Muzikiniai Rateliai Vaikams: Dainos, Žaidimai Ir Tradicijos

Įvadas

Neatsitiktinai Lietuva vadinama dainų šalimi. Lietuvos kaime buvo dainuojama visais gyvenimo atvejais. Lietuvių liaudies dainos ir muzika yra esminė tautos kultūros dalis, perduodama iš kartos į kartą. Vaikams skirti dainų rinkiniai atlieka ypatingą vaidmenį, nes jie ne tik supažindina jaunuosius klausytojus su tradiciniu menu, bet ir ugdo jų muzikinį skonį bei meilę savo šaknims. Šiame straipsnyje apžvelgsime įvairius lietuvių liaudies dainų rinkinius, skirtus vaikams, jų svarbą ir pavyzdžius, taip pat aptarsime, kaip muzikiniai žaidimai ir rateliai gali būti integruoti į ugdymo procesą.

Dainų Svarba Vaiko Ugdyme

Dainelės, žaidinimai, raminimai, lopšinės yra susietos su bendruoju vaiko ugdymu. Metodiką galime rasti užsienio mokslininkų darbuose. Kūdikis viską suprasdavo iš veido išraiškos, rankų prisilietimo. Repertuarą ir dainavimo manierą jau žinojo. Atliekamų dainų manierą vaikas suprasdavo ir jam tai pasidarydavo reikalinga.

Kultūrinis Identitetas

Dainos padeda vaikams susieti save su savo kultūra ir istorija. Jos moko apie senovinius papročius, šventes ir tradicijas, kurios formavo tautos identitetą. Antano ir Jono Juškų surinktose lietuvių liaudies dainose atsispindi ne tik 19 a. kasdienybė. Jose dainuojama apie darbus, sunkią paprastų žmonių dalią, jų papročius, ėmimą į rekrūtus, vestuves, meilę ir mirtį.

Kalbos Ugdymas

Liaudies dainos yra puikus būdas plėsti vaikų žodyną ir lavinti kalbos įgūdžius. Dainų tekstai dažnai pasižymi metaforomis, palyginimais ir kitomis meninėmis priemonėmis, kurios turtina vaikų kalbą.

Muzikinis Lavinimas

Dainavimas ir klausymasis liaudies dainų lavina vaikų muzikinį skonį, ritmo pojūtį ir muzikinę atmintį. Tai taip pat gali paskatinti vaikus domėtis muzikos instrumentais ir muzikos kūrimu.

Taip pat skaitykite: Gimtadienio džiaugsmas muzikos garsais

Emocinis Intelektas

Dainos dažnai perteikia įvairias emocijas - džiaugsmą, liūdesį, meilę, ilgesį. Klausydamiesi ir dainuodami šias dainas, vaikai mokosi atpažinti ir suprasti savo bei kitų emocijas.

Socialinis Bendravimas

Dainavimas kartu su kitais vaikais skatina socialinį bendravimą, bendradarbiavimą ir komandinį darbą. Tai taip pat padeda vaikams įgyti pasitikėjimo savimi ir drąsos pasirodyti prieš auditoriją.

Dainų Žanrų Grupės Ir Formos

Dainų žanrų grupės ir formos turėjo aiškius didaktinius tikslus. Jų tikslais buvo vaiką auklėti. Apdainavimai, formulinės dainos mažai efektyvūs, todėl žaidinimai - dainelės su judesiais atlieka tiesioginį, o ne tarpinį vaidmenį.

