Kūrybiškumo lavinimas yra procesas, kuriuo siekiama skatinti ir plėtoti kūrybinius gebėjimus ir idėjas. Kūrybiškumas yra esminis gebėjimas visose gyvenimo srityse - jis padeda žmonėms spręsti problemas, prisitaikyti prie pokyčių ir išreikšti save. Kūrybiškumas ne tik padeda vaikystėje, bet ir yra labai vertingas toliau, profesinėse srityse. Vienas iš būdų, kaip kūrybiškumą galima sieti su aplinkosaugos idėjomis, yra vaikų piešinių atliekų rūšiavimas. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip kūrybiškumo lavinimas gali būti derinamas su atliekų rūšiavimo metodais, siekiant ugdyti vaikų aplinkosauginį sąmoningumą ir kūrybines galias.
Kūrybiškumo lavinimo svarba
Kūrybiškumas yra vienas iš svarbiausių įgūdžių, kuriuos galime ugdyti vaikams. Mokslininkai (Plucker, Runco, 1999) atkreipia dėmesį, kad pasakymas „reikia ugdyti kūrybiškumą“ iš esmės nieko nereiškia. Norint tai daryti, pirmiausia reikia žinoti, kokius kūrybiškumo komponentus vaikams galima ugdyti, o tik tada ieškoti metodų, kaip tai daryti. Tai apima:
- Kognityviniai komponentai: Gebėjimas mąstyti abstrakčiai, analizuoti problemas ir ieškoti originalių sprendimų.
- Požiūrio-nuostatų komponentai: Požiūris, arba nuostatos, į savo kūrybiškumą yra vienas reikšmingiausių kūrybiškumo veiksnių.
- Emociniai ir motyvaciniai komponentai: Motyvacinius aspektus, nes kūryba dažniausiai yra svarbi pačiam asmeniškai.
- Tarpasmeninių santykių komponentai: Vaiko įsitikinimas, kad yra kūrybiškas, kuris priklauso nuo aplinkinių požiūrio bei gebėjimo atskleisti ir pastebėti kūrybiškumą.
Tinkamos aplinkos kūrybiškumui atsiskleisti įtaka. Galimybė kurti kartu su kitais, išgirsti jų patvirtinimą, kad esi kūrybiškas padeda ugdyti pasitikėjimą savimi, skatina atskleisti savo kūrybiškumą. Visgi, kūrybinis vaikų darbas grupėje kūrybiškumą gali tiek skatinti, tiek ir slopinti. Laiko trūkumas. Mokyklos ir socialinių normų spaudimas. Nepakankamas išteklių prieinamumas. Svarbu paminėti, kad vaikams labai svarbus yra ugdytojo (mokytojo ar tėvų) vaidmuo ir gebėjimas perteikti „aš galiu“ nuostatą, mokymas nesutrikti, „nenuleisti rankų“ susidūrus su sudėtingesne ar neįprasta problema.
Kūrybiškumo lavinimas yra svarbus visiems vaikams, įskaitant tuos, kurie susiduria su autizmo ar Aspergerio sindromu. Šiems vaikams kūrybiškumas gali būti išreiškiamas unikaliu būdu, todėl tėvams ir pedagogams svarbu atrasti metodus, kurie geriausiai tiktų individualiems jų poreikiams. Kūrybiškumo lavinimas taip pat yra glaudžiai susijęs su emocinio vaikų intelekto ugdymu. Vaikai, kuriems suteikiama galimybė laisvai tyrinėti ir kurti, dažnai geriau supranta savo emocijas ir sugeba jas išreikšti sveikai. Kūrybiškumą galima pradėti lavinti nuo pat gimimo. Net kūdikiai gali būti skatinami tyrinėti pasaulį aplink juos per žaislus ir įvairias jutimines veiklas. Tėvai tai gali daryti stebėdami, kaip vaikas sprendžia problemas, kaip jis išreiškia savo idėjas ir kaip dažnai jis ieško naujų ir originalių sprendimų. Kūrybiškumo ženklai gali būti įvairūs - nuo išskirtinių piešinių iki originalių žaidimų ir istorijų kūrimo. Pirmiausia svarbu išsiaiškinti, kodėl vaikas nenori dalyvauti šiose veiklose. Galbūt jam reikia daugiau paskatinimo, o gal jis bijo nesėkmės. Pabandykite įtraukti į rutiną veiklas, kurios būtų įdomesnės konkrečiam vaikui ir skatinkite jį mažais žingsniais.
