Šeimos santykiai, ypač tarp anytos ir marčios, gali būti sudėtingi ir kupini iššūkių. Įvairūs požiūriai, skirtingos kartų patirtys ir natūralus noras apsaugoti savo artimuosius gali sukelti įtampą. Tačiau, suprasdami šių santykių dinamiką ir laikydamiesi tam tikrų patarimų, galima sukurti harmoningą ir palaikančią aplinką visai šeimai.
Anyta ir marti: konkurencija ar bendradarbiavimas?
Dažnai jaunos šeimos gyvenime atsirandanti anyta, norėdama padėti, kartais neįsisąmonintai siekia dominuoti. Toks elgesys gali būti kova dėl įtakos sferų, o pagalbos vėliava slepia kaltinimo nedėkingumu ginklą. Nereikėtų stebėtis, kad anytos pavydi marčioms savo sūnų, nes tai būdinga daugeliui moterų. Tačiau ne visos tai pripažįsta.
Gimus kūdikiui, konkurencija gali paaštrėti. Anytą gali apimti pavydas jaunai motinai, ypač jei ji pati jau nebegali susilaukti vaikų. Kraštutiniais atvejais pavydas gali virsti troškimu naujagimį laikyti savo vaiku. Jaunai moteriai tokia situacija gali būti labai sunki.
Kita vertus, marti taip pat gali jausti pavydą anytai dėl jos ryšio su vyru. Vaiko gimimas išlaisvina ją nuo būtinybės skaitytis su anytos teisėmis į jos vyrą. Kuo labiau anyta linkusi reikšti teises į savo sūnų, tuo mažiau marti nori dalintis su ja vaiku. Marti stengiasi apsaugoti savo vaiką nuo „svetimo“ žmogaus įtakos ir nori, kad jis paveldėtų jos šeimos savybes.
Kaip sukurti taikius santykius?
Nors atrodo, kad konfliktas tarp anytos ir marčios neišvengiamas, daugelis šeimų sėkmingai išvengia šių problemų. Svarbu suprasti, kad už konfliktą atsakingos abi pusės, tačiau vyresnė moteris turi daugiau patirties, kantrybės ir laiko situacijai spręsti. „Gera“ anyta suvokia savo destruktyvius ketinimus ir neleidžia jiems pasireikšti dėl šeimos ramybės. Ji priima martį tokią, kokia ji yra, nelygina jos su „savais“ ir pasitiki sūnaus pasirinkimu.
Taip pat skaitykite: Viskas apie vištos kiaušinio formavimąsi
Marti, savo ruožtu, turėtų nesileisti kontroliuojama, bet ir nekonkuruoti su anyta. Svarbu suprasti, kad mama visada yra mama, kad ir kokio amžiaus būtų jos vaikas. Jei jaučiatės kalta, kad viską darote netinkamai, greičiausiai tai yra jūsų pačios vaikystės palikimas, o ne anytos kaltė.
Praktiniai patarimai marčiai
- Susitikinėkite su anyta savo teritorijoje. Namų sienos suteikia šeimininkei pasitikėjimo.
- Iš anksto aptarkite ribas. Nuspręskite, kuriose srityse galite vykdyti anytos valią, o kuriose pasiliekate sau paskutiniojo žodžio teisę.
- Būkite gera marti. Nesileiskite kontroliuojama, tačiau ir nekonkuruokite.
- Supraskite, kad mama visada yra mama.
- Jei jaučiatės kalta, kreipkitės į psichologą.
Anytos vaidmuo auginant anūkus
Anyta, tapusi močiute, turėtų suvokti, kad jos uždavinys yra ne spręsti ir nurodinėti, kaip jauni tėvai turėtų auklėti mažylį, o palaikyti savo vaiko šeimą sunkią minutę. Tokios močiutės vertos didžiausios pagarbos.
Kartų bendravimas: seneliai, tėvai ir vaikai
Vaikams geriausia augti šeimose, kuriose laisvai bendrauja trys kartos: seneliai, tėvai ir vaikai. Seneliai yra meilės, paramos, pasakų, šeimos istorijų ir tradicijų šaltinis. Jie dažnai turi daugiau laiko ir kantrybės nei dirbantys ir skubantys tėvai. Seneliai gali išmokyti ir praturtinti vaikaičius kitais dalykais nei tėvai.
Tėvams seneliai gali būti tiek emocinės, tiek fizinės paramos šaltinis. Geras ryšys su savo tėvais yra svarbi sąlyga tėvystei. Pagarbūs santykiai tarp kartų turėtų būti siekiamybė. Pagarbūs santykiai - gebėjimas išklausyti vieniems kitų nuomonę, dalytis patirtimi ir informacija.
Pavyzdžiai iš praktikos
Pavyzdys Nr. 1: Šeima gyvena kartu su seneliais. Berniukas yra dirglus, nervingas, jam kyla didelių pykčio priepuolių. Senelių nuomonės išsakymas vaikui girdint, kad berniukas dar mažas, kad tėvai per griežti jam ir kad dar spės paauklėti, silpnina tėvų autoritetą. Įtampą šeimoje palaiko ir santykiai tarp marčios bei anytos. Anyta aktyviai įsitraukusi į sūnaus šeimos gyvenimą. Šiame pavyzdyje nėra aiškių ribų tarp kartų ir nėra aišku, kas atsakingas už vaiko auklėjimą.
