Dariaus Ramanausko biografija

Šiame straipsnyje apžvelgiama įvairių Lietuvos kultūros ir meno asmenybių biografijos, siekiant atskleisti jų gyvenimo kelią ir indėlį į šalies kultūrą.

Julija Adamkevičienė-Bertašiūtė

Julija Adamkevičienė-Bertašiūtė gimė Šiauliuose 1926 m. liepos 14 d., mirė Vilniuje 2012 m. vasario 1 d. Ji buvo televizijos režisierė ir aktorė. 1944 m. baigė Šiaulių mergaičių gimnaziją, o 1944-1945 m. studijavo Kauno Vytauto Didžiojo universitete. 1945-1947 m. lankė Šiaulių dramos teatro studiją ir vaidino šiame teatre. 1947-1950 m. lankė Vilniaus dramos teatro studiją, po kurios metus dirbo aktore. Tuo pačiu metu, 1947-1951 m., studijavo anglų kalbą ir literatūrą Vilniaus universitete. 1951-1954 m. gyveno Leningrade su vyru, operos solistu V. Adamkevičiumi. 1957-1991 m. dirbo Lietuvos televizijos muzikinių ir literatūrinių laidų režisiere, parengė per 2000 laidų, įskaitant „Enterpos karalystėje“, „Vakaras menėje“, „Muzikinis trečiadienis“, „Tonika“, „Muzikos svetainė“, „Kaukių balius“, „Dvylika mėnesių“ ir kt. Ji taip pat pastatė operą, keletą baletų ir televizijos laidose propagavo operos meną.

Regimantas Adomaitis

Regimantas Adomaitis gimė Šiauliuose 1937 m. sausio 31 d., mirė Vilniuje 2022 m. birželio 20 d., palaidotas Antakalnio kapinėse. Jis buvo teatro ir kino aktorius. 1962 m. baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją. 1963-1967 m. buvo Kauno dramos teatro aktorius, o nuo 1967 m. - Lietuvos akademinio dramos teatro aktorius. Sukūrė per 50 vaidmenų teatre ir per 70 vaidmenų Lietuvos bei užsienio šalių meniniuose bei televizijos filmuose. Svarbesni vaidmenys teatre: Fransas („Altonos atsiskyrėliai“), Mindaugas, Mažvydas („Mindaugas“, „Mažvydas“), Jokūbas („Kazimieras Sapiega“), Borkmanas („Junas Gabrielis Borkmanas“), Kaligula („Kaligula“), Skirgaila („Skirgaila“), Seras („Aprengėjas“), Serebriakovas („Dėdė Vania“), Edvardas IV („Ričardas III“), Tėvas („Paskutiniai mėnesiai“); kine - Donatas („Niekas nenorėjo mirti“), Franciskas („Tas saldus žodis - laisvė“), Kasparas („Jausmai“), Edmundas („Karalius Lyras“), Girdvainis („Velnio nuotaka“), Adomas („Sodybų tuštėjimo metas“), Orlandas („Kentaurai“), Buckus („Faktas“). Jis taip pat dalyvavo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veikloje, buvo iniciatyvinės grupės narys. Jam buvo suteiktas SSRS liaudies artisto (1985) vardas, Lietuvos valstybinės premijos (1982) ir Vokietijos DR nacionalinės premijos (1981) laureatas. Jis taip pat buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordino kavalierius (1997).

Leonardas Andriuškevičius

Leonardas Andriuškevičius gimė 1941 m. balandžio 6 d. Rinkūnų kaime (Kauno r.). Jis yra teatro aktorius ir poetas. 1965-1969 m. studijavo režisūrą Vilniaus kultūros mokykloje. 1970-1976 m. dirbo Kauno valstybiniame lėlių teatre, o nuo 1976 m. - Šiaulių dramos teatro aktorius. Sukūrė per 60 vaidmenų, įskaitant Lauryną („Žemaitė“), Suslovą („Vasarotojai“), Bosą („Pelės ir žmonės“), Ministrą („Skiriama princesei“), Marmą („Degimai“), Popą, Žydą („Tevje pienininkas“) ir kt. 1997 m. Šiauliuose išleista jo poezijos knyga „Šviesi akimirka“.

