Įvadas
Lietuvoje vis daugiau dėmesio skiriama vaikų su specialiais poreikiais ugdymui ir integracijai į visuomenę. Kas dešimtas Lietuvos mokinys turi specialiųjų ugdymosi poreikių, todėl būtina užtikrinti tinkamą aplinkos pritaikymą, kuris leistų šiems vaikams sėkmingai mokytis, tobulėti ir dalyvauti visuomenės gyvenime. Šiame straipsnyje aptarsime aplinkos pritaikymo svarbą, iššūkius ir galimus sprendimo būdus, siekiant užtikrinti įtraukųjį ugdymą ir lygias galimybes visiems vaikams.
Specialieji poreikiai: apibrėžimas ir svarba
Dar 1991 metais priimtame Lietuvos Respublikos Švietimo įstatyme buvo pateiktas apibrėžimas: „specialiųjų poreikių mokinys - mokinys, kurio galimybės mokytis ir dalyvauti visuomenės gyvenime yra ribotos dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų“. Specialieji poreikiai nustatomi tuomet, kai reikia parinkti vaikui ugdymo turinį, metodus, būdus ar darbo tempą bei aplinką, pritaikyti reikiamas priemones, ugdymo procese teikti tikslingą pedagoginę, psichologinę ar socialinę pagalbą.
Specialusis poreikis atsiranda tada, kai vaikui prireikia specialiosios pagalbos. Taip gali nutikti dėl įgimtų ar įgytų ilgalaikių vaiko sveikatos sutrikimų ir nepalankių aplinkos veiksnių. Apie 8 tūkst. (10 %) visų vaikų su specialiais poreikiais turi intelekto, judėjimo, regos ar klausos negalią. Pusė jų mokosi bendrojo lavinimo mokyklų bendrojo lavinimo klasėse, kita pusė - specialiosiose klasėse arba specialiosiose mokyklose.
Svarbu atsisakyti medicininio modelio, nes jis tarsi paženklindavo vaiką, kuriam reikia specialios pagalbos, akcentavo jo negalią, o ne priemones, galinčias padėti šio vaiko integracijai. Galima teigti, kad mokyklose įvyko tyli revoliucija: mokykla atsivėrė mokinių individualių savybių įvairovei.
Valstybės vaidmuo užtikrinant pagalbą
Vaikai su individualiais poreikiais yra daugiau priklausomi nuo kitų asmenų pagalbos, ypač šeimos narių. Todėl valstybė turi suteikti pagalbą vaikams su individualiais poreikiais ir jų šeimoms. Valstybė turi užtikrinti, kad vaikai su individualiais poreikiais būtų kuo daugiau įtraukiami į visuomenę.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai vaikų globos įstaigose
Tam gali reikėti specializuotos pagalbos, pvz., švietimo programų pritakymo vaikams su individualiais poreikiais, asistento pagalbos, veiklų dienos centruose. Vaikai su sunkia negalia globos įstaigose turėtų gyventi tik išimtiniais atvejais, kai to reikia geriausiems vaiko interesams užtikrinti. Valstybė turi suteikti pagalbą ir išmokas šeimoms, kurios augina vaiką su individualiais poreikiais, kad būtų užtikrinti geriausi vaiko interesai vystantis, saugant vaiko sveikatą bei vaikui mokantis. Šeimos, auginančios vaikus su individualiais poreikiais, gali gauti pagalbą, kurią užtikrina nacionalinis teisinis reglamentavimas.
Žmogaus teisės neįtvirtina konkrečios pagalbos, kurią valstybė yra įpareigota suteikti. Tačiau valstybės teikiama pagalba turėtų užtikrinti vaiko su negalia pagrindinius poreikius ir suteikti galimybę šeimoms bei vaikams dalyvauti visuomenėje. Kad vaikas galėtų gauti pagalbą, jam turi būti nustatyta negalia (neįgalumas). Valstybės pagalba garantuojama nepaisant negalios pobūdžio. Negalia nustatoma vadovaujantis Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymu, tam reikalingos specialios medicinos ir kitos žinios.
