Įvadas
Seksualumas yra natūrali žmogaus gyvenimo dalis, pradedanti formuotis jau vaikystėje. Visuomenėje vis dar vyrauja daug mitų ir nežinios apie vaikų seksualumą, įskaitant ir klausimą, ar vaikai gali patirti orgazmą. Šiame straipsnyje remiantis tyrimais ir seksologų įžvalgomis, nagrinėjama ši tema, siekiant suteikti daugiau informacijos ir išsklaidyti klaidingus įsitikinimus.
Orgazmas ir Vaikų Seksualumas
Nors seksualumo tema tyrinėjama jau daug dešimtmečių, moters orgazmas vis dar gaubiamas mitų. Šie mitai ir pramanai gali sukelti didelę įtampą, o tai dažnai tampa ne tik moters, bet ir vyro lytinio gyvenimo sutrikimų priežastimi.
Dabar jau niekas neabejoja, kad visi vaikai tik gimę gali patirti orgazmą, tačiau tik kai kuriems tai atsitinka dar vaikystėje. Iš pokalbių su tėvais ir vaikų darželių darbuotojais paaiškėjo, kad 5-10 proc. vaikų, lankančių darželį, masturbuodamiesi patiria orgazmą. Nors seksualinį susijaudinimą visi patiriame dar ankstyvoje vaikystėje, pirmasis orgazmas gali būti labai skirtingu laiku - nuo ankstyvos vaikystės iki brandaus amžiaus.
Masturbacija Vaikystėje
Nemaža dalis tėvų net nepagalvotų, kad vaikai galėtų masturbuotis, kol su tuo nesusiduria. Faktas - jog masturbacija yra paplitusi ne tik tarp suaugusiųjų, bet ir tarp vaikų. Tai yra labiau instinktas, padedantis susipažinti su savo kūnu. Masturbacija yra normalus žmogaus seksualumo raidos etapas, padedantis geriau pažinti savo kūną ir patirti malonumą.
Masturbacija - tai išorinių lytinių organų stimuliavimas siekiant patirti malonumą. Įprastai vaikai masturbuojasi rankomis arba trindami į lytinius organus kokį nors daiktą. Noras masturbuotis vaikui gali kilti nuobodžiaujant, kai jis yra mieguistas, patiria stresą ir pan. Taip pat nėra ir įprasto masturbacijos dažnio: vieni vaikai gali masturbuotis kelis kartus per dieną, kiti - kartą ar du per savaitę ar rečiau.
Taip pat skaitykite: Pilietybė pagal tėvus
Ikimokyklinio amžiaus vaikų masturbacija yra įprastas elgesys. Vaikai masturbuotis pradeda geriau susipažinę su savo kūnu. Įprastai daugelis paauglių pradeda savo kūną tyrinėti ir masturbaciją atranda būdami 11-15 metų. Mažam vaikui visiškai normalu atrodys viešoje vietoje kasytis lytinius organus ir pan. Jei pastebėjote, kad 2-4 metų vaikas liečia savo lytinius organus, pirmiausia jam reikia paaiškinti, kaip dera, o kaip nederėtų elgtis viešoje vietoje.
Besiruošiantys mokyklai ar ją lankyti pradėję vaikai yra protingesni, turi daugiau žinių ir įgūdžių. Įprastai 5-8 m. vaikai, baimindamiesi tėvų reakcijos, gali masturbuotis pasislėpę. Atradęs masturbaciją ir pastebėjęs jos poveikį, vaikas retai kada gali ją visiškai nutraukti ir pamiršti. Tyrimai rodo, kad paauglystėje masturbuojasi apie 96 proc. vaikinų ir apie 50 proc. merginų.
Tėvų Reakcija ir Patarimai
Vis dar yra tėvų, manančių, kad berniukų masturbacija - normalu, o mergaičių - tabu ar netgi problema. Masturbacija dažniausia nedaro jokios žalos ir psichinei sveikatai. Masturbacija nereiškia, kad vaikas yra hiperseksualus ar ateityje turės problemų dėl per didelio lytinio potraukio, neatsakingas, nerūpestingas arba turi kokių nors psichologinių problemų.
Svarbu, kad tėvai kalbėtų su vaikais apie lytiškumą. Net jei vaikas ir nesimasturbuoja, sukauptos žinios gali praversti. Akcentuokite privatumą. Pasakykite, kad tai, ką vaikas daro, yra normalu, tačiau save liesti galima tik vonioje arba miegamajame. Jei užtikote vaiką besimasturbuojantį, nestresuokite ir neišgyvenkite dėl to. Negąsdinkite vaiko, nepriekaištaukite. Jei vaikas įsitraukia į veiksmą, negąsdinkite, nešaukite ant jo.
