Įvadas
Atliekų tvarkymas yra kompleksinis procesas, apimantis ne tik atliekų surinkimą, bet ir jų rūšiavimą, perdirbimą bei utilizavimą. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, už atliekų tvarkymą moka gyventojai. Straipsnyje nagrinėjama, kaip šis mokestis yra taikomas, kokie veiksniai jį lemia ir kokią įtaką tam turi atliekų rūšiavimas bei gyventojų sąmoningumas. Taip pat aptariama vaikų vaidmuo šiame procese ir ar jie tiesiogiai prisideda prie atliekų tvarkymo išlaidų padengimo.
Atliekų Tvarkymo Sistema Lietuvoje
Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro (ŠRATC) specialistai teigia, kad daug padarė, jog argumentai „rūšiuosiu, kai bus pakankamai konteinerių“ arba „rūšiuosiu, kai žinosiu, kad atliekos nebesuverčiamos į krūvą“ nebetiktų. Rūšiavimo priemonėmis Šiaulių regione aprūpinta apie 80 proc. atliekų turėtojų, individualios valdos - beveik 100 proc. Daugiabučių gyventojams įrengiamos naujos konteinerių aikštelės ir tinklas bus plečiamas toliau. Atliekų tvarkymo reikalavimai ir racionalūs rūšiavimo patarimai pateikiami visose įprastose platformose, o specialistai suka jau kelintą ratą per regiono vaikų darželius, mokyklas tikėdami, kad jaunoji karta padės pralaužti kartais skeptišką vyresniosios kartos nusiteikimą, dažnu atveju - tiesiog tingumą.
ŠRATC siekia atkreipti dėmesį, kad atsakomybė už atliekų tvarkymą tenka ne tik savivaldybei ar regiono atliekų tvarkymo centrui, bet ir tam, kuris šiukšlina - pareiga neprasideda ir nesibaigia įmetus šiukšlių maišą į konteinerį. „Gyventojo dalyvavimas atliekų tvarkymo sistemoje yra ne tik mokesčių mokėjimas. Gerbkime vieni kitus: aš gudrus ne tada, kai atsikračiusio atliekų netinkamai manęs nepagavo už rankos, o kai gerbiu aplinką, save ir kitus“, - sakė ŠRATC direktorė Jolita Šalkauskienė. Vis dėlto tai, kas šiandien matyti didmiesčiuose, kuriuose pasirūpinta įrengti pusiau požemines konteinerių aikšteles - ta pati kaip ir anksčiau netvarka prie namų, - rodo, kad žmonės kaip nerūšiavo, taip ir nerūšiuoja, apgailestauja ŠRATC vadovė. Galima daryti išvadą, kad ne priemonių suteikimas ar konteinerių artumas pakeičia mūsų atsakomybės lygį.
Finansiniai Svertai ir Vartotojų Atsakomybė
Pozityvios permainos surenkant plastiko ir stiklo atliekas įrodo, kad Lietuvoje efektyviai veikia finansiniai svertai. Bet kiek tai išties naudinga vartotojams? „Depozito sistema labai efektyvi, bet triskart brangesnė nei konteinerinė, ir mes už ją sumokame brangiau pirkdami prekę“, - atkreipė dėmesį J. Šalkauskienė. Įtrūkus bent vienai šios „žiedinės“ problemos grandžiai nukenčia visa sistema. O rizikos akivaizdžios. „Verslas nori uždirbti ir skatina mus vartoti, gamina pigias prekes, todėl mes perkame daug, o apie tai, kas vyksta su tais greitai atsikratomais daiktais, nebegalvojame“, - sakė J. Šalkauskienė.
Juridinių Asmenų Įtaka Atliekų Tvarkymui
ŠRATC šiuo metu yra pateikusi siūlymą Šiaulių miesto savivaldybei pakeisti juridiniams asmenims suteikiamų konteinerių kiekį ir tūrį priklausomai nuo darbuotojų skaičiaus. „Atlikus šio segmento komunalinių atliekų analizę paaiškėjo, kad mišrios komunalinės atliekos sudaro apie 30 proc., o gamybinės, arba pakuotės, - daugiau nei 60 proc. Tai reikštų, kad įmonės tvarkosi ne taip, kaip turėtų“, - konstatavo J. Šalkauskienė.