Žaidinimai - Dainelės Su Judesiais

Žaidinimai - dainelės su judesiais naudojamos maitinant, rengiant, raminant. Tokios dainelės supažindina su aplinka, gyvūnija ir kt., bei padeda jam dainelės turinį suvokti emociškai. Žaidžia savarankiškai, atlikti judesius ir pralinksminti. Humoristinės situacijos vaikui patinka, nes susipina judesys, melodija ir žodis, veiksmas, rankutėmis, pirštais. Žaidinimai lavina dėmesį ir koordinaciją, veiklos aktyvumą, galūnių judrumą. Taip pat, taisyklingesnė jo dikcija ir artikuliacija, centrų smegenyse aktyvumą. Vienerių, trejų metų vaikas jau pajėgus suvokti intonacinio žodyno sukūrimą. Dainelėse emocijos lengviau įsimenamos, pamėgdžioti įvairius garsus, kitų neartikuliuotų garsų įgūdžius. Dainelės atitinka mažųjų mąstymo ypatumus, todėl dainelė su judesiais suvokiama geriausiai.

Lietuvių Muzikinio Folkloro Žanrai

Vienas svarbiausių lietuviams yra kalendorinių švenčių ciklas: Kalėdinių dainų, o per Kalėdas - Velykinių. Kokių švenčių dainos turi itin charakteringus priedainius?

Taip pat skaitykite: Kaip nustebinti gimtadienio proga?

Kalendorinės Šventės Ir Dainos

Lietuvių liaudies dainos glaudžiai susijusios su kalendorinėmis šventėmis ir papročiais. Štai keletas pavyzdžių:

• Užgavėnės - žiemos palydėtuvės. Per Užgavėnes su dainomis ir šokiais žmonės leidžiasi į gretimus kaimus.
• Jurginės - pavasario sutiktuvės. Pagal seną paprotį per Jurgines šiukštu net ir medžio šakelę nulaužti, važiuoti negalima, nes žvėrys juos išpjaus. Ypač populiarios Rytų Lietuvoje Jurginės, kuomet senolių Jorė arba Joris - pavasario Perkūnas, valdantis žemės raktus, prikeliantis augmeniją, palaiminantis žemę, pasiunčia į ją lietų, žvėrelių globėja. Šią dieną itin linksminasi arkliaganiai ir iki vėlumos linksmindavosi, gyvulių ganytojui, arkliaganių užtarėjui šv. Jurgiui pagerbti. Daug kur net ir šiandien statomos koplytėlės su šv. Jurgio skulptūrėlėmis. Čia iki šiol daugelis senyvo amžiaus žemdirbių tiki, kad šv. Jurgis saugo gyvulius. Išlikęs paprotys Jorės rytą sėti rūtas. Jurginių dieną į pyragą ar duoną įkepamas kiaušinis, du ar daugiau, tą kepaliuką, šeimininkas ar šeimininkė eina parugėn ir apeina rugių lauką. Jurgines klausomasi žemės šnekos, rugių kalbą. Girią išskubėdavo merginos, pasipuošusios ir gėlėmis pasidabinusios.
• Kupolinės (Rasos, Joninės) - derliaus.

Dainų Pavyzdžiai

Štai keletas dainų, kurios dažnai įtraukiamos į vaikams skirtus rinkinius:

• "Užtekėjo saulelė" (lietuvių liaudies daina) - tai viena populiariausių lietuvių liaudies dainų, kuri dažnai dainuojama vaikams.
• "Žąsinas" (eilės Martyno Vainilaičio) - tai linksma ir žaisminga daina apie žąsiną, kuri patinka vaikams.
• "Trobelė prie jūros" (eilės Sigito Gedos) - tai graži ir jausminga daina apie trobelę prie jūros, kuri sukuria jaukią atmosferą.
• "Boruž, boružėle! …" (žodžiai Jolantos Jonynaitės) - tai daina apie boružėlę, kuri yra viena mėgstamiausių vaikų dainų.
• "Dainelė Mamai" (žodžiai Rasos Daunorienės) - tai daina, skirta mamai, kuri yra puikus būdas išreikšti meilę ir dėkingumą.

