Vaiko globa - jautri ir aktuali visuomenės problema, ypač aktuali vaikams, neturintiems šeimos. Šie vaikai yra viena pažeidžiamiausių grupių, kuriems reikalingas saugumas ir gerovė. Siekiant geriau suprasti šių vaikų situaciją, atliekami tyrimai, nagrinėjantys įvairius globos namų aspektus, įskaitant vidinę aplinką ir jos poveikį vaiko raidai bei pasirengimui savarankiškam gyvenimui.
Tyrimų svarba
Tyrimai apie vaikų globos namų vidinę aplinką yra būtini siekiant užtikrinti kokybišką globą ir sudaryti palankias sąlygas vaikų augimui bei vystymuisi. Šie tyrimai leidžia:
- Įvertinti esamą situaciją: nustatyti stipriąsias ir silpnąsias globos namų puses, identifikuoti problemas ir iššūkius.
- Suprasti vaiko poreikius: išsiaiškinti, kokios sąlygos yra būtinos vaiko fizinei, psichologinei ir socialinei gerovei užtikrinti.
- Tobulinti globos praktiką: parengti rekomendacijas ir strategijas, kaip pagerinti globos namų aplinką ir ugdymo procesą.
- Įvertinti globos efektyvumą: nustatyti, ar globos namai pasiekia savo tikslus - užtikrina vaiko saugumą, gerovę ir pasirengimą savarankiškam gyvenimui.
Tyrimo metodologija
Vienas iš būdų tirti vaikų globos namų vidinę aplinką - kokybinis aprašomasis tyrimas. Šis metodas leidžia gauti išsamią informaciją apie reiškinius, neišreikštą kiekybiniais rodikliais. Kokybiniai tyrimai remiasi psichologiniais ir sociologiniais metodais, grindžiamais žodiniais duomenimis.
Kokybiniai tyrimo metodai suteikia galimybę pastebėti naujus reiškinių ypatumus ar atskleisti naujus, iki šiol nepastebėtus, reiškinius. Šiais metodais surinkti duomenys analizuojami, grupuojami, sisteminami, struktūruojami ir daromos išvados.
Pavyzdžiui, atlikus kokybinį tyrimą galima atskleisti asmenų, išėjusių iš globos namų, adaptacijos ir socializacijos visuomenėje ypatumus bei problemas.
Taip pat skaitykite: Efektyvus bendravimas su vaikais
Tyrimo klausimai
Atliekant tyrimą, svarbu formuluoti konkrečius klausimus, į kuriuos siekiama atsakyti. Pavyzdžiui:
- Ar asmenys, užaugę globos namuose, yra įgiję pakankamai savarankiško gyvenimo įgūdžių?
- Kas skatino pasirengimo savarankiškam gyvenimui įgūdžių įgijimą globos namuose?
Tyrimo dalyviai
Tyrimo dalyviai turėtų būti parenkami atsižvelgiant į tyrimo tikslus ir klausimus. Pavyzdžiui, tyrime gali dalyvauti:
- Asmenys, užaugę globos namuose.
- Globos namų darbuotojai.
- Socialiniai darbuotojai.
- Psichologai.
- Kiti specialistai, dirbantys su vaikais.
Pagrindiniai aspektai ir iššūkiai
Institucijoje globojamas vaikas susiduria su nemenku iššūkiu - pasirengti savarankiškam gyvenimui. Tai nelengva užduotis, kadangi pats globos modelis nėra orientuotas į asmenybės kaip visuomenės nario ugdymą. Institucijos pareiga - pasirūpinti tėvų priežiūros netekusiu vaiku, užtikrinti jo asmens saugumą, kvalifikuotą pagalbą, gyvenimo kokybę ir savarankiškumo pagrindus. Šios veiklos patirties suteikimas leidžia išugdyti sąmoningas, apsisprendusias asmenybes, kurios sugeba tinkamai adaptuotis visuomenėje ir susikurti visavertį gyvenimą.
Tyrimais nustatyta, kad dažniausiai asmenims, išėjusiems į savarankišką gyvenimą, adaptavimasis visuomenėje apsunkina praktinių įgūdžių stoka. Taip pat svarbu paminėti, kad vaikų globos namų auklėtiniams yra svarbi šeima. Iš atliktų tyrimų galima daryti išvadas, kad mokykloje adaptuotis nebuvo labai sunku. Adaptacijos sunkumų, pradedant savarankiškai gyventi, respondentai neįvardijo.
