Steponas Darius, tikrasis vardas Steponas Jucevičius-Darašius, buvo transatlantinis ir karo lakūnas, aviacijos kapitonas, sportininkas ir visuomenininkas. Jo gyvenimas ir tragiška žūtis skrydžio per Atlantą metu įkvėpė daugybę žmonių, o jo atminimas iki šiol gyvas lietuvių širdyse.
Tačiau, nepaisant jo svarbos Lietuvos istorijai, net ir tokios pagrindinės detalės kaip gimimo data ilgą laiką kėlė painiavą. Šiame straipsnyje panagrinėsime skirtingas nurodomas Dariaus gimimo datas ir pasiaiškinsime, kuri iš jų yra teisinga.
Skirtingos gimimo datos
Literatūroje ir įvairiuose šaltiniuose galima rasti skirtingas Stepono Dariaus gimimo datas:
- 1896 m. sausio 8 d. Ši data nurodoma Lietuviškojoje tarybinėje enciklopedijoje (1978 m.) ir Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje (2003 m.).
- 1897 m. sausio 9 d. Ši data įrašyta Dariaus paties ranka pažymoje apie karinę tarnybą Amerikos kariuomenėje, taip pat nurodoma jo JAV pase ir piloto licencijose.
Archyviniai duomenys ir tikroji data
Ilgą laiką vyravo painiava dėl tikslios S. Dariaus gimimo datos. Vienuose šaltiniuose buvo nurodoma 1896 m. sausio 8 d., kituose - 1897 m. sausio 9 d. Šią painiavą iš dalies lėmė paties S. Dariaus bei jo artimųjų pateikiami skirtingi duomenys.
1935 m. Čikagoje išleistoje Petro Jurgėlos knygoje „Sparnuoti lietuviai Darius ir Girėnas“ bei visose tarybinių metų lietuviškose enciklopedijose buvo nurodoma, kad Steponas Darius gimė 1896 m. sausio 8 d. Tačiau Vytauto Didžiojo karo muziejuje saugomas S. Dariui JAV išduotas pasas, kuriame gimimo grafoje nurodyta 1897 m. sausio 9-oji. Tą patį tvirtino ir įrašas dienoraštyje, padarytas paties lakūno ranka.
Taip pat skaitykite: Profesorius Radzevičius
Tačiau 1996 m., minint S. Dariaus 100-ąsias gimimo metines, buvo atlikti archyviniai tyrimai, kurie padėjo išspręsti šią painiavą. Lietuvos valstybės istorijos archyve, Žemaičių vyskupijos dvasinės konsistorijos archyviniame fonde buvo aptiktas 1896 m. sausio 10 d. įrašas rusų kalba, kad tą dieną „Judrėnų Romos katalikų bažnyčios kunigas Juozas Dobkevičius pakrikštijo Jono ir Augustinos (iki santuokos Vaišvilaitės) JUCEVIČIŲ sūnų vardu Steponas, gimusį 1896 m. sausio 8 d. Rubiškių kaime“.
Taigi, remiantis šiuo archyviniu įrašu, galima teigti, kad tikroji Stepono Dariaus gimimo data yra 1896 m. sausio 8 d.
Galimos klaidos priežastys
Kodėl atsirado klaidinga gimimo data? Galima spėti, kad pats Darius, pildydamas dokumentus Amerikoje, galėjo nurodyti neteisingą datą. Taip pat galėjo būti įsivėlusi klaida pildant dokumentus.
Kiras teigia, kad amerikietiški dokumentai (pirmiausia pasas), ko gero, padaryti pačiam Dariui pasakius savo gimimo datą. Tiksliau ne Dariui, o Jucevičiui. Iki Dariaus dar buvo ir tarpinis variantas: Jucius. Taigi paso sudarymas pergyveno kelias metamorfozes.
Taip pat svarbu atsižvelgti į kalendorių skirtumą. XIX amžiuje skirtumas tarp Julijaus ir Grigaliaus kalendorių buvo 12 dienų. Taigi, sausio 8 diena pagal seną stilių turėtų būti sausio 20 pagal naują stilių.
