Aleksandras Makedonietis, garsusis Makedonijos valdovas, yra viena iškiliausių ir reikšmingiausių asmenybių pasaulio istorijoje. Jo genialūs karybos metodai buvo studijuoti Hanibalo ir Napoleono, o jų aktualumas išlieka net ir praėjus dviem tūkstantmečiams. Šis straipsnis siekia apžvelgti Aleksandro Makedoniečio gyvenimą, žygius ir palikimą, remiantis istoriniais šaltiniais ir moksliniais tyrimais.
Įvadas
Aleksandras Makedonietis (gr. Ἀλέξανδρος ὁ Μέγας, lot. Alexander Magnus), gimęs 356 m. pr. Kr. Peloje, Makedonijoje, ir miręs 323 m. pr. Kr. Babilonas, buvo Makedonijos karalius (336-323 m. pr. Kr.) ir vienas didžiausių karvedžių istorijoje. Jo trumpas, bet intensyvus valdymas paženklintas įspūdingais kariniais žygiais, kurie išplėtė Makedonijos imperiją iki precedento neturinčių ribų, apimančių didžiąją dalį tuometinio pasaulio.
Ankstyvasis gyvenimas ir ugdymas
Aleksandras gimė 356 m. pr. m. e. liepos 21 d. Peloje, Makedonijos karaliaus Filipo II ir Epyro princesės Olimpijos šeimoje. Jo motina, valdinga moteris, nuolat įtikinėjo sūnų, kad jis yra Dzeuso sūnus, pusdievis, kuriam privalo paklusti visi. Nuo mažens Aleksandras pasižymėjo ambicingumu ir tikslo siekimu.
Nuo 343 iki 340 m. pr. Kr. Aleksandrą auklėjo garsus senovės filosofas Aristotelis. Aristotelis įkvėpė jaunuoliui žavėjimąsi Homero kūryba, ypač Achilo žygiais. Būdamas vos dešimties, Aleksandras turėjo įrodyti savo jėgą ir prisijaukinti karo žirgą Bucefalą, kuris niekam nepakluso. Jam tai pavyko, ir žirgas tapo ištikimu draugu, lydėjusiu jį visuose mūšiuose iki pat Indijos.
Valdymo pradžia ir kariniai žygiai
Nužudžius Pilypą II, Aleksandras Makedonietis paveldėjo sostą. Jam buvo vos 20 metų, kai galimybės tapti Makedonijos valdovu pradėjo sparčiai slysti iš jo rankų. 336-335 m. pr. Kr. jis malšino opozicijos bruzdėjimus Makedonijoje, atrėmė Šiaurės Balkanų pusiasalio genčių antpuolius ir baudė neklusnius graikų polius.
Taip pat skaitykite: Aleksandro Makedoniečio gimimo data
Užėmęs sostą, Aleksandras Makedonietis ėmėsi vienų galingiausių istorijoje karo žygių. Jis atnaujino tėvo 337 m. pr. Kr. pradėtą karą su Persija. Amžininkų teigimu, kiekvienai valstybei visų pirma buvo pasiūloma prisijungti prie Makedonijos savo noru, o tos, kurios nesutikdavo, labai pasigailėdavo. Pirmoji buvo užkariauta Graikijos imperija. Tėbai, nusprendę priešintis, buvo sudeginti iki pamatų su visais gyventojais.
334 m. pr. Kr. pavasarį, palikęs Antipatrą vietininku Makedonijoje ir Graikijoje, Aleksandras su 30 000 pėstininkų ir 5000 raitelių išsilaipino Mažojoje Azijoje ir prie Graniko (dabartinis Kocabaşas) upės sumušė Darėjo III Kodomano kariuomenę (Graniko mūšis). Dauguma pakrantės graikų polių sutiko Aleksandrą Makedonietį kaip išvaduotoją.
Įbauginęs aplinkinius miestus, Aleksandras ėmėsi Persų imperijos užkariavimo. 334-333 m. pr. Kr. žiemą jis nukariavo Lidijos ir Pisidijos gentis (Mažosios Azijos vakarinė dalis). Žinodamas legendą apie Gordijaus mazgą, kurio niekas negalėjo išnarplioti, Aleksandras kardu perkirto mazgą, pasiųsdamas aiškią žinią persams, kad jo verta bijoti.
Iki 332 m. pr. Kr. vasaros Aleksandras užėmė Biblą, Sidoną ir Tyrą. Tais pačiais metais jis pasiekė Egiptą, kur praleido žiemą, organizuodamas krašto valdymą. Nilo deltoje jis įkūrė Aleksandriją. 331 m. pr. Kr. pavasarį grįžęs į Tyrą, Aleksandras paskyrė Sirijai satrapą ir, paėmęs į savo kontrolę Viduržemio jūros regiono rytinę dalį, pasuko į Mesopotamiją.