Žaidimai yra puikus būdas lavinti vaikų kūrybiškumą, nes jie leidžia eksperimentuoti, kurti ir išbandyti naujas idėjas. Tai gali būti:
Taip pat skaitykite: Smagus žaidimas: atliekų rūšiavimas
- Konstruktoriai
- Pasakų kūrimas
- Vaidmenų žaidimai
- Piešimo ir tapybos rinkiniai
- Kitos meno formos
- Kūrimo žaidimai, tokie kaip lipdymas iš plastilino ar modelino, mozaikos kūrimas ir kt.
- Loginiai galvosūkiai
- Stalo žaidimai
Kūrybiškumo lavinimas gali vykti ne tik per žaidimus, bet ir per kasdienes veiklas ir įpročius. Skatinkite žaisti lauke - lauko veiklos, tokios kaip gamtos tyrinėjimas ir kūryba iš gamtos objektų, pavyzdžiui, smėlio pilių statymas, klevo lapų derinimas ir pan., gali įkvėpti naujas idėjas ir padėti išlaisvinti kūrybiškumą.
Vaikų piešinių atliekų rūšiavimo metodai
Vaikų piešiniai, kaip ir bet kurios kitos atliekos, turi būti tinkamai rūšiuojamos. Tačiau, skirtingai nuo kitų atliekų, piešiniai gali būti panaudojami kūrybiškai, skatinant vaikų aplinkosauginį sąmoningumą. Štai keletas metodų, kaip tai galima padaryti:
Piešinių perdirbimas:
- Popieriaus perdirbimas: Jei piešiniai yra ant popieriaus, jie gali būti perdirbami kaip popieriaus atliekos. Svarbu užtikrinti, kad piešiniai būtų be jokių priedų, tokių kaip blizgučiai ar plastikinės detalės, kurios gali trukdyti perdirbimo procesui.
- Kompostavimas: Jei piešiniai yra ant natūralaus popieriaus ir nenaudojami jokie toksiški dažai, juos galima kompostuoti. Tai ypač tinka piešiniams, kurie yra ant laikraščių ar rudos spalvos popieriaus.
Piešinių panaudojimas kūrybiniams projektams:
- Kolážai: Piešiniai gali būti supjaustyti ir naudojami kaip koliažų elementai. Tai puikus būdas suteikti piešiniams antrą gyvenimą ir skatinti vaikų kūrybiškumą.
- Atvirukai ir dovanų pakavimas: Gražesni piešinių fragmentai gali būti naudojami atvirukams gaminti arba dovanoms pakuoti. Tai ne tik sumažina atliekų kiekį, bet ir suteikia dovanoms asmeniškumo.
- Dekoracijos: Piešiniai gali būti naudojami kambarių dekoravimui. Jie gali būti įrėminti arba tiesiog pakabinti ant sienos, sukuriant unikalų ir asmenišką interjerą.
Edukaciniai projektai:
Taip pat skaitykite: Aplinkos tausojimas: pamokos vaikams
- Atliekų rūšiavimo pamokos: Piešiniai gali būti naudojami kaip priemonė mokyti vaikus apie atliekų rūšiavimą. Pavyzdžiui, vaikai gali piešti skirtingus atliekų konteinerius ir atliekas, kurios turėtų būti į juos metamos.
- Aplinkosaugos plakatai: Vaikai gali kurti plakatus, skatinančius rūšiuoti atliekas ir saugoti aplinką. Šie plakatai gali būti eksponuojami mokyklose, darželiuose ar kitose viešose vietose.
Dalijimasis piešiniais su kitais:
- Dovanos: Piešiniai gali būti dovanojami draugams ir šeimos nariams. Tai ne tik parodo vaikų kūrybiškumą, bet ir skatina dalijimosi kultūrą.
- Aukojimas: Piešiniai gali būti aukojami labdaros organizacijoms arba ligoninėms. Tai gali suteikti džiaugsmo tiems, kuriems to labiausiai reikia.
Kėdainių lopšelio-darželio „Puriena“ patirtis
Kėdainių lopšelis-darželis „Puriena“ aktyviai dalyvauja gamtosauginėje veikloje ir skatina vaikų kūrybiškumą. Štai keletas pavyzdžių iš jų veiklos:
- Rajoninis vaikų piešinių konkursas „Gyvūnai šalia mūsų“: Šis konkursas puoselėja vaikų kūrybiškumą, lavina meninį skonį bei skatina drąsiai ir laisvai reikšti mintis per piešinį. Konkursas sulaukė didelio dėmesio - gauti net 55 darbai iš 6 Kėdainių rajono švietimo įstaigų.