Socializacijos svarba
Socializacijos proceso metu individai perima bendruomenės nuostatas, vertybes bei elgesio normas. Tapti savarankiškam - ilgas ir sudėtingas procesas. O jaunuoliams, augantiems globos institucijose, ši problema yra itin aktuali, nes jų vaikystės patirtis dažnai būna skaudi, jie auga kitokioje nei šeimos aplinkoje, ne visada turi gyvenimo modelio pavyzdžio, stabilių tradicijų ir vertybių sistemų, dėl to jiems sunkiau adaptuotis visuomenėje. Jei vaikui nėra suteikiama pakankamai galimybių pasirengti savarankiškam gyvenimui ir integracijai į visuomenę, jis tampa socialiai pažeidžiamas ir kyla rizika patekti į socialinę atskirtį.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie „Gandrelį“
Jau ankstyvoji vaikystės patirtis, kurioje kaip pagrindiniai veikėjai figūruoja tėvai, vaidina svarbų vaidmenį tolimesniame žmogaus karjeros gyvenime.
Valstybinė politika ir globos formos
Tėvų globos netekusių vaikų valstybinė jų teisių apsaugos ir auklėjimo forma. Globos proceso metu vaikai yra auginami, auklėjami kūdikis ir vaikų namuose, internatinėse mokyklose, padedama juos įsiskųsti, įsidukrinti, teikiama materialinė parama. Vaiko globos procesas yra nuolatinis pedagoginis procesas, kurį nuolat reguliuoja ir sąlygoja objektyvios kultūros vertybės, ekonominės sąlygos, etika, tarpusavio santykiai, kolektyvas ar grupė ir jų nuostatos bei pedagogo, kaip vaiko globėjo, gebėjimai organizuoti, valdyti situaciją ir įvykius, daryti ugdomąjį poveikį.
Globa aprašoma kaip saugios aplinkos vaiko sveikatai ir ugdymui sukūrimas tam tikroje gyvenamojoje aplinkoje, biologinėje ar globėjų šeimoje, įsivaikinusioje (psichologinėje) šeimoje ar visuomenės globos institucijoje.
Nėra efektyvios struktūros, kuri padėtų išvengti vaiko apgyvendinimo į institucijoje. Šios įstaigos buvo sukurtos remiantis filosofija, kad netinkamą vaiko elgesį galima koreguoti atskiriant vaiką nuo netinkamos aplinkos, neatsižvelgiant į faktą, kad probleminis elgesys gali atsirasti dėl sutrikusių santykis artimiausioje vaiko aplinkoje. Šiuo atveju įstaigos darbuotojai, epizodinė vaiko elgesio korekcija nėra efektyvi.
Tyrimai parodė, kad vaikai, patekę į globos institucijas iki ašešis mėnesio, patiria ilgalaikį raidos atsilikimą. Tačiau šie vaikai dažniausiai atsigaus ir pasivys bendraamžius fizinėje ir pažintinėje raidoje. Kai vaikai perkeliami iš institucinės globos tolesnei globai į šeimą ankstyvame amžiuje, pagerėja jų pažintiniai sugebėjimai.
Taip pat skaitykite: Vaikų kirpykla "Pas Voveryką"
Todėl būtina iš esmės modernizuoti vaikų globos namuose ugdymo turinį, jų gyvenimo sąlygas ir kokybę. Lietuvai ratifikavus Vaiko teisių konvenciją (1995) ir kaip vieną iš pagrindinių darbo principų iškėlus konfidencialumo principą, imta atsargiai žiūrėti į globotinis ir personalo santykių aptarimą.
Ši nuostata argumentuojama tuo, kad vaikai negali greitai atsigauti, ir bet koks pokytis vaiko gyvenime gali būti žalingas jo gerovei. Vaiko nuomonė gali būti neatsižvelgiama, arba jai skiriama mažiau dėmesio, kai vaikas yra nepakankamai subrendęs, kad išreikštų savo norus arba, kai vaiko norai prieštarauja vaiko interesams.