Aplinkos pritaikymo svarba
Atsižvelgiant į mokinio ugdymosi poreikius, svarbu pritaikyti ir mokymo(si) aplinką, kuri skatintų mokinių aktyvų dalyvavimą, mokymosi motyvaciją ir pažangą. Tai apima tiek fizinės mokymo(si) erdvės, tiek informacinės aplinkos pritaikymą ir šiuolaikinių technologijų naudojimą. Mokiniams, turintiems negalių ar mokymosi sutrikimų, mokymo(si) aplinkos pritaikymas tampa esminiu veiksniu, kuris gali padėti jiems jaustis įtrauktiems, motyvuotiems ir pajėgiems įgyvendinti savo potencialą ir užtikrintų jų lygiavertį dalyvavimą ugdymo procese.
Lietuvos įtraukties švietime centro specialistai parengė rekomendacijas, kurios padės užtikrinti fizinės ir informacinės aplinkos prieinamumą mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių. Svarbu atkreipti dėmesį į kalbos, aktyvumo ir dėmesio, emocijų, motorikos sutrikimus. Taip pat svarbu atsižvelgti į vaikus su dideliais ir labai dideliais specialiaisiais poreikiais ir jiems pritaikyti specialias programas.
Fizinės aplinkos pritaikymas
Fizinės aplinkos pritaikymas apima įvairius aspektus, tokius kaip:
Taip pat skaitykite: Tyrimai apie globos namus Lietuvoje
- Patalpų pritaikymas: užtikrinti patogų judėjimą vežimėliams, įrengti pandusus, liftai, pritaikyti tualetai.
- Apšvietimas: pasirūpinti tinkamu apšvietimu, kuris nebūtų per ryškus ar per silpnas, vengti atspindžių.
- Akustika: sumažinti triukšmą klasėse, naudoti garso izoliacines medžiagas.
- Baldai: parinkti ergonomiškus baldus, kurie atitiktų vaikų poreikius ir leistų jiems patogiai sėdėti ir dirbti.
- Sensorinė aplinka: įrengti raminamasias zonas, kuriose vaikai galėtų atsipalaiduoti ir pailsėti nuo sensorinės perkrovos.
Informacinės aplinkos pritaikymas
Informacinės aplinkos pritaikymas apima:
- Mokymo priemonių pritaikymas: naudoti didesnį šriftą, aiškius ir paprastus paveikslėlius, pritaikyti tekstus pagal vaikų skaitymo lygį.
- Technologijų naudojimas: naudoti kompiuterius, planšetinius kompiuterius, specialias programas, kurios padėtų vaikams mokytis ir bendrauti.
- Alternatyvi komunikacija: naudoti paveikslėlius, gestus, simbolius, jei vaikas negali kalbėti.
- Individualizuotos programos: sudaryti individualias dienotvarkes, pritaikyti ugdymo elementus.
Socialinė adaptacija ir bendradarbiavimas
Pagrindinis pedagogų ir specialiųjų pedagogų tikslas - vaikų socialinė adaptacija. Mokomasi apsitarnauti, paprašyti pagalbos ir ją priimti. Labai svarbus bendradarbiavimas su tėvais, stengiantis siekti bendro sutarimo vaikų ugdymo klausimais. Tėvai aktyviai dalyvauja ugdymo procese, įvairiose veiklose.
Vaikai su specialiais poreikiais taip pat dalyvauja įstaigos gyvenime, parodėlėse, šventėse. Tai padeda pasiekti teigiamų rezultatų, tobulėja vaikų gebėjimai ir galios.
