Vėjaraupiai: Kas Tai, Kaip Plinta, Simptomai, Gydymas ir Prevencija

Vėjaraupiai - tai labai užkrečiama virusinė infekcija, kuri dažniausiai pasireiškia vaikystėje. Ši liga, nors ir laikoma „vaikiška“, gali sukelti rimtų komplikacijų, ypač suaugusiems, kūdikiams ir žmonėms su nusilpusia imunine sistema. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime vėjaraupius: kas tai per liga, kaip ji plinta, kokie simptomai, kaip ją gydyti ir kokios prevencinės priemonės yra veiksmingiausios.

Kas Yra Vėjaraupiai?

Vėjaraupiai - tai ūminė virusinė infekcija, pasireiškianti karščiavimu bei pūsleliniu odos ir gleivinės bėrimu. Ligą sukelia Varicella Zoster virusas (VZV), priklausantis Herpes viridae šeimai. Šis virusas gali sukelti dvi skirtingas infekcines ligas - vėjaraupius ir juostinę pūslelinę. Persirgus vėjaraupiais, virusas lieka organizme - nugaros smegenų mazguose - ir išlieka juose visą gyvenimą latentinėje (prislopintoje) fazėje. Susilpnėjus imuninės sistemos funkcijai, šis virusas gali suaktyvėti ir kliniškai pasireikšti juostine pūsleline.

Kaip Plinta Vėjaraupiai?

Vėjaraupiai yra itin lakūs ir greitai plintanti infekcija. Pavadinimas „vėjaraupiai“ siejamas su vėju - ligos sukėlėjai plinta tarsi oro gūsis. Užsikrėsti galima net nebūnant arti ligonio: sergančiam vaikui kosint, čiaudint ar kalbant, virusas patenka į orą ir iškart pasiekia šalia esančius.

Vėjaraupiai plinta šiais būdais:

• Per kvėpavimo takus su seilių lašeliais (kalbant, kosint, čiaudint).
• Tiesioginio kontakto keliu per pūslelių skystį (liečiant bėrimus).
• Netiesioginio kontakto būdu - liečiant drabužius, patalynę, šviežiai suteptus pūslelių skysčiu.
• Nuo sergančiųjų juostine pūsleline. Asmuo, sergantis juostine pūsleline, gali užkrėsti vėjaraupiais tuos, kurie nėra sirgę ar neskiepyti nuo vėjaraupių.

Sergantis vėjaraupiais asmuo užkrėsti kitus gali jau prieš 1-2 dienas iki atsirandant bėrimams ir tai tęsiasi tol, kol visi bėrimai virsta šašais. Užsikrečiama oro lašeliniu keliu, sergančiajam kalbant, kosint, čiaudint, taip pat tiesioginio kontakto būdu - liečiant bėrimus ar netiesiogiai - per pūslelių skysčiu suteptus daiktus, drabužius.

Taip pat skaitykite: Kraujo tyrimo nėštumo nustatymo vadovas

Vėjaraupių Simptomai

Inkubacinis periodas (nuo užsikrėtimo iki pirmųjų ligos požymių) svyruoja nuo 10 iki 21 dienos, dažniausiai trunka 14-16 dienų. Pirmieji vėjaraupių simptomai gali pasireikšti jau 1-2 dienas prieš pasirodant bėrimams. Liga prasideda peršalimo ligoms būdingais simptomais:

• Karščiavimas (temperatūra gali pakilti iki 38-39 °C).
• Nuovargis.
• Sumažėjęs apetitas.
• Galvos ir raumenų skausmas.

Bėrimas yra pagrindinis vėjaraupių požymis. Jis pasireiškia tokiais etapais:

1. Dėmelės: Pirmiausiai pasirodo rausvos dėmelės ant rankų, krūtinės, nugaros (dažniau pridengtose kūno vietose nei atvirose).
2. Pūslelės: Dėmelės greitai virsta pūslelėmis su skaidriu skysčiu.
3. Šašeliai: Pūslelės sudžiūsta ir virsta šašeliais, kurie nukrinta per 1-3 savaites.