- Klimato kaitos savaitė: Lopšelio-darželio „Puriena“ mokytojos kartu su ugdytiniais grupėse vykdė įvairias patyrimines veiklas, skirtas pažinti gamtą, tyrinėti jos reiškinius ir ugdyti vaikų meilę mūsų Žemei. Mažieji stebėjo, eksperimentavo, klausėsi gamtos garsų, kūrė ir žaidė - taip patirdami, kad kiekvienas gali būti Žemės draugas ir saugotojas.
- Edukacija apie atliekų rūšiavimą: Mokytojos Greta Stundžienė („Rūšiuotukė“) ir Nijolė Satkauskienė („Šiukšlinukas“) vedė smagią edukaciją apie atliekų rūšiavimą Kėdainių lopšelyje-darželyje „Varpelis“. Susitikimo metu vaikai kartu su personažais Rūšiuotuke ir Šiukšlinuku prisiminė, į kokius konteinerius ką galima mesti, o ko - ne.
- Projektas „ŠOKIS ŽEMEI 2025“: Kėdainių lopšelis-darželis „Puriena“ kvietė rajono švietimo įstaigas prisijungti prie projekto „ŠOKIS ŽEMEI 2025“. Gegužės 6 dienos popietę, Kėdainių Vytauto parke šokis buvo nuostabus. Kaip Taikos žinia, kaip viltis ir bendro buvimo džiaugsmas.
Šios veiklos rodo, kaip kūrybiškumas gali būti derinamas su aplinkosaugos idėjomis, skatinant vaikų sąmoningumą ir atsakomybę už aplinką.
Priešmokyklinio ugdymo programos
Priešmokyklinio ugdymo programos siekia atliepti 5-6 metų vaikų interesus, puoselėti jų gerovę ir tenkinti kiekvieno vaiko individualius, savitus poreikius bei galimybes. Programoje kompetencijos ugdomos integraliai visose ugdymosi srityse ir visose veiklose, kuriose vaikas dalyvauja, siekiant užtikrinti visų kompetencijų ugdymo pusiausvyrą ir dermę. Programoje išskirtos 6 ugdymosi sritys: gamtamokslinis ugdymas, kalbinis ugdymas, matematinis ugdymas, meninis ugdymas, visuomeninis ugdymas, sveikatos ir fizinis ugdymas. Remiantis kompetencijų raidos aprašu, pateikiamu 1 priede, yra išskirtos pasiekimų sritys. Jos yra sugrupuotos pagal ugdymosi sritis. Pasiekimai aprašomi 3 pasiekimų lygiais: iki pagrindinio, pagrindinis ir virš pagrindinio. Pasiekimų lygiai skirti formuojamajam vertinimui, t. sukurti 5-6 m. Įgyvendinant Programą ugdomos šios kompetencijos: pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo, skaitmeninė, pilietiškumo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, kultūrinė.
Vaikai ugdosi gebėjimus suprasti, surasti, pritaikyti ir perteikti kitiems informaciją kasdienėse situacijose (grupėje, namie, išvykose ir kt.), naudodami verbalines ir neverbalines komunikavimo priemones (žodžius, garsus, vaizdus, skaitmenines priemones ir kt.). Visose ugdymo srityse vaikai plėtoja savo žodyną; kuria trumpą nuoseklų pasakojimą bei išklauso kitų pasakojimus, skiria realius ir išgalvotus įvykius, analizuoja informacijos tikrumą. Bendraudami, tardamiesi vaikai dalinasi patirtimi, įspūdžiais, įvardija savo mėgstamas veiklas, pratimus, žaidimus, kelia klausimus ir išsako savo pastebėjimus, nuomonę apie lankytus renginius (pvz., koncertus, spektaklius, parodas, pavienius kūrinius), bendraamžių raišką ar kitomis aktualiomis temomis. Stengiasi išlaikyti dėmesį, išklausyti pašnekovą, reaguoja, supranta gaunamus paprastus verbalinius ir neverbalinius pranešimus. Apibūdina savo jausmus ir emocijas, kylančias įvairių veiklų metu.