Leidinių Ir Rinkinių Apžvalga

Lietuvoje yra išleista nemažai leidinių ir rinkinių, skirtų lietuvių liaudies muzikai, įskaitant tuos, kurie specialiai pritaikyti vaikams ir jaunimui. Šie rinkiniai apima įvairius žanrus - nuo lopšinių ir žaidinimų iki ratelių ir šokių. Štai keletas pavyzdžių:

• "Kicu kicu bė bė: Lietuvių liaudies lopšinės ir žaidinimai" (sudarytoja Jūratė Šemetaitė, iliustravo Rasa Špokauskaitė, 2017) - tai rinkinys, skirtas patiems mažiausiems klausytojams. Jame rasite gražiausias lopšines ir žaidinimus, kurie padės užmigdyti ir pralinksminti kūdikius.
• "Vaikai vaikai vanagai: Švenčionių krašto vaikų ir piemenų folkloras pagal Antano Bielinio ir kitų surinktą medžiagą" (sudarytojos Eugenija Venskauskaitė ir Jūratė Šemetaitė, 1997) - šiame leidinyje pateikiami Švenčionių krašto vaikų folkloro pavyzdžiai. Tai puiki galimybė susipažinti su regionų skirtumais ir vietinėmis tradicijomis.
• "Lietuvių liaudies rateliai, žaidimai, šokiai: metodinė priemonė pradinių klasių mokytojams" (sudarytoja Alina Kirvaitienė, 2004) - ši metodinė priemonė yra skirta pradinių klasių mokytojams, siekiantiems įtraukti lietuvių liaudies choreografiją į savo pamokas. Rinkinyje pateikiami choreografinio folkloro pavyzdžiai, parinkti atsižvelgiant į pradinių klasių mokinių amžiaus ypatumus.
• "Šoks broliukai šokinį: Aukštaitijos, Suvalkijos, Dzūkijos bei Žemaitijos žaidimai, rateliai, šokiai" - tai nemažos apimties leidinys, kuriame pateikiami 158 kitur neskelbti choreografinio folkloro pavyzdžiai iš visų Lietuvos regionų. Šis rinkinys atspindi kiekvienos lokalinės tradicijos savitumą ir yra suskirstytas pagal regionus ir žanrus, įskaitant apeiginius šokius, ratelius ir žaidimus.

Choras Ir Instrumentinė Muzika

Lietuvių liaudies muzika taip pat pritaikoma chorams ir instrumentiniams ansambliams, suteikiant vaikams galimybę dalyvauti kolektyvinėje muzikinėje veikloje. Štai keletas pavyzdžių:

• "Amžių dainos: 1999 m."
• "Muzika lamzdeliui: Lietuvių liaudies instrumentinės muzikos natų rinkinys"
• "Muzika dūdmaišiui: Lietuvių liaudies instrumentinės muzikos natų rinkinys"
• "Lietuvių liaudies smuiko muzika 100 kūrinių"
• "Muzika cimbolams: Lietuvių liaudies instrumentinės muzikos natų rinkinys"
• "Muzika armonikoms: armonika, bandonija, koncertina"

Šie rinkiniai suteikia galimybę vaikams mokytis groti įvairiais liaudies instrumentais ir atlikti tradicines melodijas.

Taip pat skaitykite: Muzika ir 3 metų vaikų vystymasis

Muzikinis Ugdymas Mokykloje

Muzikos dalyko paskirtis - sukurti sąlygas ir galimybes mokiniams patirti muzikavimo džiaugsmą ir kūrybinį mėgavimąsi, plėtoti jų muzikinę estetinę patirtį, padėti pažinti kūrybines galias, atverti muzikinį kultūrinį horizontą. Nuoseklus ir sistemingas muzikinis ugdymas vyksta per įvairias muzikines veiklas, apimančias muzikavimą, muzikos kūrimą ir muzikos pažinimą bei vertinimą, muzikinės kultūros reiškinių, kontekstų nagrinėjimą ir sąsajų paiešką. Pradinio ir pagrindinio ugdymo programose muzikos mokoma kaip atskiro dalyko. Įgyvendinant muzikos pažinimo, raiškos ir vertybių refleksijos veiklas ir ugdymo turinį, svarbu juos derinti su įvairių dalykų bendrosiomis programomis.

