Nėštumas - tai ypatingas laikotarpis moters gyvenime, lydimas daugybės fiziologinių pokyčių. Vienas iš pagrindinių nėštumo požymių - mėnesinių nebuvimas. Vis dėlto, kai kurios moterys susiduria su situacija, kai, jau būdamos nėščios, patiria kraujavimą, kurį klaidingai palaiko mėnesinėmis. Ar tai įmanoma? Ką daryti tokioje situacijoje?
Mėnesinių ciklas ir nėštumas
Mėnesinės - tai cikliškas kraujavimas, trunkantis kelias dienas per mėnesį, kurį patiria kiekviena sveika, vaisingo amžiaus, nesilaukianti moteris. Viso ciklo metu iki mėnesinių gimdos gleivinė atsinaujina ir storėja, kad galėtų „priimti“ apvaisintą kiaušialąstę. Jeigu apvaisinimas neįvyksta, prasideda mėnesinės, kurių metu išvešėjusi gimdos gleivinė atsiskiria ir pasišalina. Mėnesinių ciklo metu vykstančius procesus valdo hormonai, kurių koncentracija nėštumo metu pakinta. Dėl pakitusios hormonų koncentracijos pastojus nebevyksta ovuliacija, sustoja cikliškas gimdos gleivinės audinio atsinaujinimas, storėjimas ir išsivalymas. Jeigu nėštumo metu prasidėtų mėnesinės ir išvešėjęs gimdos audinys imtų šalintis, drauge su juo pasišalintų ir prie jo prikibęs apvaisintas kiaušinėlis, t.y. nėštumas nutrūktų. Todėl tikrų mėnesinių nėštumo metu nebūna.
Kraujavimas, klaidingai palaikomas mėnesinėmis
Nors tikros mėnesinės nėštumo metu negalimos, moteris gali palaikyti įvairios kilmės kraujavimą iš makšties mėnesinėmis. Ypač tai tikėtina, jei moters mėnesinių kraujavimas įprastai yra negausus, o ciklas - nereguliarus. Todėl, jei kraujavimo pobūdis lyginant su ankstesniais ciklais yra pakitęs, jei kraujavimas pasireiškia ne „pagal grafiką“, būtina apsilankyti pas ginekologą ar bent jau atlikti nėštumo testą, ypač jei pastaruoju metu turėjote lytinių santykių, kurių metu buvo tikimybė pastoti.
Galimos kraujavimo nėštumo metu priežastys
Kraujavimas nėštumo metu gali būti įvairios kilmės. Štai keletas galimų priežasčių:
- Implantacinis kraujavimas. Apvaisintam kiaušinėliui įsitvirtinant išvešėjusioje gimdos gleivinėje, ji truputį pažeidžiama ir gali pasirodyti keli lašeliai kraujo arba nedidelis, porą dienų trunkantis tepimas. Įprastai tai įvyksta praėjus maždaug savaitei po ovuliacijos, t.y. likus maždaug savaitei iki mėnesinių pradžios.
- Negimdinis (ektopinis) nėštumas. Apvaisintas kiaušinėlis kartais įsitvirtina ne gimdoje, kur turėtų, o už jos ribų, dažniausiai - kiaušintakyje. Ne gimdos audiniai nėra pasirengę „priimti“ gemalo, be to, jis dažniausiai įsiskverbia giliai, stipriai pažeisdamas audinių vientisumą ir sukeldamas kraujavimą. Kraujavimo intensyvumas dažnai panašus arba didesnis nei per mėnesines, tačiau kartais kraujavimas gali būti labai stiprus, net pavojingas moters gyvybei.
- Persileidimas. Gręsiant arba jau prasidėjus persileidimui būdingas ne nedidelis tepimas, o mėnesines primenantis arba gausesnis kraujavimas. Kraujavimą dažnai lydi ir kiti simptomai: spazmai, stiprus skausmas nugaros apačioje ir/arba pilvo srityje, buvusių nėštumo simptomų (pykinimo, krūtų jautrumo ir pan.) dingimas.
- Mechaniniai gimdos kaklelio pažeidimai. Nėštumo metu į visą gimdą, tad ir į gimdos kaklelį priplūsta daugiau kraujo, jis tampa jautresnis, pažeidžiamesnis. Tepimas ar nedidelis kraujavimas gali pasireikšti po lytinių santykių, ginekologinės apžiūros (ypač jeigu atliekamas gimdos kaklelio tyrimas) ir pan.