Taip pat skaitykite: Darius Ražauskas: biografija
Dariaus gyvenimo faktai
Steponas Darius gimė 1896 m. sausio 8 d. Rubiškės vienkiemyje Žemaitijoje, Jono Jucevičiaus ir Augustinos Jucevičienės šeimoje. Kitą dieną jis buvo pakrikštytas Judrėnų bažnyčioje. 1905 m., kai Stepui sukako aštuoneri, mirė jo tėvas, o kitais metais jo motina ištekėjo už naujojo šeimos globėjo Kazio Degučio. Sunkiai gyvenusi šeima sumanė išvykti į „aukso kraštą“. 1907 m. gruodžio 15 d. Steponas, motina, patėvis ir seserys Konstancija bei Aurelija atvyko į JAV. Pirmiausia naujieji emigrantai apsigyveno Niuvarke, bet čia Jucevičiai-Degučiai gyveno neilgai - nė metams nepraėjus jie persikėlė į Elizabeto miestą, kur Steponas pradėjo lankyti pradinę mokyklą. Po trijų metų Juciai vėl keičia gyvenamąją vietą ir apsigyvena Čikagoje.
Čikagoje Steponas baigė pradinę mokyklą ir pradėjo lankyti vidurinę mokyklą, čia ir pradeda sportuoti. 1916 m. jis baigia Harisono vidurinę technikos mokyklą. 1916 m. Steponas pasirinko studijuoti technikos mokslus koledže. Stepas pamėgo techniką, jis norėjo tapti aviatoriumi. Jau paauglystėje jis matė kaip broliai Raitai bando savo lėktuvą, nuo tos dienos jis susižavėjo aviacija. Jis dirbo pasiuntiniu Brolių Raitų parduotuvėje ir už uždirbtus pinigus pirkdavo lėktuvų modelius.
1917 m. balandžio 6 d. Jungtinės Amerikos Valstijos paskelbė karą Vokietijai. Stoti į kariuomenę pasiryžo ir Stepas Darius. Tai jis ir padaro 1917 m. balandžio 12 d. Kaip rašė pats Darius, jis ruošėsi stoti į karo aviaciją. Nuo balandžio 16 iki rugsėjo 1 d. pulke vyko įvairūs apmokymai ir rugpjūčio mėnesį Darius skiriamas pulko štabo telefonistu. Rugsėjo 1 d. Stepas atsisveikina su šeima ir išvyksta į Niujorką. Niujorke jis vėl dirbo telefonistu, mokėsi braižybos.
Spalio 18 d. Dariaus pulkas laivu „Prezidentas Linkolnas“ išplaukia į Europą. Lapkričio 3 d. „Prezidentas Linkolnas“ atplaukia į Prancūziją, pulkas išžygiuoja į Sen-Nazarą. 1918 m. sausio 9 d. telefonistas Darius paskiriamas telefonų centrinės trečiuoju telefonininku. Nuo vasario 4 d. iki 16 d. Darius tiesdavo telefono laidus ir šaudė šaudykloje. Vasario mėnesio pabaigoje Dariaus kuopa išvyksta į frontą. Kovo mėnesį Steponas Darius daugiausiai laiko praleido telefonų centrinėje. Balandžio 1-10 dienomis Darius tiesė telefono linijas, vėliau vėl dirba centrinėje. Liepos mėnesį Dariaus pulkas išvyksta iš Šampanės fronto.
Rugpjūčio 1 d. taisant telefono linijas jis yra sužeidžiamas vokiečių patrankos skeveldrų. Kitą dieną Dariui padaroma operacija ir 16 d. jis išsiunčiamas į Nanto ligoninę. Lygiai po mėnesio Darius vėl grįžta į frontą. Lapkričio 11 d. paskelbiamos paliaubos. Divizija žygiavo į Belgiją, Liuksemburgą ir gruodžio 3 d. įžengė į Vokietiją. Gruodžio - kovo mėnesiais Darius taisė telefono linijas, užsiminėjo sportu. Balandžio 6 d. traukiniu išvyksta į Remageną, o jau 18 d. išplaukia į Ameriką. Gegužės 10 d. Darius paleidžiamas į atsargą ir gegužės 19 d. jam suteikiamas grandinio laipsnis.
