Gyvybė - tai neįkainojamas ir sudėtingas procesas, kurio pradžia - apvaisinimas. Šis biologinis įvykis sukelia daugybę klausimų ne tik mokslininkams, bet ir visuomenei, ypač etikos, moralės ir teisės srityse. Šiame straipsnyje nagrinėsime apvaisinimo biologinę esmę, susijusias problemas ir skirtingas nuomones, kad geriau suprastume šį gyvybės pradžios fenomeną.
Apvaisinimo procesas: biologinis požiūris
Bendriausia medikų išvada teigia, kad biologiškai gyvybės pradžia yra organizmo susiformavimas. Apvaisinimas - tai procesas, kurio metu vyriška lytinė ląstelė (spermatozoidas) susijungia su moteriška lytine ląstele (kiaušialąste), suformuodama zigotą - pirmąją naujo organizmo ląstelę. Zigotoje yra visa genetinė informacija, reikalinga individui vystytis.
Embrionas - tai besivystantis organizmas ankstyvoje stadijoje. Nors besivystantis embrionas nėra vien motinos kūno dalis - tai visiškai skirtingas biologinis darinys, esantis joje. Embrionas turi savo genetinę tapatybę, dinamizmą bei vystymosi planą.
Embriono statusas: moralinės ir teisinės dilemos
Vis dar ginčijamasi, kada embrionas tampa žmogumi. Embrionas neturi jokio teisinio statuso, kol įstatymuose jis nėra įvardintas kaip asmuo. Iki tol motina gali elgtis su juo, kaip ji pati nori.
Daugelis sako, jog embrionas - tai „būsimas žmogus“. Embrionas yra visiškai priklausomas nuo motinos arba (IVF atveju) nuo medicinos technikų, tačiau priklausomybė niekaip nepažeidžia tapatybės. Žiūrint iš genetinio požiūrio taško, embrionas yra atskira, genetiškai nepriklausoma žmogiška būtybė.
Taip pat skaitykite: Progesterono žvakutės po IVF
Dirbtinis apvaisinimas: pagalba ar iššūkis?
Šiuo metu Europoje vis labiau įsigali dirbtinio apvaisinimo praktika, kaip vienas iš būdų gydyti nevaisingumą. Dirbtinis apvaisinimas (in vitro fertilizacija, IVF) - tai procesas, kurio metu kiaušialąstės apvaisinamos spermatozoidais už moters kūno ribų, o vėliau apvaisintas embrionas perkeliamas į motinos gimdą.
Bažnyčia neremia dirbtinio apvaisinimo, tačiau tai nereiškia, kad Bažnyčiai nerūpi nevaisingos poros. Tikroji Bažnyčios pozicijos priežastis yra pagarba santuokai, sutuoktinių ir būsimo kūdikio orumas. Apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF - in vitro fertilizacija) yra neteisinga medicina, menka medicina, jeigu išvis ją galime vadinti medicina. Išties tai veterinarinė procedūra ir gana neveiksminga. Jeigu ji naudojama medicininiam gydymui, tai dėl priežasčių, kurios mažai ką bendro turi su medicininiu pragmatizmu. Metodas yra labai neveiksmingas, pavojingas ir labai apsunkinantis moterį, sukelia daug sveikatos problemų pradėtam kūdikiui. Bažnyčia remia pagalbą pradėjimui, su sąlyga, kad jis vyksta tarp sutuoktinių poros be jokio trečiojo asmens įsikišimo. Galima medicininė pagalba, asistencija - chirurginio ar medicininio pobūdžio (pavyzdžiui, kiaušialąstės perkėlimas už kliūties) - tačiau pats pradėjimas privalo būti santuokinio akto pasekmė.
Vaisingumo klinikos yra vertinamos labai kritiškai dėl apvaisinimo procese neišvengiamo keleto embrionų sukūrimo, kurių nepanaudotieji yra išmetami arba naudojami kitiems tikslams.
Alternatyvos dirbtiniam apvaisinimui: NaProTechnology
NaProTechnologija (arba Natūrali prokreacinė technologija) yra paprasčiausiai gera ginekologija. Ji prasideda nuo geros diagnozės, o paskui vyksta sunkus darbas, siekiant pašalinti pačią nevaisingumo priežastį. Tad čia vadovaujamės ta pačia logika, kurios visi tikimės iš kiekvieno gydytojo, kai pas jį apsilankome.