Kartais iškyla objektyvi būtinybė tokius veiksmus skubiai nutraukti, panaudojant specialias priemones. Tradiciškai toks sąveikos modelis susiklosto ten, kur įsigali asimetrinė priklausomybė, o personalo autoritetas nekvestionuojamas. Tikro giluminio humanizmo komentuojamo tipo įstaigose nebus tol, kol nebus išspręsta ši problema. Reikalo esmė ta, kad personalui ir administracijai keliami reikalavimai (globoti, ugdyti ir užtikrinti tvarką organizacijoje) yra didesni ir sudėtingesni, nei jiems suteikti įgaliojimai. Kita vertus, personalui jokiu būdu nederėtų suteikti kokis nors teisinio sankcionavimo funkcijos ir, kol įmanoma dirbti geruoju, turėtų veikti socialinis darbuotojas.
Gyvenimas globos namuose susijęs su pagrindiniu globos įstaigos tikslu, t.y. socialinė integracija - vaiko savarankiškumo ugdymas. Nors, kaip teigia įstaigos administracija, siekiama, kad vaikas išmoktų gyventi savarankiškai, kita vertus, jam nesuteikiama galimybė mokytis naudotis pinigais, įgyti būtinos buitinės įgūdžių, prisiimti atsakomybę už savo sprendimus. Daugelyje įstaigų vyksta ne socialinė integracija, o socialinė dezintegracija.
Daugumos mokslininkų nuomone, globos ir rūpybos sistemai reikalinga reforma, kuri sumažints žalą vaikui patekus į globos instituciją bei skatints savarankiško gyvenimo įgūdžių ugdymą.
Teisinis reglamentavimas ir statistika
Pirmą kartą Lietuvoje vaiko globos pagrindinės sąvokos buvo apibrėžtos 1998 metais Lietuvos Respublikos vaiko globos įstatyme. Dažniausiai vartojamos šios sąvokos: beglobis, beašeimis, našlaitis, rastinukas, pamestinukas ir kt.
Vaiko globos tikslas - užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų augti, vystytis ir tobulėti. Šiuo tikslu siekiama padėti globos namuose gyvenantiems vaikams sumažinti socialinę atskirties riziką.
Lietuvoje veikia instituciniai vaikų globos namai, kuriuose gyvena tūkstančiai vaikų. Didžioji dauguma šių vaikų - tėvų globos netekę vaikai. Daugelis šių vaikų yra patyrę sunkius stresus, gyvenę nedarniose, konfliktiškose šeimose prastomis materialinėmis sąlygomis. Šie vaikai dažnai yra psichologiškai nesaugūs, blogai socialiai adaptuoti, sulėtėjęs jų lytinės identifikacijos procesas. Kaip aiškėja iš įvairių mokslinių tyrimų, šie vaikai labiau nei kiti jų bendraamžiai linkę į depresijas, baimes, jie agresyvesni, kai kurie pasižymi psichiniais ir fiziniais sutrikimais, turi specialius poreikius.
Socialinių gebėjimų svarba. Sėkmingai veikti visuomenėje asmeniui padeda įgyti socialiniai gebėjimai, kurie padeda efektyviai susidoroti su kasdieniais iššūkiais.
Pokyčiai ir inovacijos
Pastaraisiais metais Lietuvoje vyksta pokyčiai, siekiant gerinti vaikų globos sistemą. Vienas iš pavyzdžių - projektas „Globos namų vaikams ir jaunimui, turintiems negalią, modernizavimas“. Šio projekto metu rekonstruotas Vilniaus miesto vaikų ir jaunimo pensionas, užtikrinant specialiuosius poreikius atitinkančią aplinką ir privatumą 72 vaikams ir jaunuoliams su proto ir kompleksine negalia.
Rekonstrukcijos metu sutvarkytos neįgaliųjų asmenų gyvenamosios, asmens higienos patalpos, moderniai įrengtos keramikos, buities darbų, mokomosios virtuvės patalpos ir kineziterapijos salė, grupių virtuvėlės, įrengti keltuvai, pandusai, įsigyta kokybiškų socialinių paslaugų neįgaliems asmenims teikti būtina įranga ir baldai.
Įrengtos integruotos virtuvėlės, kuriose vaikai ir jaunuoliai gali pasigaminti maistą. Įrengtos naujos sanitarinės patalpos, pritaikytos asmenims su sunkia negalia. Sumontuoti neįgaliųjų keltuvai, įrengtas pandusas išvažiuoti į lauką neįgaliesiems su vežimėliu. Neįgalūs vaikai ir jaunuoliai nuo šiol gyvena dviviečiuose gyvenamuosiuose kambariuose, o triviečiai kambariai skirti sunkią negalią turintiems asmenims.
