, kaip dažnai jis matysis su artimaisiais. Žinojimas taip pat suteikia saugumo. Dar vienas dalykas, kuris gali padėti greičiau apsiprasti naujoje aplinkoje - tai asmeniškai svarbūs daiktai. Gal tai knyga, rožinis, nuotraukos, gal mylima gėlė, radijo imtuvas ir pan. Jau atvykus į įstaigą, svarbu, kad artimieji pasidalintų su darbuotojais visa turima informacija apie senolį. Papasakokite apie jo įpročius, pomėgius, asmenines savybes ir t.t.
Neretai artimieji tikisi, jog atvykę į globos įstaigą senjorai bus nuolat linksmi, aktyvūs, dalyvaus visuose užsiėmimuose, tačiau realybėje gali būti įvairiai. Svarbu atsižvelgti į senjoro fizinę, psichinę bei emocinę būklę, jo poreikius bei galimybes. Neretai galvojame, jog „žinome“, ko senjorui reikia, kas jam yra geriausia, ir bandydami tai įgyvendinti tik sukeliame jam bereikalingą stresą, įtampą, pyktį ar nerimą. Todėl svarbu būti empatiškam ir išgirsti senjorą, ko jis iš tiesų nori. Verta turėti omenyje tai, jog šiame amžiuje senjorų būklė yra kintanti - vieną dieną jaučiasi gerai, kitą jau gali būti silpna, o ką jau kalbėti apie neurodegeneracines ligas, kuomet progresuojant būklei stipriai sutrinka realybės suvokimas. Todėl svarbu realiai vertinti situaciją ir nesitikėti iš senjoro daugiau, nei jis gali. Vidutiniškai prireikia pusės metų, kol žmogus adaptuojasi. Žinoma, čia taip pat labai svarbios kiekvieno žmogaus patirtys, asmeninės savybės, sveikatos būklė, artimųjų palaikymas ir t.t. Daugelis senjorų, pradžioje matę vien trūkumus, ilgainiui atranda gyvenimo globos namuose privalumų: nuolatinė nepertraukiama priežiūra, bendraamžiai, namuose nuolat vykstantys renginiai, galimybė kas savaitę dalyvauti mišiose, pabūti lauke.
Slaugančių Artimųjų Iššūkiai
Nors niekas negali pasirūpinti artimaisiais taip gerai kaip šeima, diskutuojant apie vyresnių, sunkiai sergančių žmonių apgyvendinimą globos namuose, dažnai pamirštami tie, kurie prisiima atsakomybę globoti sergantį artimąjį namuose. Pamirštama, kokia tai sunki patirtis ir kiek pagalbos reikia patiems slaugantiesiems artimuosius. Pagalba turi apimti visus lygius - fizinį, psichologinį, medicininį, socialinį. Deja, ne visada jos yra sulaukiama. Svarbu patiems suprasti, jog slaugant artimąjį būti visų sričių specialistu yra neįmanoma. Būtina įvertinti savo galimybes, priimti savo ribotumą ir dėl to nesmerkti savęs, o kaip tik ieškoti pagalbos. Siekiant padėti brangiam žmogui, svarbu apsvarstyti įvairias galimybes, tačiau kad ir kaip bebūtų, vieno teisingiausio sprendimo nėra.
Pandemijos Poveikis ir Vietų Trūkumas
Pandemijos laikotarpiu senelių globos namai, ypač tie, kuriuose buvo viruso židinys, šiek tiek ištuštėjo. O naujų gyventojų pavasarį beveik neatvykdavo, nes vaikai bijojo palikti senyvus tėvus izoliuotose įstaigose. Be to, ir poreikio nebuvo, nes daugelis dirbo namuose ir patys galėjo juos prižiūrėti. Kai kurios įstaigos tuo met net dirbo nuostolingai.
Tačiau šiuo metu situacija pasikeitė ir jaučiamas vietų trūkumas. Po karantino į darbus grįžę artimieji vėl intensyviai ieško įstaigų, kur galėtų globai palikti savo senolius, kurių nėra galimybės prižiūrėti. Bendrojo profilio globos įstaigų šalyje netrūksta ir poreikis beveik yra patenkintas. Tačiau specializuotose (turinčiųjų proto negalią ar reikalingų intensyvios slaugos) gauti vietų - amžina problema.