- Subchorioninė hematoma. Kraujavimas gali būti susijęs su gemalo dangalo (choriono) atsiskyrimu nuo gimdos sienelės. Įprastai ši būklė nėra pavojinga ir praeina savaime, tačiau intensyvesnis kraujavimas siejamas su didesne persileidimo arba priešlaikinio gimdymo rizika.
- Gestacinė trofoblastinė liga. Reta liga, kuri prasideda, kuomet apvaisintas kiaušinėlis vystosi nenormaliai, t.y. gemalas žūsta, o jo gaurelinis dangalas dėl ląstelinių pakitimų vystosi anomaliai, galiausiai suformuoja piktybinį naviką.
- Infekcija. Įvairios infekcijos, lytiškai plintančios ligos ir pan. gali būti kraujavimo ne mėnesinių metu priežastimi. Dažniausiai kraujavimas kyla dėl to, kad infekcijos paveiktas gimdos kaklelis arba lytiniai organai yra jautresni, lengviau pažeidžiami (todėl įprastai kraujuojama po lytinių santykių) arba ant jų atsiranda žaizdelių, opelių.
- Gimdos kaklelio polipas. Gimdos ir gimdos kaklelio polipai siejami su kraujavimu ne menstruacijų metu.
- Gimdos kaklelio vėžys. Kraujavimas ne menstruacijų metu (ypač po lytinių santykių) yra vienas iš dažniausiai pastebimų gimdos kaklelio vėžio simptomų.
- Žemas placentos prisitvirtinimas arba placentos pirmeiga. Placenta visiškai arba iš dalies dengia vidinę gimdos kaklelio dalį. Esant placentos pirmeigai gali nebūti jokių simptomų, tačiau gali tepti, silpniau ar stipriau kraujuoti.
- Placentos atšoka. Placenta nuo gimdos sienelės turėtų atsiskirti jau gimus kūdikiui, tačiau kartais placentos dalis (rečiau visa placenta) atsiskiria anksčiau. Placentos atšoką beveik visuomet lydi kraujavimas.
- Vaisiaus kraujagyslių pirmeiga. Tai reta patalogija, kuomet „atviros“, placentos arba virkštelės audiniu neapsaugotos kraujagyslės gali pasislinkti po kūdikiu ir plyšti prasidėjus gimdymui. Prasidėjęs kraujavimas yra labai pavojingas vaisiui.
- Gimdos plyšimas. Dažniausiai pasitaiko, jeigu prieš tai buvo atlikta cezario pjūvio arba kitokia gimdos vientisumą pažeidusi operacija, tuomet plyšimas įvyksta rando vietoje. Plyšus gimdai kraujavimą lydi staigus, stiprus pilvo skausmas, sąrėmių išnykimas (jeigu plyšimas įvyksta prasidėjus gimdymui), vaisiaus būklės blogėjimas.
- Priešlaikinis gimdymas. Priešlaikiniu gimdymu yra laikomas gimdymas nuo 22 iki 36 nėštumo savaitės. Jo simptomai yra panašūs, kaip ir vėliau vykstančio gimdymo: apatinės nugaros dalies ir/arba pilvo apačios skausmas, gimdos susitraukimai, gimdos kaklelio trumpėjimas ir atsivėrimas. Prasidedantį priešlaikinį gimdymą dažnai parodo ir kraujingos išskyros iš makšties.
Kada kreiptis į gydytoją?
Kraujavimo nėštumo metu priežastys yra įvairios, tačiau į šį simptomą, ypač jeigu kraujo pasirodė vėlesniu nėštumo laikotarpiu, negalima numoti ranka. Pastebėjus net nedidelį tepimą, kraujavimą, kraujingas išskyras, kraujo pėdsakus šlapime reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją. Jeigu kraujavimas labai intensyvus, kraujuojama stambiais krešuliais su audinių gabaliukais, kraujavimą lydi kiti simptomai (nugaros ir/arba pilvo skausmas, spazmai, galvos svaigimas, silpnumas, karščiavimas ir pan.), būtina nedelsiant vykti į ligoninę arba kviesti greitąją pagalbą. Prasidėjus net ir nedideliam kraujavimui reikėtų susilaikyti nuo lytinių santykių. Kraujuojant reikėtų naudoti tik įklotus arba paketus, o ne tamponus. Galimas gydymas priklauso nuo kraujavimo priežasties, nėštumo savaitės, moters sveikatos būklės ir daugybės kitų faktorių.