Vilniaus miesto vaikų ir jaunimo pensione teikiamos dienos, trumpalaikės ir ilgalaikės socialinės globos paslaugos vaikams ir jaunuoliams su proto ir kompleksine negalia. Be institucinės globos, „atokvėpio paslaugos“ teikiamos vaikams ir jaunuoliams iš Vilniaus miesto šeimų.
Projektą „Globos namų vaikams ir jaunimui, turintiems negalią, modernizavimas“ bendrai finansavo ES ir Lietuvos Respublika.
Bendruomeniniai vaikų globos namai (BVGN)
Apklaustų BVGN globotinių patinka naujieji namai. Vaikai sako, kad jie yra jaukūs, primena namus, o ne įstaigą. Išskirtini būdingi globotinių atsakymai: „čia - kaip šeima, bendrai viską darom“, „gerai, kaip namie“, „patinka, čia ramiau ir yra valgyt“, „kažkaip saugiau jaučiuosi“, „čia kiekvienas vaikas kiekvieną prilaiko - kaip vienas kumštis“, „patinka čia viskas“.
Vaikų atsakymai į klausimą „Išvardink tris gerus dalykus, kurie atsirado, kai persikraustei gyventi į bendruomeninius namus?“ iliustruoja, kokie vaikų poreikiai sėkmingai tenkinami persikėlus į BVGN. Apie 17 proc. vaikų atsakydami į šį klausimą pirmiausia pamini, kad BVGN gera todėl, kad mažiau triukšmo ir / arba „gali valgyti, ką nori“, net ledus. Dažnai vaikai sako, kad maistas BVGN yra skanesnis. Vaikams svarbu, kad „galima kada nori iš šaldytuvo maisto pasiimti“, „pati gali spręst, ką nori valgyt“. Kitas svarbus geras dalykas - naujųjų namų jaukumas, šeimyniškumas. Dažnai vaikai nurodo, kad BVGN yra jaukiau, gyvenimo sąlygos yra geros: „jaučiuosi kaip namuose“, „turiu savo kambarį“, „galiu ilgiau miegot“, „ramiau, daugiau laiko sau ir draugams“. Dažnai vaikai džiaugiasi, kad auklėtojos yra geros, rūpestingos, skiria daugiau dėmesio, vaikai geriau su jomis sutaria, gali išsikalbėt. BVGN dažnai tarpusavio santykiai yra įvardinami kaip geri: „visi draugiški, šilti“, „atsirado daugiau bendravimo tarpusavyje“, „daugiau abipusio pasitikėjimo“, „čia - kaip šeima“, „sugyvenam kaip šeima“. Dar vienas svarbus pasitenkinimo gyvenimu BVGN veiksnys - BVGN yra daugiau laisvės ir savarankiškumo. Vaikai sako: „čia galiu bet kada išeiti“, „galiu po kaimą dviračiu važinėt“, „galim dažniau į lauką išeit“, „pažaist futbolą“, „patys viską daromės“, „gali išmokt daugiau visko“, „yra kišenpinigiai“, „galim apsipirkti“, „vadovaujamės mūsų pačių sugalvotomis taisyklėmis“. Keletas globotinių kaip svarbų gerą dalyką, nutikusį persikėlus į BVGN, nurodo pagerėjusią savo savijautą - „geriau jaučiuosi“, „nebesimušu“, „mažiau vidinės įtampos“, „tapau atviresnė“, „pasijutau, kad galiu gyventi ir turiu, kur grįžti“.
Teikiamos paslaugos
Informavimas - darbuotojai vaikui ir jo artimiesiems teikia informaciją apie socialinės globos ir kitas paslaugas vaikų socialinės globos namuose, savivaldybėse teikiamą nemokamą teisinę, socialinę pagalbą, paramą ir kitais klausimais. Sudaromos sąlygos vaikui gauti reikiamą informaciją iš kitų institucijų (apie švietimą, profesinį pasirengimą, įdarbinimą ir kt.).
Konsultavimas - sudaromos sąlygos konsultuotis su vaikų socialinės globos namų ir kitų institucijų specialistais, gauti reikiamą informaciją. Supažindinama su vaikų globos vidaus tvarkos taisyklėmis, pareigomis ir teisėmis.