Taip pat skaitykite: Pilietybė pagal tėvus
Daugiabučių Gyventojų Iššūkiai
Permainos sunkiausiai skinasi kelią į daugiabučių namų gyventojų kasdienybę. Šie jaučiasi mokantys pakankamai daug, kad bet kokios atliekos būtų surinktos iš jų kiemo ir sutvarkytos. Šiaulių regione „daug“ - mėnesinis mokestis gyventojams už atliekų tvarkymą - siekia iki 2 eurų. Prieš kelis mėnesius vykdydami tradicinį kas ketvirtį metų atliekamą mišrių komunalinių atliekų sudėties tyrimą, ŠRATC specialistai nusprendė atskirti individualių ir daugiabučių namų statistiką, tai pat surengti eksperimentą ir akciją. Viešoje vietoje išpylus ir išrūšiavus konteinerio turinį paaiškėjo, kad apie 60 proc. jo sudaro ne tos atliekos, kurios ten turėtų būti, nors čia pat apklausti praeiviai darniai pasakojo atliekas rūšiuojantys.
„Didžioji dalis turinio buvo atliekų pakuotės, už kurių sutvarkymą sumokame pirkdami prekę. Bet jos sutvarkomos su viena sąlyga - jei atsiduria rūšiavimo konteineryje. O jei patenka į mišrių komunalinių atliekų konteinerį, už jų tvarkymo sąnaudas mokame antrą kartą per rinkliavą. Svarbiausia - netinkamai pašalinta atlieka gali užteršti didelį srautą išrūšiuotų atliekų, ir tai niekais pavers kitų gyventojų pastangas, nes tokių atliekų nebebus galima perdirbti“, - atkreipė dėmesį J. Šalkauskienė.
Švietimo Svarba ir Ateities Vizija
ŠRATC direktorė neabejoja, kad finansiniai svertai yra reikšmingas veiksnys keičiant gyventojų įpročius, bet svarbus ir kiekvieno sąmoningumas. „Nors mes, savivaldybės ir regioniniai atliekų tvarkymo centrai, privalome vykdyti šviečiamąją veiklą atliekų tvarkymo klausimais, tikrai neprivalome auklėti“, - replikavo J. Šalkauskienė. Juolab kad tenka orientuotis ir į artėjančius naujus iššūkius - nuo 2023 m. visose savivaldybės teritorijose, nepriklausomai nuo gyventojų skaičiaus, reikės surinkti maisto atliekas.
ŠRATC jau turi tam tikrą įdirbį: biologiškai skaidžias atliekas iš individualių valdų ŠRATC pirmasis Lietuvoje pradėjo rinkti dar 2013-2014 m. Tuomet išdalijo beveik 30 tūkst. konteinerių ir daugiau nei 23 tūkst. kompostavimo dėžių. „Net jei „nulinių atliekų“ kryptis šiandien atrodo labai optimistinė, jos link reikia eiti po žingsnį. Kai užaugę šiandieniai vaikai, kurie jau daug atsakingiau žiūri į aplinką, pavers rūšiavimą mada, vartotojas galės diktuoti sąlygas gamintojams, kad šie gamintų kokybiškas, ilgalaikes ir perdirbamas prekes.
Atliekų Tvarkymo Mokesčio Apskaičiavimo Principai
Nors dar 2013 m. savivaldybės turėjo perskaičiuoti atliekų tvarkymo mokesčius pagal Rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodiką, to padaryti nepavyko nei vienai savivaldybei. Procesą stabdė vis kylančios diskusijos, kaip kiekviena savivaldybė turi tai padaryti, nes paruošta metodika pasirodė per sunki ir sudėtinga. Todėl 2016 metais metodiką pakeitus į Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisykles, nustatytas galutinis terminas iki kada savivaldybės turi pasitvirtinti atliekų tvarkymo planus, o nuo 2017 m. sausio 1 dienos, pradėti juos taikyti.