Taip pat skaitykite: D. Ramanausko biografija
1920 m. liepos 27 d. S. Darius grįžo į Lietuvą, tais pačiais metais įstojo į Karo mokyklą, po kurios buvo paskirtas į aviaciją. Tarnaudamas aviacijoje S. Darius nepamiršo savo didžiausios aistros - sporto. Vos tik grįžęs į Lietuvą, S Darius tapo vienu iš Lietuvos fizinio lavinimo sąjungos kūrėjų, vėliau ir pirmininku. 1921 m. gegužės 8 d. Baigęs karo mokyklą Darius paskiriamas į artileriją, bet jau birželio 19 d. jis įrašomas į karo aviacijos mokinių sąrašus.
1922 m. spalio 12 d. lėktuvu Albatros B. II leit. S.Darius išskrido savarankiškai. Iki 1923 m. birželio 13 d. Darius įvaldė Albatros B.II , C.I , C.III. Birželio 13 d. S.Darius įvaldo ir dvivietį žvalgybinį lėktuvą LVG. C.V. Už dešimties dienų jis skiriamas į vyr.leit A. Štašaičio vadovaujama 3-čiają žvalgybinę eskadrilę. 1924 m. gruodžio 1 d. Dariui suteikiamas karo lakūno vardas, o gruodžio 18 d. suteikiamas vyresniojo leitenanto laipsnis. 1927 m. gegužės 1 d. karo lakūnui Stepui Dariui suteikiamas kapitono laipsnis.
1923 m. sausio 9 d. prasideda sukilimas. Daugelis lietuvių jaunuolių žvalgė prancūzų veiksmus ir juos pranešinėdavo sukilėliams. S.Darius ėjo 3-čios sukilėlių grupės vado padejėjo pareigas. Sausio 15 d. sukilėliai, vadovaujami Bajoro-Kalmanto įsiveržė į Klaipėdą ir po kautynių užėmė gubernatatūrą. Sudaryta krašto valdžia vadovaujama E.Simonaičio. Sausio 19 d. Darius skiriamas į mažosios Lietuvos savanorių armijos sukilėlių štabą. Sausio 24 d. Darius skiriamas 1-ojo Klaipėdos savanorių pulko 8-osios kuopos vadu. 1923 m. vasario 19 d. Klaipėdos kraštas oficialiai pripažintas Lietuvai.
Jau Amerikoje Darius buvo didelis sporto mėgėjas. Mėgdavo žaisti futbolą, beisbolą, krepšinį. Užsiiminėdavo boksu, bėgimu. Todėl neveltui S. Darius yra vienas svarbiausių tarpukario Lietuvos sporto pradininkų. 1922-1926 vienas Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos, sporto, futbolo ir beisbolo lygų vadovų. Populiarino Lietuvoje naujas sporto šakas: knygos Beisbolo žaidimas (1924), Basketbolo žaidimas (krepšiasvydis) ir Lietuvos sporto lygos oficialės basketbolo taisyklės 1926-1927 metams (1926). Parengė pirmojo Lietuvoje stadiono projektą ir vadovavo statybai (Kaune 1925-1926). Steponas Darius aktyviai sportavo, užsiiminėjo krepšiniu, beisbolu, ledo rituliu, boksu, lengvąja atletika ir kt. Buvo treneriu, teisėjavo varžybose. Lietuvos futbolo rinktinėje žaidė vartininku, dalyvavo tarptautinėse varžybose. Išleido knygeles apie krepšinio ir beisbolo žaidimą, taip pat pateikė sveikos gyvensenos patarimų. Jis pats nerūkė ir nevartojo alkoholio, jo šūkis buvo „Sveikame kūne sveika siela“.
1927 m. gegužės 4 d. pačiam prašant paleidžiamas vieneriems metams atostogų, išvyko į JAV. Nuo pat sugrįžimo į JAV Darius rengėsi skristi į Lietuvą. Jam pavyko surasti bendraminčių - Stasį Girėną (Stanislovą Tomą Girskį, Girčių). 1933 m. liepos 15 dieną kartu su Stasiu Girėnu lėktuvu „Lituanica“ išskrido iš Niujorko į Kauną. 1933 m. liepos 15 d. su S. Girėnu pakilo Lituanicos lėktuvu iš Niujorko, perskrido Atlantą ir dėl galutinai nenustatytų priežasčių 1933 m. liepos 17 d. 0 h 36 min patyrė avariją. Lėktuvas nukrito, lakūnai žuvo. 1933 m. liepos 17 d. visą Lietuvą sukrėtė žinia apie paslaptingą Atlanto nugalėtojų S. Dariaus ir S. Girėno žūtį.