Bėrimas išplinta po visą kūną: veidą, galvos odą, rankas, kojas, liemenį, net burnos, akių, lytinių organų gleivinę. Sergant vėjaraupiais vienu metu stebimi įvairūs bėrimo elementai - rausvos dėmelės, pūslelės, šašeliai. Bėrimas tęsiasi apie savaitę. Išbertas vietas labai niežti.

Ar Vėjaraupiai Pavojingi?

Vaikams ši liga dažniausiai praeina lengvai, tačiau nesilaikant higienos ar sergant silpnesnės imuninės sistemos vaikui, ji gali komplikuotis. Suaugę žmonės vėjaraupius ištveria kur kas sunkiau, nes komplikacijų išsivystymo rizika suaugusiems, sergantiems vėjaraupiais, yra daug kartų didesnė nei vaikams. Itin vėjaraupių infekcija pavojinga kūdikiams ir nėščioms moterims bei tiems, kurių imunitetas yra nusilpęs.

Galimos vėjaraupių komplikacijos:

Taip pat skaitykite: Maisto paramos galimybės vaikams

• Pūlinės odos infekcijos dėl nuolat kasomų pūslelių.
• Plaučių uždegimas.
• Nervų sistemos pažeidimai: encefalitas, meningitas, cerebelitas.
• Bakterinės odos ar paodžio infekcijos, ko pasekoje gali išsivystyti sepsis.
• Neurologinės kilmės komplikacijos (meningitas, encefalitas).
• Retesnės komplikacijos tokios kaip glomerulonefritas, miokarditas.

Ypatingai pavojingi vėjaraupiai nėščiosioms (ypač pirmąjį trimestrą), nes gali turėti įtakos vaisiaus vystymuisi.

Į gydytoją būtina kreiptis skubiai, jei:

• Vaiką pykina, svaigsta galva, krato drebulys.
• Jis tampa labai mieguistas, irzlus, sutrinka eisena.
• Atsiranda kvėpavimo sutrikimų.

Kaip Prižiūrėti Vaiką, Sergantį Vėjaraupiais?

Svarbiausias tikslas - sumažinti niežulį, apsaugoti odą nuo infekcijų ir padėti vaikui jaustis patogiau.

1. Higiena ir maudynės: Vaiką maudykite kasdien po dušu arba vonioje. Vanduo turi būti drungnas. Rekomenduojama naudoti švelnius antiseptinius prausiklius (pvz., su oktenidino dihidrochloridu), kurie nepažeidžia odos, bet naikina bakterijas. Po maudynių odą švelniai nusausinkite minkštu rankšluosčiu, netrindami.
2. Odos priežiūra: Nebenaudokite briliantinės žalumos ar spiritinių tirpalų - jie dirgina odą. Vietoje to tinka Oktiseptas ar kiti švelnūs antiseptikai, kurie dezinfekuoja pūsleles. Vaikui trumpai nukirpkite nagus, kad nesikasytų, dažnai plaukite rankas.
3. Temperatūros mažinimas: Esant karščiavimui skirkite gydytojo rekomenduotus paracetamolio arba ibuprofeno preparatus. Aspirino vaikams duoti negalima, nes jis gali sukelti pavojingą Reye sindromą.
4. Mityba: Jei pūslelės burnoje - rinkitės skystą, minkštą maistą: sriubas, košes, jogurtus. Po valgio burną praskalaukite švelniais antiseptiniais tirpalais ar ramunėlių nuoviru.
5. Drabužiai ir aplinka: Renkite vaiką minkštais, lengvais medvilniniais drabužiais. Dažnai keiskite patalynę, ją lyginkite. Užtikrinkite, kad kambaryje būtų vėsiau, nes prakaitavimas stiprina niežulį.

Vėjaraupių Gydymas

Specifinio gydymo nuo vėjaraupių nėra. Tai virusinė infekcija, todėl antibiotikai neveiksmingi. Gydymas turi būti paremtas simptomų palengvinimu:

• Karščiavimui mažinti (paracetamolis, ibuprofenas).
• Niežuliui palengvinti (antihistamininiai vaistai, vėsios vonios).
• Odos priežiūra (antiseptiniai tirpalai).