Muzikinio Ugdymo Etapai

• 1-2 klasės. Puoselėjamas įgimtas vaikų muzikalumas, lavinami ikimokykliniame amžiuje įgyti muzikinės raiškos gebėjimai. Vyrauja aktyvi muzikinė veikla. Dainuodami drauge ir po vieną, vaikai mokosi derinti savo balsą prie kitų, skirti dainuojamąjį ir šnekamąjį balsą. Jie ugdosi elementarius instrumentinio muzikavimo, saugaus elgesio su instrumentais įgūdžius: mokosi groti melodiniais, ritminiais instrumentais, kūno perkusijos priemonėmis. Vaikai mokosi fiksuoti muzikos idėjas (piešiniu ar tinkamomis muzikos programėlėmis), susipažįsta su natų rašto pradmenimis ir elementais (simbolinė ar supaprastinta natų rašyba). Aktyviai muzikuodami, žaisdami muzikinius žaidimus ir klausydamiesi muzikos, vaikai susipažįsta su muzikos elementais ir muzikos kalbos savybėmis. Jie mokosi saugiai judėti pagal muziką, stebėti ir jausti vieni kitus, reaguoti į klasės draugų judesius.
• 3-4 klasės. Toliau plėtojama muzikavimo ir muzikinės kūrybos patirtis. Atsižvelgiant į išlavėjusias balso galimybes, vaikai skatinami rinktis skirtingo pobūdžio dainas, įvairesnį ir sudėtingesnį repertuarą. Ugdomi pradiniai ansamblinio muzikavimo įgūdžiai (dviem pulkais, pritarimas burdonu, sutartinės, kanonai). Melodiniu instrumentu (pvz., dūdele, klaviatūra) mokomasi groti nedidelės apimties melodijas. Ritmo instrumentai ir kūno perkusijos priemonės naudojamos pritariant dainoms. Drauge kurdami bei atlikdami įvairią muziką, mokiniai mokosi bendrauti, bendradarbiauti. Kurdami (improvizuodami, komponuodami, aranžuodami), atlikdami kitas užduotis, jie mokosi sąmoningai operuoti muzikinės kalbos elementais ir struktūromis (melodiniais ir ritmo dariniais, forma ir išraiška).
• 5-6 klasės. Mokiniai skatinami įvairiomis formomis muzikuoti (visa klase, grupelėmis ir solo; dainuoti a cappella ir su pritarimu), išmėginti grojimą melodiniais (išilginė fleita, virtuali klaviatūra), ritminiais, harmoniniais instrumentais (pasirinktinai: ukulelė, virtuali klaviatūra, Orfo instrumentai, kanklės, gitara). Siekiama ugdyti mokinių kūrybiškumą, artistiškumą. Klausymosi ir muzikavimo repertuaras padeda plėsti mokinių muzikinį kultūrinį horizontą: įtraukiami įvairių stilių, skirtingų žanrų ir kultūrų muzikos pavyzdžiai. Muzikuojant, kuriant, klausantis muzikos ir ją analizuojant, plėtojama mokinių muzikinės kalbos patirtis, turtinamas muzikinės kalbos žodynas, muzikos elementų ir struktūrų supratimas, apibendrinamos ir susisteminamos pradinėje mokykloje įgytos žinios. Per muzikinės kalbos elementų, struktūrų ir procesų pažinimą siekiama glaudesnių sąsajų su matematika ir lietuvių kalba (pvz., motyvas, frazė, sakinys; melodijos, ritmo simetrija, kombinatorika).