Taip pat skaitykite: Violetos Mičiulienės gyvenimo aprašymas
Aplinkos ministerijos Atliekų departamento Atliekų valdymo skyriaus vedėja Laura Zukė aiškina, kad rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklių vienas iš tikslų - nustatyti dvinarę įmoką, kuri susidėtų iš pastovios ir kintamosios dalių. „Įmokos dydis turi būti paskirstytas į kelias dalis. Pastovi dedamoji dalis yra ta, už kurią moka visi gyventojai, visi atliekų turėtojai. Tai yra skiriamos lėšos atliekų tvarkymo infrastruktūros išlaikymui ir plėtrai: sąvartynų įrengimui, uždarymui ir rekultivacijai, didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių išlaikymui, surinkimo priemonėms ir kt.“, - komentuoja L. Zukė.
Minėta kintamoji dalis bus mokama už paslaugos suteikimą. Ji apskaičiuojama pagal pasirinktą kintamąją, pavyzdžiui, nuo išvežamų atliekų kiekio, turimo konteinerio tūrio, atliekų išvežimo paslaugos suteikimo dažnumo ar kt. Tačiau kintamoji įmokos dalis galės būti nemokama, kai gyventojas deklaruos, kad tam tikrą laiką nesinaudoja nekilnojamuoju turtu. Tam gyventojai turės pateikti įrodymus pagal savivaldybės nustatytą tvarką.
Tarifų Skirtumai
Mokesčio apskaičiavimas už atliekų išvežimą besinaudojantiems kolektyviniais konteineriais ir nuosavų namų šeimininkams skirsis. Nuosavų namų gyventojams pastovaus mokesčio tarifo dalis priklausys nuo nekilnojamo turto paskirties ir ploto ar objektų skaičiaus, taip pat gali būti skaičiuojama ir nuo gyventojų skaičiaus. Tuo tarpu tiems, kurie naudojasi kolektyviniais konteineriais, daugiausiai daugiabučių namų gyventojams, tie patys kriterijai bus taikomi apskaičiuojant ne pastovią, bet kintamąją dalį. Tai išimtis, kuri taikoma taisyklėse.
Nuosavų namų gyventojams kintamoji mokesčio dalis gali priklausyti nuo konteinerių skaičiaus ir tūrio, pridedant dar ir ištuštinimo dažnį, arba atiduodamų komunalinių atliekų svorį. Be šių įvardytų kintamųjų dalių, savivaldybės galės pasirinkti ir visai kitą apskaičiavimo kriterijų, t.y. nustatyti kintamą mokesčio dalį, kuri bus taikoma nesvarbu, kur stovės konteineris - privačioje teritorijoje ar daugiabučio namo kieme. Tokiu atveju kintamoji dalis bus skaičiuojama remiantis atliekų susikaupimo norma, kurią pasirinks pati savivaldybė.
Savivaldybių Atsakomybė Už Viešąsias Erdvės
Savivaldybės, rašydamos projektus, turi atsižvelgti ir į vadinamų bešeimininkių atliekų tvarkymą:. Pagal rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą taisykles, anot L. Zukės, šių atliekų tvarkymo išlaidos negali būti įtraukiamos į rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydį ir jas privalo padengti savivaldybė. Specialistė pabrėžia, kad savivaldybės negali viešose erdvėse susikaupusių atliekų tvarkymo sąnaudų įtraukti į gyventojų mokesčius. „Bešeimininkės - tai miškuose ar bet kur kitur paliktos atliekos. Pagal atliekų tvarkymo įstatymą, savivaldybių pareiga yra organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijų atliekų tvarkymui. Užtikrinti tų sistemų funkcionavimą, organizuoti atliekų, kurių turėtojų nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą ir administruoti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą. Remiantis šio įstatyto punktu nustatyta, kad už bešeimininkių atliekų tvarkymą atsakingos savivaldybės. Pagal minėtas taisykles, savivaldybės negali į gyventojų mokamus mokesčius už atliekų tvarkymą įskaičiuoti bešeimininkių atliekų tvarkymą“, - tvirtina pašnekovė.