Regina Arbačiauskaitė-Flick

Regina Arbačiauskaitė-Flick gimė Šiauliuose 1951 m. lapkričio 5 d. Ji yra teatro, kino ir televizijos aktorė. 1973 m. baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją. 1973-1996 m. vaidino Lietuvos akademiniame dramos teatre, o nuo 1996 m. - Klaipėdos dramos teatro aktorė. Sukūrė apie 40 pagrindinių vaidmenų teatre, kine ir televizijoje, įskaitant Luizą („Klasta ir meilė“), Peginę („Narsuolis iš Vakarų pakrantės“), Skylienę („Žentas“), Misis Ford („Vindzoro šmaikštuolės“), Antigonę („Antigonė“), Juliją Filipovną („Vasarotojai“), Didžiavyžę (P.

Taip pat skaitykite: Profesorius Radzevičius

Rolandas Atkočiūnas

Rolandas Atkočiūnas gimė Kaune 1961 m. rugpjūčio 16 d. Jis yra teatro režisierius. 1990 m. baigė Maskvos B. Ščiukino teatro meno institutą. 1992 m. įkūrė Kauno mažąjį teatrą. 1994-1995 m. buvo Šiaulių dramos teatro meno vadovas, direktorius, 1998-2001 m. - šio teatro režisierius. Vėliau išvyko į Klaipėdą, o nuo 2005 m. vadovauja Liepojos (Latvija) dramos teatrui. Jo pastatymai Šiauliuose apima A. Millerio „Kaina“, A. Fugardo „Čia gyvena žmonės“, L. Pirandello „Henrikas IV“, K. Ostrausko „Čičinskas“, A. Detkovo „Amžinas sugrįžimas“, T. Rattigano „Dama be kamelijų“. Jis taip pat statė spektaklius Kauno mažajame teatre, Klaipėdos dramos teatre ir Panevėžio J.

Vladas Auga

Vladas Auga gimė 1931 m. birželio 7 d. Skamaičių kaime (Radviliškio r.), mirė 1984 m. balandžio 20 d. Šiauliuose (žuvo autokatastrofoje). Jis buvo teatro aktorius. 1952-1977 m. buvo Šiaulių dramos teatro aktorius, o 1960-1977 m. - šio teatro direktorius. 1977-1980 m. dirbo Lietuvos kino studijoje vaidybinių filmų direktoriumi. Šiaulių dramos teatre sukūrė per 50 vaidmenų, įskaitant Uldį („Pūsk, vėjeli“), Joną („Pinigėliai“), Aleksą („Baltieji gluosniai“), Pozą („Don Karlas“), Orsiną (W.

