Artėjant naujiems mokslo metams, visuomenėje suaktyvėja diskusijos apie vaikų teises ir pareigas mokykloje. Šiame straipsnyje apžvelgsime pagrindinius teisės aktus, reglamentuojančius šią sritį, atkreipsime dėmesį į dažniausiai kylančius klausimus ir iššūkius.
Teisinis reglamentavimas
Vaiko teises ir pareigas mokykloje reglamentuoja įvairūs teisės aktai, pradedant Lietuvos Respublikos Konstitucija ir baigiant Švietimo įstatymu bei kitais poįstatyminiais aktais.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 41 straipsnyje nustatyta, kad asmenims iki 16 metų mokslas yra privalomas. Taip pat nurodoma, kad mokymas valstybinėse ir savivaldybių bendrojo lavinimo, profesinėse bei aukštesniosiose mokyklose yra nemokamas.
Švietimo įstatyme detalizuojamos mokymo prievolės, nemokamo mokymo sąlygos bei kitos nuostatos. Jame nurodyta, kad mokymas valstybinėje ir savivaldybės mokykloje pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas ir profesinio mokymo programas, skirtas pirmajai kvalifikacijai įgyti, yra nemokamas.
Svarbu paminėti ir 47 straipsnį, kuris buvo keistas:
Taip pat skaitykite: Efektyvus bendravimas su vaikais
- 2023 06 27 įstatymu Nr. (TAR, 2023, Nr.
- 2022 06 30 įstatymu Nr. (TAR, 2022, Nr.
- 2017 06 30 įstatymu Nr. (TAR, 2017, Nr.
- 2015 12 22 įstatymu Nr. (TAR, 2016, Nr.
- 2017 12 19 įstatymu Nr. (TAR, 2017, Nr.
- 2020 11 10 įstatymu Nr. (TAR, 2020, Nr.
- 2020 11 10 įstatymu Nr. (TAR, 2020, Nr.
- 2017 12 19 įstatymu Nr. (TAR, 2017, Nr.
- 2017 12 19 įstatymu Nr. (TAR, 2017, Nr.
- 2017 12 19 įstatymu Nr. (TAR, 2017, Nr.
- 2023 06 27 įstatymu Nr. (TAR, 2023, Nr.
- 2023 06 27 įstatymu Nr. (TAR, 2023, Nr.
- 2020 11 10 įstatymu Nr. (TAR, 2020, Nr.
Šie pakeitimai atspindi nuolatinius bandymus tobulinti teisinį reglamentavimą, atsižvelgiant į besikeičiančius visuomenės poreikius ir iššūkius.
Vaiko teisės ir pareigos
Mokykloje vaikas turi ne tik teises, bet ir pareigas. Svarbu, kad vaikas suvoktų savo atsakomybę už mokymosi rezultatus, elgesį ir pagarbą kitiems.
Pagrindinės vaiko teisės mokykloje:
- Teisė į kokybišką ir nemokamą (valstybinėse ir savivaldybių mokyklose) mokslą.
- Teisė į saugią ir sveiką aplinką.
- Teisė į pagarbą ir nediskriminavimą.
- Teisė reikšti savo nuomonę ir dalyvauti mokyklos gyvenime.
- Teisė į privataus gyvenimo apsaugą.
- Teisė į specialiąją pagalbą (jei tokia reikalinga).
Pagrindinės vaiko pareigos mokykloje:
- Lankyti mokyklą ir dalyvauti ugdymo procese.
- Gerbti mokytojus ir kitus mokyklos darbuotojus.
- Laikytis mokyklos vidaus tvarkos taisyklių.
- Mokytis sąžiningai ir siekti gerų rezultatų.
- Gerbti kitų mokinių teises ir orumą.
- Saugoti mokyklos turtą.
Iššūkiai ir problemos
Nepaisant teisinio reglamentavimo ir deklaruojamų teisių, praktikoje susiduriama su įvairiais iššūkiais ir problemomis.
- Mokyklos nelankymas: Vis dar didelis mokyklos nelankančių vaikų skaičius. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, jų skaičius siekia 16-17 tūkst. vaikų iki 16 metų. To priežastys įvairios: socialinės, ekonominės, psichologinės.
- Tėvų atsakomybė: Tėvai (globėjai) privalo užtikrinti, kad vaikas lankytų mokyklą ir įgytų privalomąjį išsilavinimą. Už šios pareigos nevykdymą numatyta atsakomybė įstatymų nustatyta tvarka. Tačiau, valstybė pirmiausia siekia padėti vaikui ir šeimai, o ne bausti tėvus.
- Mokymo sutarčių sudarymas: Problema kartais kyla dėl vaikų mokymo sutarčių sudarymo, nutraukimo, pakeitimo, kai vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su vienu iš tėvų. Nepriklausomai nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, abu tėvai turi teisę dalyvauti vaiko auklėjime ir ugdyme bendru sutarimu. Todėl idealiu atveju, net ir esant nustatytai vaiko gyvenamajai vietai su vienu iš tėvų, abu tėvai turėtų tartis dėl vaikui tinkamos ugdymo įstaigos parinkimo ir su ja sudaryti mokymo sutartį. Deja, dažnai situacija gali būti priešinga, kai tėvai nesutaria dėl konkrečios ugdymo įstaigos, jos vietos ir pan. Tokiu atveju kilusį ginčą reikėtų spręsti pasitelkiant tarpininkus, mediatorius.