Svarbu vartoti daug skysčių, siekiant išvengti dehidratacijos. Ligos pradžioje galima skirti priešvirusinių vaistų. Kadangi tai labai užkrečiama liga, nuo ligos pradžios sergantysis turi būti izoliuojamas 10 dienų (privaloma neleisti vaiko į darželį, mokyklą, nevesti į lauką).

Taip pat skaitykite: Nėščiųjų teisės darbe Lietuvoje

Kada Vaikas Laikomas Pasveikusiu?

Į darželį ar mokyklą vaikas gali grįžti tik tada, kai:

• Praėjo bent 5 dienos po paskutinės pūslelės atsiradimo.
• Nukrito visi šašeliai.
• Vaikas jaučiasi gerai, nebekarščiuoja.

Dažniausiai tam reikia apie 10-14 dienų.

Vėjaraupių Prevencija - Skiepai

Vienintelė efektyvi vėjaraupių profilaktikos priemonė - skiepai. Jau po pirmos vakcinos dozės įskiepijimo sukuriama veiksminga 80-85 proc. apsauga nuo vėjaraupių infekcijos. Antroji vėjaraupių vakcinos dozė skiriama sustiprinti imunitetui, tuomet susiformuoja 97-99 proc. apsauga nuo infekcijos.

Lietuvoje vėjaraupių vakcina nėra įtraukta į vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, todėl ja galima pasiskiepyti savo lėšomis. Vakcina galima skiepyti vaikus nuo 9 mėn. amžiaus ir suaugusius. Tiek vaikams, tiek suaugusiems rekomenduojamos 2 vakcinos dozės mažiausiai 6 savaičių intervalu.

Rekomenduojama skiepyti šiuos asmenis:

• Visus anksčiau nesirgusius vėjaraupiais vaikus nuo 9 mėnesių amžiaus (ypač lankančius darželius bei mokyklas, sergančius lėtinėmis ligomis, ar turinčius imunodeficitą).
• Suaugusiuosius, kurie slaugo ligonius ir nėra sirgę vėjaraupiais bei kitus asmenis, turinčius didelę kontakto su šia infekcija riziką (darželio personalas, moterys, planuojančios nėštumą, nesirgę tėvai, kurie ruošiasi leisti vaiką į ugdymo įstaigą, medicinos darbuotojai).
• Asmenis, kurių imuninė sistema nusilpusi (sergantieji ŽIV/AIDS, lėtinėmis plaučių, kraujo ligomis, piktybiniais augliais, vartojantieji steroidinius hormonus, imuninę sistemą slopinančius vaistus).
• Anksčiau nesirgusius paauglius ir suaugusiuosius, kurių šeimose yra mažų vaikų.
• Siekiant apsaugoti asmenis, kurių negalima skiepyti, rekomenduojama paskiepyti jų šeimos narius (jei jie anksčiau nėra sirgę vėjaraupiais).
• Moteris, kurios planuoja nėštumą ir nėra sirgusios vėjaraupiais, paskiepyti reikėtų prieš tris mėnesius, kad antroji vakcinos dozė vėliausiai būtų įskiepyta likus mėnesiui iki nėštumo.

Vėjaraupių vakcina negalima skiepyti:

• Nėščiųjų.
• Kūdikių iki 9 mėn.
• Asmenų, kuriems neseniai buvo perpiltas kraujas, imunoglobulinai ar kiti kraujo preparatai ar buvo skiriami (per paskutiniuosius 5 mėnesius).

Vėjaraupių Sergamumo Statistika Lietuvoje

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) surinkta statistika rodo, jog per penkis šių metų mėnesius Lietuvoje užregistruota pusantro karto daugiau vėjaraupių atvejų nei pernai per tą patį laikotarpį (atitinkamai 11 879 ir 7 473). Pernai užregistruoti 13 604 vėjaraupių atvejai. Lyginant su 2015 m. sergamumas vėjaraupiais sumažėjo, tuomet registruoti 15 294 vėjaraupių atvejai. Analizuojant vėjaraupių sergamumo pokyčius per pastaruosius penkerius metus, 2016 m. registruotas mažiausias sergamumas šia infekcine liga. Didžiausias sergamumas buvo 2014 m., tuomet užregistruotas sergamumo rodiklis 760,8 atv./100 tūkst. gyv.