Audronė Bagatyrytė

Audronė Bagatyrytė gimė 1956 m. gegužės 30 d. Obeliuose (Rokiškio r.), mirė 2010 m. kovo 1 d. Šiauliuose. Ji buvo TV ir teatro režisierė. 1974-1978 m. studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje, o 1985 m. baigė Lunačiarskio teatro meno institutą Maskvoje. Pastatė spektaklių Barnaulo (Rusija) Jaunojo žiūrovo ir Klaipėdos dramos teatruose. 1986-1991 m. buvo Šiaulių dramos teatro režisierė. Svarbesni to laikotarpio pastatymai: „Paryžius, kuriame…“ (pagal H. Toulouse-Lotrecą), J. Erlicko „Blinkuva“, A. Bagatyrytės „Protėvių dangaus žiūrėtų…“ (lietuvių mitologijos motyvais) ir kt. Ji taip pat parašė scenarijų ir režisavo Šiaulių miesto bendruomenės renginius, tokius kaip Sukilėlių kalnelio jubiliejaus minėjimą, vakarus, skirtus V. Kudirkai ir Šatrijos Raganai. Nuo 1991 m. pabaigos ji yra su aktoriumi ir vyru E. Leonavičiumi įkurtos netradicinio teatro studijos „edmundo studija 3“ režisierė. Čia gimė „Gyvas negyvas Hamletas“, „Kitas“, „Oidipas žmogus“. Su šiais monovaidinimais pasirodė tarptautiniuose renginiuose Lietuvoje, Egipte, Baltarusijoje, Danijoje, Suomijoje, Tunise, Čekijoje, Vokietijoje, Rusijoje, Austrijoje ir kitur. Studijoje sukūrė video filmą „Laiškai judesiui“. Su E. Leonavičiumi parengė fotoparodų („Fiksavimai“, Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje; „Ritualinių vietų vaizdai“, nacionalinėje UNESCO komisijoje Vilniuje ir kt.). Režisavo pirmą kartą Lietuvoje paminėtą Afrikos Dieną (1999).

Vladas Baranauskas

Vladas Baranauskas gimė 1947 m. gegužės 24 d. Pandėlyje (Rokiškio r.). Jis yra teatro aktorius. Baigė Raseinių 1-ąją vidurinę mokyklą. 1965-1969 m. studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje. Nuo 1969 m. yra Šiaulių dramos teatro aktorius, o nuo 1996 m. - trupės vedėjas. Vaidino Lietuvos televizijos ir radijo spektakliuose, filmavosi Lietuvos ir Rusijos meniniuose kino filmuose. Sukurti vaidmenys: Gytis („Valdovas“), Alna („Prisikėlimas“), Jonas („Jonas ir Erdmė“), Georgas Rosas („Paskutinės dvi valandos“), Kurtas („Dama be kamelijų“) ir kt.

Saulius Bareikis

Saulius Bareikis gimė Vilniuje 1955 m. sausio 22 d. Jis yra teatro ir kino aktorius, dainų atlikėjas. 1977 m. baigė valstybinę Lietuvos konservatoriją. 1977-1981 m. dirbo Šiaulių dramos teatre. 1981-2000 m. vaidino Jaunimo teatre, o nuo 2008 m. - Šiaulių dramos teatro aktorius. Su O. Ditkovskiu ir K. Smoriginu subūrė muzikinę grupę „Aktorių trio“. Šiaulių ir Jaunimo teatruose sukūrė apie 50 vaidmenų, televizijos filmuose - 10. Šiaulių dramos teatre sukurti svarbesni vaidmenys: Voras („Vaikų dienos“), Alvaras („Ištatuiruota rožė“), Ivanas Kvailys („Iki trečiųjų gaidžių“), Kandidatas Kastorovičius Tarelkinas („Tarelkino mirtis“), Vytautas Vyturys („Iš ten aš ateinu…“), I-as munduras („Luninas, arba Žako mirtis“), Voicekas („Voicekas“), Altoumas („Princesė Turandot“), Daktaras Jonas (Daktaras ir Mangaryta, J. Basanavičiaus surinktų pasakų motyvais), Šešėlis („Šešėlis“) ir kt.

Taip pat skaitykite: Darius Ražauskas: biografija

Šarūnas Bartas

Šarūnas Bartas gimė Šiauliuose 1964 m. rugpjūčio 16 d. Jis yra kino režisierius. 1991 m. baigė Maskvos Kinematografijos institutą. 1989 m. įkūrė pirmąją Lietuvoje nepriklausomą kino studiją „Kinema“. Tais pačiais metais debiutavo sukūręs dokumentinį filmą „Praėjusios dienos atsiminimui“. Sukūrė vaidybinius filmus „Trys dienos“ (1991), „Koridorius“ (1995), „Mūsų nedaug“ (1996), „Namai“ (1997), „Laisvė“ (2000), „Septyni nematomi žmonės“ (2005). Jis yra Lietuvos Kinematografininkų sąjungos narys ir apdovanotas Amsterdamo, Berlyno, Venecijos kino festivalių prizais.