Nevaisingumas: priežastys ir sprendimai
Nevaisingumas yra poros problema, turime visada tai turėti omenyje. Yra atvejų, kai abu sutuoktiniai yra sveiki, tačiau negali susilaukti vaikų dėl imunologinių problemų. Viena jų, pradėjimo atidėliojimas. Turime neužmiršti, kad moters vaisingumo aukščiausias taškas pasiekiamas 18-25 metų amžiuje, o vėliau reikšmingai sumažėja. Mūsų laikais moterys, deja, stengiasi pirmiausia pabaigti studijas, pradėti karjerą ir kartais užmezga santykius su partneriu. Lytiniu keliu platinamos ligos taip pat yra svarbus dalykas. Jos pačios gali būti problema arba tapti kitų problemų priežastimi. Hormoninė kontracepcija gali išbalansuoti (net ir negrįžtamai) moters kūno hormonų sistemą. Prastas maitinimasis, stresas, alergijos… Visa tai gali sukelti nevaisingumą.
Taip pat skaitykite: Nevaisingų porų teisės po veto
Vertinant iš vyro perspektyvos, reikia pasakyti, jog vyro kūno struktūra kur kas paprastesnė, tad ir nevaisingumo priežasčių kur kas mažiau.
Abortai: teisė rinktis ar gyvybės atėmimas?
Lietuvoje apie abortus daugiausiai kalbama tik iš neigiamos pusės, tačiau kas ketvirtas nėštumas mūsų šalyje nutraukiamas būtent šiuo būdu. Aborto debatų esmė yra ne moters teisė pačiai rūpintis savo kūnu ir ne vaisiaus teisė būti visiškai apsaugotam įstatymo. Dėl teiginio, kad toks vaisius atlieka sąmoningus judesius, vis dar ginčijamasi, nes abortų šalininkų organizacijos pateikia įrodymų, kad tie judesiai - tik nevalingi refleksai.
Biblijoje nėra apibrėžtas abortas ar nustatytas konkretus laikas, kada prasideda žmogaus gyvybė. Net dabar yra žmonių, atliekančių šias operacijas nelegaliai, vos ne buitinėmis sąlygomis, ir moterų, kurios naudojasi jų paslaugomis. Visiškas abortų uždraudimas atneštų katastrofiškų padarinių. Racionalu būtų nebent stengtis didinti visuomenės sąmoningumą, rūpintis seksualiniu švietimu ir kartu mažinti tokių nėštumo nutraukimo atvejų skaičių.
Šeimos samprata: tradicijos ir naujovės
Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę. Šeima galime vadinti tik žmonių grupę. Šeima gali būti suprantama kaip visuomenės ląstelė, svarbiausia asmens buities organizavimo forma pagrįsta santuoka ir giminyste. Šeima - natūrali visų jos narių gyvenimo bei gerovės aplinka, atliekanti labai svarbias giminės pratęsimo, jaunosios kartos auklėjimo ir šeimos narių materialinės bei moralinės savitarpio paramos funkcijas.
Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje šeimos (family life) samprata buvo konkretizuota nukrypstant nuo tradicinio šeimos supratimo, kad šeimą privalo sudaryti sutuoktinių pora. Šeimyninis gyvenimas apibrėžiamas kaip labai artimų santykių de facto ir de jure egzistavimas, tarp dviejų ir daugiau asmenų, kurie yra sukūrę šeimą. Ne tik santuokinė, bet ir nesantuokinė šeima yra pripažįstama "šeima" Konvencijos prasme, o nesantuokiniai ryšiai gali būti laikomi šeima, jeigu partneriai nuolat kartu gyvena ir bendrai tvarko namų ūkį.
Taip pat skaitykite: Vaikų susilaukimas be pagalbinio apvaisinimo
Teisė į šeimą: dirbtinis apvaisinimas ir netradicinės šeimos
Reglamentuojant dirbtinio apvaisinimo technologijų taikymą, leidžiant šias procedūras atlikti ne tik sutuoktiniams, bet ir netradicinėms šeimoms, jų pripažinimas pasidarytų neišvengiamas. Esant galimybei taikyti dirbtinio apvaisinimo technologijas netradicinėms šeimoms iš esmės griauna tradicinės šeimos sampratą.
tags: #apvaisinimo #biologine #esme