Taip pat skaitykite: Vaikų vaidmuo atliekų rūšiavime
Per patirtines kultūrines veiklas vaikai išbando kūrėjo, atlikėjo, kultūros stebėtojo ir vartotojo vaidmenis. Tyrinėdami Lietuvos ir kitų šalių kultūros paveldą, pastebi skirtingų tautų kultūrinį išskirtinumą, šiais atradimais pasinaudoja žaidimo, mokymosi situacijose ar atlikdami projektines veiklas (pvz., susipažįsta su tautinių raštų ornamentais, valstybių vėliavų spalvomis, išradimais, monetomis, banknotais ir pan.). Žaisdami, tyrinėdami, dalyvaudami kultūriniuose renginiuose, vaikai suvokia etninę kultūrą, perima pagrindinių Lietuvos valstybinių švenčių tradicijas, jas pritaiko ir puoselėja artimoje aplinkoje. Susipažinę su kai kurių Lietuvos kūrėjų bei atlikėjų kūryba, dalijasi savo įspūdžiais apie kūrinių įvairovę.
Dalyvaudami atvirose, įtraukiančiose kūrybinėse-projektinėse veiklose vaikai ugdosi kūrybiškumo kompetenciją ir kūrybinį mąstymą. Klausinėdami, dalindamiesi savo sumanymais, žinojimu, talentais įgyvendina idėjas, savaip interpretuoja reiškinius ir įvykius, modeliuoja, fantazuoja, kuria istorijas, siužetus ar pasakojimus. Dalyvaudami generuojant ir įgyvendinant jiems aktualias idėjas, skirtingais būdais išbandydami kūrybinės veiklos priemones vaikai tyrinėja artimosios aplinkos objektus bei reiškinius, sukaupta patirtimi dalinasi su kitais. Kurdami, koreguodami savo sumanymus išbando įvairias dailės priemones, muzikos instrumentus ir kitus garso šaltinius, judesius bei vaidybinius elementus, kurie skatina improvizuoti, akomponuoti ir komponuoti; kelia klausimus, dalinasi savo meniniais sumanymais artimoje aplinkoje, švietimo įstaigoje ir svarsto, kaip įgytą meninę patirtį panaudoti už jos ribų. Vadovaudami žaidimui ar veiklai, siūlo taisyklių pakeitimus.
Natūraliai smalsaudami, dalyvaudami organizuotose veiklose, vaikai tiesiogiai stebi, tyrinėja artimiausią aplinką, kartu su kitais skiria, lygina, grupuoja, analizuoja gamtamokslinio ugdymo, kalbinio ugdymo, matematinio ugdymo, meninio ugdymo, visuomeninio ugdymo, sveikatos ir fizinio ugdymo daiktus ir reiškinius pagal jiems būdingus lengvai pastebimus požymius, mokosi juos apibūdinti. Žaisdami, tyrinėdami sieja kalbos garsus su jų simboliais, atpažįsta daugelį spausdintinių (didžiųjų) raidžių, skaito nesudėtingus pavienius žodžius, trumpus sakinius ir kelių sakinių lengvai suprantamus tekstus. Spausdintinėmis raidėmis užrašo paprastesnius ar dažnai matomus žodžius, savo vardą. Žodžiu kuria trumpus tekstus (sveikinimus, linkėjimus ir pan.), pasakoja ir atpasakoja išgirstus aiškaus, lengvai suprantamo turinio tekstus.
Kelia klausimus, įvardija problemas, ieško sprendimo būdų, mokosi iš savo veiklos įvairiais būdais dalindamiesi įspūdžiais, kaip atliko veiksmus ir kokia seka; remdamiesi ankstesne patirtimi svarsto, ką kitą kartą darytų kitaip. Aptardami gyvenimiškas situacijas, vaikai skiria pilietišką ir nepilietišką, tinkamą ir netinkamą elgesį, aptaria svarbiausius susitarimus, elgesio taisykles ir jų laikosi. Bendradarbiauja su kitais bendrose veiklose, paiso savo ir kitų poreikių, stengiasi gerbti kito nuomonę, ieško visiems tinkamo sprendimo, puoselėja vertybes (pagarbą, draugystę ir pan.). Kartu su kitais ruošiasi ir dalyvauja kūrybiniuose projektuose, koncertuose, Lietuvos valstybinių švenčių renginiuose ir atlieka juose pasirinktą vaidmenį (groja, dainuoja, vaidina, šoka ar pan.). Atpažįsta ir pritaiko pagrindinius kalendorinių švenčių, valstybinių švenčių, įstaigos tradicinių švenčių simbolius (herbą, vėliavą, himną, tautinius rūbus ir pan.), susipažįsta su tautinės kultūros raiškos požymiais, domisi tautosaka, etnokultūros tradicijomis, kalba, tarmėmis, tariasi dėl bendrų sprendimų, siekia savo tautos ir kitų Lietuvoje gyvenančių tautų sutarimo. Savo žodžiais nusako, ką žino apie savo tautos tradicijas ir kuo jos skiriasi nuo kitų tautų tradicijų, su kuriomis yra susidūrę. Ugdosi pagarbą visų žmonių laisvėms ir teisėms.