Taip pat skaitykite: Efektyvūs sprendimai vaikų auklėjimui
Rūšiavimo Įtaka Mokesčiui
Rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo taisyklių vienas iš tikslų - sumažinti atliekų kiekį ir skatinti žmones rūšiuoti: kuo daugiau rūšiuojame atliekas, tuo mažiau sukaupiame mišrių komunalinių atliekų. Be to, rūšiuojant, pavyzdžiui, kartonines, metalines, popierines pakuotes, už jų išvežimą mokėti nereikia: pakuočių perdirbimu pasirūpina patys gamintojai ar importuotojai.
Aplinkos ministerijos Atliekų departamento Atliekų valdymo skyriaus vedėja L. Zukė primena, kad tokia tvarka nėra nauja, tačiau nesant aiškios rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo dydžio nustatymo tvarkokai kurios savivaldybės, manytina, galėdavo įtraukti pakuočių surinkimo ir perdirbimo sąnaudas į gyventojų mokesčius už atliekų tvarkymą. „Pakuotės - kartoninės, metalinės ir kt. - yra gamintojo atsakomybė. Gamintojų ir importuotojų pareiga, pagal atliekų tvarkymo įstatymą, organizuoti ir finansuoti pakuočių atliekų sutvarkymą. Svarbu, kad nebūtų piktnaudžiaujama mokesčiais, t. y. nebūtų tokių atvejų, kai gyventojai du kartus sumoka už pakuočių atliekų sutvarkymą, t. y. pirmą kartą sumoka pirkdami gaminį supakuotą į pakuotę ir antrą kartą sumoka atsikratę pakuotės atliekomis. “, - teigia specialistė.
Mokesčio Priklausomybė Nuo Pragyvenimo Lygio
Tvirtindamos rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydį, neturi viršyti 1 proc. visų disponuojamų namų ūkio pajamų. Tai reiškia, kad gyventojų mokestis už atliekų tvarkymą priklauso nuo vidutinių gaunamų pajamų, regiono, kuriame gyvena, pragyvenimo lygio ir kitų veiksnių. Aplinkos ministerijos atstovės L. Zukės nuomone, įvedus konkrečią atliekų tvarkymo kainodarą, atsiranda skaidrumas: gyventojai žino, kiek ir už ką moka. „Iki šiol atliekų tvarkymas buvo vienintelė paslauga, kurios kainodara nebuvo nustatyta. Įvedus taisykles, atsiranda reikalavimai atliekų tvarkymo kainodarai. Savivaldybėms įgyvendinus taisykles, gyventojas žinos, už ką moka. “, - mano pašnekovė.
Savivaldybių Projektai
Atliekų tvarkymo projektai skirtingi 30 savivaldybių jau yra patvirtinę rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydį pagal Rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą taisykles . Juose numatyta taikyti skirtingus atliekų surinkimo tarifus. Pavyzdžiui, Prienų nuosavų namų gyventojai nuo liepos 1 dienos už atliekų tvarkymą mokės pastoviąją dalį ir kintamąją, priklausomai nuo konteinerio dydžio, o tie, kurie naudojasi kolektyviniais konteineriais, - nuo gyvenamojo ploto dydžio. Ignalinos gyventojai taip pat mokės pastovią mokesčio už atliekų tvarkymo dalį bei kintamąją, apskaičiuojamą pagal gyventojų skaičių (daugiabučiuose) arba turimo konteinerio tūrį bei jo išvežimo dažnį (nuosavų namų savininkai).