Taip pat skaitykite: Ekspertų patarimai renkantis čiužinį kūdikiui
Pavyzdžiui, artimiausia šiauliečiams intensyvia slauga užsiimanti specializuota įstaiga - Aukštelkės socialinės globos namai - yra užpildžiusi visas 220 vietas, neturi nė vienos laisvos, o laukiančiųjų sąraše - 10 asmenų. Eilės naujuose ir arčiau namų Šiaulių miesto savivaldybės globos namų Stacionarios globos ir slaugos padalinyje Rėkyvoje vietų irgi nėra. Prašymus ten apsigyventi yra pateikę 20 asmenų. Kadangi tai bendrojo profilio, t. y. sunkių susirgimų ir specialiųjų poreikių neturinčių žmonių, namai, laukti laisvos vietos tenka maždaug dvejus metus.
Apgyvendinimo plotą sumažino ir pandemijos reikalavimai. Kiekvienas aukštas veikia savarankiškai, darbuotojai turi būti užtikrinti kiekvienam aukštui, negali ateiti iš pirmo į antrą aukštą. Karantininiai kambariai turi būti nebe vienas, o du - kiekvienam aukštui po vieną.
Finansiniai Aspektai
Jokia valdžios įstaiga globos vietų neskirsto ir nedalija. Žmogus pats pasirenka norimą globos įstaigą bet kurioje šalies vietoje, nesvarbu - privačią ar biudžetinę. O į savo savivaldybę kreipiasi, kad ši padengtų kainos skirtumą tarp globos namų paslaugos įkainio ir sumos, kurią moka pats žmogus, priklausomai nuo gaunamos pensijos. Pagal galiojančią tvarką senolis už gyvenimą ir globą turi atiduoti visą slaugos priežiūros pašalpą, jei tokią gauna, ir 80 procentų savo gaunamos pensijos. Tada trūkstamus šimtus eurų prideda savivaldybė.
Kaina asmeniui socialinės globos namuose, priklausomai nuo to, ar asmuo turi specialiųjų poreikių, svyruoja nuo 800-1 000 (valdiškose įstaigose) iki 1 200-1 500 (privačiose įstaigose) Eur per mėnesį. Vidutiniškai gyventojo mokama suma svyruoja apie 500 Eur, kiti pridedami iš valstybės ar savivaldybės biudžeto dotacijos.
Kadangi Šiaulių miesto savivaldybė yra sudariusi sutartis su maždaug 40 šalies įstaigų, nemažai pagyvenusių šiauliečių yra išvažiavę ir į globos įstaigas Šventojoje, Druskininkuose, Vilniaus regione. Tiesiog vaikai vežasi tėvus arčiau savo gyvenamosios vietos, kad galėtų dažniau juos aplankyti.
Taip pat skaitykite: Požymiai ir priežastys
Senyvo Amžiaus Žmonių Diskriminacija ir Socialinė Atskirtis
Ekspertai pastebi, jog senyvo amžiaus žmonių skaičiaus didėjimas verčia peržiūrėti ir prie naujų poreikių pritaikyti visuomenės išteklius: ekonomikos, politikos, socialinio saugumo, sveikatos apsaugos, žmogaus ekologijos. Lietuvoje deklaruojama pagarba senyvo amžiaus asmenims, suteikiamas aukštas socialinis statusas visuomenėje. Socialinės paslaugos - tai viena iš šiuolaikinės valstybės socialinės apsaugos sistemos dalių, kuri padeda garantuoti žmonėms reikalingą apsaugą ir gerovę, kuo ilgesnį jų savarankiškumą ir galimybes dalyvauti bendruomenės bei visuomenės gyvenime.
Tačiau senėjimo faktai - protinės negalios, fizinių trūkumų, demencijos atsiradimas, materialiniai nepritekliai veda į socialinę izoliaciją. Senyvo amžiaus žmonės nebegali dalyvauti bendruomeniniame gyvenime. Taip atsiranda požiūris į senus žmones kaip į naštą, nesugebančius rūpintis savimi ir būti naudingais visuomenei. Formuojasi klaidinga nuomonė apie visus senus žmones, tuomet ir prarandama pagarba jiems ir jų gyvenimo būdui.
Nemažai senyvo amžiaus žmonių dažnai jaučiasi apleisti ir vieniši, nes dabartinis gyvenimas verčia artimuosius daug dirbti, nuolat rūpintis savo šeimos gerove arba netinkamas gyvenimo būdas trukdo skirti pakankamai dėmesio savo tėvams. Tačiau artimiesiems reikia sutelkti visas pastangas žmogaus gyvenimo kokybei išsaugoti, kiek įmanoma stengtis išpildyti paskutinius žmogaus norus, pripažinti jo silpnybes, stiprybes ir trūkumus, neteisti ir nesmerkti. Jeigu žmogumi negali rūpintis artimieji, derėtų jo priežiūrą patikėti įstaigoms, kuriose dirba įvairių sričių specialistai, kurie deramai pasirūpins einančio gyvenimo pabaigos link žmogaus emocine ir fizine būkle.