Tarpininkavimas ir atstovavimas - suteikiama pagalba vaikui sprendžiant įvairias vaiko problemas (teisines, sveikatos, buitines, socialines, tvarkant asmens dokumentus, mokant mokesčius), jo turto administravimo problemas reikalingose institucijose.
Aprūpinimas drabužiais, avalyne - aprūpinama drabužiais, avalyne, patalyne, įranga ir priemonėmis specialiems poreikiams tenkinti. Vaikai patys, padedami socialinių darbuotojų, rūpinasi drabužių, avalynės pirkimu.
Darbinių įgūdžių ugdymas (užimtumas) - darbinė veikla organizuojama individualiai ir šeimynose. Vaikų darbiniai įgūdžiai ugdomi kasdieninėje savitvarkos ir tikslinėse veiklose.
Laisvalaikio ir užimtumo organizavimas - sudarytos sąlygos vaikų saviraiškai, parenkant jų poreikiams ir pomėgiams atitinkančias ugdymo įstaigas. Vyksta įvairūs laisvalaikio renginiai: susitikimai su įdomiais žmonėmis, švenčiami gimtadieniai ir pan. Organizuojama kultūrinė veikla: valstybinių, tradicinių švenčių šventimas.
Asmeninės higienos paslaugų organizavimas - globos namuose teikiamos asmens higienos paslaugos: vaiko aprūpinimo individualiomis higienos priemonėmis, skalbimo mašinomis ir kita įranga.
Maitinimas - organizuojant maitinimą, atsižvelgiama į galiojančią higienos normą ir teisės aktus. Kartu su vaikais šeimynose nusprendžiama, kokius produktus pirks, sudaromas meniu. Vaikai dalyvauja perkant maisto produktus ir gaminant maistą. Esant reikalui, atsižvelgiant į medikų rekomendacijas, organizuojama speciali, dietinė mityba ir keičiamas maitinimo ritmas.
Sveikatos priežiūros paslaugų organizavimas - organizuojama vaikų psichinės ir fizinės sveikatos priežiūra, medicininis sveikatos patikrinimas. Aprūpinama medikamentais, esant poreikiui slaugos priemonėmis. Esant reikalui, vaikai hospitalizuojami, organizuojamas sanatorinis gydymas. Vykdoma traumų ir nelaimingų atsitikimų, ligų prevencija.
Socialinis darbas, bendravimas - socialinis darbas vaikams organizuojamas pagal individualius socialinės globos planus, kuriuos rengia tiesiogiai su vaiku dirbantys specialistai. Vaikas skatinamas turėti asmeninį patikėtinį (savąjį asmenį). Bendradarbiaujama su valstybės ir savivaldybės įstaigomis ir institucijomis, sprendžiant socialinės globos organizavimo ir teikimo, globėjų (rūpintojų) paieškos bei įvaikinimo klausimus. Padedama (skatinama) įvairiomis formomis pagarbiai bendrauti su artimaisiais su kitais bendruomenės nariais.
Transporto paslaugų organizavimas - vaikai yra aprūpinti vilniečio kortelėmis, kurios periodiškai yra pildomos.
Ugdymo paslaugų organizavimas - organizuojant vaikų ugdymą pagal amžių, sudarytos sąlygos ikimokyklinio, priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymui. Sudarytos sąlygos mokyklinio amžiaus vaikams mokytis bendrojo lavinimo mokyklose. Sudarytos galimybes gauti neformalaus ugdymo paslaugas miesto įstaigose.
Kitos paslaugos, reikalingos pagal asmens savarankiškumo lygį ir poreikius - organizuojama psichologinė pagalba - siekiama padėti spręsti globotinių psichologines, asmenybės ir ugdymosi problemas bendradarbiaujant su pačiu vaiku, su globos namų darbuotojais, globėjais. Vykdomas vaikų globos namų bendruomenės švietimas aktualiais vaiko psichologijos, amžiaus tarpsnių, pedagoginės ir socialinės psichologijos klausimais. Vaikai patys dalyvauja savo gyvenimo kokybės gerinimo procese.
Palydėjimo paslauga - visuma tarpusavyje susijusių paslaugų ir (ar) priemonių, kurios teikiamos, siekiant padėti jaunuoliams prisitaikyti prie socialinės aplinkos, ugdyti jų gebėjimus spręsti kylančias socialines ir kitas problemas.