• 7-8 klasės. Šiame koncentre daugiausia dėmesio skiriama paauglių muzikinės tapatybės paieškoms. Skatinamas populiariosios muzikos žanrų ir pasaulio muzikinių kultūrų įvairovės pažinimas. Muzikavimo repertuaras sudaromas taip, kad apimtų pramoginės ir populiariosios muzikos žanrų ir stilių įvairovę (ryškius ir meniškai vertingus skirtingų žanrų pavyzdžius) taip parodant įvairesnes ir platesnes kūrinių pasirinkimo galimybės. Akcentuotini vertybiniai pasirinkimo aspektai, muzikos svarba konstruojant savąją kultūrinę tapatybę, įtaka kasdienio gyvenimo kokybei. Mokiniai susipažįsta su populiariosios, džiazo, roko, elektroninės muzikos stilių įvairove, šios muzikos socialiniais kontekstais. Skatinama gilesnė pažintis ir su kitų tautų, kultūrų (subkultūrų), kitų žemynų muzika, pabrėžiamos sąsajos su geografija. Skatinamas susidomėjimas kitokia, nei mokinys mėgsta, muzika, ugdoma pagarba kultūrų ir vertybių įvairovei, empatiškumas. Mokomasi šią muziką pažinti, nagrinėti ir lyginti kūrinius, vertinti remiantis argumentuotais kriterijais. Muzikavimo ir kūrybos praktika siejama su nagrinėjamų kultūrų muzikos pavyzdžiais ir stiliais.
• 9-10 ir I-II gimnazijos klasės. Siekiama ugdyti nuodugnesnį muzikos stilių supratimą, pasitelkiant muzikavimą, kūrybą ir klausomos muzikos nagrinėjimą. Mokomasi atlikti įvairesnės sudėties skirtingų stilių ir žanrų vokalinę ir instrumentinę muziką; skatinama muzikuoti grupelėmis, dainuoti dviem ar daugiau balsų; mokomasi akomponuoti (pritarti burdonu, ostinato ar akordais). Mokiniai skatinami kurti (improvizuoti, aranžuoti, komponuoti) pagal nagrinėjamos muzikos pavyzdį ar ruošinį (kompoziciniai eskizai, aranžuotės, instrumentiniai pritarimai dainoms); mokomasi pasirinkti komponavimo būdus, strategijas ar technikas, siekiama atskleisti pasirinkto žanro supratimą, demonstruoti muzikinio stiliaus nuovoką. Klausantis muzikos pavyzdžių, juos nagrinėjant, siekiama ugdyti muzikos istorinio, kultūrinio ir socialinio konteksto supratimą. Aptariama muzikos socialinių ir kultūrinių funkcijų įvairovė (nagrinėjami būdingi pavyzdžiai), analizuojamos sąsajos bei analogijos su kitais menais, literatūra. Ieškoma glaudesnių prasminių muzikos ryšių su asmeniniu mokinių gyvenimu. Nagrinėjant istorinių stilistinių epochų muzikos pavyzdžius, gilinamas istorinio konteksto supratimas, pabrėžiamas ryšys su istorija.