- Nuomonės išklausymas: Vis dėlto, reikėtų nepamiršti, kad visus sprendimus dėl vaiko turėtume priimti ne taip, kaip suaugusiems atrodo geriau, o kartu su vaiku. Vaiko nuomonės išklausymas ir vaiko dalyvavimas priimant su jo gyvenimu susijusius sprendimus - tai vienas svarbiausių vaiko teisių apsaugos principų. Todėl tėvai, spręsdami su vaiku susijusius klausimus, turėtų bandyti tartis tarpusavyje, įgyvendinti ne savo svajones ir ne siekti pateisinti savo lūkesčius turėti „tobulą” vaiką, o padėti vaikui susivokti greitai besikeičiančiame pasaulyje ir atrasti jame savo vietą.
- Mokymo kokybė: Girdime diskusijas apie tai, kad mūsų šalyje vis labiau jaučiamas vaikų suskirstymas į tuos, kurių tėvai gali apmokėti vaikų ugdymo išlaidas privačiose mokyklose, ir tuos, kurie lanko nemokamas ugdymo įstaigas. Gali skirtis ne tik ugdymo paslaugų kokybė, pvz., geresnės mokymo priemonės, mažesnės klasės ir pan., bet ir pasiekti rezultatai. Vis dėlto, jei vertintume baigiamųjų egzaminų rezultatus, jie rodo, kad nemažą dalį geriausių įvertinimų surenka vaikai ne iš didžiųjų miestų ir privačių ugdymo įstaigų, o besimokantys valstybinėse ar savivaldybių mokyklose.
- Finansavimas: 2023 m. valstybė truputį padidino finansavimą švietimui, tačiau, kaip matyti, mokytojai ir toliau lieka nepatenkinti per mažu darbo užmokesčiu ir per dideliu darbo krūviu. Verta sutikti, kad ne kiekvienas gali būti mokytoju, todėl pasirinkusiems šį kelią ir norintiems bei galintiems juo eiti, turėtų būti teisingai atlyginta. Tačiau „teisingai” kiekvienas supranta skirtingai.
Pusiausvyra tarp mokymosi ir žaidimo
Visų pirma, svarbu įsisąmoninti, kad vaikas turi teisę ne tik mokytis, bet ir žaisti. Vadinasi, kaip ir visais kitais gyvenimo atvejais, taip ir šiuo, reikia atrasti ir išlaikyti pusiausvyrą tarp vaiko teisės mokytis ir teisės žaisti. Metodai, kaip ir vaiko poreikiai, gali būti skirtingi. Svarbiausia, kad mokymasis atitiktų vaiko galimybes ir poreikį įgyti žinių, socializuotis ir pasiruošti savarankiškam gyvenimui.
Tėvų vaidmuo
Kaip žinoma, vaiku laikomas asmuo iki 18 metų, kurio įstatyminiu atstovu yra tėvai arba globėjai. Nepaisant to, augant vaiko gebėjimams, atsakomybė pačiam priimti tam tikrus su jo gyvenimu susijusius sprendimus taip pat didėja. Pavyzdžiui, vaikas nuo 14 metų turi teisę pasirinkti vieną iš privalomojo dorinio ugdymo dalykų: tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos tikybą arba etiką.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie „Gandrelį“
Tėvai, spręsdami su vaiku susijusius klausimus, turėtų bandyti tartis tarpusavyje, įgyvendinti ne savo svajones ir ne siekti pateisinti savo lūkesčius turėti „tobulą” vaiką, o padėti vaikui susivokti greitai besikeičiančiame pasaulyje ir atrasti jame savo vietą.
Individualios mokymosi priemonės ir nemokamas maitinimas
Švietimo įstatyme nustatyta, kad individualiomis mokymosi priemonėmis (pratybų sąsiuviniais, rašymo priemonėmis, skaičiuotuvais ir kitomis) mokinį aprūpina tėvai (globėjai). Pažymėtina, kad mokiniams, kurie mokosi pagal priešmokyklinio ugdymo programą ar pagal pradinio ugdymo programą pirmoje ar antroje klasėje, nemokami pietūs skiriami nevertinant šeimos gaunamų pajamų be atskiro tėvų (globėjų) prašymo.
Mokyklos reikšmė
Į šį jau ne kartą vaikų užduotą klausimą Google paieška siūlo daug atsakymų, vienas iš jų - mokykla suteikia akademinių žinių, kurių reikia norint gauti išsilavinimą. Mokykloje įgyjami svarbūs emociniai ir socialiniai įgūdžiai, o naujos žinios mums leidžia labiau pasitikėti savimi, priimti sprendimus, dalintis vertingomis įžvalgomis su kitais. Taigi abejonių, kam ta mokykla ir kodėl reikia mokytis, kaip ir turėtų nekilti.
Taip pat skaitykite: Vaikų kirpykla "Pas Voveryką"