Baltijos kelias - tai daugiau nei tik istorinis įvykis; tai neprievartinio pasipriešinimo simbolis, įkūnijantis Baltijos valstybių kovą už Nepriklausomybę. Ši gyva grandinė, nutiesta 1989 m. rugpjūčio 23 d., sujungė Vilnių, Rygą ir Taliną, simbolizuodama trijų tautų vienybę ir ryžtą siekti laisvės. Minint Molotovo-Ribentropo pakto 50-ąsias metines, Baltijos kelias tapo galingu manifestu, parodžiusiu pasauliui Baltijos valstybių apsisprendimą atkurti savo valstybingumą. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip gimė idėja įamžinti šį įvykį paminklu.
Molotovo-Ribentropo paktas: kelias į tragišką likimą
1939 m. rugpjūčio 23 d. pasirašytas Molotovo-Ribentropo paktas, dar vadinamas Stalino ir Hitlerio paktu, tapo lemtingu įvykiu Rytų Europai. Šis nacistinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos nepuolimo susitarimas su slaptuoju protokolu padalijo Rytų Europą į įtakos zonas, nubrėždamas nepriklausomų valstybių pasidalijimo linijas ir numatydamas jų valstybingumo panaikinimą. Lietuva tapo abiejų šalių teritorinių mainų objektu. Šis įvykis priartino Antrojo pasaulinio karo pradžią ir lėmė tragišką Lenkijos, Suomijos ir Baltijos valstybių likimą, o Estiją, Latviją ir Lietuvą penkiems dešimtmečiams užsklendė kitapus „geležinės uždangos“.
Pasipriešinimas okupacijai ir Nepriklausomybės siekis
1940 m. Sovietų Sąjunga, pasinaudodama Molotovo-Ribentropo paktu, įvykdė agresiją prieš nepriklausomas Baltijos valstybes. Estija, Latvija ir Lietuva neteko valstybingumo, buvo okupuotos ir aneksuotos bei prijungtos prie šalies okupantės SSRS. Prasidėjo masinės represijos, žudymai, trėmimai. Tačiau Baltijos tautos nepasidavė. 1944-1953 m. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje vyko ginkluotas pasipriešinimas - partizaninis karas prieš sovietų okupantus. Vėliau, jį žiauriai nuslopinus, tęsėsi neginkluotas antisovietinis pasipriešinimas, kurio tikslas buvo Nepriklausomybės atkūrimas.
1978 m. įsikūrusi Lietuvos laisvės lyga savo programinėje deklaracijoje atvirai propagavo Nepriklausomybės siekius, Lietuvos laisvės klausimą kėlė tarptautiniuose forumuose. LLL narių parengti dokumentai turėjo didelės įtakos pasipriešinimo judėjimui ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Baltijos respublikose, sukėlė atgarsį ir tarptautiniu mastu. Svarbiausias iš jų buvo 45 pabaltijiečių memorandumas, kuriuo buvo kreiptasi į Atlanto chartą pasirašiusių šalių vyriausybes ir Jungtinių Tautų Generalinį Sekretorių, reikalaujant paskelbti Molotovo-Ribentropo paktą negaliojančiu ir „išvesti svetimas kariuomenes iš Pabaltijo“. Šis memorandumas sulaukė didelio tarptautinio dėmesio ir buvo skaitomas per užsienio radijo stočių transliuojamas laidas, kurias, nors ir stipriai sovietų struktūrų trukdomas, buvo galima išgirsti ir okupuotose Baltijos šalyse.
Atgimimas ir kelias į Baltijos kelią
1987 m. rugpjūčio 23 d. Lietuvą sudrebino Lietuvos laisvės lygos Vilniuje, prie Adomo Mickevičiaus paminklo, surengtas pirmasis viešas nesankcionuotas mitingas, kuriame dar kartą buvo primintas nusikalstamas Molotovo-Ribentropo paktas ir jo slaptieji protokolai. Mitingo metu buvo reikalaujama likviduoti šio pakto ir slaptųjų protokolo padarinius, grąžinti Lietuvos Nepriklausomybę. 1988-ieji Baltijos šalyse buvo politinių permainų metai, prasidėjo Atgimimas. Baltijos šalių gyventojai vis aktyviau pradėjo domėtis šalies aktualijomis, kelti gamtosaugos, kultūros, paveldosaugos klausimus, aktyviai dalyvavo sprendžiant savo krašto problemas, viešai buvo diskutuojama apie stalinizmo nusikaltimus, trėmimus, kūrėsi įvairūs klubai, judėjimai.
Taip pat skaitykite: Viskas apie vištos kiaušinio formavimąsi
1988 m. birželio 3 d. Vilniuje įkurta Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinė grupė. Stalino ir Hitlerio paktas, jo slaptieji protokolai buvo nuolat keliami į viešumą ir smerkiami Sąjūdžio mitinguose, spaudoje. 1988 m. rugpjūčio 23 d. Vilniuje, Rygoje ir Taline Sąjūdžio, Estijos ir Latvijos liaudies frontų organizuotuose daugiatūkstantiniuose mitinguose buvo pasmerktas nusikalstamas Molotovo-Ribentropo paktas ir jo slaptieji protokolai.
