Įvadas
Šiame straipsnyje nagrinėjama globos ir rūpybos institucijų išvados svarba, užtikrinant asmens teises. Straipsnyje analizuojama neveiksnumo samprata, pilnamečių ir neveiksnių asmenų teisės, globos ypatumai ir su tuo susijusios problemos Lietuvoje. Taip pat aptariamas neveiksnumo instituto reglamentavimas Europos Sąjungos šalyse.
Neveiksnumo samprata ir pilnamečio ir neveiksnio asmens teisės
Neveiksnumo apibrėžimas
Neveiksnumas - tai asmens negalėjimas dėl tam tikro sutrikimo ar nepakankamų asmeninių gebėjimų savarankiškai priimti sprendimus dėl kai kurių ar visų savo asmeninių ar ekonominių reikalų, arba negalėjimas suvokti, išreikšti šių sprendimų ar veikti pagal juos, bei ginti savo interesus. Civilinis kodeksas įtvirtina, kad veiksnus asmuo gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir susikurti civilines pareigas, t.y. įgyti civilinį veiksnumą, kuris atsiranda visiškai, kai asmuo sulaukia pilnametystės.
Medicininiai aspektai
Atkreiptinas dėmesys, kad terminas „silpnaprotystė“ yra nevartotinas medicininėje terminologijoje. Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigose yra naudojama tarptautinė ligų klasifikacija ICD-10, kuri apima visų psichikos ir elgesio sutrikimų klinikos aprašymą ir diagnostiką, pagal kurią nustatoma asmens psichikos ligos ar intelekto sutrikimo diagnozė, kuri yra būtina siekiant asmens neveiksnumo pripažinimo. Psichikos ir elgesio sutrikimai apima protinį atsilikimą, asmens elgesio, emocijų, bei psichologinės raidos ir kitus sutrikimus.
Veiksnumo ribojimas
Esant bet kokiam psichiniam sutrikimui, dėl kurio asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, įstatymų nustatyta tvarka gali būti visiškai apribotas jo veiksnumas. Dalinis veiksnumo ribojimas įstatymuose nenumatytas, todėl neveiksnumo pripažinimas turėtų būti taikomas labai rezervuotai. Tai - sunkus teisės į privatų gyvenimą ribojimas (Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika), todėl įstatymai įtvirtina galimybę, o ne neišvengiamumą nustatyti neveiksnumą. Teismas nurodo, kad valstybė privalo apsaugoti asmenis nuo nepagrįstų pareiškimų, kuriais siekiama atimti jų veiksnumą.
Neveiksnių asmenų teisės ir jų įgyvendinimas
Neveiksnių asmenų atstovavimas
Neveiksnūs asmenys, priešingai nei veiksnūs asmenys, savarankiškai negali įgyvendinti savo teisių ir ginti savo interesų. Globėjas yra neveiksnaus asmens atstovas, kuris reguliuoja neveiksnaus globotinio gyvenimą: globotinio vardu sudaro sandorius, valdo, naudoja ir disponuoja jo turtu. Neveiksnus asmuo negali laisvai pasirinkti gyvenamosios vietos, dalyvauti valdant savo šalį, bei naudotis kitomis teisėmis. Iš esmės, neveiksnus asmuo šių teisių neturi - jo teisės priklauso nuo globėjo valios.
Taip pat skaitykite: Teisės ir pareigos mokykloje
Socialinė integracija
Asmenys, turintys psichikos sutrikimų, turėtų būti integruojami į visuomenę, neribojant jų veiksnumo taip, kad jie netektų visų savo teisių. Tačiau, Lietuvos teisinė bazė yra pagrįsta sovietiniu principu, kad psichikos negalios asmeniui turi būti nustatytas visiškas neveiksnumas, nepaisant asmens negalios pobūdžio ir laipsnio. Teisės aktai, reguliuojantys asmens veiksnumo ribojimą, nėra pakankamai išvystyti, todėl juos būtina tobulinti.
Institucinė globa
Didelės pensionatų ir psichiatrijos ligoninių sistemos sudaro prielaidas įvairiems žmogaus teisių pažeidimams kilti ir gilina šių įstaigų gyventojų ir pacientų socialinę atskirtį. Iki šiol Lietuvoje yra labai paklausios stacionarios įstaigos teikiamos paslaugos. Laisvų vietų psichoneurologiniuose pensionatuose nėra, o žmonės laukia metus metus eilėse į psichoneurologinius pensionatus; psichinės ligoninės taip pat yra užpildytos. Tai rodo, kad socialinių paslaugų infrastruktūra asmenims su psichikos sutrikimais nėra pakankamai išvystyta.
Pilnamečių ir neveiksnių asmenų globa Lietuvoje
Globos nustatymo tvarka
Civilinis kodeksas nustato, kad siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus fizinio asmens teises, jam yra nustatoma globa. Siekiant kilnaus tikslo - apsaugoti neveiksnų asmenį, globa neveiksniam asmeniui turi būti nustatoma nedelsiant. Nustačius neveiksnumą, globos ir rūpybos institucija organizuoja tinkamo globėjo paiešką ir pateikia jo kandidatūrą teismui. Svarbu tinkamai parinkti globėjo kandidatūrą, kad neveiksnaus asmens teisės būtų tinkamai įgyvendinamos.
Globėjo funkcijos
Globos ir rūpybos institucija parenka fizinį asmenį, kuris atstovauja neveiksnųjį, kuris turi pareigą ginti ir saugoti savo globotinio teises ir interesus, sudaryti globotinio vardu sandorius, kuris valdo ir tvarko savo globotinio turtą. Tačiau, vargu ar dažnai pasitaiko atvejų, kad į neveiksnaus asmens išreikštą nuomonę yra atsižvelgiama. Taip pat pasitaiko atvejų, kai globėjais tampa globos namų socialiniai darbuotojai ir kiti asmenys.
#
Taip pat skaitykite: Vaikų teisės Lietuvoje
Taip pat skaitykite: Socialinės globos namų reglamentavimas