Vilniaus miesto savivaldybė planuoja šiek tiek didesnius pakitimus. Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento Atliekų tvarkymo programos įgyvendinimo skyriaus vedėjas Valdas Juodis aiškina, kad sostinė ketina keisti ir atliekų vežėjus, todėl kol kas sunku pasakyti, kokie nauji atliekų vežimo įkainiai bus nustatyti gyventojams. „Pagal naująją tvarką, atliekų vežėjai sudarytų sutartis su savivaldybe, o ne su gyventojais. Savivaldybė galėtų kontroliuoti ir išvežamų atliekų kiekius, ir tuos teršėjus, kurie iki šiol visai nebuvo sudarę sutarčių už atliekų išvežimą ir šiukšlino kitų sąskaita. Iki šiol galiojanti sutartinė atliekų tvarkymo sistema neužtikrina pakankamos kontrolės ir savivaldybė neturi duomenų apie dabartinių atliekų vežėjų sutartis su atliekų turėtojais“, - aiškina specialistas. Anot jo, rinkliava būtų nustatyta visoms įmonėms ir gyventojams, Vilniaus teritorijoje nuosavybės teise valdantiems nekilnojamąjį turtą pagal Gyventojų ir Nekilnojamojo turto registrų duomenis. „Yra numatyta 15 skirtingų rinkliavos dydžių: daugiabučiams ir individualiems namams, viešbučiams, gydymo, maitinimo bei kt. įstaigoms, sodininkų bendrijoms, nes kiekvieno jų veikla, turinti įtakos atliekų susidarymui, yra labai skirtinga, susidaro skirtingos jų aptarnavimo sąnaudos“, - teigia V. Juodis.
Nerūšiuotų Atliekų Žala Aplinkai
Savivaldybių atstovai dar kartą pabrėžia, kad jau parengti ar dar rengiami atliekų tvarkymo projektai turėtų skatinti gyventojus rūšiuoti. Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų fakulteto Aplinkotyros katedros docentė Jūratė Žaltauskaitė aiškina, kad nerūšiuotos atliekos, ypač natūraliai yrančios gamtoje, į aplinką skleidžia pavojingas medžiagas. „Popierius, stiklas, plastikas gamtoje suyra per daugybę metų. Tokioms atliekoms esant aplinkoje ir yrant, išsiskiria tam tikros medžiagos, o lyjant, sningant, teršalai išplaunami, patenka į dirvožemį, toliau į gruntinius vandenis ir gali juos užteršti kenksmingomis medžiagomis. Ypač jei, tarkim, ant popieriaus spausdintas tekstas, likę dažai su metalais, kurie labai pavojingi. Dar vienas aspektas, kad jei kartu su maistu plastiką ar popierių suryja gyvūnas, visos kenksmingos medžiagos patenka į jo organizmą“, - pasakoja specialistė. Pasikeitus atliekų tvarkymo sistemai, turėtų ne tik keistis mokesčio už atliekų išvežimą dydis, bet ir privalo mažėti atliekų kiekis: manoma, kad gyventojai bus labiau linkę rūšiuoti. Juk tokiu atveju jiems teks skirti mažiau lėšų atliekų vežėjams ir tvarkytojams.
Vaikų Indėlis Į Atliekų Tvarkymą ir Mokesčius
Nors vaikai tiesiogiai nemoka už atliekų tvarkymą, jie netiesiogiai prisideda prie šių išlaidų per savo šeimas. Atliekų kiekis, susidarantis namų ūkyje, tiesiogiai veikia kintamąją mokesčio dalį. Vaikai, kaip ir kiti šeimos nariai, generuoja atliekas, todėl jų vartojimo įpročiai ir elgesys su atliekomis turi įtakos bendram šeimos mokamajam mokesčiui.
Švietimas ir Sąmoningumo Ugdymas
ŠRATC specialistai lanko vaikų darželius ir mokyklas, siekdami ugdyti jaunąją kartą, kad ši taptų sąmoningesnė ir atsakingesnė vartotoja. Tikima, kad vaikai, įgiję žinių apie atliekų rūšiavimą ir tvarkymą, gali daryti teigiamą įtaką savo šeimų nariams ir skatinti juos elgtis atsakingiau. Taigi, vaikų švietimas yra svarbi investicija į ateitį, siekiant mažinti atliekų kiekį ir optimizuoti atliekų tvarkymo išlaidas.
Didelių Gabaritų Atliekos ir Jų Tvarkymas
Nuo senų baldų iki buitinės technikos - su klausimu, kaip ir kur atsikratyti didelių gabaritų atliekomis, anksčiau ar vėliau susiduria dauguma gyventojų. „Kiek aikštelių savivaldybėje bus įrengta, priklauso nuo jos dydžio bei gyventojų skaičiaus. Visa atliekų surinkimo sistema kuriama atsižvelgiant į gyventojų poreikius, stengiantis, kad jiems rūšiuoti būtų patogu, tad ir didelių gabaritų atliekų aikštelių skaičius nuosekliai auga. Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse surenkamos ne tik didelių gabaritų atliekos - seni baldai, langai, durys, dviračiai, kilimai, radiatoriai, automobilinės kėdutės, vežimėliai ar kitos didelių matmenų atliekos. Rasti arčiausiai jūsų namų esančią didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę galite atliekų priėmimo vietų žemėlapyje.