Autizmo spektro sutrikimai: specialus dėmesys
Autizmo spektro sutrikimai yra viena plačiausiai tyrinėjamų vaikų psichiatrijos sričių. Tačiau Lietuvoje su autizmo spektro sutrikimų turinčiais vaikais dirbantiems specialistams bei jų šeimoms labai trūksta bendrosios informacijos apie šių sutrikimų ypatumus. Šiuo metu Lietuvoje naudojami metodai orientuoti į elgesio terapiją, tačiau trūksta į santykį orientuotų modelių. Kita problema ta, jog visi medicinos centrai, skirti suteikti pagalbą šeimoms auginančioms vaikus su specialiais poreikiais, yra išsidėstę didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Todėl mažesnės savivaldybės stokoja patyrusių specialistų bei resursų.
SCERTS - socialinis-komunikacinis, emocijų reguliavimo ir transakcinės pagalbos modelis. Šis modelis orientuojasi į gydytojus vaikų ir paauglių psichiatrus, psichologus, ergoterapeutus, logopedus, socialinius darbuotojus, pedagogus. Daugelis šių specialistų savo praktikoje susiduria su vaikais, turinčiais autizmo spektro sutrikimų, tačiau neretai stokoja žinių, kaip konkrečiai tokiems vaikams galima padėti.
Taip pat skaitykite: Individualizuotas ugdymas Suomijos darželiuose
SCERTS metodika išsiskiria tuo, kad ji apima įvairias vaiko raidos sritis (komunikacinę, socio-emocinę, kognityvinę ir motorinę) ir labiau nei kitos naudojamos metodikos, taikosi į psichoemocinę būseną. Projekto metu bus glaudžiai bendradarbiaujama su mažosiomis Lietuvos savivaldybėmis - Joniškio r., Kaišiadorių r., Kazlų Rūdos bei Varėnos r. Taip mažinant sveikatos teikiamų paslaugų atskirtį tarp Lietuvos didelių miestų ir mažų miestelių.
Šiuo projektu bus siekiama mažinti teikiamų sveikatos paslaugų netolygumus tarp Lietuvos savivaldybių bei prisidėti prie paslaugų trūkumo mažinimo pasirinktai tikslinei grupei. Didžiausia koncentracija patyrusių specialistų yra Lietuvos didžiuosiuose miestuose. Todėl šis projektas orientuojasi į mažąsias savivaldybes, kuriose stinga specialistų, mokančių naudoti ir pritaikyti inovatyvius gydymo metodus darbui su specialiųjų poreikių vaikais.
SCERTS modelio pritaikymas Lietuvoje
Projektu siekiama apmokant specialistus pritaikyti naują Lietuvoje SCERTS metodiką darbui su ASS turinčiais vaikais. Šią metodiką galima sklandžiai taikyti Lietuvoje, kadangi šalyje pacientams prieinamos visų modelyje dalyvaujančių specialistų paslaugos - vaikų ir paauglių psichiatrų, psichologų, ergoterapeutų, logopedų, pedagogų, socialinių darbuotojų, spec. pedagogų. Daugelis šių specialistų savo praktikoje susiduria su vaikais, turinčiais autizmo spektro sutrikimų, tačiau neretai stokoja žinių, kaip konkrečiai tokiems vaikams galima padėti. Lietuvoje stinga visus šiuos specialistus apjungiančių darbo strategijų, kad pagalba būtų nuosekli, apimanti visas vaiko gyvenimo sritis - tiek sveikatos specialistus, tiek pedagogus, tiek šeimos ir draugų aplinkas.
ASS turinčių vaikų šeimoms dažnai neužtenka pinigų pirkti visų reikiamos komandos narių reguliarias paslaugas visus metus, kadangi dalies specialistų pagalba iš valstybės biudžeto teikiama tik labai ribotą skaičių kartų per metus. Remiantis moksliniais įrodymais pagrįsta SCERTS metodika, kuri apima vaiko išplėstinę šeimą, mokyklą bei socialinę aplinką, teikiama nuosekli, kompleksinė pagalba.