Sąjūdis triuškinama persvara laimėjo rinkimus į SSRS liaudies deputatus 1989 m. kovo 26 d. Tai parodė Sąjūdžio politinę brandą, organizuotumą ir politinį svorį sprendžiant Lietuvos ateitį.
Baltijos kelio idėja
Apie tai, kad būtina rengtis paminėti nusikalstamo Molotovo-Ribentropo pakto ir jo slaptųjų protokolų 50-ąsias metines ir juos pasmerkti pademonstruojant pasauliui Baltijos valstybių siekį atkurti savo Nepriklausomybę, buvo kalbama nuo 1988 m. rugpjūčio 23 d. mitingų. Dar iki Baltijos Asamblėjos susirinkę Sąjūdžio, Estijos ir Latvijos liaudies frontų atstovai diskutavo, kaip visiems kartu paminėti šį svarbų įvykį, lėmusį nepriklausomų Baltijos valstybių likimą. Estai pasiūlė susijungti gyvąja žmonių grandine. Iš pradžių kilo idėja, kad gyvoji žmonių grandinė galėtų jungti ne tik tris Baltijos valstybes, bet ir Lenkiją, t. y. sujungti nusikalstamo pakto ir slaptųjų protokolų aukų sostines Taliną, Rygą, Vilnių ir Varšuvą. Tačiau diskusijose, išanalizavus situaciją, buvo prieita prie bendros nuomonės, kad SSRS ypač stipriai kontroliuoja sienas ir gyvoji žmonių grandinė, jungianti Baltijos valstybes ir Lenkiją bus nutraukta. Atsisakyta ir idėjos sujungti Besarabiją per Gudiją ir Ukrainą, nes praktiškai jos nebūtų galima įgyvendinti dėl didelio atstumo ir reikalingo žmonių skaičiaus.
Po ilgų diskusijų 1989 m. liepos 15 d. Baltijos Tarybos posėdyje Pernu galutinai išrutuliota mintis susieti Estijos, Latvijos, Lietuvos valstybes gyvąja grandine - Baltijos keliu, jungiančiu tris sostines: Vilnių, Rygą ir Taliną. Estijos liaudies fronto atstovai pasiūlė organizuoti bendrą radijo laidą, sukurti vieną renginio emblemą, išleisti plakatus, ženkliuką, sukurti dainą, po šios akcijos surengti mitingus Estijos ir Latvijos, Latvijos ir Lietuvos pasieniuose. Sąjūdžio atstovai pasiūlė sukviesti nacionalinių judėjimų parlamentarus, kad kiekviena Baltijos valstybė atskirai priimtų rezoliuciją dėl nusikalstamo Stalino ir Hitlerio pakto ir jo slaptųjų protokolų.
Baltijos kelio paminklai: atminties įamžinimas
Baltijos kelias jau įamžintas daugybe atminimo ženklų - koplytstulpių, kryžių, akmenų, kurie išsibarstę per visą trasą. Šie paminklai, pastatyti taikų ryžtą būti nepriklausomiems demonstravusių žmonių, primena apie Baltijos kelio svarbą ir vienybę. Ukmergės rajone, prie automagistralės Vilnius-Panevėžys, stovi per dešimt tokių paminklų, kuriuos pastatė savivaldybių, kurių gyventojai susikibę rankomis stovėjo Baltijos kelio gyvojoje grandinėje, atstovai, kai kurie atsirado privačia iniciatyva.
Taip pat skaitykite: Kaip natūraliai sumažinti gimdymo skausmą
„Laisvės kelias“: kolektyvinis atminimas
Vienas iš naujausių ir ambicingiausių projektų, skirtų įamžinti Baltijos kelio atminimą, yra skulptūra „Laisvės kelias“. Šio projekto idėja gimė Tado Gutausko iniciatyva, siekiant įveikti apatiją, pesimizmą ir susipriešinimą, vyraujančius visuomenėje. „Laisvės kelias“ - tai kovos už nepriklausomybę atminimas ir laisvės bei vienybės simbolis ateities kartoms. Tai - raginimas nepamiršti vienybės idėjų, padėjusių Lietuvai prieš dvidešimt metų išsikovoti laisvę.
Ši skulptūra yra kolektyvinis kūrinys - kiekvienas galėjo įsigyti specialią plytą, iš kurių buvo sumūryta skulptūra. Skulptūrą-sieną sudaro per 20 tūkst. vardinių plytų, kurių įsigijo Lietuvos gyventojai ir išeiviai iš 31-os šalies penkiuose žemynuose. Oficialus „Laisvės kelio“ skulptūros atidarymas įvyko rudenį, o rugpjūčio 23 d. simbolinė plytų mūrijimo ceremonija buvo suorganizuota minint Baltijos kelio metines.
Taip pat skaitykite: Viskas apie motinystės išmokas