Taip pat skaitykite: Kaip natūraliai sumažinti gimdymo skausmą
Pavyzdys Nr. 2: Berniukui namuose ir mokykloje dėl elgesio kyla sunkumų. Jono tėtis labai daug dirba, todėl šeimai skiria mažai laiko. Mama viena rūpinasi vaiku, jai kyla sunkumų bendraujant ir auklėjant vaiką. Jono tėvų santykiai su vaiko seneliais šalti, jie bendrauja tik per didžiąsias šventes. Šeimoje ribos yra nutolusios, santykiai tarp kartų dažniausiai nėra artimi, o kartais ir visai nutrūkę.
Atsiskyrimas nuo tėvų šeimos
Atsiskirti reiškia leisti suaugusiems dukrai ar sūnui patiems priimti sprendimus ir atsakomybę, susijusią su jų gyvenimu. Tėvai gali išsakyti savo nuomonę, tačiau pasirinkimas priklauso jaunam suaugusiam žmogui. Svarbu, kad tėvai su savo suaugusiais vaikais elgtųsi kaip su suaugusiais ir nenurodinėtų, kaip jiems gyventi. Tėvų patarimai yra vertingi tuomet, kai suaugę vaikai jų prašo. Santuoka - tai žingsnis, kuris paliudija, kad jaunas suaugęs žmogus tikrai turi būti visiškai atsiskyręs nuo savo tėvų šeimos.
Kaip elgtis su anyta ir uošviu?
- Nereikia tikėtis meilės ar besąlygiško priėmimo. Jau senoliai sakė: martelė - ne dukrelė, anyta - ne motinėlė.
- Gerbkime vieni kitus. Nuvertindami savo žentą ar marčią, pirmiausia nuvertiname savo dukros ar sūnaus pasirinkimą.
- Gerbkime vieni kitų ribas ir taisykles.
- Pripažinkime ir pagirkime vieni kitus. Konkurencija tarp marčios ir anytos, tarp uošvio ir žento yra psichologiškai užprogramuota.
- Turime suprasti, kad žmonės ir kartos gali turėti skirtingus požiūrius.
- Kalbėkite ir tais klausimais, kurie kelia nemalonius jausmus.
- Kelkime vieni kitiems realistiškus lūkesčius ir vertinkime tai, ką gauname, o ne tai, ko negauname.
- Spręskite konfliktus iš karto, kai tik jie kyla.
- Sukurti darnius gerus santykius su anyta gali būti vienas sunkiausių jaunos moters gyvenimo išbandymų.
Patarimai, kaip pagerinti santykius su anyta
- Keiskite savo požiūrį.
- Prisiminkite, kad jūsų mylimą žmogų į šį pasaulį atvedė būtent ji.
- Negailėkite komplimentų.
- Reguliariai padovanokite jai dovanėlę arba nusiųskite gėlių.
- Atraskite gerąsias anytos savybes.
Vaikų auginimas: patarimai jaunoms mamoms
Auginant vaikus, svarbu nesukelti problemų ten, kur jų nėra. Įsižiūrėkime į savo vaiko ritmą, įpročius ir savo reikalavimus įveskime žaismingai - mažylis net nepastebės, o darys tai, ką reikia. Nukreipti suirzusio vaiko dėmesį galima ir netikėtu nežinomų žodžių sąskambiu.
Jei jums atrodo, kad jūsų vaikai nesuvaldomi, įsitikinkite, ar jie sotūs, ar pakankamai miega. Pavalgęs ir pailsėjęs vaikas gali pasirodyti net geresnio charakterio, bus linksmesnis, sukalbamesnis, lengviau sukaups dėmesį. Kartais teks nusikelti mintimis ir į savo vaikystę. Mėgaukimės vaikų klegesiu - tęsis tai ne amžinai. Žaiskime kartu.
Dvikalbystė: nauda vaikui ir šeimai
Dvikalbystė, jos privalumai ir trūkumai tebėra apipinti mitais. Pagal vieną teoriją, vaikui svarbu gerai išmokti vieną kalbą, o paskui imtis kitų. Kitų teorijų šalininkai pabrėžia, kad vaiko smegenys - kaip kempinė: pajėgios nuo kūdikystės sugerti įvairias kalbas.
Taip pat skaitykite: Viskas apie motinystės išmokas
Tyrimais įrodyta, kad dvikalbiams vaikams susidaro daugiau neuronų jungčių, jų kognityvinė raida spartesnė, jie geriau mokosi. Jeigu vaikas išmano daug įvairių gramatinių konstrukcijų, jam geriau sekasi akademiniai dalykai.
Patarimai dvikalbius vaikus auginantiems tėvams:
- Laikykitės griežtų taisyklių - su mama vaikas kalba tik jos, o su tėčiu - jo kalba.
- Sukurkite vaikui saugią aplinką, kur jis galėtų mokytis ir tobulėti.
- Pabrėžkite, kad kalba yra jų privalumas.
- Būkite kantrūs ir palaikantys.