331 m. pr. Kr. prie Gaugamelų Aleksandras sutriuškino persus (Gaugamelų mūšis), okupavo Babiloną ir užėmė visas Persijos karalių sostines - Sūzus, Pasargadus, Persepolį. 330 m. pr. Kr. vasarą, Baktrijos valdytojui Besui nužudžius Darėją III Kodomaną, Aleksandras pasiskelbė jo sosto paveldėtoju.
Taip pat skaitykite: Aleksandro Makedoniečio gyvenimas ir pasiekimai
327 m. pr. Kr. vasaros pradžioje Aleksandras pasiekė Pandžabą (Vakarų Indija). 326 m. pr. Kr. jis persikėlė per Indą ir prie Hidaspo (dabartinis Jhelum) upės sumušė galingiausio Pandžabe valdovo Poro kariuomenę. Tačiau išvarginti kariai atsisakė žygiuoti toliau.
Hifasyje (dabartinis Beas) Aleksandras pasistatydino laivyną ir nusileido Indu iki žiočių. Palikęs dalį kariuomenės su įranga ir sužeistaisiais (vadas Krateras) bei laivyną (vadas Nearchas), pats su pagrindinėmis jėgomis 324 m. pr. Kr. per Gedrosiją sugrįžo į Sūzus, o 323 m. pr. Kr. - į savo imperijos sostinę Babiloną.
Aleksandro Makedoniečio nuopelnai istorijai
Aleksandras Makedonietis beveik per 13 metų sukūrė imperiją, kuri tęsėsi nuo Dunojaus iki Indo ir nuo Egipto iki Viduriniosios Azijos. Jo žygiai atvėrė perspektyvas gamtos mokslams ir geografijai. Jis pirmasis pradėjo skelbti tautų lygybę, padarė makedonus, graikus bei persus lygiateisiais. Aleksandras siekė santarvės ir harmonijos. Jo žygiai pradėjo naują - heleninę epochą antikos istorijoje.
Siekdamas suartinti graikus ir makedoniečius su nukariautomis tautomis, Aleksandras užimtuose kraštuose diegė graikų kultūrą, perėmė vietinius papročius, kitataučiams patikėjo svarbius postus, steigė įtvirtintas gyvenvietes, vadinamąsias Aleksandrijas (Plutarchas mini jų buvus apie 70).
Mirtis ir imperijos žlugimas
323 m. pr. Kr. Aleksandras susirgo ir 12 dienų kentęs didžiulį skausmą galiausiai mirė. Aleksandro Makedoniečio karvedžiai paskelbė karaliais jo sunkiai sergantį netikrą brolį Pilypą Aridėją ir žmonos Roksanos sūnų Aleksandrą (abu nužudyti 317, 310 ar 309 m. pr. Kr.).
Taip pat skaitykite: Puškinas ir Lietuva
Aleksandro Makedoniečio imperija suskilo į karo vadų valdomas karalystes.
Helenizmas
Aleksandro žygiai pradėjo naują - heleninę epochą antikos istorijoje. Helenizmas - tai Graikijos istorijos periodas nuo Aleksandro Didžiojo mirties 323 m. pr. Kr.
Aleksandro Makedoniečio paveikslas istorijoje
Aleksandras Makedonietis vertinamas nevienareikšmiškai. Vieni jį laiko didvyriu, kariniu genijumi ir kultūros skleidėju, kiti - žiauriu užkariautoju ir tironu. Philipas Freemanas savo knygoje "Aleksandras Makedonietis" vaizduoja jį kaip taktinį genijų, apsėstą nenumaldomo užkariavimo troškulio ir nelinkusį pralaimėti net tada, kai mirtis lipo ant kulnų. Tačiau autorius nepateisina karvedžio, atskleisdamas jo brutalumą, smurtą ir manipuliacijas.
Pasak autoriaus, be Aleksandro užkariavimų galinga graikų kultūra nebūtų taip plačiai išplitusi senovės pasaulyje, nesvarbu, kad jos sklaida tebuvo priemonė priversti kitas tautas paklusti jo valdžiai. Karvedys įkūrė daugybę Graikijos „salų“ Rytuose. Tačiau kitiems jis - tiesiog „girtas, jaunas galvažudys“. „Net nūdienos Irano musulmonų kaimų procesijose Aleksandras yra vienas iš blogųjų personažų ir pasirodo greta istorijos piktadarių…“ Autoriaus požiūriu, Aleksandrą derėtų vertinti atsižvelgiant į jo gyvenamo laikmečio, tai yra, smurtinių laikų, kontekstą.
Išvados
Aleksandras Makedonietis - vienas žymiausių ir geriausių karvedžių istorijoje. Jo trumpas valdymo laikotarpis ekonominiu ir kultūriniu požiūriu labai paveikė Europos ir Azijos tautų istoriją, praplėtė senovės graikų geografijos ir gamtos žinias, paskatino Artimųjų Rytų kolonizacijos bangą ir naujus prekybos ryšius. Nors jo asmenybė ir veiksmai vertinami prieštaringai, Aleksandro Makedoniečio įtaka pasaulio istorijai yra neabejotina.
tags: #aleksandras #makedonietis #gimimo #data