„Tendencijos, su kokiomis atliekomis gyventojai įprastai atsisveikina, nekinta - dažniausiai atvežamos didelių gabaritų bei buityje susidariusios statybinės atliekos. O štai buityje susidarančios pavojingos atliekos - buitinės chemijos gaminiai, dažai, lakai, lengvųjų automobilių akumuliatoriai, tepalai ir kt. - pristatomos išties retai. Toks neatsakingas elgesys kelia didelę grėsmę ne tik aplinkai, bet ir žmonių sveikatai. Pasitaiko ir tokių situacijų, kuomet gyventojai stokoja supratingumo galvodami, kad atliekų rūšiavimas - visai ne jų, o DGASA aikštelių darbuotojų atsakomybė. „Nors situacijų pasitaiko įvairių, dažnai gyventojai taip elgiasi visai nepiktybiškai, o gerų tikslų vedini. Pavyzdžiui, galvodami, kad jiems nebereikalinga sofa dar visai tinkama naudojimui, todėl kas nors norės parsivežti panaudotą baldą į savo namus ir jos ardyti neverta. Vis tik reikėtų prisiminti, kad naudojimui, o ne išmetimui skirti daiktai, turėtų keliauti į dalijimosi daiktais stoteles - jos yra įrengtos visuose regionuose, tiesiog turi skirtingus pavadinimus.
Jei manote, kad į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles atkeliaujančios atliekos vėliau tiesiog suverčiamos sąvartyne, stipriai apsirinkate. Štai medinės baldų dalys gali būti susmulkintos ir paverstos medžio drožlių plokštėmis, o susmulkintos padangos virsta dangomis sporto aikštynams, vaikų žaidimo aikštelėms, taip pat naudojamos kelių statybai arba gaminant gumos granules. „Visa atliekų tvarkymo sistema sukurta taip, kad būtų daromas kuo mažesnis neigiamas poveikis aplinkai ar žmonių sveikatai. Tačiau už tai, kokia aplinka mus sups, esame atsakingi visi - ne tik atliekų tvarkytojai, bet ir patys gyventojai, gamintojai. Kuo atsakingiau vartosime ir rūpinsimės atliekų prevencija, kuo daugiau atliekų galėsime perdirbti ir vėl panaudoti, tuo švaresnėje aplinkoje gyvensime“, - sako J. Makarė. Pašnekovė taip pat primena, kad tinkamai atsikratydami atliekomis ir rūšiuodami, taupome ir savo pačių pinigus. Juk netinkamos į bendrųjų atliekų konteinerius sumestos atliekos, pavyzdžiui, po statybos darbų užsilikusios plytos, gadina atliekų surinkimo konteinerius, rūšiavimo įrenginius, suplėšo rūšiavimo konvejerių juostas ir taip brangina visą tvarkymo procesą. O šalia konteinerių paliktoms didelių gabaritų atliekoms turi būti organizuojamas papildomas surinkimas. Tokiu būdu atsikratytas atliekas išrūšiuoti taip, kad būtų galima nukreipti perdirbimui, yra sudėtingiau ir brangiau. Nors pristatyti atliekas į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles gyventojai gali nemokamai, reikėtų atminti, kad kiekvienoje jų taikomi išrūšiuotų atliekų kiekių pristatymo gyventojui per kalendorinių metų laikotarpį ribojimai. Prieš vykdami į aikštelę neužmirškite pasižiūrėti, koks darbo laikas, kai kurios aikštelės gyventojų patogumui dirba ilgiau, taip pat šeštadieniais ir sekmadieniais. J. Makarė pasakoja, kad ateityje svarstoma didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles modernizuoti ir skaitmenizuoti.