Vytautas Benokraitis

Vytautas Benokraitis gimė Šiauliuose 1931 m. kovo 1 d., mirė ten pat 2003 m. birželio 30 d. Jis buvo teatro aktorius. 1943 m. pradėjo mokytis Šiaulių berniukų gimnazijoje. 1945 m. įstojo į Šiaulių dramos teatro studiją, o ją baigęs, 1948 m. priimtas dirbti teatro pagalbiniu darbuotoju, vėliau aktoriumi. Šiaulių dramos teatre dirbo iki 1986 m. Čia sukūrė per 150 vaidmenų, iš jų svarbesni: Barva („Prisikėlimas“), Ringelė („Žentas“), Maksas Žile („Viengungio gyvenimas“), Padronas Tonis („Kivirčai Kjodžoje“), Don Karlas („Don Karlas“), Sudakovas („Kurtinio lizdas“), Vosylius („Katės namai“) ir kt. Jis subūrė vyresnės kartos Šiaulių miesto aktorius į senjorų klubą ir jam vadovavo. 1996 m. R. Vaitiekūnas išleido knygą apie V. Benokraitį. Jam buvo suteiktas Lietuvos nusipelniusio artisto (1981) vardas.

Nomeda Bėčiūtė

Nomeda Bėčiūtė gimė Vilniuje 1965 m. gegužės 20 d. Ji yra teatro aktorė. 1983-1987 m. studijavo Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetuose, o 1987-1990 m. - Lietuvos valstybinėje konservatorijoje. Nuo 1990 m. yra Šiaulių dramos teatro aktorė. Sukūrė per 40 vaidmenų, įskaitant Esterą („Kaina“), Siuzaną („Aštuonios mylinčios moterys“), Eni Salivan („Stebukladarė“), Alisą („Alisa stebuklų šalyje“), Marleną Dietrich („… su meile - Marlene Dietrich“), Kristiną Lindę („Nora“), Panelę Miuler („Trys draugai“) ir kt.

Elena Bindokaitė-Kernauskienė

Elena Bindokaitė-Kernauskienė gimė Vilkaviškyje 1899 m. gruodžio 12 d., mirė Klaipėdoje 1990 m. vasario 9 d. Ji buvo teatro aktorė. 1917 m. baigė mokytojų kursus Voroneže, o 1918 m. - gimnaziją Jekaterinoslave. Grįžusi į Lietuvą, 1929 m. baigė Valstybės teatro vaidybos studiją. 1919-1931 m. vaidino Kauno Valstybės teatruose. Buvo viena pirmųjų Šiaulių dramos teatro aktorių, čia dirbo nuo 1931 iki 1959 m. (su nedidele pertrauka, kai 1935-1939 m. vaidino Klaipėdos dramos teatre). Įsteigė ir 1947-1954 m. vadovavo Šiaulių miesto vaikų teatrui. Sukūrė per 200 vaidmenų, įskaitant Voverę („Šarūnas“), Doriną („Tartiufas“), Danguolę („Valdovas“), Jonienę („Puodžiūnkiemis“), Luizą („Klasta ir meilė“), Rašel („Vasa Železnova“), Jeleną Andrejevną („Dėdė Vania“), Senelę („Medžiai miršta stovėdami“) ir kt. Parašė ir režisavo pasaką vaikams „Gintaro lazdelė“ (1957). Jai buvo suteiktas Lietuvos liaudies artistės (1956) vardas.

