Kūdikio išmatos yra svarbus rodiklis, atspindintis jo virškinimo sistemos veiklą ir bendrą sveikatos būklę. Jauni tėvai dažnai atidžiai stebi kūdikio sauskelnių turinį, siekdami suprasti, ar viskas gerai. Šiame straipsnyje aptarsime, kokios yra normalios kūdikių išmatos, kokie pokyčiai gali kelti nerimą ir kodėl kartais kūdikio išmatos gali būti putotos.
Pirmosios kūdikio išmatos: mekonijus
Pirmąją parą po gimimo kūdikis tuštinasi mekonijumi - juoda arba žalsvai juoda, tiršta, lipni, bekvapė medžiaga, primenanti degutą. Tai yra kraujo, odos, gleivių ir vaisiaus vandenų mišinys, kurį kūdikis prarijo būdamas gimdoje. Mekonijus yra beveik bekvapis.
Pereinamosios išmatos
Maždaug 3-5 parą kūdikio išmatos tampa pereinamosiomis. Jose gali būti gleivių ir nesuvirškinto baltymo gumulėlių. Tuštinimosi dažnis šiuo laikotarpiu gali būti kelis kartus per dieną.
Motinos pieno išmatos
Pirmos savaitės pabaigoje, maždaug 5-6 parą, kūdikis pradeda tuštintis motinos pieno išmatomis. Jos paprastai būna garstyčių spalvos ir košelės konsistencijos. Žindomų kūdikių išmatų kvapas yra salsvas, neintensyvus ir ne toks atgrasus. Dažnai išmatose galima pastebėti smulkių grūdelių, o tai yra visiškai normalu.
Mišiniu maitinamų kūdikių išmatos
Mišiniu maitinamų kūdikių išmatos taip pat yra skystos, tačiau tirštesnės nei žindomų kūdikių. Jos labiau primena dantų pastą nei grietinę ar kečupą. Mišinuką naujagimio virškinimo sistema virškina lėčiau, todėl ir tuštinasi jis rečiau.
Taip pat skaitykite: Kraujavimas akyje: simptomai ir gydymas
Tuštinimosi dažnis
Pirmąsias 4-6 savaites žindomas kūdikis tuštinasi dažniau - po 5 ar daugiau kartų per dieną. Pasibaigus pirmajam mėnesiui, tuštinimosi dažnis ima retėti. Ilgainiui (įprastai bent 2 savaičių ir vyresni) žindomi kūdikiai gali imti tuštintis dar rečiau - tik kartą per kelias dienas ar net savaitę. Mišiniu maitinami kūdikiai pirmąsias 4-6 savaites tuštinasi rečiau - 1-3 kartus per dieną.
Visi kūdikiai tuštinasi skirtingai, todėl neverta nerimauti, jei jūsų kūdikio tuštinimosi dažnis skiriasi nuo kitų kūdikių. Jei kūdikis vyresnis nei 1 mėnesio ir visais kitais atžvilgiais sveikas, normalu, net jei tuštinasi kartą per 7-10 dienų. Svarbu, kad išmatos būtų minkštos, o kūdikis tuštintųsi lengvai ir be didelių pastangų.
Išmatų spalvos ir konsistencijos pokyčiai
Pradėjus primaitinimą, išmatos tampa tirštesnės, tamsesnės, o jų kvapas - aštresnis. Kartais (ypač primaitinimo pradžioje) išmatose gali pasitaikyti nesuvirškinto maisto gabaliukų. Dideli, kieti išmatų gabaliukai gali padaryti įplėšimų mažylio išangėje, todėl išmatose gali būti šiek tiek kraujo.
Viduriavimas
Viduriuojant išmatos yra itin skystos, vandeningos, jose gali būti gleivių. Viduriavimą gali sukelti alergija maistui, celiakija (glitimo netoleravimas), tačiau dažniausiai ir stipresnį viduriavimą lemia virusinės ligos, pavyzdžiui, norovirusas arba rotavirusas.
Tamsiai žalios išmatos
Tamsiai žalios išmatos dažnai pasitaiko, jei kūdikis maitinamas geležimi praturtintais pieno mišiniais.