Nors dažniau vėjaraupiais sergama žiemą, ypač daug susirgimų vėjaraupiais užregistruota gegužę.

Skiepai: Ar Verta Skiepytis Nuo Vėjaraupių?

Nors skiepai negali 100 proc. apsaugoti nuo šios užkrečiamosios ligos, susirgimų po pilno pasiskiepijimo pasitaiko ypač retai, įprastai tokiais atvejais simptomai būna lengvesni, galima ligos eiga be niežtinčių pūslelių, o tik su raudonomis dėmelėmis, kartais be karščiavimo. Specialistai apgailestauja, kad šiuo metu šalyje skiepijimo nuo vėjaraupių mastai yra išties maži. Pavyzdžiui, pernai nuo šios infekcijos paskiepyta vos 7,5 tūkst. vaikų ir virš 1 tūkst. suaugusiųjų.

NVSC atstovė primena, kad skiepyti nuo vėjaraupių galima vaikus nuo 9 mėn. Jau dabar yra rengiama nauja Nacionalinė imunoprofilaktikos programa 2024-2028 metams ir viena iš priemonių, kuri tikrai bus įtraukta, bus būtent skiepijimas nuo vėjaraupių biudžeto lėšomis.

Dažniausiai Užduodami Klausimai (DUK)

• Ar galima maudyti vaiką, sergantį vėjaraupiais? Taip, maudyti būtina. Švarus kūnas padeda išvengti pūlinių infekcijų ir pagreitina gijimą. Maudynės turi būti trumpesnės, vanduo - drungnas, o prausikliai - švelnūs ir antiseptiniai. Po maudynių odą reikia nusausinti tapšnojant, bet netrinant.
• Kada būtina kreiptis į gydytoją? Nedelsdami skambinkite gydytojui, jei: vaiką pykina, svaigsta galva, jis praranda pusiausvyrą; atsiranda traukuliai, stiprus galvos skausmas; sunku kvėpuoti arba stipriai kosėja; bėrimai tampa pūlingi ar labai uždegiminiai; karščiavimas tęsiasi ilgiau nei 3 dienas ir nesumažėja nuo temperatūrą mažinančių vaistų.
• Kaip apsaugoti kitus šeimos narius? Sergantį vaiką laikykite atskirame kambaryje, jei įmanoma. Dažnai vėdinkite patalpas, plaukite rankas, dezinfekuokite paviršius. Jei šeimoje yra neskiepytų vaikų ar suaugusiųjų, pasitarkite su gydytoju dėl skiepų po kontakto.
• Ar galima eiti į lauką sergant vėjaraupiais? Taip, bet tik tada, kai vaikas neturi karščiavimo ir jaučiasi pakankamai gerai. Pasivaikščiojimai grynam ore gali pagerinti savijautą, tačiau reikėtų vengti kontakto su kitais vaikais, kad liga neplistų.
• Ar galima tepti pūsleles briliantine žaluma? Ne. Briliantinis žaliasis tirpalas ar spiritiniai skysčiai šiandien nerekomenduojami, nes jie dirgina odą. Vietoje jų naudokite švelnius antiseptikus (pvz., Octenisept), kurie dezinfekuoja, bet nepažeidžia odos.
• Kada vaikas gali grįžti į darželį ar mokyklą? Vaikas gali eiti į ugdymo įstaigą tik tada, kai: praėjo bent 5 dienos po paskutinės pūslelės atsiradimo; nukrito visi šašeliai; jis visiškai pasveiko ir jaučiasi gerai.
• Ar galima vėjaraupiais sirgti pakartotinai? Dažniausiai - ne. Persirgęs žmogus įgyja ilgalaikį imunitetą.

tags: #ar #gali #neskiepytas #vaikas #uzsikresti #vejaraupiais