Alternatyvos ir Paslaugų Įvairovė
Ekspertai teigia, kad senelių ir globos namai nebūtinai yra blogis, kai į artimuosius žiūrima smerkiančiu ir kaltinančiu žvilgsniu, kad atidavė artimą žmogų į svetimas rankas. Tokios įstaigos reikalingos, o jei reikalinga nuolatinė slauga ir priežiūra, kartais nėra kito pasirinkimo. Vyresnio amžiaus žmogus turėtų turėti galimybę pasirinkti, kaip jam praleisti savo senatvę ir tuo pat metu jis netaptų niekam našta.
Taip pat reikėtų kalbėti ir apie kitą problemą: jeigu yra darbingas žmogus, kuris prižiūri vyresnio amžiaus žmogų ir išeina iš darbo rinkos, kas bus, kai tas pats žmogus pasieks pensinį amžių? Jam pradeda skaičiuoti pensinį stažą, tačiau jis yra išėjęs iš darbo rinkos, nekaupia pensijai, netobulina savo kvalifikacijų. Kai jam reikės savarankiškai grįžti į darbo rinką, negalės grįžti į tas pačias pareigas ir nebegalės tęsti savo darbinės karjeros. Taigi, kai jis pats išeis į pensiją ir kai jam reikės priežiūros, situacija irgi bus sudėtinga.
Todėl reikalinga išplėtota paslaugų sfera nuo priežiūros ir pagalbos namuose iki orių, nežeminančių sąlygų globos ar slaugos namuose. Reikėtų daugiau diferencijuoti paslaugas, nes dabar senelių namuose gyvena labai skirtingų poreikių žmonės. Didelė dalis tų žmonių yra visai savarankiški ir jiems tų paslaugų nereiktų. Valstybei tai kainuoja didelius pinigus, nes nesukurtos alternatyvios paslaugos. Kita vertus, nėra ilgalaikės globos paslaugų, kurių žmonėms tikrai reikia - dauguma šeimų vargsta, nes nėra kaip išspręsti problemos, kad gautų kokybiškas paslaugas.
Krakėse Veikiančių Parapijinių Senelių Namų Pavyzdys
Krakių parapijiniuose senelių namuose, įkurtuose klebono Romualdo Ramašausko, gyvena 20 gyventojų. Šiuose namuose stengiamasi rasti kelią į kiekvieno širdį, prisijaukinti naujus gyventojus ir suteikti jiems jaukią aplinką. Namų vedėja Aldona, dirbanti čia jau daugiau nei du dešimtmečius, pabrėžia, kad svarbiausia yra švelnumas ir pagarba senyvo amžiaus žmonėms.
Šiuose namuose priimami vaikščiojantys seneliai, o tie, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra, nukreipiami į slaugos ligonines. Gyventojai skatinami atsisakyti žalingų įpročių, o vietoj alkoholio ir cigarečių siūlomi saldainiai.
Globos namai išsilaiko iš gyventojų pensijų, tačiau taip pat sulaukia paramos iš parapijos žmonių, ūkininkų ir įmonių. Gyventojai dalyvauja bendrose vakarienėse, švenčių metu sėda prie bendro stalo, dainuoja ir linksminasi. Taip pat yra koplytėlė, kurioje vyksta pamaldos.
Adutiškio Senelių Namų Pavyzdys
Adutiškio senelių namuose gyvena apie 100 klientų iš visos Lietuvos. Įkūrėjas Žydrūnas Eimutis teigia, kad visuomenėje susiformavęs mitas, jog valstybinė įstaiga klientą prižiūrės geriau, tačiau Adutiškio senelių namuose klientai mylimi ir prižiūrimi kaip savi.
Už buvimą globos namuose moka patys klientai arba jų artimieji. Tačiau, susitvarkius reikiamus dokumentus valstybės ir savivaldybių paramai gauti, daliai klientų papildomai mokėti nereikia.
Ž. Eimutis didžiuojasi, kad atlyginimai darbuotojams Adutiškio senelių namuose - didesni nei panašiose valstybinėse įstaigose.
Globos namuose įdarbinti 36 žmonės, 18 socialinės srities darbuotojų pamainomis su klientais būna tiesiogiai. Gyventojai kambariuose gyvena ne po vieną, o po du, nes čia atvykstantys žmonės yra pavargę nuo vienatvės.
Korupcijos Rizika
Kalbėdami apie globos namų Lietuvoje plėtrą, ekspertai sako, kad svarbi problema lieka ir korupcija. Savivaldybės darbuotojas gali priimti sprendimą, apie kokias įstaigas jis informuos konkretų asmenį. Vis dėlto privačiame sektoriuje, palyginti su valstybiniu, korupcijos apraiškų nėra daugiau.