• III gimnazijos klasė. Plėtojami mokinių gebėjimai turimos muzikinės patirties pagrindu, pasitelkiant muzikavimą, kūrybą, klausomos muzikos ir muzikinės kultūros reiškinių analizavimą. Mokiniai dalyvauja renkantis atliekamą repertuarą, atsižvelgiama į jų muzikinį skonį, interesus ir gebėjimus. Siekiama, kad repertuaras apimtų vokalinę ir instrumentinę muziką, stilių ir žanrų įvairovę; muzikuojama po vieną ir grupėmis, vienu ir (ar) keliais balsais; praktikuojami įvairūs muzikiniai vaidmenys: solisto, ansamblio dalyvio, akompaniatoriaus. Atsižvelgiant į mokinių galimybes ugdymo turinys diferencijuojamas, individualizuojamas. Plėtojami mokinių gebėjimai kurti (improvizuoti, aranžuoti, komponuoti), generuoti muzikines idėjas, ieškoti kūrybos ir jos atlikimo formų ir priemonių įvairovės, atskleidžiant savo muzikinių gebėjimų ir interesų savitumą, apibūdinant kūrybos estetinę vertę. Ugdomi mokinių dalijimosi kūrybiniais pasiekimais gebėjimai. Analizuojant muziką, plėtojami gebėjimai įsigilinti ir kritiškai vertinti muzikinę kūrybą, muzikinės kultūros reiškinius, estetinį suvokimą, atsižvelgiant į socialinį, kultūrinį, istorinį kontekstą; siekiama ugdyti gebėjimą tyrinėti įvairią muziką iš skirtingų perspektyvų, įvertinant jos atliekamas funkcijas, poveikį klausytojui, sąsajas su įvairiomis gyvenimo sritimis, asmenine patirtimi. Rengiami ir įgyvendinami muzikiniai, kultūriniai, tarpdalykiniai projektai. Nagrinėjant muzikinių kultūrų kontekstus ir jų jungtis, mokiniai vertina Lietuvos muzikinio gyvenimo raidą ir jos aplinkybes, lygina su pasaulio tautų muzikinėmis tradicijomis, aptaria santykį su Europos ir pasaulio muzikine kūryba.
• IV gimnazijos klasė. Plėtojami ir gilinami mokinių gebėjimai turimos muzikinės patirties pagrindu, pasitelkiant muzikavimą, kūrybą, klausomos muzikos ir muzikinės kultūros reiškinių analizavimą. Didesnis dėmesys skiriamas pasaulio muzikos pavyzdžiams ir sąsajoms su mūsų tautine kultūra. Mokiniai dalyvauja renkantis atliekamą repertuarą, atsižvelgiama į jų muzikinį skonį, interesus ir gebėjimus. Ugdymo turinys aktualizuojamas, diferencijuojamas, individualizuojamas atsižvelgiant į mokinių galimybes ir į ateities pasirinkimus. Tobulinami mokinių gebėjimai kurti (improvizuoti, aranžuoti, komponuoti), generuoti muzikines idėjas, ieškoti kūrybos ir jos atlikimo formų ir priemonių įvairovės, puoselėjant savo muzikinių gebėjimų ir interesų savitumą, įvertinant kūrybos estetinę vertę. Išnaudojami mokinių dalijimosi kūrybiniais pasiekimais gebėjimai. Analizuojant muziką, gilinami mokinių gebėjimai kritiškai vertinti muzikinę kūrybą, muzikinės kultūros reiškinius, kūrinio giluminės prasmės atskleidimą, analizuojant muzikinės formos raidą gretinamuoju ir (ar) lyginamuoju aspektu. Rengiami ir įgyvendinami muzikiniai, kultūriniai, tarpdalykiniai projektai. Nagrinėjant muzikinių kultūrų kontekstus ir jų jungtis, mokiniai gilinasi į nacionalinių mažumų muziką, pasaulio muzikinių kultūrų pavyzdžius, juos lygina ir vertina santykyje su Lietuvos kultūra.