Dalyvaudami bendruomenėje, ugdosi savo pilietinę atsakomybę, kuria asmeninį santykį su šalies istorijos įvykiais. Pastebi žmonių veiklos poveikį gamtai, jos ištekliams ir ugdosi suvokimą bei nuostatas juos tausoti, imasi iniciatyvos dalyvauti įstaigos bendruomenės veikloje, skirtoje saugoti gamtą ir taupiai vartoti jos išteklius. Žaisdami, dalyvaudami įvairiose veiklose vaikai mokosi atsakingai, saugiai ir etiškai naudotis įvairiais skaitmeniniais įrenginiais, įrankiais, technologijomis ir bendrauti skaitmeninėje erdvėje. Naudodamiesi prieinamomis skaitmeninėmis technologijomis (planšetiniu kompiuteriu, išmaniuoju telefonu, interaktyviu ekranu, programėlėmis ir pan.), vaikai peržiūri skaitmeninį turinį, ieško informacijos, piešia, kuria, žaidžia ugdomuosius žaidimus, tyrinėja (pvz., žemėlapį, artimosios aplinkos objektus ir reiškinius) arba naudodami įrašymo technologijas pradeda kurti paprasčiausią skaitmeninį turinį (pvz. muziką, vaizdo įrašus), išbando technologijas bendravimui, bendradarbiavimui, dalinasi bendravimo patirtimi.
Žaisdami, tyrinėdami aplinką, aptardami įvairias situacijas, vaikai plėtoja savimonės gebėjimus: supranta mimika ir kūno kalba reiškiamas emocijas, į jas reaguoja, apmąsto ir nusako savo jausmus, emocijas. Reflektuoja savo pomėgius, nusakydami, ką daryti patinka, o ko - nepatinka, suvokia savo augimą bei vietą šeimoje, ugdymo įstaigos bendruomenėje, pasaulyje. Dalyvaudami įvairiose veiklose mokosi valdyti savo emocijas, kuria ir palaiko draugiškus santykius su grupės draugais ir ugdytojais bei stengiasi laikytis grupės susitarimų ir taisyklių, plėtoja socialinės atsakomybės įgūdžius. Atpažįsta patyčias ir mokosi tinkamai reaguoti į jas. Supranta saugaus elgesio taisyklių svarbą atitinkamose situacijose, mokosi jų laikytis, rūpinasi sveikata pasitelkę fizinį aktyvumą, supranta sveikos mitybos svarbą sveikatai. Samprotaudami apie atsakingą ir saugų elgesį artimojoje aplinkoje, gamtoje, paaiškina, ko reikia žmogui, kad jis gyventų, gerai jaustųsi, būtų sveikas; mokosi tausoti išteklius, pasitikėti savo pažinimo galiomis; atlieka bendras tyrimų veiklas, dalinasi turima patirtimi.
Programoje ugdymo(si) sritys aprašomos pagal pasiekimų sritis, pateikiant vaikų pagrindinio lygio pasiekimus. Pasiekimų sritys žymimos raide (pavyzdžiui, A, B), o raide ir skaičiumi (pavyzdžiui, A1, A2) žymimas tos pasiekimų srities pasiekimas. Pasiekimų lygių požymių lentelėse pateikiami trijų lygių pasiekimų aprašai: iki pagrindinio lygio, pagrindinis lygis, virš pagrindinio lygio. Domėdamasis, aiškindamasis, stebėdamas, žaisdamas, visais pojūčiais patirdamas, spontaniškai ir tikslingai tyrinėdamas atpažįsta ir savais žodžiais apibūdina artimiausios aplinkos gamtos objektus, reiškinius, jų įvairovę, požymius, kaitą. Atlieka ir paaiškina paprasčiausią savo sumanytą ir aptartą tyrimą laikydamasis jam suprantamos gyvybės saugojimo etikos.