Juozas Bindokas

Juozas Bindokas gimė Lazdijuose 1951 m. gegužės 5 d. Jis yra teatro aktorius ir fotomenininkas. 1968-1972 m. studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje. Nuo 1972 m. dirba Šiaulių dramos teatre. Sukūrė per 70 vaidmenų, įskaitant Kosmę („Dama vaiduoklė“), Tofolą („Kivirčai Kjodžoje“), Raudonauskį („Pinigėliai“), Pulkininką („Čičinskas“), Šnipščiūną („Dobilėlis penkialapis“), Garoną („Į sveikatą, pone!“) ir kt. Rengia autorines fotografijos parodas, yra knygos „Šiaulių dramos teatras“ (1992) fotografas ir sudarytojas.

Taip pat skaitykite: Darius Meškauskas: biografijos apžvalga

Lina Bocytė

Lina Bocytė gimė 1959 m. rugsėjo 5 d. Dūkšte (Ignalinos r.). Ji yra teatro aktorė. 1977-1981 m. studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje. Nuo 1981 m. dirba Šiaulių dramos teatre. Sukūrė per 60 vaidmenų, įskaitant Zoją („Kurtinio lizdas“), 3-iąją moterį („Bernardos Albos namai“), Princesę („Skiriama princesei“), Sarą („Žemuogių pievelė“), Ugnį („Žydroji paukštė“), Laimą („Vieną vakarą“), Luizą („Aštuonios mylinčios moterys“), Laimą Radvilaitę („Katė už durų“), Gailestingąją seselę („Inteligentiškas beprotnamis“), Karvę Aušrelę („Labai paprasta istorija“), Linksminančiąją seserį („Šešėlis“), Hildą (T.

Irena Bučienė

Irena Bučienė gimė Šiauliuose 1940 m. sausio 1 d., mirė Vilniuje 2001 m. rugsėjo 8 d. Ji buvo teatro ir televizijos režisierė. 1962 m. baigė Vilniaus universitetą, o 1969 m. - Lunačiarskio teatro meno institutą Maskvoje. 1969-1972 m. buvo Lietuvos televizijos režisierė, o nuo 1970 m. dirbo dėstytoja Lietuvos konservatorijoje. Režisuoti spektakliai: Nacionaliniame dramos teatre - A. Millerio „Kaina“, K. Čapeko „Makropulo receptas“, F. Dürrenmatto „Vaidinam Strindbergą“, J. M. Singo „Narsuolis iš Vakarų pakrantės“, J. Anouilh „Antigonė“, A. Vampilovo „Ančių medžioklė“, M. Bulgakovo „Moljeras“, J. Molière „Šykštuolis“; Kauno dramos teatre - K. Sajos „Sielų mainai“; Vilniaus Žemutinėje pilyje - J. Marcinkevičiaus „Mindaugas“, J. Grušo „Barbora Radvilaitė“ ir kt.

Adolfina Budrikaitė-Zulonienė

Adolfina Budrikaitė-Zulonienė gimė Šiauliuose 1921 m. liepos 30 d., mirė Vilniuje 1985 m. birželio 25 d. Ji buvo teatro aktorė. 1940-1945 m. buvo Šiaulių dramos teatro, o 1947-1985 m. - Lietuvos akademinio dramos teatro aktorė, (1949 m. baigė šio teatro vaidybos studiją). Svarbesni vaidmenys: Aliutė, Cilė („Tėviškės pastogėj“, „Prisikėlimas“), Lakūnaitė („Kai širdis traukia“), Andreičik („Tėvų jaunystė“), Leona („Silva studentauja“), Oligė („Skirgaila“), Kvin („Narsuolis iš Vakarų pakrantės“) ir kt.

Janina Budrikaitė

Janina Budrikaitė gimė Šiauliuose 1918 m. gruodžio 1 d., mirė Klaipėdoje 1996 m. birželio 28 d. Ji buvo teatro aktorė. 1938 m. baigė Šiaulių mokytojų seminariją ir iki 1946 m. mokytojavo. 1946-1949 m. vaidino Šiaulių dramos, 1949-1951 m. - Kauno jaunojo žiūrovo, o 1951-1980 m. - Klaipėdos dramos teatruose. Sukurti vaidmenys: Paukštytė („Žaldokynė“), Anita („Žvejo sūnus“), Aldona („Lažybos“), Ranevskaja („Vyšnių sodas“), Bona („Barbora Radvilaitė“), Marta Oven („Ana Kristi“) ir kt.