Neignoruokite problemos, jei masturbacija tapo manija. Jei vaikas pradeda masturbuotis dažnai ir intensyviai, jis gali prarasti susidomėjimą bendraamžiais, įvairiomis veiklomis, nuo visko atsiriboti. Padėkite vaikui rasti būdų susidoroti su įtampa. Daugelis vaikų masturbuojasi norėdami atsikratyti streso arba lengviau užmigti. Daugiau fizinio kontakto. Užmegzkite su vaiku fizinį kontaktą (tai dažni apkabinimai, bučiniai ir kt.): tikėtina, kad jis lengviau atpras nuo masturbacijos.
Taip pat skaitykite: Violetos Mičiulienės gyvenimo aprašymas
Vaikų Seksualumas ir Seksualinė Priežiūra
Daug ginčytasi, nuo kada vaikas gali būti vadinamas seksualiniu individu. Jeigu atskaitos tašku laikyti metus, kada atsiranda akivaizdūs seksualiniai polinkiai ir pradeda formuotis seksualiniai nukrypimai, vaikas kaip seksualinis individas susiformuoja dar nesulaukęs ketverių metų, o kartais - net dvejų. Tėvų baimė apie tai diskutuoti dažniausiai išgąsdina tik juos pačius, kai šie susiduria su seksualiniu vaikų elgesiu, dažniausiai - masturbacija.
Sunku pasakyti, kodėl ikimokyklinukai patiria orgazmą. Svarbus yra vaikų dėmesys kūnui ir seksualumui. Kai kurie vaikai sako, kad masturbuotis jie išmoko iš savo draugų, būdami penkerių-šešerių metų.
Tėvai, pamatę tokį elgesį, iš esmės turėtų nesikišti ir negąsdinti vaiko. Vėliau tai gali sukelti rimtų psichologinių problemų, jei vaikui bus įdiegta, kad patirti malonumą yra blogai ir neleistina. Kai kuriems vaikams orgazmas įvyksta dėl atsitiktinių veiksmų, pavyzdžiui, sėdint ant kėdės, supantis ant sūpynių, gulint ant kokio nors žaislo ar kojomis apsivijus užklotą. Pirmasis kartas gali būti atsitiktinis, tačiau jeigu vaikas kartą patyrė orgazmą, jis stengsis vėl jį pakartoti.
Vaikai labai jautriai reaguoja, jei jų seksualinius žaidimus pastebi suaugusieji. Seksologų teigimu, iš pokalbių su suaugusiais ir vaikais paaiškėjo, kad suaugusiųjų pastaba gali skaudinti labiau nei suaugusieji mano. Todėl geriausia vaikams netrukdyti, kai jie žaidžia seksualinius žaidimus. Vis didesnis dėmesys seksualinei prievartai verčia daugelį vaikų jaustis persekiojamais, o tai labai negerai.
Vaikų Masturbacija: Kada Kreiptis Pagalbos?
Masturbacija pati savaime vaikui nėra žalinga, nesukelia jokių fizinių ar emocinių problemų. Vaikai yra smalsūs ir mėgsta tyrinėti pasaulį. Vaikai gauna daugiau informacijos liesdami, ragaudami ir uosdami nei žiūrėdami ir klausydami. Tą patį galima pasakyti ir apie kūno dalių lietimą. Vaikai atranda būdų, kaip nusiraminti. Vaikai mėgsta čiulpti nykštį, kad nurimtų, ir kartais dėl to paties liečia savo lyties organus.
Taip pat skaitykite: Efektyvūs sprendimai vaikų auklėjimui
Jei užklumpame savo vaiką masturbuojantis netinkamoje vietoje, geriausia būtų švelniai ir ramiai jam ar jai pasakyti, kad tai geriau daryti nuošalesnėje, privatesnėje vietoje. Jei vaikas jaučia stiprią įtampą, masturbavimasis gali tapti įkyriu veiksmu, kuris toks stiprus, kad nuo jo sunkiai pavyksta atsitraukti, susilpnėja domėjimasis kitais dalykais ar tiesiog kitiems interesams nebelieka laiko ar jėgų.
Pasidomėkite, kaip vaikui sekasi mokykloje, kaip jis sutaria su bendraamžiais. O gal skiriatės, kraustotės į naują gyvenamąją vietą? Ar vaikas dažnai jaučiasi liūdnas arba piktas? Kartais gali būti naudinga pasikalbėti su mokytojais, išgirsti, kokį vaiką jie mato mokykloje, kaip jam sekasi mokytis. Neretai gali prireikti ir psichologo pagalbos, siekiant rasti, kas sukelia vaiko patiriamą įtampą.