A1. Žaisdamas, spontaniškai ir tikslingai tyrinėdamas atpažįsta ir pavadina kai kuriuos gamtos objektus, reiškinius. Aplinkos pažinimas per pojūčius Priešmokyklinis ugdymas. Pažįsta aplinką per pojūčius (skonis, kvapas, rega, klausa, lyta) ir atlieka priešmokyklinuko amžių, jo gebėjimus atitinkančius gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, matematikos mokslų ir kūrybiškumo (STEAM - angl. Augalai Priešmokyklinis ugdymas. Bendradarbiaudamas, tyrinėdamas, dalyvaudamas bendrose veiklose stebi ir fiksuoja (fotografuodamas ar pažymėdamas skalėje) pasirinktą augalą skirtingais metų laikais. Atpažįsta ir pavadina keletą artimiausioje aplinkoje augančių medžių, krūmų, žolių. Žaisdamas, įgydamas patyrimo susipažįsta su augalo poreikiais (vanduo, šviesa, dirvožemis). Skiria dažniausiai sutinkamas daržoves, vaisius, nusako, kaip juos naudoti maistui. Tyrinėdamas susipažįsta su augalo gyvenimu nuo sėklos iki sėklos. Gyvūnai Priešmokyklinis ugdymas. Žaisdamas, tyrinėdamas paveikslėliuose ir natūroje atpažįsta ir įvardija naminius ir kai kuriuos laukinius gyvūnus. Dalyvaudamas bendrose veiklose, aptarimuose samprotauja apie naminių ir laukinių gyvūnų gyvenimo skirtumus, gyvūnų poreikius. Tyrinėdamas artimą aplinką atranda, kaip žiemoja gyvūnai, aiškinasi, kodėl kai kurie paukščiai migruoja. Dangaus kūnai Priešmokyklinis ugdymas. Žaisdamas, stebėdamas, tyrinėdamas artimą aplinką domisi dangaus kūnais, atpažįsta Žemės planetą, Saulę, Mėnulį, savaip juos apibūdina.
A2. Žaisdamas, patirdamas visais pojūčiais, spontaniškai ir tikslingai tyrinėdamas, nukreipiamųjų klausimų padedamas pastebi kai kuriuos gamtos objektų požymius, savybes. Gamtos reiškiniai Priešmokyklinis ugdymas. Tyrinėdamas, stebėdamas, dalyvaudamas bendrose veiklose pastebi ir pavadina savo aplinkoje daugumą gamtos reiškinių (rasa, vaivorykštė, vėjas, šlapdriba, šerkšnas, šalna, atodrėkis, šešėliai, sniegas). Kartu su kitais stebi orus, juos sutartiniais ženklais fiksuoja kalendoriuje. Tyrinėja vėją, jį apibūdina (šaltas, šiltas, stiprus).
A3. Daiktai ir medžiagos Priešmokyklinis ugdymas. Žaisdamas, stebėdamas, tyrinėdamas atpažįsta, pavadina artimos aplinkos daiktus, juos apibūdina, palygina, pagal paskirtį naudoja, grupuoja pagal požymius (gyvas, negyvas), tekstūrą, spalvą, formą, dydį, ilgį (ilgas, trumpas), temperatūrą (šiltas, šaltas), svorį (lengvas, sunkus).
A4. Tyrinėjimai Priešmokyklinis ugdymas. Su mokytoju, kitais tyrimo dalyviais atlieka tyrimą, aptaria atliekamo tyrimo eigą, rezultatus, įgytą patirtį. Atsakydamas į klausimus išvardija sunkumus ar problemas, su kuriomis susidūrė tyrinėdamas gamtos objektus ar reiškinius, pasakoja, kaip rado sprendimą. Remdamasis savo patirtimi ir vartodamas paprasčiausias gamtamokslines sąvokas aptaria artimiausioje aplinkoje esančius gamtos objektus. Prieinamuose informacijos šaltiniuose, taip pat ir skaitmeniniuose, atradęs iliustruotą informaciją apie gamtos objektus ir reiškinius skirtingais jam žinomais ar pasiūlytais būdais ją perteikia kitiems.