Jūratė Budriūnaitė

Jūratė Budriūnaitė gimė 1973 m. Gulbinuose (Biržų r.). Ji yra teatro ir televizijos aktorė. 1992-1996 m. mokėsi Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Nuo 1996 m. dirba Šiaulių dramos teatre. Sukūrė apie 40 vaidmenų, įskaitant Juodąją stiuardesę („Varnų šokis“), Fridą („Henrikas IV“), Snieguolę („Snieguolė ir septyni nykštukai“), Verutę („Inteligentiškas beprotnamis“), Agnę Skruzdėlienę („Dobilėlis penkialapis“), Izoldą Auksaplaukę, Izoldą Baltarankę („Tristanas ir Izolda“), Keti („Juozapas Šveikas“), Mašą („Trys seserys“), Mangarytą Elę („Daktaras ir Mangaryta“), Dukrą („…su meile - Marlene Dietrich“), Adelmą („Princesė Turandot“), Norą („Nora“), Kristiną („Velykos“).

Gintaras Makarevičius

Gintaras Makarevičius gimė 1965 m. sausio 6 d. Šakaldonių kaime (Trakų raj.). 1994 m. baigė tapybą Vilniaus dailės akademijoje. Nuo 1994 m. dalyvauja grupinėse parodose Lietuvoje ir užsienyje, nuo 1997 m. rengia individualias parodas, o nuo 1999 m. kuria dokumentinius videofilmus. Nuo 1995 m. dėsto Vilniaus dailės akademijoje.

Režisuoti spektakliai:

• Justinas Marcinkevičius „Mažvydas“ (su Egle Rakauskaite, 1997)
• Herkus Kunčius „Domingo de Ramos (Verbų sekmadienis)“ (2000)
• William Shakespeare „Ričardas III“ (2002)
• Marina Carr „Portija Koglen“ (2002)
• Sigitas Parulskis „Barboros Radvilaitės testamentas“ (2003)
• Laura Sintija Černiauskaitė „Liučė čiuožia“ (2003)
• Eve Ensler „Vaginos monologai“ (2004)
• Arthur Miller „Salemo raganos“ (2005)
• pagal Romualdą Granauską „Duburys“ (2005)
• Anton Čechov „Dėdė Vania“ (2005)
• Eric Emmanuel Schmitt „Paleistuvis“ (2005)
• Marc Camoletti „Pižama šešiems“ (2006)
• Brian Clark „Palaukit, kieno čia gyvenimas?“ (2006)
• Grigorij Gorin „Svifto namai“ (2006)
• Rainer Werner Fassbinder „Karčios Petros fon Kant ašaros“ (2007)
• Witold Gombrowicz „Ivona, Burgundo kunigaikštytė“ (2007)
• Claudio Monteverdi „Orfėjas“ (2008)
• Dea Loher „Ruzvelto aikštė“ (2008)
• Petras Vaičiūnas „Patriotai“ (2008)
• Eugenijus Ignatavičius, Jonas Vaitkus „Svajonių piligrimas“ (2008)
• Aneta Anra „Katinas Temzėje“ (2008)
• Ivan Menchell „Kapinių klubas“ (2008)
• Sławomir Mrożek „Našlės“ (2008)
• Gaetano Donizetti „Meilės eliksyras“ (2009)
• Anton Čechov „Dėdė Vania“ (2009)
• Miro Gavran „Mano žmonos vyras“ (2009)
• Grigorij Gorin „Juokdarys Balakirevas“ (2010)
• Aneta Anra „Bestija žydrom akim“ (2010)
• Woody Allen „Nuodėmių miestas“ (2010)
• pagal Jevgenijų Griškovecą „2 vyrai, 1 tiesa“ (2010)
• Ray Cooney „Šeimyninis įvykis“ (2010)
• Federico García Lorca „Publika“ (2011)
• Abi Morgan „Mažutis dinamitas“ (2011)
• pagal Williamą Shakespeare’ą „Ledi Makbet“ (2011)
• August Strindberg „Šmėklų sonata“ (2011)
• Marius Ivaškevičius „Išvarymas“ (2012)
• Oleg Bogajev „Slaptoji dviratininkų draugija“ (2012)
• pagal Williamą Shakespeare’ą „Ledi Makbet“ (rež. Algirdas Latėnas, Samaros akademinis M. 2012)
• pagal Antaną Škėmą „Balta drobulė“ (2012)
• Michael Lewis MacLennan „Tiksinti bomba“ (2013)
• Ferenc Molnár „Lilijomas“ (2013)
• Euripidas „Bakchantės“ (2013)
• Ludwig van Beethoven „Fidelijus“ (2014)
• Marius Ivaškevičius „Išvarymas“ (2014)
• pagal Juozą Tumą-Vaižgantą „Nebylys“ (režisierius-statytojas Jonas Vaitkus, rež. 2014)
• Frank Wildhorn „Grafas Montekristas“ (2014)
• Grigorij Gorin „Juokdarys Balakirevas“ (rež. Algirdas Latėnas, Samaros akademinis M. 2014)
• Max Frisch „Biografija: vaidinimas“ (2014)
• Tennessee Williams „Geismų tramvajus“ (2015)
• Ludwig van Beethoven „Fidelijus“ (2015)
• Tadeusz Słobodzianek „Mūsų klasė“ (2015)
• Frank Wildhorn, Norman Allen, Jack Murphy „Karmen“ (rež. Kęstutis S. 2016)
• Dea Loher „Pabaigos ugnis“ (2016)
• William Shakespeare „Dovis už dovį“ (2016)
• Sofoklis, Aischilas, Euripidas „Oidipo mitas“ (2017)
• Henrik Ibsen „Junas Gabrielis Borkmanas“ (2017)
• Andrew Lippa „Adamsų šeimynėlė“ (2017)
• Raminta Šerkšnytė „Penki Merės stebuklai“ (rež. Kęstutis S. 2017)
• Gotthold Ephraim Lessing „Natanas Išmintingasis“ (2018)
• Jurgis Karnavičius „Radvila Perkūnas“ (rež. Kęstutis S. 2018)
• Gintaras Sodeika „Post futurum“ (2018)
• Joshua Sobol „Getas“ (2019)
• Wolfgang Amadeus Mozart „Don Žuanas“ (2019)
• Tadeusz Słobodzianek „Mūsų klasė“ (2020)
• Sigitas Parulskis „Julija“ (2021)
• Aleksandr Suchovo-Kobylin „Tarelkino mirtis“ (2021)
• Anton Čechov „Dėdė Vania“ (2021)
• Marius Ivaškevičius „Miegantys“ (2022)
• pagal Daniilą Charmsą, Aleksandrą Vvedenskį, Nikolajų Oleinikovą „Jelizaveta Bam“ (rež. Oskaras Koršunovas, G. 2022)
• Kipras Mašanauskas „1972“ (2022)
• Bronius Kutavičius „Lokys“ (2023)
• Ūbas „Caras“ (2024)
• Franz Lehár „Grafas Liuksemburgas“ (2024)
• Roger Vitrac „Viktoras, arba Vaikai valdžioje“ (2025)
• Marius Ivaškevičius „Kantas. Kambarys, kuriame negalvojama“ (2025)
• Henrik Ibsen „Laukinė antis“ (2025)

Partizanų veikla Lietuvoje

Šiame skyriuje apžvelgiama partizanų veikla Lietuvoje, įskaitant Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Vytenio būrio partizanus ir kitus laisvės kovotojus.

#

tags: #darius #ramancionis #gime