Lytiškai nesubrendusiems vaikams, ypač priešmokyklinukams, būdinga, kad, nors jie ir masturbuojasi, ši veikla jiems atrodo nė kiek nesusijusi su suaugusių žmonių seksualumu. Dar daugiau: jie nė neįsivaizduoja, kad dar kažkas, išskyrus juos pačius, gali užsiimti masturbacija ir taip pat patirti malonių pojūčių!
Seksualinė Prievarta ir Vaikai
Pastaruoju metu apie vaikų seksualinę prievartą ne tik plačiai šnekama žiniasklaidoje, bet ir diskutuojama visuomenėje. Iš tiesų ši problema opi ne tik Lietuvoje, todėl svarbu žinoti, kaip atpažinti vaikų seksualinę prievartą, kaip elgtis ją atpažinus, kaip išvengti trumpalaikių bei ilgalaikių pasekmių.
Pasaulio sveikatos organizacija (1999) taip apibūdina seksualinį vaikų išnaudojimą, arba seksualinę prievartą prieš vaikus: seksualinis vaikų išnaudojimas - tai priklausomų raidos požiūriu vaikų ir paauglių įtraukimas į seksualinę veiklą, kuriai jie nėra pakankamai subrendę, kurią nevisiškai suvokia, į kurią nesugeba tinkamai reaguoti, kuri pažeidžia socialinius tabu ir kuria tvirkintojas siekia patenkinti savo seksualinius poreikius ar gauti su šia sritimi susijusį pelną.
Klaidinga manyti, kad seksualinė suaugusiojo patirtis su vaiku nėra seksualinė prievarta, jei šis tokiems santykiams neprieštarauja. Kad vaikai patys sutiko lytiškai santykiauti, yra ir dažniausias seksualinių išnaudotojų bandymas pasiteisinti (1). Svarbu suprasti, kad paprastai vaikai dar nėra pakankamai kompetentingi, kad galėtų pritarti ar nepritarti seksualiniams santykiams su suaugusiuoju (2). Tikrasis sutikimas galimas tik tada, kai asmuo turi atitinkamų žinių ir patirties, o vaikams trūksta tiek pirmojo, tiek ir antrojo (3). Daugelis tyrėjų pažymi, kad bet koks suaugusio skriaudiko lytinis suartėjimas su mažamečiu vaiku turėtų būti konstatuojamas kaip seksualinė prievarta, net jeigu skriaudiko veiksmai ir nebuvo prievartiniai.
Seksualinė prievarta nėra tik lytinio akto atlikimas su vaiku ar mėginimas išprievartauti, kaip dažnai suprantama. Tai ir vaiko lytinių organų lietimas, dirginimas ar vaiko vertimas liesti suaugusiojo arba kito bendraamžio lytinius organus; lytinių organų demonstravimas; atviras kalbėjimas apie seksą norint šokiruoti vaiką arba sukelti jo/jos susidomėjimą; leidimas ar skatinimas žiūrėti sekso filmus, pornografinius žurnalus; vaiko įtraukimas į prostituciją ar išnaudojimas pornografijos tikslais (5).
Kaip Atpažinti Seksualinę Prievartą Patyrusį Vaiką?
Dar gana dažnai klaidingai manoma, kad jeigu vaikas patyrė seksualinę prievartą, tai būtinai turi būti tam tikri fiziniai požymiai ant jo lytinių organų. Jau aptariant seksualinio vaikų išnaudojimo definiciją buvo pažymėta, kad šis santykis gali būti tiek sąlytinis, tiek ir nesąlytinis. Jeigu prievartautojo ir aukos fizinis sąlytis ir įvyko, jis dažniausiai apima tokius veiksmus kaip oralinis seksas ar masturbacija, daugeliu atvejų prievartautojai nenaudoja įsiskverbimo (1, 6), po kurio galėtų likti tam tikrų požymių ant vaiko lytinių organų (7).
Negalima daryti išvadų apie seksualinį išnaudojimą tik iš vieno požymio, reikia atsižvelgti į keletą veiksnių: vaiko išsivystymo lygį, jausmus (baimę, kaltę, gėdą), santykius su suaugusiais žmonėmis ir bendraamžiais, gyvenimo įvykius, gyvenimo sąlygas, elgesio pokyčius.
Jeigu patirta seksualinė prievarta buvo be įsiskverbimo, dažnai nelieka jokių žymių ant aukos kūno, o jei ir lieka, jos greitai išnyksta. Todėl visada pagrindiniai požymiai, pagal kurios galima nustatyti, ar vaikas patyrė seksualinę prievartą, yra jo elgesio ir nuotaikos pokyčiai, pakitęs santykis su aplinka ir paties vaiko pasakojimas apie patirtą prievartą. Galima išskirti seksualinius ir neseksualinius prievartos požymius, būdingus vaikams, patyrusiems seksualinę prievartą.