UAB „Medgintras“ vykdomo projekto „SCERTS modelio pritaikymas Lietuvoje“ tikslas - sveikatos paslaugų netolygumų mažinimas, adaptuojant Lietuvoje nenaudotą metodiką darbui su autizmo spektro sutrikimų turinčiais vaikais, apmokant specialistus bei išplėstinės šeimos narius. Šis tikslas tiesiogiai atliepia bendrą programos „Socialinės integracijos stiprinimo mechanizmai vaikams ir jaunuoliams su aukštos rizikos elgsena ir (ar) iš nepalankių aplinkų“ pagal 2014-2021 m. Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo programos „Sveikata“ tikslą - prevencijos gerinimas ir sveikatos netolygumų mažinimas.
Projekto veiksmų planas
Atsižvelgus į esamas problemas bei įvertinus teikiamų paslaugų trūkumus tikslinei projekto grupei, siekiama prasmingų pokyčių Lietuvos vaikams. Sudarytas veiksmų planas nurodantis projekto eigą bei tęstinumą:
- Iš užsienio įsigyti, paruošti ir adaptuoti naudojimui, Lietuvoje dar netaikomą, SCERTS metodiką.
- Pasitelkiant metodiką ir partnerio žinias, apmokyti specialistus ir išplėstinės šeimos narius mažosiose savivaldybėse, taip mažinant teikiamų sveikatos paslaugų atskirtį tarp savivaldybių.
- Viešinti projektą ir juo pasiektus rezultatus naudojantis Norvegijos finansinio mechanizmo lėšomis ir mažinti stigmatizaciją visuomenėje.
- Įgyvendinti užsibrėžtus dvišalės partnerystės tikslus, bendradarbiaujant su specialistais, dirbančiais su ASS turinčiais vaikais bei jų šeimomis.
- Užtikrinti projekto rezultatų tvarumą po projekto pabaigos. Tai užtikrinama vykdant veiklas, susijusias su specialistų mokymu, suteikti sąlygas jau apmokytiems specialistams kelti savo kompetenciją bei suteikti metodika paremtas paslaugas vaikams, turintiems ASS.
Pasiekus užsibrėžtus uždavinius, UAB „Medgintras“ kartu su partnere įgyvendinamas projektas pristatys Jungtinėje Karalystėje, kur iš „Brookes Publishing“ (JAV) įsigyta ir Lietuvai adaptuota SCERTS metodika. Ši metodika iki šiol nebuvo taikoma Lietuvoje. Pagal šią metodiką bus apmokyti Joniškio r., Kaišiadorių r., Kazlų Rūdos, Varėnos r. savivaldybių specialistai, dirbantys su vaikais, turinčiais ASS, bei jų išplėstinės šeimos nariai.
SCERTS modelis buvo sukurtas padėti vaikams, turintiems ASS, įgyti socialinio bendravimo įgūdžių ir užtikrinti spartesnę natūralią raidą. Šios metodikos tikslas - sukurti spontanišką funkcionalų bendravimą ir santykius su bendraamžiais bei suaugusiais, išmokyti susitvarkyti su kasdieniniais iššūkiais ir prisitaikyti prie dinamiškos aplinkos, gebant reguliuoti savo emocines reakcijas.
Bendruomenės, mokyklos ir draugų įtraukimas
- Bendruomenė. Į programą bus įtraukiami savivaldybės administracijos atstovai, švietimo skyriaus vadovai, kurie organizuoja visą bendrą pagalbą vaikui. Gilinti žinias bus kviečiami socialiniai darbuotojai, kurių tiesioginis darbas yra specialiųjų poreikių vaikų integracija visuomenėje, adaptacija bendruomenėje, įtraukiant juos ir jų šeimas į konkrečioje aplinkoje vykdomas grupines veiklas.