Taip pat skaitykite: Ovuliacija: ką svarbu žinoti?
Ankstyvieji nėštumo požymiai
Planuojant vaikelį, moteris tampa atidesnė savo kūnui. Nuovargis, jautri krūtinė, noras į lovą kristi vos grįžus po darbo - visa tai jai gali sufleruoti apie būsimą nėštumą. Ankstyvieji nėštumo požymiai gali būti:
- Dingusios mėnesinės. Mėnesinių nebuvimas - vienas iš patikimiausių požymių, kad jūs nėščia. Tačiau jų dingimas gali būti susijęs ne tik su nėštumu. Kai kuriais atvejais mėnesinės dingsta dėl streso, hormoninių ligų. Ir atvirkščiai - kartais pastojus moteris pakraujuoja tomis dienomis, kai įprastai būdavo mėnesinės.
- "Keista" krūtinė. Pasikeitusi krūtinė moterims taip pat signalizuoja apie galimą nėštumą. Dėl nėštumo metu vykstančių hormoninių pokyčių, krūtinė tampa didesnė, o krūties speneliai - didesni. Krūtinės pokyčiai susiję su darbu, kurį krūtims teks nudirbti po devynių mėnesių - žindyti kūdikį.
- Pykinimas. Pykinimas irgi gali reikšti, jog jūsų svajonė tapti mama ima pildytis. Pykinimas skirtingoms moterims pasireiškia nevienodai. Vienoms jis būna pirmaisiais trim nėštumo mėnesiais ir labiau kamuoja rytais. Kitas pykina labiau vakarais arba visos dienos metu. Tai, kad nėščiąsias pykina, „kaltas“ yra nėštumo hormonas choriogonadotropinas (HCG), kurio gamintis pradeda iš karto pastojus.
- Nuovargis. Kaip vieną iš nėštumo požymių, jį nurodo daug moterų. Mieguistumas, jėgų neturėjimas gali reikšti nėštumą, tačiau taip pat jis gali kamuoti dėl pervargimo darbe, patirto streso. Kai kurios moterys jaučiasi labiau nedarbingos, negu įprastai ir prieš mėnesines.
- Svyruojanti nuotaika. Dėl nepaaiškinamų priežasčių svyruojanti nuotaika gali liudyti apie pastojimą, ir to priežastis - hormonų pasikeitimai apvaisintos moters organizme.
- Tempimas pilvo apačioje. Tai irgi vienas iš galimų nėštumo požymių, paaiškinamas tuo, kad pastojus ima didėti gimda, ir ją laikantys gimdos raiščiai tempiasi. Todėl jautrios moterys gali jausti tempimą, dilgčiojimą ar nedidelį skausmą pilvo apačioje.
- Padidėjęs apetitas. Jeigu moteris jaučia padidėjusį apetitą, norą valgyti „keistų“ patiekalų, ji neretai suverčia kaltę nėštumui. Taip irgi gali būti, ypač, jei šalia šio, ji jaučia ir kitus aukščiau išvardintus simptomus.
Kaip patvirtinti arba paneigti nėštumą?
- Nėštumo testas. Vaistinėse parduodami nėštumo testai atliekami su moters šlapimu. Geriausiai tinka rytinis šlapimas. Šiuos testus rekomenduojama atlikti ne anksčiau kaip dvi savaitės po galimos pastojimo datos. Nėštumo hormonai gaminasi nevienodai, todėl vienai moteriai nėštumą testas gali parodyti anksčiau, kitai - vėliau. Testas, atliktas nesulaukus teorinės mėnesinių datos, yra nepatikimas.
- Kraujo tyrimas. Anksčiau, negu nėštumo testas, nėštumą gali parodyti kraujo tyrimas, kuris gana anksti užfiksuoja nėštumo hormono padidėjimą kraujyje.
- Gydytojo apžiūra ir ultragarso tyrimas. Gydytojas apžiūros metu gali nustatyti požymius, kurie leidžia įtarti nėštumą. Ultragarsinis tyrimas leidžia patvirtinti nėštumą ir įvertinti vaisiaus būklę.
Taip pat skaitykite: Skiepijimas 1965 m. Lietuvoje
Taip pat skaitykite: Socialiniai ir praktiniai antro vaiko aspektai