Pasiekimų Sritys

Programoje išskiriamos keturios pasiekimų sritys:

• Muzikavimas (dainavimas, grojimas)
• Muzikos kūryba (improvizavimas, komponavimas, aranžavimas)
• Muzikos pažinimas ir vertinimas
• Muzikinės kultūros kontekstai ir jungtys

Sritys viena kitą papildo ir siejasi tarpusavyje. Kiekvieno koncentro pasiekimai suformuluoti atsižvelgiant į mokinių raidos ir amžiaus tarpsnių ypatumus bei anksčiau įgytą mokymo(si) patirtį. Šios pasiekimų sritys reprezentuoja šias muzikinės veiklos rūšis: muzikos kūrimą, muzikos atlikimą, muzikos vertinimą, muzikos klausymąsi. Pasiekimai siejasi su atitinkamų klasių mokymo(si) turiniu. Programoje aprašyti mokinių pasiekimai suprantami kaip žinių ir supratimo, gebėjimų ir nuostatų visuma. Tikimasi, kad jie bus pasiekti pabaigus ugdymo programą. Kiekvienos pasiekimų srities pasiekimų raida atskleidžiama šešiuose ugdymo koncentruose (1-2 klasės, 3-4 klasės, 5-6 klasės, 7-8 klasės, 9-10 ir I-II gimnazijos klasės ir III-IV gimnazijos klasės). Programoje pateikiami skirtingiems mokinių amžiaus tarpsniams numatyti pasiekimai - mokymo(si) rezultatai. Mokymo(si) turinys nusako kontekstus, kuriuose ugdomi mokinių pasiekimai ir mokymo(si) kontekstų pasirinkimo galimybes laipsniškai įgyti žinių ir supratimą, ugdyti gebėjimus ir vertybines nuostatas. Pasiekimai aprašomi keturiais pasiekimų lygiais: slenkstinis (1), patenkinamas (2), pagrindinis (3) ir aukštesnysis (4).

Ugdomos Kompetencijos

Įgyvendinant Programą ugdomos šios kompetencijos: pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo, skaitmeninė, pilietiškumo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, kultūrinė. Per muzikos pamokas pažinimo kompetenciją mokiniai ugdosi įgydami muzikos žinių bei gebėjimų. Muzikuodami, kurdami muziką ir jos klausydamiesi, mokiniai atskleidžia savo gebėjimus ir juos tobulina, mokosi įveikti kylančius iššūkius, rasti tinkamus sprendimus, t. y. mokosi mokytis. Nagrinėdami muzikos kūrinius, muzikos kalbos elementus ir struktūras, ieškodami sąsajų su savo patirtimi jie mokosi suvokti ir vertinti muziką, plėtoja kritinio mąstymo gebėjimus. Muzikos pažinimas ir suvokimas - savitas mąstymo būdas, skatinantis savižiną ir saviugdą. Muzikinis ugdymas neatsiejamas nuo kūrybiškumo visose muzikinėse veiklose: komponuojant, improvizuojant, aranžuojant, interpretuojant, pažįstant ir vertinant muziką bei muzikinius reiškinius. Per muzikos pamokas mokiniai skatinami pažinti ir tyrinėti, kelti klausimus ir vertinti savo kūrybines galimybes. Muzikinės kūrybos procesuose generuojamos ir įgyvendinamos idėjos, reflektuojamos kūrybinės patirtys. Mokiniai kūrybiškai interpretuoja ir vertina kuriamą, klausomą bei atliekamą muziką, jos kontekstus, kaupia muzikines patirtis. Muzikos pamokose mokiniai plėtoja spontaniškus ir racionalius kūrybinės raiškos ir mąstymo būdus, mokosi juos derinti. Muzikinės veiklos sudaro galimybes veikti savarankiškai, nebijoti rizikuoti ir klysti, lanksčiai naudoti kūrybos būdus ir priemones, panaudoti šiuos gebėjimus kitose gyvenimiškose situacijose. Ji apima kultūrinį išprusimą (kultūrines žinias), kultūrinę raišką (gebėjimus ir įgūdžius) ir kultūrinį sąmoningumą (vertybines nuostatas). Per muzikos pamokas mokiniai mokosi vertinti muziką kaip svarbią savo bendruomenės, tautos ir žmonijos kultūros dalį, ugdosi muzikinės kultūros įvairovės supratimą. Susipažindami su muzikos reiškinių, žanrų, stilių, epochų ir kultūrų (subkultūrų) įvairove jie plečia savo muzikinį kultūrinį akiratį, ugdosi pozityvias nuostatas kitų kultūrų muzikos atžvilgiu, mokosi išvengti kultūrinių stereotipų, ugdosi empatiją. Dainuodami ir analizuodami liaudies muziką jie giliau susipažįsta su savo etnine kultūra, nagrinėdami ir atlikdami klasikinę ir šiuolaikinę muziką įgyja Lietuvos, Europos ir pasaulio muzikinės kultūros raidos ir jungčių supratimą. Pagal galimybes mokiniai dalyvauja bendruomenės ir visuomenės kultūriniame gyvenime kaip atlikėjai, kūrėjai, klausytojai. Drauge muzikuodami, diskutuodami, spręsdami kūrybines problemas, mokiniai mokosi bendrauti ir bendradarbiauti. Įvairiose muzikinėse veiklose (klausydami ir vertindami muziką, judėdami pagal muziką, bendraudami kūrybos ir atlikimo procese, diskutuodami) jie ugdosi empatijos gebėjimus, mokosi stebėti ir jausti vienas kitą (ugdomas aš-ir-kitas santykio supratimas). Pažintis su kitų kultūrų (subkultūrų) ir stilių muzika mokiniams atveria galimybę pažinti kitą, taip ugdytis empatiškumą ir toleranciją. Muzika svarbi ir kaip psichologinės savireguliacijos būdas (gilinamasi į muzikos sukeliamas emocijas ir būsenas, nagrinėjami pavyzdžiai, diskutuojama). Ypač svarbios muzikinėse veiklose išgyvenamos emocijos, patiriamos įveikiant mokinio j.