- Mokykla. Mokymuose dalyvaus mokytojai, bus skatinami dalyvauti mokyklos administracijos atstovai. Viena iš pagrindinių sričių, kuriose taikoma SCERTS metodika - mokykla. Mokykloje su modeliu susipažinę pedagogai ir spec. pedagogai taikys išmoktas technikas ir kurs naują santykį su ASS turinčiu vaiku. Modelyje akcentuojamas ne tik mokytojų, bet visos klasės vaikų įtraukimas, kurie skatinami empatiškai reaguoti į ASS vaiką.
- Draugai. Vaikų bendravimą organizuoja bei stipriai veikia tėvai ir mokymo įstaigos darbuotojai, todėl draugai įtraukiami per artimųjų ir mokytojų mokymą. Draugai bus įtraukti skatinti bendravimą, padėti kurti draugiškus santykius, iškilus sunkumams, suteikti pagalbą. Draugų įtrauktis bus aptariama II ir III mokymų etape, o procesas aptariamas individualiose konsultacijose.
Viso projekto ir viešinimo metu bus siekiama ne tik tiesiogiai padėti vaikams turintiems ASS. Projekto įgyvendinimo metu naudojama nauja Lietuvoje SCERTS metodika atliepia tikslinės grupės - vaikų, turinčių ASS bei jų šeimos narių poreikius.
Finansavimas ir projekto nauda
Šio projekto įgyvendinimui būtinos EEA ir Norvegijos finansinio mechanizmo lėšos, kurios bus naudojamos metodikai įsigyti, mokomajai medžiagai paruošti, specialistų bei vaikų, turinčių ASS, šeimos narių apmokymui. Taip pat gautų rezultatų analizavimui, projekto viešinimui, taip mažinant teikiamų paslaugų trūkumą tikslinei grupei.
Specialistai sutaria, jog psichikos sveikatos paslaugų vaikams pasiekiamumas ir kokybė Lietuvoje yra nepakankama. Tačiau šis atotrūkis yra dar didesnis specialiųjų poreikių turintiems vaikams, o ypatingai - ASS turintiems vaikams. Tiesioginę projekto naudą gaunanti tikslinė grupė yra specialiųjų poreikių vaikai (turintys elgesio ir emocijų sutrikimus, negalią ar raidos sutrikimus). Šiuo atveju, autizmo spektro ir su tuo susijusius raidos sutrikimus turintys vaikai. Taip pat tiesioginę nauda gauna šių vaikų šeimos nariai bei specialistai dirbantys su specialiųjų poreikių vaikais (psichiatrai, psichologai, ergoterapeutai, logopedai, socialiniai darbuotojai, pedagogai). Netiesioginę projekto naudą gaunanti tikslinė grupė yra Kaišiadorių, Joniškio, Varėnos bei Kazlų Rūdos savivaldybės, kuriose bus vykdomas projektas. Taip pat šių savivaldybių ugdymo įstaigos, vietos bendruomenės, vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimų, draugai/klasiokai.
Projektas "SCERTS modelio pritaikymas Lietuvoje": informacija
- Projekto vykdytojas: UAB MEDGINTRAS
- Projekto pavadinimas: SCERTS modelio pritaikymas Lietuvoje
- Projekto kodas: LT03-2-SADM-K01-035
- Tinkamų finansuoti projekto išlaidų suma: Projektui įgyvendinti skiriama iki 230748,42 eurų, iš kurių iki 196 136,16 eurų yra Europos ekonominės erdvės finansavimo mechanizmo lėšos ir iki 34 612,26 eurų yra bendrojo finansavimo lėšos.
- Sutarties pasirašymo data: 2021 m. birželio 11 d.
- Projekto įgyvendinimo terminas: 2021 m. birželio 11 d. - 2024 m.