B1. Informacijos rinkimas Priešmokyklinis ugdymas. Gamtamokslinę informaciją renka įvairiais jam žinomais ar pasiūlytais būdais (stebi, tyrinėja, skaito, klausinėja) ir priemonėmis (pvz., lupa, termometras, mikroskopas, fotokamera, matavimo prietaisai, matavimo juosta), ją pristato kitiems.
B2. Informacijos aptarimas ir pateikimas Priešmokyklinis ugdymas. Stebėdamas, tyrinėdamas, bendradarbiaudamas savaip samprotauja apie pastebėtas ryškiausias aplinkos objektų savybes, požymius, juos palygina. Kalba apie tai, ką darė tyrinėdamas ar veikdamas.
B3. Informacijos patikimumas Priešmokyklinis ugdymas. Stebėdamas, tyrinėdamas literatūros šaltinius (taip pat ir skaitmeninius), klausydamasis pasakojimų skiria realius gamtos objektus nuo fantastinių ir nurodo, kas iliustracijoje, pasakojime netikra.
B4. Informacijos šaltinių įvairovė Priešmokyklinis ugdymas. Domėdamasis smulkiąja tautosaka (pvz., mina mįsles apie gamtos objektus), negrožinėmis knygomis (pvz., gamtos enciklopedijomis, atlasais), pažįsta gamtą. Dalyvauja skaitomų gamtinių siužetų aptarimuose, pasisako. Bendrose veiklose įgyja supratimą ir savais žodžiais apibūdina save kaip gamtos dalį, žmogaus poreikius ir jo daromą poveikį gamtai. Rodo iniciatyvą saugoti gamtą, atsakingai vartoti gamtos išteklius. Smalsauja, ką tyrinėja gamtos mokslai, ką veikia mokslininkai.
C1. Nurodo, kad žmogus yra gyvas organizmas, ir nusako jo poreikius. Gamtinių išteklių nauda Priešmokyklinis ugdymas. Žaisdamas, tyrinėdamas artimą aplinką pastebi gamtinių išteklių (Saulė, vėjas, vanduo, dirvožemis), naminių gyvūnų (bitė, avis), augalų (daržovės, vaisiniai augalai, vaistažolės), grybų naudą žmonėms: naudojimas maistui (salotos, sultys) ir gydymui (mėtų, aviečių arbata, medus), drabužiams (vilnonis megztinis, kojinės).
C2. Atsargumas gamtoje Priešmokyklinis ugdymas. Dalyvaudamas bendrose veiklose, aptardamas kasdienes situacijas aiškinasi, kur kreiptis pagalbos ištikus nelaimei, susižeidus, pasiklydus miške, įgėlus bitei, kaip elgtis kilus gaisrui.
C3. Žaisdamas, kartu su kitais tyrinėdamas artimiausią aplinką aiškinasi, kas yra gamtos ištekliai. Darna su gamta Priešmokyklinis ugdymas. Žaisdamas, tyrinėdamas aiškinasi, lygina, kuo skiriasi gamtos daiktai nuo žmogaus sukurtų daiktų, iš kokių medžiagų pagaminti buityje naudojami daiktai (pvz., plastiko, metalo, medžio). Žmogaus įtaka aplinkai Priešmokyklinis ugdymas.
C4. Išradimai keičia aplinką Priešmokyklinis ugdymas. Žaisdamas, tyrinėdamas išbando gamtininko, mokslininko profesijas, samprotauja, kuo jos ypatingos, skiriasi nuo kitų. Domisi, kaip gamtininkai, mokslininkai dirba, kokiomis priemonėmis, instrumentais naudojasi, kuo reikšmingas jų darbas. Bendraudamas sukaupia dėmesį, klausosi draugų ir suaugusiųjų. Žaisdamas ir kitaip veikdamas kartu su kitais išsako savo nuomonę, stengiasi išgirsti ir suprasti kitą. Klausosi neilgų skaitomų ar pasakojamų tekstų, supranta jų turinį, atsako į nesudėtingus klausimus. Kalba, atsižvelgdamas į situaciją, veikdamas su kitais savaip apibūdina, pasako, atpasakoja, paaiškina, diskutuoja pažįstamose situacijose mokydamasis susitelkti į temą. Žaisdamas kūrybiškai naudojasi kalbos galimybėmis, ugdo pagarbą savo gimtajai kalbai, tarmei, svetimoms kalboms. Naudojasi jam žinomais arba pasiūlytais neverbaliniais ženklais, bendraudamas l.
tags: #atlieku #rusiavimas #vaiku #piesiniuose