Taip pat skaitykite: Kūdikio pasiekimai
Gleivės išmatose
Gleivių išmatose gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, dėl virusinio susirgimo, maisto produktų netoleravimo, dygstant dantukams ir pagausėjus seilėtekiui, nes mažylis dalį seilių nuryja.
Balkšvos išmatos
Balkšvos išmatos rodo, kad gali būti kepenų ir tulžies pūslės problemų, medžiagos blogai suvirškinamos ir įsisavinamos.
Kraujas išmatose
Kraujo išmatose gali būti dėl kelių priežasčių. Kraujo gali patekti ir žindant, jei mamos speneliai yra sutrūkinėję ir kraujuoja. Jei kūdikis maitinamas pieno mišiniu, jis gali būti alergiškas jame esantiems karvės pieno baltymams.
Kūdikių išmatos kaip putos: galimos priežastys
Putotos kūdikio išmatos gali būti susijusios su keliomis priežastimis:
- Mamos pieno disbalansas: Jei kūdikis gauna daug pirmojo (lieso) pieno, kuriame yra daug laktozės, bet mažai riebalų, išmatos gali tapti putotos ir žalsvos. Taip atsitinka, kai mama žindo per trumpai ir kūdikis nespėja gauti riebesnio, galinio pieno.
- Maisto netoleravimas ar alergija: Putotos išmatos gali būti maisto netoleravimo ar alergijos požymis. Jei kūdikis maitinamas mišiniu, jis gali būti alergiškas karvės pieno baltymams.
- Žarnyno infekcija: Virusinės ar bakterinės infekcijos gali sukelti žarnyno uždegimą ir putotų išmatų atsiradimą.
- Vaistai: Kai kurie vaistai, pavyzdžiui, antibiotikai, gali paveikti žarnyno mikroflorą ir sukelti putotas išmatas.
- Primaitinimo pradžia: Pradėjus primaitinti kūdikį, jo virškinimo sistema gali reaguoti į naujus produktus, todėl išmatos gali tapti putotos.
Kada kreiptis į gydytoją?
Kreipkitės į gydytoją, jei pastebėjote šiuos simptomus:
Taip pat skaitykite: Filmo „Nusikaltėlis kūdikio veidu“ sėkmė
- Kūdikis viduriuoja ilgiau nei 24 valandas.
- Išmatose yra kraujo.
- Kūdikis karščiuoja.
- Kūdikis yra vangus ir mažai valgo.
- Kūdikio išmatos yra balkšvos.
- Kūdikis turi pilvo skausmus.
Ką daryti, jei kūdikio išmatos putotos?
Jei kūdikio išmatos tapo putotos, pirmiausia atkreipkite dėmesį į jo maitinimo įpročius. Jei žindote, įsitikinkite, kad kūdikis gauna pakankamai galinio pieno. Jei maitinate mišiniu, pasitarkite su gydytoju dėl mišinio pakeitimo. Taip pat svarbu stebėti, ar kūdikis neturi kitų simptomų, pavyzdžiui, karščiavimo, vėmimo ar pilvo skausmų. Jei simptomai nepraeina arba kūdikio būklė blogėja, kreipkitės į gydytoją.
Sauskelnių dermatitas
Sauskelnių dermatitas yra dažna kūdikių odos problema, kurią sukelia ilgalaikis kontaktas su šlapimu ir išmatomis. Žindomi kūdikiai rečiau serga sauskelnių dermatitu, nes jų išmatų pH yra mažesnis nei kūdikių, kurie maitinami mišiniais. Norint išvengti sauskelnių dermatito, svarbu dažnai keisti sauskelnes, naudoti švelnius valymo produktus ir apsauginius kremus.
Iššutimai
Iššutimai yra dar viena dažna kūdikių odos problema, kurią sukelia drėgmė, trintis ir dirgikliai. Norint išvengti iššutimų, svarbu palaikyti kūdikio odą švarią ir sausą, naudoti apsauginius kremus ir vengti per daug aptemptų drabužių.