Iššūkiai integruojant specialiųjų poreikių mokinius
Transformacija į įtraukųjį ugdymą buvo sunkus iššūkis mokytojams. Tai buvo iššūkis ir mokyklų infrastruktūrai. Kaip pritaikyti mokyklų aplinką regos, klausos ar intelekto sutrikimą turintiems mokiniams? Kaip užtikrinti mokykloje moksleivių saugumą? Iškilo elementarus mokyklų aprūpinimo būtinomis metodinėmis ir kitokiomis priemonėmis poreikis. Taip pat kilo klausimas: o kas galės pagelbėti tiems mokiniams, kurie nesugeba patys savimi pasirūpinti?
Formaliai mokyklos turi būti aprūpintos visa reikalinga kompensacine technika. Tačiau specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams mokykloje įvairią pagalbą turėtų teikti mokytojo padėjėjai, tokiu būdu netiesiogiai padėdami ir pedagogui, kurio klasėje, nepamirškime, kol kas dar didelis mokinių skaičius. Pavyzdžiui, moksleivis serga cerebriniu paralyžiumi, tai mokytojo padėjėjas turi padėti jam išsiimti ir susidėlioti medžiagą, atlikti kitus būtinus darbus. Pagaliau nepamirškime socialinių pedagogų ir psichologų trūkumo. Šiandien šių specialistų mokyklose dirba kur kas daugiau nei prieš keletą metų, tačiau jų vis dar trūksta. Pagalbą mokiniui, mokytojams ir mokyklai teikiančių specialistų ypač trūksta kaimo vietovėse esančiose ugdymo įstaigose, o juk šiandien kiekvienoje jų esama mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių.
Lietuvos specialiojo ugdymo sistema: lankstumas ar pasiruošimo stoka?
Lietuva pasirinko ypač lanksčios, ugdymo formų įvairove pasižyminčios švietimo sistemos kūrimo linkme. Štai Lietuvoje veikia specialiosios mokyklos, bet tuo pat metu dauguma specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių mokosi bendrojo lavinimo mokyklų bendrosiose klasėse, taip pat ten esama specialiųjų klasių. Panaši švietimo sistema Estijoje, Danijoje, Čekijoje.
„Lankstumas“, „įvairių ugdymo galimybių egzistavimas“ - tarsi tobula sistema. Tačiau tokiai sistemai reikia pasiruošti. Nemaža dalis Lietuvos mokytojų skausmingai išgyveno perėjimą prie naujų darbo sąlygų mokyklose. Tačiau, kaip rodo įvairių valstybių patirtis, vargu ar galima tikėtis, jog, išlaikant segreguotą sistemą, pavyks pasirengti kitokiai.
Kuo daugiau sistema suteikia pasirinkimo galimybių tėvams, taip pat ir vaikui, tuo ji yra veiksmingesnė. Tiesa, Lietuva pasirinko daug žmogiškųjų ir materialinių išteklių, didelio kūrybinio potencialo reikalaujančią sistemą. Akivaizdu, jog, norint užtikrinti specialiųjų poreikių mokinių ugdymosi veiksmingumą nespecialiosiose mokyklose, būtina pasiekti, kad visi būsimieji mokytojai būtų parengti dirbti su įvairių ugdymosi poreikių, neišskiriant ir specialiųjų, turinčiais mokiniais. Baigę studijas, mokytojai turėtų mokėti individualizuoti ugdymo programas, pritaikyti jas specialiųjų poreikių mokiniams. Mokytojų neturėtų gąsdinti mokinių gebėjimų ir ugdymosi poreikių įvairovė, su kuria šiandien susiduria kiekvienas. Kita vertus, mokinių skaičius klasėse turėtų būti gerokai mažesnis, o pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančių specialistų skaičius - kur kas didesnis. Taip pat būtina ir toliau tobulinti mokyklų aprūpinimą specialiosiomis mokymo priemonėmis, vadovėliais, ugdymui būtina kompensacine technika, daugiau dėmesio skirti mokyklų aplinkai.