Muzikinės Edukacijos Ir Veiklos

Muzikinės edukacijos ir veiklos yra puikus būdas įtraukti vaikus į muzikos pasaulį. Tai gali būti užsakomosios veiklos vaikų grupėms, klasėms, šventėms ar kitiems renginiams, kuriose aktyviai dainuojama, šokama, mąstoma, kuriama ir grojama jūsų pasirinkta tema. Kiekviena edukacija kuriama atsižvelgiant į vaikų amžių, gebėjimus ir poreikius, kad kiekvienas galėtų įsitraukti ir patirti muzikavimo džiaugsmą.

Edukacinių Programų Pavyzdžiai

• Rudens edukacija: Vaikai kartu ištaria slaptažodį - burtažodį „Šlam šturm šlam!“. Tai muzikinė edukacija, kurioje vaikai per garsus, judesį ir personažus atranda spalvotą rudens pasaką, lavina kalbą, ritmą ir muzikinę klausą. Dainuojant turtinamas žodynas.
• Žiemos edukacija: Vaikai susitinka su žiemos paslaptimis, groja instrumentais, atlieka ritmines užduotis, kuria talismaną, pasigamina skambantį Kalėdinį žaisliuką ir kartu burtažodžiu pažadina Ledo Karalienės garsų pilį.
• Pavasario edukacija: „Kas pažadino gėlelę?“ - tai muzikinė-teatrinė edukacija, kurioje Žiedų Fėja su vaikais leidžiasi į detektyvinę pavasario kelionę, sodina sėklytę su burtažodžiais, dainomis, atranda pavasario jausmų pasaulį, narplioja paslaptį - kas pažadino gėlelę ir kas iš jos užaugs.
• Vasaros edukacija: Tai muzikinė-teatrinė edukacija, kurioje vaikai kartu su Vasaros plaštake kuria savo Saulės kelią, keliauja juo atlikdami užduotis, mįsles ir judesius, ieško vasaros paslapties, dainuoja ir atranda, kur veda šviesos ir spalvų vasaros pasaulis.

Ievos Tijūnėlienės Indėlis

Smuiko mokytoja Ieva Tijūnėlienė 2020 m. pabaigoje išleido antrąją autorinę knygą - „Smuikelės giesmė 2“. Prieš trejetą metų išleido pirmąją autorinę knygą „Smuikelės giesmė“. Ją pristatė didžiojoje dalyje Lietuvos meno ir muzikos mokyklų bei viešųjų bibliotekų. Smuiko mokytojų tarpe „Smuikelės giesmė“ tapo gana plačiai naudojama.

#

tags: #muzikiniai #rateliai #vaikams