Specialiųjų ugdymosi poreikių nustatymo tvarka
Kiekvienas pedagogas privalo diferencijuoti ugdymą, individualizuoti, nepaisydamas to, su kokiu mokiniu dirba. Juk kiekvienas vaikas yra truputį kitoks. Tačiau, jei pedagogas pastebi, kad mokinys nedaro pažangos ar jo darbuose sistemingai kartojasi tam tikro pobūdžio klaidos, tuomet mokytojas turėtų kreiptis į mokykloje dirbantį specialistą - psichologą ar logopedą, ar specialųjį pedagogą. Specialistai kalbasi su mokiniu ir jo tėvais, problemos svarstomos mokyklos specialiojo ugdymo komisijoje. Prireikus kreipiamasi į kiekvienoje savivaldybėje veikiančią pedagoginę psichologinę tarnybą. Pastaroji pateikia savo išvadą, rekomenduoja tolesnio mokinio ugdymo organizavimo, specialistų pagalbos, programos pritaikymo būdus. Norint, kad mokykla vadovautųsi pedagoginės psichologinės tarnybos išvada, su ja turi sutikti vaiko tėvai.
Svarbu akcentuoti, jog specialiojo ugdymo paskyrimas tikrai nereiškia vaiko nuvertinimo, „nurašymo“. Jį vertėtų traktuoti kaip papildomą pagalbą mokiniui. Ši pagalba nėra neterminuota. Neretai po tam tikro laiko, tinkamai pritaikius ugdymo procesą ir suteikus pagalbą, mokinio specialieji ugdymosi poreikiai išnyksta, ir jam nebereikia netgi programų modifikavimo, kai pritaikomi tik ugdymo metodai, o mokinys įgyja visavertį išsilavinimą ir gauna brandos atestatą. Pavyzdžiui, moksleiviui diagnozuota akustinė disgrafija, jis nesugeba be klaidų užrašyti tai, ką išgirsta. Visa kita jam sekasi pakankamai gerai.
Pedagogų rengimas ir praktiniai įgūdžiai
Susidaro įspūdis, kad Lietuvoje gana sėkmingai patobulinome savo teisinę bazę - sudarėme galimybę tėvams ir specialiųjų poreikių vaikams rinktis arčiausiai namų esančią mokyklą. Tačiau išlieka abejonė, jog pedagogų rengimas aukštosiose mokyklose pasikeitė pernelyg mažai - baigę studijas mokytojai jaučia stygių žinių ir praktinių įgūdžių, reikalingų ugdyti įvairių gebėjimų vaikus, neišskiriant ir specialiųjų poreikių mokinių, tarp kurių yra ir neįgaliųjų. Kita vertus, šiandien tenka kalbėti apie mokytojų trūkumą apskritai.
Prieš daugiau nei dešimtmetį Lietuvoje buvo įsiplieskusi diskusija, kaip turime elgtis: ar pradžioje paruoškime specialistus ir paskui integruokime vaikus, kurie turi specialiųjų ugdymosi poreikių, ar abu procesus vykdykime paraleliai? Nuspręsta rinktis antrąjį variantą. Šiandien beprasmiška svarstyti, kiek teisingas buvo toks sprendimas. Aišku tik tai, kad reikalinga ne tik praktika, bet ir gerai išplėtota įvairialypės pagalbos mokytojui ir mokyklai sistema. Pavyzdžiui, būtina galimybė tobulinti kvalifikaciją, išklausyti specialius kursus, reikėtų patobulinti studijų programas, kuriose rengiami būsimieji pedagogai.
Vertinant dabartinę pedagogų rengimo situaciją, galima tik apgailestauti, kad iki šiol būsimiesiems pedagogams siūlomas tik vienas pasirenkamas kursas apie specialųjį ugdymą, kuris, be to, yra teorinis. Aukštosiose mokyklose siekiama suteikti žinių pradmenų apie specialiųjų poreikių mokinių ugdymą, integruojant informaciją į skirtingų disciplinų programų turinį, tačiau, kiek teko bendrauti su pedagoginių universitetų absolventais, absoliuti dauguma tiesiai pripažįsta, jog neturi žinių dirbti su specialiųjų poreikių mokiniais. Tiesa, šiuo metu yra rengiamas Pedagogų rengimo reglamento projektas, kuriame bus numatyti atitinkami reikalavimai.
Elgesio sutrikimai ir trauminės patirtys
Panevėžio rajono Raguvos gimnazijoje mokosi net trečdalis mokinių, turinčių specialiųjų poreikių. Pasak gimnazijos vadovės Inesos Vietienės, didžiausias iššūkis šiandien - dėl vaikų su elgesio sutrikimais.
Amerikos ligų kontrolės ir prevencijos centras (CDC) apklausę respondentus 25 valstijose nustatė, kad 64% apklaustųjų yra patyrę bent vieną traumuojantį įvykį, o 1 iš 6 apklaustųjų yra patyrę 4 ir daugiau traumuojančių įvykių. Blodgett, C., & Lanigan, J. D. (2018) atliktame tyrime iš 2101 pradinių klasių vaikų, 44% buvo patyrę bent vieną traumuojančią patirtį vaikystėje, 13% buvo patyrę tris ir daugiau neigiamų vaikystės patirčių. Didėjant neigiamų patirčių skaičiui didėjo ir mokyklos nelankymo tikimybė, elgesio problemos bei mokymosi sunkumai. Kitame tyrime, kuris apėmė penkias Nyderlandų specialiųjų poreikių mokyklas vaikams su elgesio ir emocijų sutrikimais, beveik visi mokiniai (96,4%) įvardino patyrę bent vieną neigiamą patirtį vaikystėje, o daugiau nei pusė (74,5%) keturias ir daugiau (Offerman, E. C.
Apie traumines patirtis informuota intervencija gali pagerinti psichologinę ir socialinę vaikų sveikatą bei gerovę. Svarbu mokykloje ir klasėse sukurti tokią atmosferą, kurioje kiekvienas jaustųsi priimtas ir saugus, galėtų išreikšti savo nuomonę, daryti klaidas ir mokytis iš jų. Suteikiamos galimybės sprendimų priėmimui, galios pasidalinimui. Asmenys ir grupės (ir darbuotojų ir mokinių) yra įgalinami priimti sprendimus, turėti savo balsą.
Specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai ir elgesio sutrikimai
Specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai pasižymi elgesio sutrikimais, kurie skirstomi į aktyvumo, dėmesio ir/ar elgesio sutrikimus. Tai yra vystymosi sutrikimai, kurie daro įtaką vaiko savikontrolei, reguliuojančiai dėmesio, impulsų ir aktyvumo lygį. Tai - centrinės nervų sistemos sutrikimas. Pagrindinis akcentas - tai smegenų skirtumai. Dažniausiai kylančios problemos - vaikai būna nekantrūs, nori dėmesio čia ir dabar, sunkiai priima taisykles, lengvai išsiblaško, yra užmaršūs, sunkiai pradeda ir užbaigia darbus/užduotis, lengvai susierzina, siekia dominuoti, nepriima pasekmių. Jie aktyviai siekia bendraamžių dėmesio, tačiau stokoja socialinių įgūdžių, jiems sunku sekti užduotis ir ramiai nusėdėti vienoje vietoje, yra per daug šnekūs, neorganizuoti ir netvarkingi, perdėm aktyvūs, triukšmingi ir įžūlūs.
Svarbu susitelkti į pagalbos procesų organizavimą ir atkreipti dėmesį į šių vaikų stipriąsias puses. Tai irgi gali turėti didelę reikšmę įtraukties proceso kūrime, panaudojant vaikų potencialą. Jie juk energingi, spontaniški, kūrybingi, smalsūs, išradingi, rizikuojantys, nuolat pilni idėjų, pastabūs, artistiški ir t.